nasa

Jungtinių Valstijų turimų astronautų neilgai trukus nepakaks besikeičiantiems pilotuojamų kosminių skrydžių poreikiams patenkinti, teigiama nepelno siekiančios grupės, patarinėjančios mokslo politikos klausimais, paskelbtoje ataskaitoje. Mažėjantis amerikiečių astronautų korpusas kelia grėsmę JAV investicijoms į pilotuojamus kosminius skrydžius, o NASA turėtų imtis veiksmų, kad į kosmosą skristi galinti įgula padidėtų, pažymėjo Nacionalinė tyrimų taryba.

NASA kosminio aparato „Lunar Reconnaissance Orbiter“ Mėnulio paviršiuje nufotografuoti gyvų būtybių pėdsakai privers sąmokslo teorijų kūrėjus ir plėtotojus gerokai įtempti vaizduotę. NASA internete paskelbė aplink Mėnulį skriejančio palydovo LRO („Lunar Reconnaissance Orbiter“) padarytas didelės raiškos nuotraukas, kuriose matyti „Apollo 12“, „Apollo 14“ ir „Apollo 17“ ekspedicijų palikti pėdsakai, pranešė „Space.

JAV mokslininkai įspėjo kosminių tyrimų agentūrą NASA, kad vadinamųjų nuolaužų kosmoso erdvėje kiekis pasiekė kritinį tašką, praneša BBC. Pasak Nacionalinės tyrimų tarybos, nuolaužos gali pažeisti erdvėlaivius ar sugadinti vertingus palydovus. Raginama imtis tarptautinių veiksmų dėl šių nuolaužų tvarkymo ir atlikti daugiau tyrimų dėl galimybės dislokuoti didelius magnetinius tinklus ar skėčius. Kosmoso erdvėje yra įvairių skeveldrų bei palydovų nuolaužų.

Praradęs kontrolę šešias tonas sveriantis JAV kosmoso palydovas skrieja link Žemės. Planetos paviršių jis gali pasiekti per dvi savaites, pranešė amerikiečių kosmoso erdvės kontrolės sistema. Jei palydovas pasieks Žemės paviršių, jis gali nukristi tarp Šiaurės platumos 57 laipsnio ir Pietų platumos 57 laipsnio . Vesti.ru įspėja, kad Rusijos sostinei Maskvai gresia potencialus pavojus.

Lagaminas su branduoline jėgaine – gana retas derinys net ir moderniausių technologijų kontekste. Tačiau mokslininkai tokios koncepcinės technologijos perspektyvas svarsto labai rimtai: idėja buvo pristatyta ir aptarta 242-ojoje Amerikos chemikų bendrijos konferencijoje. Labai tikėtina, jog tokiems įrenginiams tikrai atsiras vietos netolimos ateities tarpplanetinėse misijose.

NASA kosminis aparatas „Juno" perdavė į NASA Reaktyvinio judėjimo laboratoriją Pasadenoje Žemės ir Mėnulio nuotrauką, padarytą iš 9,66 mln. kilometrų atstumo, pranešė NASA. Ši nuotrauka į Jupiterį skrendančio kosminio zondo „JunoCam" vaizdo kamera buvo padaryta rugpjūčio 26 d. Kairėje nuotraukos pusėje matoma Žemė, į dešinę nuo jos – Mėnulis. Pasak NASA atstovų, ši nuotrauka buvo padaryta testuojant „Juno" prietaisų sistemas.

Astronautai šį rudenį gali būti priversti laikinai apleisti Tarptautinę kosminę stotį (TKS), jei praėjusią savaitę Rusijoje paleidimo metu įvykusi avarija sutrukdys įgulai skraidyti į kosmosą, pirmadienį oficialiai paskelbė NASA. Jei rusų „Soyuz erdvėlaiviai liks ant žemės ilgiau, nei iki lapkričio vidurio, tada nebus galimybės pakelti į kosmosą daugiau astronautų iki tol, kol dabar stotyje dirbantys astronautai negrįš į Žemę.

Pagaliau šalčiausios galaktikos žvaigždutės nebesislepia. Astronomai surado šešias nykštukines žvaigždutes, kurių temperatūra itin žema. Naudodamiesi NASA WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) teleskopu, jie pagaliau surado jau dešimtmetį nesėkmingai ieškotas vadinamąsias Y nykštukes – beveik žvaigždutes, rašoma newscientist.com. Y nykštukės yra šalčiausia rudųjų nykštukių klasė – į žvaigždes panašūs dangaus kūnai, kurių masė yra pernelyg maža, kad savo šerdyse degintų vandenilį.

Besisukanti neutroninė žvaigždė yra susisaisčiusi su paslaptinga uodega – arba bent jau taip atrodo. Astronomai, naudodami NASA Čandros rentgeno spindulių observatoriją, aptiko, jog šis pulsaras, žinomas PSR J0357+3205 (arba trumpiau PSR J0357) vardu, turi aiškią, nutįsusią rentgeno spindulių uodegą, besidriekiančią tolyn į kosmoso platybes. Ši mišri nuotrauka Čandros duomenis vaizduoja mėlyna spalva, o Skaitmeninės dangaus apžvalgos dalis – geltona.

Pagaliau mokslininkai galutinai paneigė klaidingus gandus, kad Žemė storėja, praneša LiveScience.com. Dar nuo Charleso Darwino laikų mokslininkai spekuliavo, kad planeta galbūt plečiasi ar traukiasi. Net prieš pusę amžiaus pripažinus plokščių tektoniką, paaiškinusią didelio masto Žemės tolimiausio sluoksnio judėjimus, kaltinimai nesiliovė. Kai kurie Žemės ir kosmoso mokslininkai, remdamiesi įvairiomis mokslo žiniomis, ir toliau spekuliavo apie galimą Žemės plėtimąsi ar traukimąsi.

NASA Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) prie Mėnulio priartės 30 kilometrų ir tokiu atstumu išbus savaitę. Per šį laikotarpį jis turėtų padaryti geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas, skelbiama socialiniame tinklalapyje „Twitter“....

Astronomai už maždaug 750 šviesmečių nuo Žemės atrado TrES-2b pavadintą egzoplanetą, atspindinčią mažiau nei 1 proc. ją pasiekiančios šviesos, pranešė „Dailymail.co.uk". Pasak mokslininkų, tai tamsiausia iki šiol jiems žinoma planeta, juodesnė už visas iki šiol atrastas planetas ar jų palydovus. Žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society" pristatytas atradimas buvo padarytas analizuojant NASA „Kepler“ kosminio teleskopo perduotus duomenis.

NASA Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) prie Mėnulio priartės 30 kilometrų ir tokiu atstumu išbus savaitę.Per šį laikotarpį jis turėtų padaryti geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas, skelbiama socialiniame tinklalapyje „Twitter“. LRO rugpjūčio 14 dieną priartės prie Mėnulio, ir jame įtaisytos kameros „padarys keturis kartus geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas“, palyginti su geriausiomis, padarytomis iki šiol.

Planetos atmosferos simuliacijos padės astronomams geriau suprasti duomenis, kuriuos iš Jupiterio 2016 metais atsiųs NASA erdvėlaivis „Juno“. Jupiterio debesų juostos ir didelė raudona dėmė matoma ir pro mėgėjiškus teleskopus. Tačiau juos sudarančius elementus aptikti daug sudėtingiau, rašo SPACE.com. Rugpjūčio 5 dieną paleistas erdvėlaivis „Juno“ artimiausius penkerius metus keliaus Jupiterio, didžiausios planetos Saulės sistemoje, link.

Mokslininkams galiausiai pavyko patvirtinti, kad nežemiškos kilmės meteorituose iš tiesų yra sudedamųjų DNR dalių. Kita mokslininkų komanda taip pat aptiko keletą molekulių, susijusių su svarbiais biologiniais procesais, suteikdama tvirtesnį pagrindą minčiai, kad ankstyviausios gyvybės formos Žemėjeiš dalies galėjo  susidėti iš medžiagų, į mūsų planetą atkeliavusių iš kosmoso.

Kovo 11 dieną Japoniją nusiaubęs cunamis paskleidė bangas, kurios atsirito iki už 13 tūkst. kilometrų esančio Antarktidos ledo šelfo ir dalį jo suskaldė į didžiulius ledkalnius, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA). Kovo 12 dieną ESA Žemę stebintis palydovas „Envisat“ pastebėjo ledkalnius, atskilusius nuo Sulzbergerio ledo šelfo, o kovo 16 dieną jie užfiksuoti plaukiantys į Roso jūrą, informuoja naujienų agentūra AFP.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) skyrė 2,4 mln. dolerių vadinamųjų „kosminių degalinių“, kuriose tarpplanetinių skrydžių metu kuro atsargas galėtų pasipildyti kosminiai laivai, programai. NASA atstovai pranešė, kad toks finansavimas skirtas bendrovėms „Analytical Mechanics Associates Inc.

JAV kosminių tyrimų agentūra NASA penktadienį pranešė paleidusi saulės energija varomą nepilotuojamą erdvėlaivį „Juno“ penkerių metų kelionei iki Jupiterio, rašo „RIA Novosti“. Erdvėlaivis, išsamiai nagrinėdamas didžiausią Saulės sistemos planetą, tirs šios sistemos susidarymo paslaptis. „Juno“ buvo pakeltas nepilotuojama „Atlas 5“ raketa Kanaveralo kyšulyje Floridoje 50 minučių vėliau nei planuota. Erdvėlaivio startas vėlavo dėl helio nutekėjimo antžeminėse sistemose.

NASA pranešė apie Marse aptiktus skysto vandens pėdsakus, sustiprinusius viltį, kad Raudonojoje planetoje gali egzistuoti primityvios gyvybės formos. Marsą tiriantys mokslininkai pastaraisiais metais rado tvirtų įrodymų, kad šios planetos ašigalius dengia vandens ledas, tačiau dabartinis atradimas yra pats patikimiausias iki šiol tvirtinimas, jog šios planetos paviršiuje gali būti skysto vandens, praneša „Space.

NASA „Dawn“ misija atsiuntė naujas asteroido Vestos nuotraukas, atskleidžiančias labai įdomų ir įvairų asteroido paviršių. Šių metų liepos 16 dieną erdvėlaivis „Dawn“ įėjo į orbitą aplink asteroidą. Šis asteroidas antras sunkiausias asteroidas Saulės sistemoje, jo tyrimai gali atskleisti naujų faktų apie ankstyvas Saulės sistemos planetų susiformavimo stadijas. Šių metų rugpjūčio 1 dieną „Dawn“ mokslininkų komandą surengė preskonferenciją, kurioje paskelbė naujas labai detalias nuotraukas.

Po beveik 230 metų trukusių paieškų mokslininkams galiausiai pavyko tolimajame kosmose aptikti pirmąsias deguonies molekules. Molekules Oriono ūko regione, kur formuojasi žvaigždės, už maždaug 1,5 tūkst. šviesmečių nuo Žemės aptiko Europos kosmoso agentūros „Herschel“ kosminė observatorija. Molekulės, kurios, kaip manyta, plačiai paplitusios kosmose, bet kurias buvo taip sunku surasti, pastebėtos naudojant observatorijos didįjį teleskopą ir infraraudonųjų spindulių detektorius.

Pasitelkus NASA FACET programinę įrangą buvo sukurti keli eismo srautų JAV oro erdvėje modeliai.  Galima stebėti, kaip keičiasi eismo sąlygos priklausomai nuo oro sąlygų, teroro aktų ir kitų veiksnių.

NASA kartu su privačia kosminių skrydžių bendrove „Space Exploration Technologies“ („SpaceX“) planuoja bendrą misiją, kurios metu Marso grunte bus ieškoma konkrečių gyvybės požymių. NASA tyrimų įranga į Raudonąją planetą keliaus „SpaceX“ pagamintoje kapsulėje „Dragon“, kurią bendrovė konstruoja astronautams ir kroviniams gabenti į Tarptautinę kosminę stotį. Vadinamoji misija „Raudonasis drakonas“ turėtų būti parengta 2018 m. Ja bus gabenama įrangos ne daugiau kaip už 400 mln. JAV dolerių.

Kitą savaitę NASA paleis naują erdvėlaivį į didžiausią Saulės sistemos planetą – Jupiterį. Liepos 27 dieną erdvėlaivis „Juno“ buvo nugabentas Floridos Kanaveralo iškyšulyje esančią Oro pajėgų bazę ir užkeltas ant „Atlas 5“ raketos nešėjos. Ši misija NASA agentūrai kainavo 1,1 milijardo dolerių. Ji skirta dujinės milžinės kilmės ir evoliucijos tyrimams. Raketa startuos penktadienį, rugpjūčio 5 dieną.

Dar šiemet Tarptautinę kosminę stotį (TKS) aplankys privačios JAV bendrovės „SpaceX" krovininis kosminis laivas „Dragon“, pranešė „Space.com". NASA daugkartinių erdvėlaivių „Space Shuttle" skrydžių į TKS estafetę „Dragon“ turėtų perimti lapkričio 30 dieną: būtent tada numatytas jo startas. O „SpaceX" konkurentė bendrovė „Orbital Science“ savąjį kosminį laivą į TKS planuoja paleisti po 3 mėnesių.

Astronomai patvirtino, kad maždaug 300 metrų skersmens asteroidas 2010 TK7 yra pirmasis netoli Žemės skriejantis Trojos asteroidas. Trojos asteroidų, arba Trojėnų, grupei priklausantys dangaus kūnai skrieja apie planetas jų orbitose, viename iš stabilių Lagranžo taškų.

JAV erdvėlaivis „Atlantis“ vakar paskutinį kartą nusileido Kenedžio kosmoso centre Floridoje. Taip buvo užbaigta 30 metų trukusi amerikiečių Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos NASA erdvėlaivių programa.

„Atlantis“ sėkmingai nusileido Kenedžio kosminiame centre šį rytą ir užbaigė 30 metų vykdytos programos misiją. Keturių JAV astronautų įgulą skraidinęs „Atlantis“ nusileido vėluodamas vos vieną minutę. Erdvėlaivio vadas Chrisas Fergusonas per radiją kalbėjo: „Misija baigta, Hiustone“. „Gerai padirbėta, Amerika!“ – jam pritarė misijos koordinatorius. Ch. Fergusonas pridūrė: „Po 30 metų šis kosminis erdvėlaivis nusipelno garbios vietos istorijoje.

„Samsung“ ir „Goggle“ sukurtas telefonas „Nexus S“ bus naudojamas paskutiniame NASA daugkartinio naudojimo kosminio laivo „Atlantis“ skrydyje. Jis bus diegiamas nedideliuose laisvai judančiuose palydovuose SPHERES („Synchronized Position Hold, Engage, Reorient, Experimental Satellites“) ir užtikrins kokybiškesnį ryšį tarp Žemės ir kosmoso erdvės, praplės techninių galimybių ribas.

Diskusijose apie tai, ar didžiulis asteroidas Vesta turi palydovą, greitai gali būti padėtas taškas. NASA erdvėlaivis „Dawn“ liepos viduryje ims skrieti aplink asteroidą ir tuomet padarys geriausias iki šiol didžiosios uolienos nuotraukas. Šios nuotraukos mokslininkams pateiks geriausius įrodymus, ar Vesta turi palydovą, ar ne, rašo SPACE.com. Galima manyti, kad asteroidai yra izoliuoti kūnai, keliaujantys per kosmosą, tačiau visai tikėtina, kad šie „vienišiai“ turi palydovų.

Saturne siaučia Žemės dydžio audra, kur žaibai blykčioja 10 kartų per sekundę, o jų iškrovos 10 tūkst. kartų galingesnės nei įprasta. Vienas intensyviausių Saulės sistemoje oro reiškinių prasidėjo praėjusį gruodį ir, praėjus 8 mėnesiams, vis dar žavi astronomus, praneša britų žurnalas „Nature“. Audrą tyrinėjo tiek profesionalai, tiek astronomai mėgėjai, naudoję įvairiausią įrangą – nuo mažų, ant žemės esančių teleskopų iki NASA kosminio aparato „Cassini“, informuoja naujienų agentūra AFP.

JAV vyriausybė į teismą padavė buvusį NASA astronautą, mėginusį aukcione parduoti kamerą, 1971 metų „Apollo 14“ misijoje naudotą Mėnuliui tirti. Majamio federaliniam teismui pateiktame ieškinyje Edgaras Mitchellas kaltinamas neteisėtu kameros laikymu ir mėginimu parduoti ją dėl pelno. Kovą NASA sužinojo, kad britų „Bonhams“ aukcionų namai ketina kamerą parduoti, teigiama ieškinyje.

Pasak NASA atstovų, planas nuomotis privačius kosminius laivus JAV astronautams skraidinti į kosmosą įgyvendinamas sėkmingai. Pranešama, kad keturioms JAV bendrovėms po pirminio konkurso, kuriame buvo įvertintas jų pasirengimas kurti NASA reikalavimus atitinkančius pilotuojamas erdvėlaivius, buvo skirtas NASA pradinis finansavimas.

Kontroliuojama termobranduolinė sintezė („fusion power“) – sena alternatyvios energijos šaltinio besidairančiųjų svajonė, kurią įgyvendinus pavyktų apsirūpinti praktiškai neišsenkančiais energijos ištekliais. Kol kas šiame energetikos fronte nuveikti yra pavykę nedaug. Tačiau NASA mokslininkai jau ėmėsi ieškoti sprendimų, kaip „įkinkyti“ termobranduolinės sintezės variklius, kad šie į Visatos gelmes skraidintų tolimojo kosmoso tyrimams skirtus zondus.

Ore kyburiuojantys kosminių laivų nusileidimo aparatai dažnai gali atrodyti it sustabdyti laike, mat pro išmetamąsias angas skleidžiamų dujų srautų ir karščio, taip pat bet kurio kito kybojimą užtikrinančio mechanizmo veikimo plika akimi dažnai neįžvelgsi. Tačiau infraraudonųjų spindulių diapazone visa tai pamatyti – visai realu. Ne mažiau įspūdinga ir tai, jog toks aparatas savo skrydį kontroliuoja absoliučiai savarankiškai.

Nuo tada, kai šių metų birželio 12 dieną išsiveržė Eritrėjoje esantis Nabro ugnikalnis jo išmesti dūmai jau padengė didžiąją dalį Rytų Afrikos bei Vidurio Rytų rašo NASA portalas „Eart Observatory“. Ugnikalnio pelenai privertė išsikelti netoliese įsikūrusius gyventojus ir nutraukė visus lėktuvų skrydžius regione. Nepaisant didelio ugnikalnio poveikio vis dar yra mažai žinoma apie patį išsiveržimą. Nabro ugnikalnis yra atokiame regione netoli Eritrėjos ir Etiopijos sienos.

Pirmadienį labai arti Žemės praskris praėjusią savaitę atrastas maždaug 9 – 30 metrų skersmens asteroidas, pranešė NASA. Jį praėjusį trečiadienį, birželio 22 dieną, aptiko JAV Naujosios Meksikos valstijoje veikianti dviejų automatinių teleskopų stebėjimo sistema LINEAR, skirta netoli Žemės skriejančių dangaus kūnų paieškai. Atrastajam asteroidui, kurio skersmuo gali siekti nuo 9 iki 30 metrų, buvo suteiktas indeksas 2011MD.

NASA pakviestų mokslininkų grupė pasiūlė geriausią jų manymu vietą marsaeigiui „Curiosity„ nuleisti, pranešė „Nature News“. Galutinį sprendimą, pasitarusi su savo ekspertais, priims NASA vadovybė. Šių metų lapkričio mėnesį į Marsą NASA paleis kosminį laivą su 930 kg sveriančiu marsaeigiu „Curiosity„. Šios šešiaratės kosminės transporto priemonės moduliai jau gabenami į NASA kosmodromą Floridoje, sakoma pranešime. Ši misija į Marsą JAV biudžetui kainuos 2,5 mlrd.

Astronominės vasaros pradžia Žemės šiaurės pusrutulyje sutapo su Saulėje kilusia magnetine audra, kurios pasekmes mūsų planeta pajus rytoj, birželio 23 dieną. Vakar Saulę stebinti NASA ir ESA kosminė observatorija SOHO jos atmosferoje užfiksavo galingą žybsnį ir vainiko masės išvaržą, kurios metu į kosminę erdvę buvo išmestas įmagnetintos plazmos pliūpsnis, pranešė „Spaceweather.

Naujos zondo darytos Merkurijaus nuotraukos verčia mokslininkus pergalvoti, kaip prieš 4 mlrd. metų ši planeta susiformavo. Pirmieji NASA zondo „Messenger“, jau tris mėnesius tyrinėjančio Merkurijų, pateikti duomenys rodo, kad krateriais nusėtoje planetoje, kitaip nei kitose Saulės sistemos planetose, yra dideli sieros telkiniai, praneša britų „Daily Mail“. Dabar mokslininkai įtaria, kad formuojant planetą didžiulį vaidmenį vaidino ugnikalniai.

Ryškus gama spindulių žybsnis, pastebėtas kovą, atkeliavo iš tolimos galaktikos, esančios už beveik 4 mlrd. šviesmečių. Ten buvusią Saulės dydžio žvaigždę prarijo juodoji skylė, teigia JAV astronomai. Šio kataklizminio sprogimo energija stebima net praėjus pustrečio mėnesio, teigiama žurnale „Science“ paskelbtame tyrime. „Tai tikrai skiriasi nuo bet kokio kito sprogstamojo įvykio, kurį teko stebėti iki šiol“, – teigė tyrimo autorius Joshua Bloomas iš Kalifornijos universiteto Berklyje.

Prie asteroido Vesta, skriejančio tarp Marso ir Jupiterio, artėjantis NASA kosminis zondas „Dawn" jo paviršiuje užfiksavo keistą didelę dėmę. NASA kosminis aparatas „Dawn"  birželio 1 dieną į Žemę perdavė iš maždaug 483 000 kilometrų atstumo padarytas asteroido Vesta nuotraukas. Jose matyti keista tamsi maždaug 100 kilometrų skersmens dėmė, kurios prigimtis neaiški, pranešė „Space.

Saulės sistemos pakraštys yra audringa vieta, užpildyta besidrumsčiančios didžiulių magnetinių burbulų jūros, teigiama naujo tyrimo išvadose. Šie duomenys, gauti remiantis NASA zondų „Voyager“ surinkta informacija, verčia suabejoti tuo, kaip iki šiol buvo įsivaizduojamas Saulės sistemos tolimosios sritys.

NASA pirmą kartą paskelbė nuotraukas, kuriose matyti prie TKS prisijungęs daugkartinis erdvėlaivis. Italų astronautas Paolo Nespoli nuotraukas padarė prieš dvi savaites, būdamas rusų „Sojuz“ kapsulėje, netrukus po to, kai ji atsiskyrė nuo TKS ir iškeliavo į Žemę. Nuotraukose matyti prie kosminės stoties pirmagalio prisitvirtinęs erdvėlaivis „Endeavour“. Tuo metu jie buvo 354 kilometrų aukštyje ir skriejo 27 tūkst. kilometrų per valandą greičiu.

Žemės kryptimi lekia iš Saulės išmestas plazmos pliūpsnis, kuris rytoj gali sukelti stiprią geomagnetinę audrą, pranešė NASA mokslininkai. Vakar rytą NASA kosminė observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) užfiksavo Saulėje kilusią audrą, kuri savo apogėjų pasiekė maždaug 06.41 val. GMT laiku ir truko ilgiau nei 3 valandas, pranešė NASA Goddardo kosminių skrydžių centras. Įvykusios Saulės vainiko masės išvaržos metu buvo išmestas milžiniškas žvaigždės medžiagos debesis.

Mūsų Saulės sistemos pakraštys užpildytas šėlstančios magnetinių burbulų jūros, teigiama naujame NASA tyrime. Mokslininkai tai nustatė naudodami naują kompiuterinį modelį, kuris dirba remdamasis dviejų NASA zondų „Voyager“ siunčiamais duomenimis. 1977 metais paleisti nepilotuojami zondai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ dabar skrenda po išorines mūsų Saulės sistemos platybes, vadinamą tarpinę sritį.

Žiūrėti draugo kelionėje darytas mėgėjiškas nuotraukas – nelabai žavintis užsiėmimas. Tačiau ši astronautų orbitoje filmuota medžiaga tiesiog nežemiška. Šį didelės raiškos vaizdo klipą iš geriausių astronautų darytų nuotraukų sukūrė NASA mokslininkas Justinas Wilkinsonas, rašo „Daily Telegraph“. Septynių minučių trukmės filmas, pavadintas „Ką mato astronauto kamera“ („What An Astronaut's Camera Sees“) prasideda pietvakarių Afrikoje, virš Namibijos pakrantės.

Artėjant paskutiniajam NASA erdvėlaivių „Space Shuttle" programos skrydžiui apie JAV ir Sovietų Sąjungos kosmines lenktynes ir tiesioginį jų dalyvį, pirmąjį kosmonauto kvalifikaciją įgijusį lietuvį Rimantą Stankevičių kalbamės su jo bičiuliu, aviatoriumi ir žurnalistu Edmundu Ganusausku. – Liepos 8 d. į kosmosą paskutinį kartą kilsiantis NASA erdvėlaivis STS-135 „Atlantis„ užbaigs 30 metų trukusią daugkartinio naudojimo kosminių laivų istoriją.

Daugkartinis erdvėlaivis „Endeavour“ trečiadienį sėkmingai nusileido Kennedy kosmoso centre, užbaigdamas paskutinę savo ir priešpaskutinę erdvėlaivių programos misiją. „Liūdna matyti jį nusileidžiant paskutinį kartą, tačiau jis sukaupė didžiulį palikimą“, – praėjus kelioms akimirkoms po nusileidimo teigė erdvėlaivio vadas Markas Kelly. „Endeavour“ yra jauniausias NASA erdvėlaivis. Jis pakeitė „Challenger“, kuris 1986 metais sprogo starto metu, praneša BBC.