nedarbas

Kurį laiką nuosekliai mažėjęs, Latvijoje nedarbas sausio pabaigoje padidėjo iki 11,7 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų. Palyginti su gruodžiu, nedarbas padidėjo 0,2 proc. punkto, pranešė Valstybinė užimtumo agentūra. Per mėnesį bedarbių padaugėjo beveik 2 tūkstančiais, iki 132 tūkst. 214 žmonių. 2011 metų pradžioje nedarbo lygis Latvijoje siekė 14,5 proc.

Pirmadienį Europoje savaitė prasidėjo  Europos Sąjungos vadovų susirinkimu. Jame aptariami fiskalinės politikos griežtinimo planai bei situacija Graikijoje. Rinkos šią savaitę sužinos vienos iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerės Vokietijos infliacijos, nedarbo ir mažmeninės prekybos rodiklius. Metinė infliacija šalyje sausį galėjo sumažėti iki 2 proc. Antradienį paaiškės visos euro zonos nedarbo lygis, kuris gruodį galėjo pakilti 0,1 proc. – iki 10,4 proc.

Lietuvos statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, pernai nedarbas šalyje sudarė 15,4 proc., arba 2,4 proc. mažiau nei 2010-aisiais. Nepaisant to, ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo 0,6 proc., o kas dešimtas jaunas (15-24 metų amžiaus) asmuo tebebuvo bedarbis, nors nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje ir sumažėjo 2,2 proc.

2011 m. ketvirtąjį ketvirtį oficialus bedarbių skaičius Ispanijoje peržengė 5 mln. ribą, skelbia BBC. Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, gruodžio pabaigoje be darbo buvo 5,3 mln. žmonių. Trečiąjį ketvirtį buvo užregistruota 4,9 mln. bedarbių. Nedarbo lygis ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, išaugo nuo 21,5 iki 22,8 proc. Daugiausia bedarbių yra tarp Ispanijos jaunimo nuo 16 iki 24 metų amžiaus, 51,4 proc. jų be darbo.

Statistiniai duomenys rodo, kad lietuvių darbo našumas siekia maždaug 62 proc. to, kiek vidutiniškai sukuria kitų ES šalių dirbantieji. Ekspertų teigimu, tai netiesa – rodiklis neatspindi realybės. Darbo paieškos specialistai pabrėžia, kad žmonės darbe net neturi laiko žvalgytis, ką veikia kolegos, praneša LTV „Šiandien“. Beveik pusė iš apklaustų, daugiausiai biuruose dirbančių, Lietuvos gyventojų sako nesigilinantys, ką veikia jų kolegos.

ES vadovai per pirmadienį rengiamą susitikimą Briuselyje ne tik tarsis dėl fiskalinės disciplinos sutarties, bet ir bandys priimti neįpareigojančias priemones dėl užimtumo, praneša „EUobserver“. „Norėtumėm, kad užimtumui būtų skiriamas visas tam būtinas politinis dėmesys, kad šio aktualaus klausimo neišstumtų euro zonos krizės problemos", – žiniasklaidai sakė vienas ES pareigūnas prieš Europos Sąjungos viršūnių susitikimą. ES viršūnių susitikimas prasidės pirmadienį 15.00 val.

Keturi iš dešimties darbo ieškančiųjų teigia, kad šiuo metu darbą surasti sunku – darbdaviai nekviečia į pokalbius. Jei galėtų laiką atsukti atgal, kai kurie darbo ieškantys asmenys rinktųsi kitą išsilavinimo sritį, kad turėtų daugiau galimybių įsidarbinti. Iš darbuotojų pasvarstymų matyti, kad yra kelios pagrindinės išsilavinimo sritys, kuriomis darbo ieškantieji labiausiai domėtųsi dabar, jei planuotų iš naujo studijuoti. Tik nedidelė dalis darbo paieškos portalo CVbankas.

Augant socialinės pašalpos gavėjų skaičiui, savivaldybės skaičiuoja, kiek reikės lėšų joms mokėti ir suka galvas, kaip išaiškinti apsimetėlius gavėjus. Per ketverius metus Anykščių rajone paramos gavėjų skaičiui išaugus penkis kartus, socialinės paramos skyriaus durys neužsidaro. Remtinas kas penktas gyventojas, praneša LTV „Šiandien“. „Nelengva, nes aš, nors ir turiu invalidumą, dirbu.

Naujų keleivinių automobilių pardavimai Europoje 2011 metais sumažėjo ketvirtus metus iš eilės, be to, nuosmukis užfiksuotas keturiose iš penkių stambiausių rinkų, o Italijoje ir Ispanijoje pardavimai sumažėjo net 18 ir 11 proc., praneša agentūra „Bloomberg“. 2011 metais ES pardavimai sumažėjo 1,4 proc. - iki 13,6 mln. automobilių. Daugiausia pardavimai sumažėjo šalyse, įstojusiose į ES iki 2004 metų. „Visi gamintojai, kuriems Europos rinka prioritetinė, 2012 metais patirs nemažų sunkumų.

Jau prieš savaitę viešo renginio metu Tauragės rajono savivaldybės meras Pranas Petrošius prasitarė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) nutraukė finansavimą vienai iš septynių rajono savivaldybei pavaldžių ugniagesių komandų (UK). Kodėl buvo paaukota būtent Batakių UK, meras nežino iki šiol. P. Petrošiaus nuomone, departamentas viršijo savo įgaliojimus. O batakiškiai sėdi be darbo – iškvietimai komandai nebesiunčiami.

Tęsiant sistemos pertvarką, numatoma nemažai naujovių, kurios turėtų padėti Lietuvos darbo biržai tapti lankstesne, atviresne ir labiau darbo ieškančių žmonių bei darbdavių poreikius tenkinančia įstaiga.

JAV rinkimų diskusijos prasidės spalio 3 d., o patys rinkimai į prezidento postą vyks 6-ą paskutinio rudens mėnesio dieną. Politologai spėja, kad antros kadencijos siekiančiam dabartiniam šalies prezidentui Barakui Obamai nebus lengva nugalėti. Jo prezidentavimo metu augo nedarbas ir valstybės skola, o pasitikėjimas prezidentu sumenko iki rekordinių žemumų.

Paskelbtos tyrimo išvados atskleidė, kad per penkerius metus iš ES nepriklausančių valstybių atvykę imigrantai pavertė bedarbiais 160 tūkstančių britų, skelbia „London Evening Standard“. Šį tyrimą atliko vyriausybės migracijos patariamasis komitetas, teigiantis, kad kas ketvirtas atvykėlis atėmė darbo vietą iš vietinio šalies gyventojo. Tyrėjai taip pat paneigė imigracijos šalininkų argumentus, teigiančius, jog užsienio darbininkai reikalingi ekonomikos augimui.

Spaudoje mirga skelbimai – reikalingi šėrikai, melžėjos, pagalbiniai darbininkai ūkyje. Kas verčia lietuvius lenkti nugarą Lietuvos ūkiuose, kur atlyginimai ne tokie dideli, kaip svetur? “Valstiečių laikraščio” kalbinti ūkininkai neslėpė: jei ūkio darbininkas užsienyje gertų tiek, kiek geria Lietuvoje, su tuo europiečiai iš viso nesitaikstytų ir tokius darbininkus be kalbų vytų lauk.

Kas trečias darbo ieškantysis sutiktų išbandyti savo jėgas naujame darbe nemokamai – tokia statistika. Kol darbuotojai teigia, kad pasiryžtų tokioms kraštutinėms priemonėms, šiuo metu turintys darbą asmenys kritikuoja, kad tokia tendencija tik būtų niša darbdaviams naudotis padėtimi, atleisti darbuotojus ir vėl ieškoti naujų – tokių, kuriems nieko mokėti nereikia. Kiek daugiau nei pusė darbo ieškančiųjų nesutiktų dirbti nemokamai net bandomuoju laikotarpiu, tačiau apie 44 proc.

Apklaustų verslininkų nuomone, Estijoje nedarbas per artimiausius tris mėnesius turėtų augti. Tokiai jų nuomonei pritaria ir vartotojai, skelbia dzd.ee. Estijos statybos sektoriuje praėjusių metų gruodį 23 proc. įmonių planavo sumažinti darbo vietų, 68 proc. – nieko nekeisti, ir tik 9 proc. įmonių planavo sukurti naujų darbo vietų. Pramonėje sumažinti darbo vietų skaičių planavo 15 proc. įmonių, palikti tą patį darbo vietų skaičių – 79 proc., o padidinti – 6 procentai.

Panevėžio darbo biržoje šiomis dienomis laukiama smulkiųjų verslininkų antplūdžio. Nuo šių metų sausio 1-osios individualia veikla su verslo liudijimais besiverčiantiems panevėžiečiams vadinamieji patentai kainuoja apie 12 kartų brangiau, palyginti su praėjusiais metais. Smulkieji verslininkai, nors vienai dienai tapę bedarbiais, verslo liudijimus gali įsigyti per pusę pigiau.

Bene daugiausia diskusijų Seime sukėlė ką tik įsigaliojusi nauja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostata, pagal kurią užsieniečio šeimos nariu, kuriam palengvinamas atvykimas į Lietuvą, laikomas sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir vieno iš jų ar abiejų jų vaikai.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Danske” vyresniosios analitikės Violetos Klyvienės vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę. Vertinimas ir komentaras: Labai maža. Euro zonos griuvimas naudos neatneštų niekam. Tai lemtų masišką infliaciją: pasitraukusių iš euro zonos šalių nuvertėjimą ir pasilikusių brangimą.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę.

Jeigu kalbame apie emigrantų mėgstamą šalį, turbūt nepavyks apsieiti be Kataro pavadinimo. Dar prieš keletą dešimtmečių ši Persijos įlankos valstybė buvo žinoma dėl perlų gavybos ir beveik dėl nieko daugiau. Dabar ji valdo didelius dujų rezervus, turi šiuolaikišką sostinę, kuri pasižymi milžiniška pramonės industrija, rašo bbc.co.uk. Kataras siekia tapti ir Pasaulio futbolo čempionato šeimininkais 2022 metais.

2011-tieji galėjo būti visai neblogi metai. Atrodė, kad didžiausi ekonominiai sunkumai jau įveikti. Įmonės masiškai nebeatleidinėja darbuotojų, priešingai – netgi ryžtasi plėsti veiklą. Neblogai sekasi eksportuoti, ir vis daugiau įmonių praradimus dėl susitraukusios Lietuvos ekonomikos kompensuoja žengdamos į užsienio rinkas. Lietuvos žmonės net ir sumažėjus jų pajamoms, sugebėjo daugiau sutaupyti. Emigracija didelė, bet Lietuvoje likusių namiškių kišenes papildo artimųjų pervedimai.

Palyginti su 2008 metais, vidutinis darbo užmokestis, taigi ir disponuojamos pajamos, yra kuklesnės, o vartojimo mažinimo rezervai seklesni. Pagrindo spartesniam ekonominiam augimui nėra, todėl kiti metai finansinio palengvėjimo neatneš, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. „Į 2012 metus žengiame panašiai nusiteikę, kaip ir prieš trejus metus. Vis tik namų ūkių finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė.

2012 metais Lietuvos BVP augs mažiau negu tikėtasi, prognozuoja SEB banko analitikai. Bankas pakeitė kitų metų BVP augimo prognozę nuo 4 iki 2 proc., o 2013 metų – nuo 4,5 iki 3 proc. SEB taip pat prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje nustos mažėti, o kai kuriais ketvirčiais jis gali net išaugti. Nors ekonomikos blogėjimo priežastys slypi išorėje, tai neguodžia žmonių – jie vėl riboja vartojimą ir ima taupyti juodai dienai.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gruodžio 8 d. šalyje buvo registruota 218,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 10,56 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per savaitę registruotų bedarbių padaugėjo 0,27 proc. punkto. Pirmąją gruodžio savaitę teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 6,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų - 18,9 proc. sudaro bedarbiai, jaunesni kaip 25 metų amžiaus.

Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2011 m. ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 14,8 proc., ir buvo 3 proc. punktais mažesnis nei 2010 m. trečiąjį ketvirtį. Per metus (t.y. lyginant 2011 m. trečią ketvirtį su atitinkamu 2010 m. ketvirčiu), vyrų nedarbas sumažėjo 3,6 proc. punkto (nuo 20,3 proc. iki 16,7 proc.), o moterų nedarbas sumenko 2,4 proc. punkto (nuo 15,3 proc. iki 12,9 proc.

Registruotų bedarbių skaičius Estijoje augo penktą savaitę iš eilės, tačiau pastarąją savaitę prieaugis buvo didžiausias. Šią savaitę Estijoje buvo užregistruoti 184 nauji bedarbiai, o keturias ankstesnes savaites bedarbių skaičius padidėjo atitinkamai 104, 30, 90 ir 167 žmonėmis. Ketvirtadienį vakare Estijoje darbo neturėjo 47 tūkst. 87 žmonės, tai yra 7,3 proc. ekonomiškai aktyvių šalies gyventojų.

Atėjus rudeniui, nemaža dalis gyventojų, dar neseniai šiaip ne taip besivertusių sezonine veikla, vėl priversti ieškotis darbo. Darbo biržos specialistų, kartais per dieną sulaukiančių ir daugiau norinčiųjų užsiregistruoti, tokia padėtis nestebina – esą panaši situacija prognozuota dar pavasarį. Panevėžio darbo birža pastaruoju metu kasdien užregistruoja vis daugiau bedarbių, tačiau tai aiškina situacijos darbo rinkoje stabilizavimusi.

Jungtinės Karalystės darbo rinkai gresia „lėtas skausmingas susitraukimas“, nes darbdaviai ketina lėtinti naujų darbuotojų priėmimą, skelbiama ekspertų parengtoje ataskaitoje, kuria remiasi BBC naujienų tarnyba. Personalo ir plėtros instituto (The Chartered Institute of Personnel and Development) specialistai prognozuoja, kad padėtis Britanijos darbo rinkoje vidutinės trukmės perspektyvoje blogės dėl pasaulinės ekonominės krizės.

Latvijos valstybinės įdarbinimo agentūros duomenimis, spalio pabaigoje registruotas nedarbas šalyje, palyginti su rugsėjo pabaiga, sumažėjo 0,1 proc. ir sudarė 11,5 proc. Aukščiausias nedarbo lygis išlieka Latgalos regione (19,6 proc.), o žemiausias – Rygos regione (8,5 proc.). Spalio pabaigoje Latvijoje buvo užregistruotas 130 tūkst. 541 bedarbis, o per mėnesį jų skaičius sumažėjo 1 tūkst. 118 žmonių, 5 tūkst. 247 įsidarbino.

Drebant euro pamatams, vis garsiau skamba diskusijos, kam Lietuvai tas euras apskritai reikalingas. Gal nebeverta minti takų jo link. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) surengtoje diskusijoje „Kas vyksta euro zonoje ir ką tai reiškia Lietuvai“ dalyvavę pašnekovai vieningai sutarė, kad euras Lietuvai ne siekiamybė, o būtinybė.

Spalio 7–17 dienomis atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, siekiant išsiaiškinti požiūrį į kaimo, žemės ūkio problemas ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą bendrai, atskleidė, kad didžiausiomis kaimo problemomis respondentai laiko bedarbystę ir girtavimą. Į klausimą „Kokios yra perspektyviausios ekonomikos šakos Lietuvoje?“ 45 proc. respondentų paminėjo žemės ūkį ir 33 proc.

Tai, ką Latvija padarė norėdama įveikti krizę, toli gražu negali būti vadinama sėkmės istorija, priešingai - tai netinkamos ekonomikos politikos pavyzdys, dienraščiui „Dienas Bizness“ teigia Jungtinių Valstijų Ekonomikos ir politikos tyrimų centro direktorius Markas Vaisbrotas (Mark Weisbrot). Prieš atsigavimą Latvijos ekonomika susitraukė 25 proc., daugybė žmonių liko be darbo.

Nors dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tai tei­gia, kad ne­dar­bo ly­gis ma­žė­ja, ieš­kan­tie­ji dar­bo kal­ba ki­taip. Pa­dė­jęs dip­lo­mus į stal­čius, jau­ni­mas su vil­ti­mi dai­ro­si į ki­tus mies­tus ar­ba krau­na­si la­ga­mi­nus į už­sie­nį. Dip­lo­muo­ta spe­cia­lis­tė – dar­bo bir­žos klien­tė 23 me­tų rad­vi­liš­kie­tė Vio­le­ta per­nai Šiau­lių uni­ver­si­te­te įgi­jo lie­tu­vių fi­lo­lo­gi­jos ir ry­šių su vi­suo­me­ne spe­cia­ly­bę.

Ispanijoje nedarbas išaugo 0,6 procento ir šių metų trečiajame ketvirtyje sudarė 21,5 procento. Tai penktadienį paskelbė šalies vyriausybė. Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, liepos-rugsėjo mėnesiais bedarbių skaičius šalyje padidėjo 145 tūkstančiais žmonių. Tad bendras bedarbių skaičius Ispanijoje 2011 metų trečiajame ketvirtyje sudarė 4 milijonus 978 tūkstančius.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai aktyviai kaunasi su neva Lietuvos lenkus diskriminuojančia valdžia, tačiau ne visada geriausiai susitvarko ten, kur nelabai kas trukdo, t.y. savo daug metų be konkurencijos valdomuose rajonuose. Viena iš to iliustracijų – nedarbas.  Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, didžiausias nedarbas 2011 m. spalio 1 d. registruotas Vilniaus rajono ir Šalčininkų savivaldybėse. Pirmauja Šalčininkų rajonas, kur darbo neturi 19,6 proc.

Šiandien Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre pritarta rezoliucijai dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės. Rezoliucijoje išdėstoma Europos Parlamento pozicija vertinant Europos Komisijos komunikato „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė: Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ projektą. Priimtame dokumente akcentuojama būtinybė mažinti administracinę naštą, tenkančią mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir biurokratiją siekiant sukurti darbo vietų.

Praėjusią savaitę Tarptautinė darbo organizacija paskelbė nedarbo lygio 15–24 metų amžiaus grupėje tyrimo rezultatus. Paaiškėjo, kad jaunimo užimtumo padėtis Europos Sąjungoje yra itin niūri. Šiuo metu net apie 20 proc. jaunų europiečių neturi darbo. Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, Lietuvoje jaunimo nedarbas viršija Europos vidurkį, tačiau Vyriausybei tai nerimo nekelia. „Jauni žmonės jau vadinami traumuotąja karta, nes jų pečius slegia didžiulis nedarbas.

Darbo ieškantys žmonės Didžiojoje Britanijoje nesivargina atvykti į pokalbius dėl darbo laiku. Jiems taip pat trūksta „tinkamo požiūrio į darbą“, atskleidė darbdavių apklausos rezultatai, kuriais remiasi dienraštis „The Daily Mail“.Darbo ieškantys žmonės Didžiojoje Britanijoje nesivargina atvykti į pokalbius dėl darbo laiku.

Nuo 2008 iki 2010 metų nedarbo lygis visoje Europos Sąjungoje (ES) nuolat augo, tačiau kai kurios darbo vietos nukentėjo labiau nei kitos, rašo portalas „Business Insider“. Remdamasis ES agentūros „Eurofond“ ataskaitos duomenimis, portalas sudarė darbų, kuriuose Didžiosios recesijos metu labiausiai sumažėjo darbuotojų skaičius, dvidešimtuką. Kai kuriose pramonės šakose darbuotojų skaičius sumažėjo dvigubai, kitose – dar daugiau.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ viena padala sumažino Ispanijos ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo AA iki AA-, praneša BBC. Tokį agentūros sprendimą lėmė silpnas Ispanijos ekonomikos augimas ir didelė privataus sektoriaus skola.

Pirmadienį Vyriausybė pradėjo svarsyti ateinančių metų biudžeto projektą. 2012 metais šiek tiek didesnių išmokų gali tikėtis einantys motinystės ar tėvystės atostogų, tačiau nedarbo išmokos išliks tame pačiame lygje. „Sodra“ skaičiuoja, kad ateinančiais metais jos įplaukos bus apie 12 mlrd. litų, o išlaidos – 14 mlrd. litų. Planuojamas deficitas – 2,1 mlrd. litų. „Esminiai skirtumai nuo praėjusių metų: kartu su „Sodros“ biudžeto projektu teikiame du lydinčiuosius dokumentus.

Amerikiečiams jau pabosta auganti nedarbas ir krentantis pragyvenimo lygis. Tūkstančiai prisijungia prie demonstracijų prieš skurdą, korporacinį godumą, kol šalis toliau bando kovoti su ekonominės krizės pasekmėmis. Protestai Volstrite, Niujorke prasidėję per pastarąsias savaites, ir toliau plinta po visus didžiausius JAV miestus. Sostinė nėra išimtis. Recesija JAV prasidėjo 2007 metais, sprogus nekilnojamojo turto burbului.

JAV federalinio atsargų banko pirmininkas Benas Bernanke pareiškė, kad ilgalaikis nedarbas yra Amerikos „nacionalinė krizė“, ir paragino Kongresą imtis tolesnių veiksmų, padėsiančių ją įveikti, informuoja „Associated Press“. B. Bernanke pažymėjo, kad maždaug 45 proc. bedarbių nedirba jau mažiausiai šešis mėnesius. „Tai negirdėtas dalykas. Pokario laikotarpiu Jungtinėse Valstijose to niekada nebuvo. Jie praranda turėtus įgūdžius, ryšius.

Kaip reikės sulaukti pavasario? Su tokiu klausimu dažnas šiandien ir gulasi, ir keliasi, nes artėjanti žiema žada tik viena: piniginių tuštėjimą. Šluos jas komunalininkai, jau dabar gąsdinantys, jog brangs dujos – brangs ir šildymas, brangs šiukšlių išvežimas – brangs ir mokestis už šiukšles... Akivaizdu, jog dirbančiam žmogui neliks nieko kito, tik dar labiau atsiraitoti rankoves.

Darbo paieškos ir karjeros portaluose, skirtingai negu pernai ar prieš dvejus metus, nuolat daugėja skelbimų pageidaujantiems įsidarbinti ar keisti darbą, tad  Lietuvos darbo biržoje (LDB) registruoti šimtai tūkstančių bedarbių turėtų džiūgauti – pagaliau jie galės atsikratyti slegiančio nereikalingo žmogaus ar tiesiog nevykėlio statuso.

Nors SEB bankas prognozuoja, kad bendrasis Lietuvos vidaus produktas  (BVP) šiemet augs 6,5 proc., o kitąmet 4 proc., ekonomikos augimo debesys niaukiasi. Globalinės ekonomikos atsigavimui gresia sąstingis, o blogiausiu atveju – ir pakartotinė recesija. Lietuvos ekonomikos pabangėje gerų žinių taip pat maža.

Darbo paieškos ir karjeros portaluose, skirtingai negu pernai ar prieš dvejus metus, nuolat daugėja skelbimų pageidaujantiems įsidarbinti ar keisti darbą, tad  Lietuvos darbo biržoje (LDB) registruoti šimtai tūkstančių bedarbių turėtų džiūgauti – pagaliau jie galės atsikratyti slegiančio nereikalingo žmogaus ar tiesiog nevykėlio statuso.

Panevėžyje gyvenimas per metus nusirito iki šokiruojamai žemo lygio. Pernai savivaldybių reitingų lentelėje buvusi aštunta, šįmet Aukštaitijos sostinė nukrito per 30 pozicijų. „Sekundė“ domėjosi, kodėl apskrities centre negera gyventi net miesto merui. Panevėžyje gyvenimas per metus nusirito iki šokiruojamai žemo lygio.