nedarbas

Dėl pasaulinės krizės visame pasaulyje prarasta 30 mln. darbo vietų, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas. Anot jo, užimtumas turėtų būti tolesnės globalizacijos prioritetas. „Dėl pasaulinės krizės pasaulis prarado 30 mln. darbo vietų, o artimiausiais metais šie skaičiai gali siekti 400 milijonų“, – kalbėdamas Maroke vykstančiame forume.

Šiuo metu Lietuvoje darbo neturi 305,8 tūkst. žmonių, 0,08 procentiniais punktais mažiau negu prieš savaitę. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu darbo neturi 14,14 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Teritorinės darbo biržos spalio 22–28 dienomis bedarbio statusą suteikė 4,6 tūkst. ieškančių darbo žmonių – 376 mažiau nei ankstesnę savaitę. Tarp naujai registruotų bedarbių didžiausią dalį sudaro nedirbę nuo pusės iki dvejų metų – 69 proc. (3,2 tūkst.

Nedarbo lygis Vokietijoje nukrito žemiau 3 mln. pirmą kartą per 18 metų, rašo „Financial Times“. Šalies vyriausybė pasveikino šiuos rezultatus ir laikė juos kaip patvirtinimą, kad tos priemonės, kurių buvo imtasi pernai siekiant atgaivinti šalies ekonomiką, buvo savalaikės ir efektyvios. Šią informaciją apie sumažėjusį nedarbą pateikė darbo ministrė Ursula von der Leyen dieną iki Vokietijos centro dešinės koalicijos metinių šalies Vyriausybėje. „Pasiekti 3 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pažymi, kad vienas svarbiausių šalies tikslų, siekiant pagerinti visuomenės socialinę ir darbo rinkos situaciją, yra piliečių užimtumo didinimas. Ministras aiškina, jog prie šio siekio įgyvendinimo stipriai prisidėtų permainos bedarbių profesinio mokymo srityje. D. Jankausko teigimu, siekis iki 2020 metų 20–64 metų amžiaus piliečių užimtumo rodiklį pakelti iki 70 proc. ir jį viršyti yra trumpalaikė perspektyva.

Premjeras Andrius Kubilius mato, kad šiandien nemažai žmonių gali pakliūti į skurdo spąstus, kuomet gyventojai mieliau renkasi pašalpas nei darbo vietą. Tai žadama spręsti suteikiant daugiau atsakomybės savivaldybėms, kurios atlieka pašalpų skirstytojo vaidmenį. „Po tokios gilios krizės ir esant tokiai socialinių pašalpų sistemai, kokią turime dabar, nemažai žmonių gali pakliūti į skurdo spąstus – jiems gyvenimas iš pašalpų gali pasidaryti patrauklesnis nei grįžimas į darbo rinką.

Planuojamas minimalaus atlyginimo didinimas ir skelbiamas nedarbo mažinimas gali sukelti priešingą efektą – naują bedarbių bangą. Verslininkai teigia, kad iš Vyriausybės sklindančios žinios apie minimalaus atlygio didinimą yra pasirengimas artėjantiems savivaldybių rinkimams. Su tuo nesutinka profesinių sąjungų atstovai. Jie teigia, kad kainos ir paslaugos pastaruoju metu išaugo tiek, kad minimalų atlyginimą reikia didinti.

Šiuo metu Lietuvoje vienam gyventojui per mėnesį tenka apie 838 Lt pajamų. Lyginant su 2008 m. duomenimis, vienam namų ūkio nariui išlaidos sumažėjo daugiau nei 15 proc. Tokie duomenys buvo gauti rugsėjo mėnesį „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu „Spinter tyrimamų“ atlikto namų ūkių finansinės situacijos ir finansinių įsipareigojimų tyrimo metu. Tai sudarė galimybes po dviejų ekonominio nuosmukio metų įvertinti šiandieninę Lietuvos namų ūkių finansinę situaciją.

Skęstantysis, sakoma, stveriasi ir šiaudo. Akivaizdu, jog bedarbiui tuo šiaudu dažnai tampa gydytojo pažyma, kurios jis siekia, kai nori įrodyti, jog negalės dirbti Darbo biržos siūlomo darbo. Po to, kai biržoje bedarbiui pasiūlomas darbas, reakcijų būna įvairių. Bedarbių nuotaikų skalė svyruoja nuo džiaugsmo, kad gavo darbą, iki visiško nusivylimo. Kiti –„Aš negaliu lankstytis“, –aiškina vienas. „Aš negaliu dirbti šaltyje... Mano regėjimas silpnas... Negaliu dirbti fizinio darbo.

„Vien per pirmąją spalio savaitę verslo liudijimus įsigijo beveik 1600 bedarbių“, – savaitės pradžioje džiaugėsi Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis ir darė išvadą, kad tai akivaizdus rodiklis, kalbantis apie bedarbių verslumo augimą. Vis dėlto, „Respublikos“ duomenimis, džiūgauti dar ankstoka.

Didžiosios Britanijos nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad šių metų rugsėjį bedarbio pašalpą gaunančių šalies gyventojų skaičius padidėjo antrą mėnesį iš eilės ir ūgtelėjo 5300 – iki 1,473 mln. žmonių, paneša šalies žiniasklaida. Bedarbių skaičius rugsėjį padidėjo daugiausiai per praėjusius 8 mėnesius. Analitikai prognozavo, kad padidės 4500 žmonių. Remiantis patikslintais rugpjūčio mėnesio duomenimis, bedarbių skaičius padidėjo ne 2300, o 3800 žmonių.

Nedarbas, mažėjantys atlyginimai ir skurdžios šeimos pajamos vis daugiau šiauliečių priverčia su ištiesta ranka kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Nors pastarojo specialistai stengiasi kuo greičiau aptarnauti lankytojus, tačiau eilių išvengti nepavyksta. Kreipėsi pirmą kartą Prie Socialinės paramos skyriaus eilėje laukianti Danutė „Šiaulių kraštui“ papasakojo, kad čia atėjo pirmą kartą.

Nors didžiausią bedarbių pedagogų dalį Lietuvos darbo biržoje sudaro pradinio ugdymo, kūno kultūros, dailės, anglų ir lietuvių kalbų bei muzikos mokytai – tarp stojančių į Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU) šios specializacijos lieka vienos populiariausių. Tuo tarpu matematiką, fiziką ir chemiją, kaip informavo VPU studijų prorektorius Vytautas Bernotas, tepasirinko iki 20 proc. iš visų šiemet stojusių mokytis. Artėjant Tarptautinei mokytojų dienai lrt.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas, kartu su keliais frakcijos kolegomis, pateikė Darbo kodekso pataisą, kurios tikslas – mažinti nelegalaus darbo mastus Lietuvoje. Jei ši pataisa būtų priimta, ji įpareigotų darbdavį pranešti apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dar iki numatytos darbo laiko pradžios.

Rugsėjo 23 d. šalyje buvo registruota 314,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,54 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų - 0,08 procentinio punkto mažiau negu prieš savaitę. Darbo biržoms tarpininkaujant per savaitę padėta įsidarbinti 4,5 tūkst. asmenų – panašiai kaip ankstesniąją savaitę. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 1,4 tūkst. asmenų. Daugiausia bedarbių atliko viešuosius darbus ar buvo įdarbinti subsidijuojant, 252 asmenys įsigijo verslo liudijimus.

Šiauliuose socialinės pašalpos per dvejus metus išaugo nuo vieno milijono litų iki 16 milijonų litų. 16 kartų daugiau. Ir tai tik socialinės pašalpos, be visų kitų išmokų. Rajonų savivaldybėse sunku surasti šeimą, kuri negauna socialinės paramos. „Mūsų valstybei, atleiskit už tokį žodį, jau „šakės“!“ – sakė vieno Socialinės paramos skyriaus darbuotoja. Tačiau nei Ministras Pirmininkas, nei Seimas iki šiol nemato socialinių pašalpų sprogimo, šalį stumiančio į bankrotą.

Atsainus valstybės požiūris į žemės ūkį, jo specifikos ignoravimas jau beveik pribaigė šeimos ūkius, smulkiuosius ūkininkus, sunaikino daugelį tradicinių šalies žemės ūkio šakų. Kaimo žmonių, dirbančių žemės ūkyje, dalis labai sparčiai — vos per septynerius metus — iš daugumos tapo ryškia mažuma. Nebėra jaunų rankų „Dar prieš penketą metų akmenims dirvose rinkti prisikviesdavau po 25 vyrus.

Lietuvos darbo biržos (LDB) rodikliai, rodos, neturėtų stebinti. Rugpjūtį įdarbinta 17 tūkst. žmonių, o naujų bedarbių atsirado 17,8 tūkst. Lyg ir turėtų būti aišku, kad bedarbių daugėja. Bet stebuklas - pasirodo, bedarbių per mėnesį sumažėjo net 11 tūkstančių! T. y. nuo 330,6 iki 319,8 tūkst. Padidėjo, bet sumažėjo Vis dėlto specialistai akcentuoja, kad nedarbo „mažėjimo" priežastys - nuo liepos 28 dienos socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko įsakymu užkurta pirtis.

Statistikos departamento duomenimis bedarbių skaičius vis didėja ir jau viršija 330 tūkst. Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis sudarė daugiau kaip 18 proc. Lyginant su praėjusių metų tuo pačių laikotarpiu, bedarbių skaičius išaugo daugiau negu 120 tūkst. Jaunimo (15–24 amžiaus asmenų) nedarbo lygis jau viršija 37 proc. Per metus Lietuvoje nedarbas išaugo labiausiai Europos sąjungoje. Tokio aukšto nedarbo lygio Lietuvoje dar nėra buvę.

Šių metų rugpjūtį bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius Didžiojoje Britanijoje padidėjo pirmą kartą nuo sausio mėnesio. Tačiau per tris mėnesius iki liepos išaugo ir dirbančių žmonių gretos, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius padidėjo 2300. Patikslintais duomenimis, liepą šis skaičius sumažėjo vienu tūkstančiu. Rugpjūčio prieaugis buvo pirmas nuo šių metų pradžios.

Po ypač didelio augimo antrajame ketvirtyje, Europos Komisija padidino savo prognozes dėl šių metų ekonomikos augimo Europos Sąjungoje, skelbia BBC. Komisija tikisi, jog augimas ES sieks 1,8 proc. 2010 m., lyginant su prieš tai buvusiu 1 proc. augimu, o euro zonos 16-oje valstybių augimas sieks 1,7 proc.  Jungtinės Karalystės ekonomikos augimo prognozės padidėjo nuo 1,2 proc. iki 1,7 proc.

2009 metais vidutinis darbuotojų skaičius – įskaitant ir individualiąsias įmones – palyginti su 2008 metais sumažėjo 11,3 procento ir sudarė 1,155 mln. Statistikos departamento parengtame 2009 metų Darbo statistikos metraštyje teigiama, kad darbuotojų, lyginant su užpernai, privačiajame sektoriuje sumažėjo 15,6 procento iki 737 tūkst., valstybės sektoriuje – 2,6 proc. iki 417,5 tūkst.

Rugsėjo 9 d. šalyje buvo registruota 318,7 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,74 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,19 procentinio punkto mažiau negu prieš savaitę. Darbo biržoms tarpininkaujant per savaitę įdarbinta 5,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų, tai yra vidutiniškai 1058 (praeitą – 973) bedarbiai per dieną. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 2,1 tūkst. asmenų, iš jų beveik 40 proc.

Rugsėjo 1 d. darbo biržoje įregistruoti mieste gyvenantys bedarbiai (per 12 tūkst.) sudarė 16,4 proc. darbingų Panevėžio gyventojų. Palyginti su liepos mėnesiu, nedarbas sumažėjo 0,8 procentinio punkto. Rugpjūtį į darbo biržą ieškodami darbo kreipėsi 540 bedarbių miesto gyventojų – 43 proc. mažiau negu liepą, tai mažiausias per mėnesį įregistruotų bedarbių skaičius šiais metais. Rugpjūtį 238 Panevėžio darbdaviai įregistravo 802 laisvas darbo vietas. Palyginti su liepa, tai 13 proc. daugiau.

Šią savaitę oficialių bedarbių skaičius sumažėjo kiek daugiau nei tūkstančiu iki 318 tūkst., tačiau darbdaviams rasti kvalifikuotų specialistų nelengva. Per paskutinę savaitę, pirmą kartą nuo 2008 m. vidurio, laisvų darbo vietų įregistruota daugiau nei atėjo naujų bedarbių.Šiuos duomenis penktadienio spaudos konferencijoje pristatęs Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis tvirtino, kad maždaug 40 proc.

Šiaulių darbo biržos direktorės Genovaitės Kuprevičienės duomenimis, darbo neturintys šiauliečiai neskuba įsidarbinti prekybos centruose. Darbo ieškančius žmones gąsdina ilgos darbo valandos, sunkus ir atsakingas darbas. Be to, didieji prekybos centrai ieško kvalifikuotų darbuotojų. O tokių bedarbių – mažuma.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 319,8 tūkst. bedarbių, arba 14,8 proc. visų darbingų šalies gyventojų – tai 0,5 procentinio punkto mažiau nei praėjusį mėnesį. Iš viso paskutinįjį vasaros mėnesį įregistruota 17,8 tūkst. bedarbių – 30,6 proc. mažiau negu liepą. „Mėnesio statistikos duomenys parodė, kad pasirinkome teisingą kelią, intensyvindami integravimą į darbo rinką ir griežtindami bedarbių aptarnavimo tvarką.

Krizė pasaulyje be darbo paliko 210 mln. gyventojų. Tai pats didžiausias rodiklis per visą istoriją. Apie tai byloja bendras Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) ir Tarptautinės Darbo Organizacijos (TDO) tyrimas. Praėjus porai metų nuo pasaulinės ekonominės krizės pradžios daugelyje šalių nedarbas išlieka labai aukšto lygio. TDO vertinimu, visame pasaulyje nuo 2007 m. bedarbių skaičius išaugo daugiau kaip 30 mln. Ir nėra jokių požymių, kad situacija gerėtų.

Nedarbas Lietuvoje auga bene sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Tuo metu Austrijoje, Maltoje ir Vokietijoje jis sumažėjo. Statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, nedarbo lygis ES šiemet liepą buvo toks pat kaip birželį ir siekė 9,6 proc. Per metus šis rodiklis paaugo 0,5 procentinio punkto. Antrą vasaros mėnesį darbo neturėjo daugiau nei 23 mln. ES gyventojų. Palyginti su birželiu, šis skaičius sumažėjo 45 tūkst., bet buvo 1,1 mln.

Paskutinį vasaros mėnesį infliacija Europoje sulėtėjo, tačiau liepą nedarbas regione ir toliau išliko aukštas bei nevienodas.Europos Sąjugos Statistikos agentūra Eurostat nurodo, kad nuo praeito mėnesio rugpjūtį 16 euro zonos šalių infliacija susitraukė 1,6 proc. Remiantis ekonomistų prognozėmis, šiais metais infliacija Europoje turėtų siekti 1,4 proc., o 2011 m. - 1,7 proc. Kita vertus, regiono nedarbo lygis išliko nepakitęs ir liepą 5 mėnesį iš eilės siekė apytikriai 10 proc.

Darbo biržos vadovas Mindaugas Petras Balašaitis pats yra ragavęs bedarbio duonos. Jis žino, kad senkant santaupoms, mažėja ir ambicijos. Jau mėnesį šalies darbo biržose taikoma nauja bedarbių registracijos ir darbo su jais tvarka. Tris kartus neatsakęs į konsultanto skambutį ar nesutikęs dirbti jam siūlomo darbo, bedarbis pusmečiui braukiamas iš darbo biržos sąrašų. Tačiau M. P. Balašaitis tikino, kad tokiu būdu tik atsikratoma tų, kuriems darbas nereikalingas.

Statistikos departamentui fiksuojant didžiausią bedarbių skaičių Lietuvoje nuo 1998-ųjų, viena iš naujų priemonių mažinti nedarbą, kurios ėmėsi valdžia, – nesuteikti bedarbio statuso asmenims, turintiems nors kiek įregistruotos žemės ūkio ar kaimo valdos žemės. Darbo biržos atstovai teigia, kad esama tvarka dar bus tobulinama. Žmonės, turintys hektarą kitą pievos, o gal ir dar mažiau, braškyno ar kitų pasėlių, įregistruotų kaip žemės ūkio ar kaimo valda, nebegali oficialiai tapti bedarbiais.

Rugpjūčio 26 d. šalyje buvo registruota 323,6 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,97 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,07 procentinio punkto mažiau negu prieš savaitę ir 0,32 procentiniais punktais mažiau negu rugpjūčio 1 dieną. „Liepos pabaigoje nedarbas šalyje buvo pasiekęs aukščiausią tašką - Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje registruota 330,6 tūkst. bedarbių.

II-ąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 18,3 proc., šią savaitę paskelbė Statistikos departamentas. LTV „Labas rytas“ studijoje ketvirtadienį svečiavęsis Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis atkreipia dėmesį, kad šiemet išaugo jaunimo nedarbo lygis. „Turime nemažai priemonių šią situaciją suvaldyti“, – tikino pašnekovas ir pastebėjo, kad tarp bedarbių liepą jaustas nemažas susidomėjimas verslo liudijimais.

Ką tik į darbo biržas plūdo užsiregistruoti bedarbiai, nenorintys mokėti privalomojo sveikatos draudimo. Dabar ateina būriai bedarbių, kurie norėtų, kad jų atžalos mokykloje būtų maitinamos nemokamai. Naujos bangos laukiama prieš šildymo sezoną, rašo "Lietuvos rytas". Nemokamas sveikatos draudimas, nemokamas vaikų maitinimas, kompensacijos už šildymą. Noras gauti šias privilegijas gena užsiregistruoti darbo biržoje. O kaip dėl darbo paieškų? „Yra tiesiog profesionalių bedarbių.

Nors Estija nuo sausio 1 d. taps eurozonos nare, tačiau joje nedarbas – ypač tarp jaunimo ir rusų tautinės mažumos narių – didesnis nei Lietuvoje. Estijoje fiksuojamas nedarbo lygis yra didesnis nei Lietuvos. Paskelbti Statistikos departamento II ketvirčio ekonomikos duomenys rodo, kad nedarbas Lietuvoje siekė 18,3 proc., tuo metu Estijoje – 18,6 proc. Daugiausia bedarbiai Estijoje – jauni bei rusų tautybės asmenys.

Nors Lietuva tarp geriausių gyventi šalių atsidūrė 34 vietoje, joje kas penktas suaugęs šiuo metu neturi darbo. Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, antrąjį 2010 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 18,3 procento, arba 0,2 procentinio punkto didesnis nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Antrąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2009 m. ketvirčiu, nedarbo lygis išaugo 1,3 karto.

Darbo biržos darbuotojams valdžia į rankas įdavė šluotas ir liepė apsišvarinti – išvaikyti esą simuliantus bedarbius, kurie registruojasi tik dėl pašalpų ir įvairių socialinių lengvatų. Darbuotojai suskato vykdyti įsakymą. Panevėžio darbo birža iš savo sąrašų jau išbraukė kelis bedarbius, kurie neatsiliepė į telefono skambučius, neatsakė į žinutę ir nepasirodė biržoje. Jie iš naujo registruotis galės tik po pusmečio.

Krizės kamuojamame pasaulyje darbo nerandantis jaunimas jau vadinamas prarastuoju... Žydrūnei M. – 21-eri. Ji gyvena Trakuose ir nuotoliniu būdu studijuoja vienoje sostinės kolegijų. Jau antrus metus mergina intensyviai ieškosi darbo tiek sostinėje, tiek gimtuosiuose Trakuose. Tačiau paieškos bevaisės. Porai dienų ji buvo priimta į vieną sostinės kavinių ir piceriją, tačiau griežtos atrankos neįveikė.

Darbo biržos darbuotojams valdžia į rankas įdavė šluotas ir liepė apsišvarinti – išvaikyti esą simuliantus bedarbius, kurie registruojasi tik dėl pašalpų ir įvairių socialinių lengvatų. Darbuotojai suskato vykdyti įsakymą. Pamažu pramėtys iš Darbo biržos Panevėžio darbo birža iš savo sąrašų jau išbraukė kelis bedarbius, kurie neatsiliepė į telefono skambučius, neatsakė į žinutę ir nepasirodė biržoje. Jie iš naujo registruotis galės tik po pusmečio.

Teritorinės darbo biržos rugpjūčio 13–19 dienomis įregistravo 3,6 tūkst. bedarbių (vidutiniškai per dieną 724, praeitą savaitę – 1112). Atleisti iš darbo per paskutiniuosius šešis mėnesius sudarė 5,3 proc. Daugiausia (82,3 proc.) registravosi asmenys, nedirbę nuo pusės iki dvejų metų. Per savaitę darbo biržoms tarpininkaujant padėta įsidarbinti 3,4 tūkst. asmenų. Darbdaviai registravo 2,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 1,4 tūkst.

Vyriausybė rado gudrų būdą sumažinti sparčiai augantį bedarbių skaičių - išbraukti kuo daugiau bedarbių ir darbo ieškančių žmonių iš bedarbių sąrašų. Tokį sprendimą priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nuo liepos 27 dienos pakeisdama Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašą, rašo „Vakarų ekspresas“. Iki šiol Darbo biržoje užsiregistravęs žmogus gaudavo atmintinę, kurioje būdavo išdėstytos jo pareigos.

Vyriausybė rado gudrų būdą sumažinti sparčiai augantį bedarbių skaičių - išbraukti kuo daugiau bedarbių ir darbo ieškančių žmonių iš bedarbių sąrašų. Tokį sprendimą priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nuo liepos 27 dienos pakeisdama Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašą, rašo „Vakarų ekspresas“. Iki šiol Darbo biržoje užsiregistravęs žmogus gaudavo atmintinę, kurioje būdavo išdėstytos jo pareigos.

Šią savaitę Telšiuose po traukiniu puolė darbo netekęs 49 metų Vladas Baltrušis. Dviejų vaikų tėvas nebeturėjo vilties rasti pragyvenimo šaltinį, o būti našta šeimai nenorėjo. Šiemet tokių nedidelio miesto „nedidelių tragedijų“ vis daugėja, kaip ir bedarbių gretos. Piliečių bėdos valstybei svetimos Pirmąjį šių metų pusmetį savo gyvybės siūlą nutraukė 419 Lietuvos gyventojų. Kiek žmonių žengti drastišką žingsnį pastūmėjo nedarbas? Tokių duomenų neturi nė viena valstybės institucija.

Pasaulinis jaunimo nedarbo lygis pasiekė rekordines aukštumas ir, tikriausiai, iki šių metų pabaigos padėtis dar suprastės, teigia Tarptautinė darbo organizacija (TDO).TDO ataskaitoje teigiama, kad 2009 m. pabaigoje iš 630 mln. 15-24 metų žmonių 81 mln. neturėjo darbo. Tai yra 7,8 mln daugiau nei 2007 m. pabaigoje. Organizacija perspėja, kad ši tendencija turės rimtų pasekmių, nes nauji darbo rinkos dalyviai iškart įsijungia į bedarbių gretas.

Statybų bendrovės, sunkmečiu atleidusios dalį darbuotojų, dabar skundžiasi negalinčios rasti kvalifikuotų darbininkų. Darbo biržose - apstu darbdavių pasiūlymų įvairios kvalifikacijos statybininkams, tačiau norinčių ir sugebančių dirbti specialistų surasti sunku, rašo „Verslo žinios“. Statybų įmonių atstovų teigimu, spraga darbo rinkoje atsivėrė per praėjusius metus, kai daugelis statybose darbo netekusių specialistų išvyko uždarbiauti į užsienį.

Geležinkelio bėgiais atidundanti mirtis pirmadienį pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes. Nelaimės įvyko sostinėje ir Telšių rajone. Apie 9.30 val. Vilniuje žūtį ant geležinkelio bėgių sutiko 55 m. moteris. Nelaimingąją tarpustotėje Vilnius – N.Vilnia mirtinai sužalojo dyzelinis traukinys, valdomas 50 m. mašinisto. Tos pačios dienos vakare, apie 19.10 val., gyvybės siūlas nutrūko ir ant geležinkelio bėgių Telšių rajone.

Panevėžio miesto ir rajono gyventojai, ieškantys darbo pagal skelbimus arba patys siūlantys savo paslaugas potencialiems darbdaviams internete, turėtų saugotis užkibti ant sukčių kabliuko, įspėja policijos pareigūnai. Manoma, kad Kaune suaktyvėję internetiniai sukčiai, kurie savo aukomis renkasi bedarbius, gali savo veiklą išplėsti ir kituose didesniuose šalies miestuose. Sukčiai veikia pagal paprastą scenarijų.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, 2010 m. birželį nedarbo lygis euro zonoje, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, nekito ir, kaip gegužės mėnesį, sudarė 10,0 proc. 2009 m. birželį jis siekė 9,5 proc. Visoje ES nedarbas šių metų birželį, palyginti su geguže, nekito ir sudarė 9,6 proc. 2009 m. birželį jis siekė 9,0 proc. 2010 m. birželio mėn. visoje ES darbo neturėjo 23,062 mln. žmonių, iš jų 15,771 mln. – euro zonoje.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 5 dieną šalyje buvo registruota 328,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 15,19 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,1 procentinio punkto mažiau negu liepos pabaigoje. Teritorinės darbo biržos per savaitę (liepos 30–rugpjūčio 5 dienomis) įregistravo 2,9 tūkst. bedarbių. Vidutiniškai per dieną buvo registruojama 590 bedarbių (praeitą savaitę – 1107), kas trečias iš jų – jaunesni kaip 25 m. amžiaus.