NATO
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
- Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
- Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
- Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Karas Ukrainoje. Zelenskio ir Bideno pokalbyje – pažadas, kad JAV pagalba bus suteikta skubiai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį telefonu padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui už jo „tvirtą paramą“ Kyjivui po to, kai JAV įstatymų leidėjai patvirtino 61 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos paketą.
Svarbiausi įvykiai:
23:54 | Zelenskis: susitarimai dėl Ukrainos aprūpinimo ATACMS raketomis baigti rengti
Susitarimai dėl Ukrainos aprūpinimo ilgojo nuotolio ATACMS raketomis baigti rengti, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
Per Lietuvą riedės karinė technika: gyventojai perspėjami – kai kurie keliai bus uždaryti
Daugiau nei 20 tūkstančių NATO ir Lietuvos karių balandžio, gegužės, birželio mėnesiais treniruosis pratybose Lietuvoje. Keliais riedės tūkstančiai karinės technikos, kai kurių miestų pramoniniai objektai taps karinėmis teritorijomis, o gyventojai perspėjami – kai kurie keliai bus uždaryti.
Lietuva taip pat išbandys ir naujovių, pavyzdžiui, vyks mobilizacijos pratybos, kurių vengimas rezervistams gali baigtis šimtus eurų siekiančia administracine bauda ar net baudžiamąja atsakomybe.
Jensas Stoltenbergas: pagalbos Ukrainai patvirtinimas „visus mus padarys saugesnius“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas investicija į NATO valstybių saugumą pavadino JAV Atstovų Rūmų sprendimą suteikti naują milijardinę paramą Ukrainai.
„Ukraina NATO sąjungininkių skirtus ginklus naudoja, kad sunaikintų Rusijos kovinius pajėgimus, – sakė jis šeštadienio vakarą po balsavimo.
Duda: Lenkija pasirengusi prisijungti prie NATO branduolinio dalijimosi programos
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Lenkija pasirengusi prisijungti prie NATO branduolinių ginklų dalijimosi programos, informuoja PAP.
Dalijimasis branduoliniais ginklais yra NATO branduolinio atgrasymo priemonė, leidžianti tokių ginklų neturinčioms valstybėms narėms dalyvauti planuojant, kaip NATO juos panaudotų. Šie ginklai yra kai kuriose NATO šalyse, bet juos kontroliuoja JAV.
Prezidentas A. Duda vizito į JAV metu davė interviu portalui Fakt.
Zelenskis: NATO turi pasirinkti, „ar mes iš tikrųjų esame sąjungininkai“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad NATO karinis aljansas turi pasirinkti, ar jis iš tikrųjų yra Ukrainos sąjungininkas, ir tai padaryti paspartinant ginklų tiekimą, jog būtų galima padėti su sunkumais susiduriančioms Kyjivo pajėgoms.
„Mūsų padangės vėl turi tapti saugios“, – vaizdo konferencijoje su NATO gynybos ministrais sakė V. Zelenskis.
„Tai visiškai priklauso nuo jūsų pasirinkimo. Pasirinkimo, ar gyvybė iš tikrųjų visur yra vienodai vertinga.
Zelenskis kreipėsi į NATO atstovus: Putinas turėtų būti nuleistas ant žemės
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į NATO atstovus, teigdamas, kad dabartinė Vakarų parama Ukrainai yra „ribota“.
Pasak Ukrainos vadovo, Izraelis nebuvo paliktas gintis vienas, kai šeštadienį Iranas sudavė smūgius į šią teritoriją, rašo „SkyNews“.
Būtent Irano suduotų smūgių metu Vakarų sąjungininkai suteikė pagalbą Izraeliui ir apgynė oro erdvę nuo Irano dronų.
„[Vladimiras] Putinas turėtų būti nuleistas ant žemės, o mūsų dangus vėl turėtų tapti saugus.
Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„NATO nustatė esamus pajėgumus visame Aljanse, ir yra sistemų, kurios gali būti suteiktos Ukrainai. Todėl tikiuosi, kad netrukus bus paskelbta naujų pranešimų dėl oro gynybos pajėgumų Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas po virtualių NATO gynybos ministrų ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybų.
Estija perspėja: ruoštis karui su Rusija reikia jau dabar
Balandžio 17 d. Europos gynybos ir saugumo aukščiausiojo lygio susitikime Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas paragino Europą pasirengti karui, skelbia portalas „The New Voice of Ukraine“.
„Europa susiduria su lemiamu momentu, kuris dešimtmečius lems mūsų saugumą ir ateitį, – sakė ji. – Turime nepamiršti, kad turime daug ką ginti ir labai realią grėsmę, nuo kurios turime apsisaugoti.
„Financial Times“: Baltijos šalys yra ta vieta, kur drąsėjantis Putinas galėtų bandyti išbandyti NATO vienybę
Baltijos šalių regione auga nuogąstavimai, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali išbandyti NATO provokacijomis arba tiesioginiu puolimu, rašo „Financial Times“. Leidinio pašnekovai mano, kad vieta, kur tai galėtų įvykti, yra Baltijos šalys.
„Pastaraisiais mėnesiais pasipylė perspėjimai apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO per ateinantį dešimtmetį.
NATO vadovas: Ukrainai labai reikia daugiau oro gynybos sistemų
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį per Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai labai reikia daugiau oro gynybos“ sistemų.
Jis sakė, kad NATO sąjungininkai neseniai prisiėmė „vilčių teikiančių“ įsipareigojimų dėl karinės paramos ir pridūrė: „Mes turėjome suteikti jiems daugiau anksčiau.
REKLAMA
REKLAMA
Stoltenbergas: NATO turi nemažai oro gynybos sistemų, kai kurias iš jų būtų galima nusiųsti į Ukrainą
NATO turi nemažą kiekį oro gynybos sistemų, dalis iš jų gali būti pristatytos Ukrainai, dalyvaudamas bendroje su Nyderlandų, Danijos ir Čekijos ministrais pirmininkais NATO būstinėje Briuselyje trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Zelenskis nori sušaukti NATO ir Ukrainos tarybos posėdį aptarti oro gynybos poreikius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Kyjive pasakė sieksiantis sušaukti NATO ir Ukrainos tarybos posėdį, kuriame paragins stiprinti jo šalies oro erdvės apsaugą.
Ukrainos padėtį lygindamas su Izraeliu, kur praėjusį savaitgalį buvo atremtas didžiulis Irano raketų ir dronų antpuolis, V. Zelenskis pasakė, kad Ukraina prašys ją aprūpinti oro gynybos sistemomis ir raketomis.
Seimas nesutinka, kad valstybės tarnyboje galėtų dirbti ES bei NATO valstybių piliečiai
Seimas nepritarė Valstybės tarnybos įstatymo pataisai, siūlančiai suteikti galimybę valstybės tarnyboje dirbti asmenims, turintiems Europos Sąjungos (ES) ar NATO valstybės narės pilietybę.
Antradienį Seimo nario liberalo Andriaus Bagdono pateiktas projektas nesulaukė pritarimo po pateikimo. Jį palaikė 39 Seimo nariai, 8 buvo prieš, susilaikė 55 parlamentarai.
„Merko statyba“ gavo papildomą 20 mln. eurų NATO užsakymą Pabradės poligone
Estijos statybų grupės „Merko Ehitus“ valdoma bendrovė „Merko statyba“ gavo daugiau nei 20 mln. eurų (su PVM) vertės papildomą užsakymą darbams Pabradės poligone.
Įmonė antradienį pranešė pasirašiusi tai numatantį sutarties priedą su NATO pirkimų ir paramos agentūra. 110 mln. eurų vertės sutartį dėl 10 karinės infrastruktūros objektų šiame poligone „Merko statyba“ ir agentūra pasirašė pernai vasarį.
NATO viceadmirolas: rusų smūgiai šiems objektams kelia pavojų milijardui žmonių Europoje ir JAV
Vienas iš NATO vadų perspėja, kad beveik milijardo žmonių Europoje ir Šiaurės Amerikoje saugumui gresia pavojus dėl Rusijos mėginimų atakuoti povandeninės infrastruktūros, įskaitant vėjo jėgaines, vamzdynus ir elektros kabelius, silpnąsias vietas.
Pulkininkas Bagdonas apie lietuvius kamuojančią karo baimę: daugelis bijo, nes neturi pakankamai žinių
Ingrida Šimonytė pakomentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus apie karių siuntimą į Ukrainą. Tai įvyko, kai Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis su oficialiu vizitu apsilankė Vilniuje ir su premjere Ingrida Šimonyte aptarė pagrindinius kariaujančios šalies poreikius.
Tada Ingrida Šimonytė teigė, kad Macrono žodžius sudėliojo taip, kaip jam patogu.
Estai ryžtingai ruošiasi karui: Rusijos lauktų „didžiulis pralaimėjimas“
Didėjant karo nerimui Europoje, šalys pamažu ima ruoštis. Viena iš tokių šalių – Estija, kuri, kitaip nei dauguma NATO valstybių, neatsisakė šaukimo nuo pat Sovietų Sąjungos griūties. Kariai į savo tarnybą žiūri kaip į pareigą, o aukštesniojo rango karininkai net neabejoja – Rusija NATO nenugalėtų
Pasigirsta kurtinantis raginimas pulti. 25 metų jaunuolis iš Talino Toivo Saabas pašoka ant kojų. Su savo ginklo broliais jis išsirikiuoja į eilę ir per medžius pasileidžia Rusijos sienos link.
Sunku patikėti: ši vieta – vienintelė JAV, kurią atsisako ginti NATO
Iš 50 JAV valstijų yra viena vienintelė, kurios negina NATO kolektyvinio saugumo garantijos pagal 5 straipsnį. Tai – Havajai. Kilus susirūpinimui dėl saugumo situacijos Ramiajame vandenyne, užsienio politikos ekspertai išreiškė raginimus įtraukti Havajus į Aljanso mandatą, skelbia portalas „Newsweek“.
32 valstybių NATO karinio aljanso narės yra įsipareigojusios ginti viena kitą, jei kuri nors iš jų būtų užpulta „Europoje ar Šiaurės Amerikoje“, tačiau Havajams ši garantija netaikoma dėl jų ...
Dalia Grybauskaitė: artimiausi dveji, treji metai – pavojingiausi
Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė danų leidiniui „Borsen“ teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pulti ne tik Ukrainą, bet ir kitas šalis.
D. Grybauskaitės teigimu, pavojingiausias laikotarpis – artimiausi dveji, treji metai.
„Investuojame į gynybą NATO. Po penkerių ar šešerių metų būsime labiau pasiruošę ir būsime stipresni.
Šimonytė: saugumo klausimais bendrą kalbą rasčiau ir su Trumpu
Nerimaujant, kad Jungtinių Valstijų prezidentu vėl gali tapti Donaldas Trumpas, šalies vadovo posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad prireikus – saugumo klausimais rastų bendrą kalbą su respublikonų keliamu kandidatu.
„Užsienio politikoje jaučiu turinti pakankamai žinių, patirties ir svarbių kontaktų, kurie padėtų mūsų interesų gynybą padaryti rezultatyvesne. Man patinka bendrauti ir bendradarbiauti.
Nyderlandai pažadėjo Ukrainai skirti papildomą milijardą eurų
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte penktadienį pažadėjo skirti papildomą milijardą eurų karinės paramos Ukrainai, kurią, pasak jo, „kasdien niokoja Rusijos agresija“.
Jis taip pat paskelbė apie 400 mln. eurų, skiriamus ekonominei paramai ir energetikos infrastruktūros, kurią pastarosiomis dienomis ir savaitėmis vėl atakuoja Rusija, remontui.
„Nyderlandai šiais metais karinei paramai papildomai skirs milijardą eurų.
Lukašenka pasiskundė Putinui dėl Lenkijos ir Baltijos šalių; „Jie neišmoko pamokos“
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka susitikime su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu skundėsi dėl tariamos Vakarų grėsmės jo šaliai.
„Padėtis sudėtinga. Labiausiai mane neramina Lenkijos vadovybės pozicija“, – sakė A. Lukašenka ketvirtadienį Maskvoje per televiziją transliuotame pokalbyje.
Jis kritikavo karines pratybas Baltijos šalyse ir papildomų NATO dalinių dislokavimą Baltarusijos kaimyninėse valstybėse.
Duda: siekiant Rusijos atgrasymo, NATO kasmet turi pagaminti virš 2 mln. sviedinių
Siekdamos atgrasyti Rusiją nuo galimų atakų, NATO šalys kartu privalo pagaminti daugiau nei 2 mln. sviedinių per metus, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Jo teigimu, Rusija kasmet pagaminti tokį kiekį sviedinių bus pajėgi artimiausiu metu.
„Artimiausiu metu Rusija galės gaminti daugiau nei 2 mln. sviedinių per metus. Visa Europa kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis turi sutelkti jėgas, kad pagamintų daugiau sviedinių, ypač artilerinių sviedinių.
Švedija investuos į slėptuves ir civilinę gynybą 36 mln. JAV dolerių
Ketvirtadienį Švedijos vyriausybė pranešė investuosianti 385 mln. kronų (36 mln. JAV dolerių), kad sustiprintų savo slėptuves nuo bombų, pagalbos tarnybas ir civilinę gynybą, anksčiau įspėjusi, kad reikia rengtis karui.
Civilinės gynybos ministras Carlas Oskaras Bohlinas sakė, kad praėjusį mėnesį į NATO įstojusi Švedija panaudos lėšas, kad sustiprintų gelbėjimo tarnybų gebėjimą veikti konflikto metu, kibernetinį saugumą ir padėtų sveikatos priežiūros sistemai kaupti vaistų atsargas.
NATO pajėgų Europoje vadas įspėja, kad Rusija turi planų ne tik Ukrainoje: „Švelniai tariant, sunkūs laikai“
Rusijos, kuri tęsia puolimą Ukrainoje ir siekia Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos paramos, veiksmai rodo, kad Kremlius neketina apriboti savo agresijos ir turi ilgalaikių planų ne tik Ukrainoje, sako NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas amerikiečių generolas Christopheris Cavoli.
„Mes išgyvename, švelniai tariant, sunkius laikus Europos kariniame teatre“, – Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komitete kalbėjo Ch. Cavoli.
NATO įsteigs vadavietę vos 100 km nuo Rusijos sienos
NATO ketina įkurti Aljanso sausumos pajėgų vadavietę Suomijoje. Taip bus išplėsta Jungtinių pajėgų vadavietės veikla.
Tai pareiškė Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas, kurį cituoja Suomijos leidinys „Iltalehti“. Pasak pareigūno, naujo vadavietės centro sukūrimas leis visoms šiaurės šalims gauti narystės Aljanse privalumus.
„Tikiuosi, kad mes būsime pavaldūs vienai vadovybei ir priklausysime vienam regioniniam gynybos planui.
JAV valstybės departamentas: Ukraina gali tapti NATO nare tik pasibaigus karui
JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris pareiškė, kad Ukraina gali įstoti į NATO tik pasibaigus Rusijos ir Ukrainos karui, tačiau „šis procesas juda į priekį“.
Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“.
Paklaustas, ar po neseniai nuskambėjusio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Soltenbergo pareiškimo apie Ukrainos ateitį Aljanse nebuvo diskutuojama dėl Ukrainos stojimo į NATO grafiko, M. Milleris atsakė: „Grafiko patvirtinimo klausimu niekas nepasikeitė.
NATO naikintuvai du kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Balandžio 4 ir 6 dienomis palydėti tarptautine oro erdve skridę rusų žvalgybiniai orlaiviai IL-20.
Lėktuvai skrido nepateikę skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, vienu atveju radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, kitu – ne.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadoriai ragina NATO nesnausti: sumaištis prieš Rusiją reikštų mūsų pralaimėjimą
Vladimiras Putinas gali greitai pradėti invaziją į Baltijos šalis ir sukelti naują karą Europoje, perspėjo Baltijos šalių ambasadoriai. Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausi diplomatai Jungtinėje Karalystėje baiminasi, kad į Josifą Staliną panašus diktatorius gali „greitai pasukti“ iš Ukrainos ir įsiveržti į šias tris valstybes.
Suomijos atsargos generolas užtikrintas Putino nesėkme: „Tai būtų rusiškos skerdynės“
Ore tvyrant Trečiojo pasaulinio karo grėsmei, Vakarai ruošiasi kaip įmanydami ir bijo galimo Kremliaus įsiveržimo į NATO teritoriją. Tačiau Suomija turi bene geriausias bazes bei karinius mokymus Aljanse, į kuriuos atvažiuoja net kariai iš JAV. Suomijos atsargos generolas Pekka Toveris net neabejoja – Rusija nesugebėtų atsilaikyti Suomijoje ir patirtų triuškinantį pralaimėjimą.
Rusų žvalgyba Vilniuje pasikėsino į amerikiečių pareigūną: panaudojo vadinamąjį Havanos sindromą
Vilniuje pernai liepą vykusio NATO viršūnių susitikimo metu rusų žvalgyba pasikėsino į amerikiečių pareigūną. Taip skelbia Amerikos ir vokiečių žiniasklaida. Lietuvos institucijos to nei patvirtina, nei paneigia. Tačiau tampa vis akivaizdžiau, kad vadinamąjį Havanos sindromą – išpuolius aukšto dažnio garsu, kuris smarkiai sutrikdo sveikatą – visame pasaulyje rengia būtent rusų smogikai, norėdami eliminuoti amerikiečių diplomatus.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Žiniasklaida: Ukraina liepą nebus pakviesta į NATO – tam prieštarauja dvi šalys
NATO vadovai liepos mėnesį renkasi į aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą Aljanso 75-osioms metinėms paminėti. Ukraina tikisi sulaukti oficialaus kvietimo prisijungti prie NATO, tačiau mažai tikėtina, kad tai įvyks liepą vyksiančiame susitikime, skelbia „The New York Times“, rašo UNIAN.
Anot leidinio, tai skatina NATO ieškoti tam tikro vidurkio, kad parodytų, jog remia Ukrainą ilguoju laikotarpiu. Tačiau pareigūnai pabrėžia, kad kol kas neaišku, kaip ta parama atrodys.
Šaltinis NATO: Rusijoje stipriai išaugo neįgaliųjų skaičius
Per pirmuosius karo Ukrainoje metus daugiau nei pusė milijono rusų vyrų buvo pripažinti neįgaliaisiais, „The Times“ nurodė aukšto rango NATO pareigūnas, rašo UNIAN.
Leidinys pažymi, kad Kremlius uoliai slepia žuvusiųjų skaičių ir nekalba apie nuostolius Ukrainoje.
Neįgaliųjų skaičius Rusijoje išaugo
Vis dėlto didžiulius nuostolius atskleidžia šalies socialinės apsaugos statistika.
Buvęs britų kariuomenės vadas išsakė tai, apie ką Lietuvoje nekalbama: štai kodėl Vakarai nenori Kremliaus kolapso
Vakarų valstybės, padėdamos Ukrainai išguiti priešą iš savo teritorijos, turi ir kitų tikslų: tai yra, kartu stengiasi nesugriauti Rusijos, nesuskaldyti jos, mat šalies, turinčios branduolinį ginklą, dezintegracija galėtų turėti siaubingų pasekmių platesniam regionui.
Taip savo interviu portalui tv3.lt teigia buvęs Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas, atsargos generolas, dabartinis Lordų rūmų narys Richardas Dannattas.
DIENOS PJŪVIS. NATO karių siuntimas į Ukrainą – ar tai sukels karą su Rusija?
I. Šimonytė pakomentavo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus apie karių siuntimą į Ukrainą.
Tai įvyko, kai Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis su oficialiu vizitu penktadienį apsilankė Vilniuje ir su premjere Ingrida Šimonyte aptarė pagrindinius kariaujančios šalies poreikius.
Lenkijos ministras Sikorskis: NATO turi išteklių ilgam karui su Rusija
NATO yra pasirengusi kelerius metus truksiančiam karui su Rusija ir turi išteklių, kad galėtų sau leisti ilgą konfliktą. Tokios nuomonės laikosi Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, praneša Lenkijos radijas RMF24.
„Svarbu, kad Vladimiras Putinas suprastų, jog mes ruošiamės – jei prireiks – keleriems metams. Jis negali laimėti per kelis mėnesius ar net per metus ar dvejus.
NATO griežtai sureagavo į Lukašenkos pareiškimą apie pasirengimą karui
NATO pareiškė įvertinusi tikimybę apie Baltarusijos pasirengimą imtis karinių veiksmų prieš Ukrainą. Pasak vieno iš Aljanso atstovų, šiuo metu nėra jokių ženklų, kad Baltarusija būtų pasirengusi oficialiai prisijungti prie plataus masto agresijos prieš Ukrainą.
Apie tai neviešai pranešė aukšto rango NATO pareigūnas, skelbia „Kanal 24“. Šią savaitę A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija ruošiasi karui.
NATO pareigūnas: Ukrainos dronai sutrikdė 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros
NATO apskaičiavo, kad dėl Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių sutriko bent 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros darbas, rašo „Ukrainska Pravda“.
Anot leidinio, apie tai žiniasklaidos atstovams su anonimiškumo sąlyga Briuselyje komentavo NATO pareigūnas.
Pareigūnas: dėl smūgių tikriausiai buvo sustabdyta daugiau kaip 10 proc.
Lenkijos prezidentas dar kartą paragino NATO didinti išlaidas gynybai
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį dar kartą paragino NATO sąjungininkes reikšmingai didinti išlaidas gynybai.
A. Duda panašius raginimus jau išsakė praėjusį mėnesį, kai kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku lankėsi Baltuosiuose rūmuose.
Iš NATO vadovo – žinutė dėl oro gynybos sistemų Ukrainai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad kelios Aljanso narės pažadėjo surasti papildomų oro gynybos sistemų Ukrainai, rašo UNIAN.
Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo Briuselyje.
Stoltenbergas: sąjungininkai peržiūrės savo atsargas
„Sąjungininkai supranta, kad tai būtina skubiai padaryti. Džiaugiuosi kelių sąjungininkių pranešimais suteikti Ukrainai daugiau pabūklų ir daugiau tipų sistemų.
Borisas Pistorius: Stoltenbergo iniciatyva dėl 100 mlrd. eurų Ukrainai nusipelno dėmesio
NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasiūlymas skirti Ukrainai 100 mlrd. eurų yra teisingas, tačiau jį reikia apsvarstyti.
Tai pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, ketvirtadienį Berlyne pristatydamas naujos karinės vadovybės struktūros ir Bundesvero reformos planus, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Dėl J. Stoltenbergo pasiūlymo skirti 100 mlrd.
Lietuvos atstovas prie NATO Baltrėnas atsakė tiesiai, ar NATO suspėtų apginti mus: „Reikia žiūrėti keliais kampais“
Minint 75-ąsias NATO metines, nerimo kelia aštrūs kandidato į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentus Donaldo Trumpo pareiškimai, esą tų šalių, kurios nemoka už savo gynybą – NATO negintų. Kiek NATO tebėra vientisa ir pasiruošusi ginti, „Dienos komentare“ pasakoja Lietuvos karinis atstovas prie NATO generolas majoras Remigijus Baltrėnas.
Pastaruoju metu pasigirdo abejonių, kad jei iškiltų grėsmė, ar NATO tikrai mus gintų ir suspėtų tai padaryti.
NATO susitikimui įsigytu turtu siūloma didinti „Litexpo“ kapitalą
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo beveik 0,7 mln. eurų, arba beveik 6 proc. padidinti parodų ir kongresų centro „Litexpo“ įstatinį kapitalą.
Jei tam pritars Vyriausybė, kapitalas bus didinamas pernai vasarą Vilniuje vykusiam NATO viršūnių susitikimui įsigytu 698 tūkst. eurų vertės turtu, išleidžiant 2,9 euro nominalios vertės akcijų.
Kuleba NATO būstinėje: Ukrainai reikia „Patriot“ sistemų
Ukrainai reikia žemė-oras raketų „Patriot“, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos balistinių raketų atakų, ketvirtadienį NATO būstinėje pareiškė šalies užsienio reikalų ministras.
„Nenoriu gadinti vakarėlio, – sakė Dmytro Kuleba, pasveikinęs NATO nares su Aljanso įkūrimo 75-osiomis metinėmis.
Nuo Šaltojo karo iki Rusijos invazijos į Ukrainą: NATO mini 75-ąsias įkūrimo metines
NATO karinis aljansas ketvirtadienį mini 75-ąsias organizacijos įkūrimo sutarties pasirašymo Vašingtone metines.
Toliau pateikiame keletą faktų apie organizaciją, sukurtą Šaltojo karo metais ir vėl sustiprėjusią Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
Baerbock: NATO yra pagrindinis mūsų saugumo inkaras
NATO minint 75-ąsias savo gyvavimo metines ir Rusijai tęsiant agresiją Ukrainoje, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pavadino Aljansą pagrindiniu Europos saugumo inkaru. Kartu ji kalbėdama Vokietijos radijui ketvirtadienį ragino NATO partneres maksimaliai remti užpultą Ukrainą, kad būtų pasiekta taika.
„Visad manėme, kad savo Europos žemyne visi galime gyventi taikoje, – kalbėjo politikė.
Landsbergis: gali būti, kad didžiausi NATO mūšiai laukia ateityje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad didžiausi NATO mūšiai gali laukti ateityje ir Aljansas turi būti jiems pasiruošęs.
Ketvirtadienį dalyvaudamas Briuselyje vykstančiame NATO 75-osioms įkūrimo metinėms skirtame renginyje, ministras tvirtino, kad Lietuvai didžiausia NATO pergalė Šaltojo karo metu yra tai, kad šalis atkūrė savo nepriklausomybę ir vėl atsidūrė Europos žemėlapyje.
„Deja, bet gali būti, kad didžiausi NATO mūšiai laukia ateityje.
Stoltenbergas per 75-ąsias NATO įkūrimo metines: kartu esame stipresni ir saugesni
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas būti išvien su Europa, kariniam aljansui minint 75-ąsias įkūrimo metines ir susiduriant su agresyvia Rusija ir galimo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimo į valdžią šmėkla.
Ambasadorius: NATO turėtų siekti didesnio nei 100 mlrd. eurų finansavimo Ukrainai
NATO turėtų siekti didesnio nei 100 mlrd. eurų finansavimo Ukrainai , sako Lietuvos ambasadorius prie Aljanso Deividas Matulionis.
NATO narėms vykdant diskusijas dėl ilgalaikės paramos šiai Rusijos invazijai besipriešinančiai valstybei, diplomatas tvirtina, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog į modelį galėtų būti įtraukta ir dvišalė pagalba.
„Mes, Lietuva, sakome, kad tas 100 mlrd.
Karas Ukrainoje. Stoltenbergas įvardijo 2 karo Ukrainoje eigos scenarijus: jei išsipildytų vienas, galime atsidurti dar pavojingesnėje padėtyje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įvardijo du karo Ukrainoje eigos scenarijus, rašo UNIAN. Anot J. Stoltenbergo, padėtis šiuo metu yra rimta.
Svarbiausi įvykiai:
23:49 | NATO pareigūnas: Ukrainos dronai sutrikdė 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros
NATO apskaičiavo, kad dėl Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių sutriko bent 10 proc.
