nasa

Manyti, jog Mėnulis – išdžiūvęs it mumija, būtų ne visai teisinga. Po dulkėtu jo paviršiumi yra vandens – ir gana nemažai. Maža to, naujausios Mėnulio uolienų analizės duomenys rodo, jog jose vandens yra tiek pat, kiek ir viršutiniuose iš beveik išsilydžiusių uolienų sudarytuose Žemės mantijos sluoksniuose.

2016 metais NASA į mūsų planetai potencialų pavojų keliantį asteroidą 1999 RQ36 pasiųs kosminį aparatą „OSIRIS – Rex", kuris patikslins jo orbitą ir specialia mechanine ranka paims paviršiaus mėginį. Pasak NASA atstovų,  „OSIRIS – Rex„ (Origins-Spectral Interpretation-Resource Identification-Security-Regolith Explorer) kosminio zondo programa kainuos apie 800 mln.

Keplerio kosminio teleskopo atrastas egzoplanetas tiriantys mokslininkai priėjo išvadą, kad Saulės sistema skiriasi nuo daugumos kitų kosmose aptiktų planetų sistemų. Nagrinėdami Keplerio teleskopu, vos per keturis mėnesius aptikusio beveik pusantro tūkstančio už Saulės sistemos ribų esančių planetų, vadinamų egzoplanetomis, gauts duomenis, NASA mokslininkai  padarė kelis pirminius jų apibendrinimus.

JAV kosmoso agentūra antradienį pranešė nebebandysianti susisiekti su Marse esančiu robotu „Spirit“. Manoma, kad marsaeigis atšiaurios Raudonosios planetos žiemos metu sušalo. „NASA nutraukia bandymus užmegzti kontaktą su ilgai gyvavusiu marsaeigiu „Spirit“, kuris paskutinį kartą komunikato 2010 metų kovo 22 dieną“, – teigiama NASA pranešime.

NASA oficialiai pristatė naujo pilotuojamo kosminio laivo, tinkamo kosminiams skrydžiams į Marsą ir asteroidus, projektą. Jis remiasi ankstesne naujo kosminio laivo, kuris Amerikos astronautus galėtų nuskraidinti į pasirinktą Saulės sistemos asteroidą, o po į Marsą, koncepcija, praneša „Space.com„. MPCV (Multi-Purpose Crew Vehicle) pavadinto kosminio laivo projektas remsis anksčiau NASA planuoto erdvėlaivio „Orion“ brėžiniais.

Pirmieji naujausias technologijas naudojusio astronominio tyrimo rezultatai, atrodo, patvirtino, kad paslaptingoji tamsioji energija egzistuoja. Tamsioji energija, kaip manoma, sudaro apie 74 proc. Visatos, o jos egzistavimas paaiškintų, kodėl Visata vis greičiau plečiasi, praneša BBC. Naujieji rezultatai gauti ištyrus daugiau kaip 200 tūkst. galaktikų. Mokslininkai naudojo du skirtingų rūšių stebėjimus, kad nepriklausomai patikrintų ankstesnius tamsiosios energijos tyrimų duomenis.

Likus kelioms dienoms iki pražūtingo kovo 11 d. žemės drebėjimo Japonijoje atmosfera tiesiai virš jo epicentro gerokai sušilo, pranešė NASA mokslininkai. Kovo 11 d. Japonijoje įvykusio 9 balų žemės drebėjimo, paties galingiausio visoje šios šalies seisminių stebėjimų istorijoje, epicentras buvo jūros dugne, už maždaug 69 kilometrų į rytus nuo Ošikos pusiasalio.

NASA kosminis aparatas „Dawn" nufotografavo antrąjį pagal dydį Saulės sistemos asteroidą Vestą, pranešė „Space.com". Vesta skrieja pagrindinėje asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio orbitų. „Dawn" jį fotografavo iš 1,2 mln. kilometrų atstumo, sakoma pranešime. Vestos asteroido skersmuo – apie 530 kilometrų. Jis pagal didumą nusileidžia tik asteroidui Paladė, taip pat skriejančiam šioje asteroidų juostoje.

Naudodamiesi NASA „Cassini“ zondo radarais, tyrėjai pamėgino apčiuopti, ką dengia tankus Titano atmosferos šydas. Analizuojant duomenis buvo pastebėta, jog per tam tikrą laiką keletas paviršiaus struktūrų pasislinko iki 30 kilometrų, o Titano sukimosi ašis pakrypo 0,3 laipsnio, rašo britų „Daily Mail“. Viena vertus, tai leidžia manyti, kad Titano pluta juda, vadinasi, neatmestina galimybė, jog ji plūduriuoja ant skysta agregatine būsena pasižyminčio paviršiaus, teigia mokslininkai.

Prieš žmonėms leidžiantis tyrinėti asteroidą kosmose, NASA astronautai ir mokslininkai pirmiausiai šią misiją ketina imituoti vandenyno dugne. Mokslininkai ir inžinieriai kai kurias misijos technologijas ir koncepcijas išbandys Floridoje esančioje Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos povandeninėje laboratorijoje.

Lapkričio 8 dieną prie Žemės priartėsiančio asteroido 2005 YU55 jau dabar nekantriai laukia šį dangaus kūną besiruošiantys stebėti astronomai. Šį rudenį lėktuvnešio dydžio asteroidas prasilenks su Žeme mažesniu atstumu, nei nuotolis iki Mėnulio, ir kai kuriuos astronomus jau dabar yra apėmęs jaudulys, tačiau ne dėl to, jog šis dangaus kūnas gali susidurti su mūsų planeta, skelbia „CBSNews.

Mažame Mohavės dykumos miestelyje verda darbas ruošiantis komercinėms kelionėms į kosmosą. Čia yra įsikūrusios bent 12 bendrovių gaminančių raketas ir transporto priemones, skirtas gabenti viską: pradedant nuo palydovų ir užbaigiant žmonėmis, rašo BBC. 1880-aisiais šioje vietoje baigdavosi maršrutas, kuriuo iš Mirties slėnio asilų traukiami traukiniai gabendavo boraksą. Šiandien čia auga kelionių į kosmosą centras.

Didžiausiame Saturno palydove Titane gali tyvuliuoti didžiulis požeminis vandenynas, tvirtina mokslininkai. Naudodami NASA „Cassini“ zonde įrengtus radarus, tyrėjai pasižvalgė, kas slypi už tankios Titano atmosferos. Jie aptiko, kad per tam tikrą laiką keletas pastebimų paviršiaus struktūrų pasislinko iki 30 kilometrų, rašo britų „Daily Mail“. Tai leidžia manyti, kad Titano pluta juda, nes ji plūduriuoja ant skysčio, susidedančio iš vandens ir amoniako, teigia mokslininkai.

Mėnulyje savo laiku dirbęs „Apollo" programos astronautas, geologas ir buvęs JAV senatorius Harisonas Šmitas (Harrison Schmitt) siūlo tokį energijos išteklių stokos Žemėje sprendimo būdą: tereikia 15 mlrd. JAV dolerių investicijų per artimiausius 15 metų ir keleto sintezės reaktorių, kuriuos dar reikėtų sukurti. Taip pat neprošal būtų ir bazė Mėnulyje, kurios, žinia, taip pat dar nėra.

Dideli objektai Visatoje savo gravitacijos jėga iškreipia erdvę ir laiką. Šiuos Alberto Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos teiginius patvirtino NASA zondas. „A. Einsteinas gyvuoja“, – sakė Stanfordo universiteto fizikas Francis Everittas, pagrindinis „Gravitacijos zondo B“ (Gravity Probe B (GP-B)), tyrėjas. Ši misija – vienas ilgiausiai NASA įgyvendinamų projektų.

Po beveik ketverius metus trukusios kelionės kosminis zondas „Dawn“ artėja prie pirmosios savo užduoties – didžiulio Vestos asteroido. „Dawn“ 2007 metų rugsėjį pradėjo tolimą misiją, kurios tikslas – ištirti du didžiausius aplink Saulę skriejančius asteroidus – Vestą ir Cererą – ir atskleisti Saulės sistemos paslaptis. Norint įvykdyti užduotį, zondui teks nukeliauti beveik 5 mlrd. kilometrų, praneša naujienų agentūra AFP.

Kaip iš Mėnulio NASA astronautų prieš daugiau nei 40 metų parsivežtos bakterijos sugebėjo išlikti beorėje erdvėje, atlaikyti kosminę radiaciją ir - 253 laipsnių šaltį? Dabar mokslininkai jau žino atsakymą į šį klausimą.

NASA ketina paskutinį kartą į kosmosą paleisti daugkartinį erdvėlaivį „Endeavour“. Jis į Tarptautinę kosminę stotį nugabens 2 mlrd. JAV dolerių vertės dalelių fizikos eksperimento įrangą. Po 14 dienų misijos į Žemę sugrįžęs erdvėlaivis bus atiduotas Los Andžele esančiam muziejui. Tuomet NASA turės tik vieną naudojamą erdvėlaivį „Atlantis“, kuris paskutiniam skrydžiui pakilti turėtų per artimiausius kelis mėnesius, praneša BBC.

Antradienį NASA būstinėje oficialiai pranešta, kur iškeliaus daugkartiniai erdvėlaiviai „Endeavour“, „Atlantis“ ir „Discovery“. Pasibaigus daugkartinių erdvėlaivių programai, įvairūs šalies muziejai išreiškė pageidavimą juos eksponuoti, praneša Lietuvos radijas. Iš viso NASA naudojo šešis daugkartinius erdvėlaivius. Pirmasis, „Enterprise“, buvo skirtas bandymams ir į kosmosą neskrido.

Kiekvienas į Tarptautinę kosminę stotį atgabento krovinio gramas tikrąja to žodžio prasme yra aukso vertės, tad NASA leidimas savo astronautei Cady Coleman pasiimti į orbitą kelias savo fleitas yra tikrai neįkainojamas. Tačiau rezultatas – pirmasis koncertas kosminėje stotyje – to tikrai buvo vertas.

NASA kosminio stebėjimo stotys ir observatorijos planuoja intensyvių stebėjimų programą, kad tinkamai pasiruoštų vieno didžiausių Žemei potencialiai pavojingų asteroidų priartėjimui lapkričio mėnesio pradžioje. Apvalios formos maždaug 400 metrų skersmens asteroidas 2005 YU55 pro Žemę pralėks šių metų lapkričio 8 dieną vos 326 742 kilometrų atstumu. Tai sudaro 0,85 atstumo nuo Žemės iki Mėnulio, pranešė NASA.

Po dviejų metų pertraukos NASA pagaliau pradėjo marsaeigio, kurio paleidimas numatytas lapkričio mėnesį, įrangos bandymus. Aparatas „Curiosity“, sukurtas Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje, į Marsą turėjo iškeliauti dar 2009-aisiais, tačiau 2,5 mlrd. dolerių vertės misija buvo vis atidėliojama tiek dėl subrangovų kaltės, tiek dėl iškilusių problemų dėl termoizoliacijos ir parašiuto. Dabar, kai visos kliūtys jau pašalintos, paruošiamieji darbai vėl prasidėjo.

NASA Keplerio kosminio teleskopo programos mokslininkai paskelbė atvaizdą, kuriame galima pamatyti 1235 kandidates į už Saulės sistemos ribų atrastas planetas. Šiuo metu astronomai renka duomenis, kurie patvirtintų  galimą tokių planetų, vadinamų egzoplanetomis, egzistavimą.

JAV kosminis zondas „Messenger“ padarė pirmąsias – istorines – nuotraukas iš Merkurijaus orbitos ir atsiuntė jas į Žemę. Tai antradienį pranešė Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso tyrimo agentūra NASA. „Messenger“ padarė pirmąsias nuotraukas, būdamas virš Merkurijaus šiaurės ašigalio. „Jose matyti šios planetos fragmentai“, – informavo NASA atstovai, pridurdami, kad daugiau informacijos bus pateikta trečiadienį.

JAV Nacionalinei tyrimų tarybai mokslininkų pateiktame būsimų kosminių misijų sąraše dominuoja gyvybės paieškos Saulės sistemos planetose ir jų palydovuose. Ši taryba, atsižvelgusi į įvairius svarbius ekonominius faktorius, rekomendavo, kurias iš misijų NASA turėtų įgyvendinti per dešimtį metų, skaičiuojant nuo 2013-ųjų. Tarybos vertinimu net pačios svarbiausios ar įdomiausios mokslininkams misijos turės būti atidėtos ar net atšauktos, jei jų sąmatos nebus ženkliai sumažintos.

Merkurijaus orbitą pasiekęs NASA kosminis zondas „Messenger" siunčia į Žemę pirmąją iki šiol nematytos šios planetos paviršiaus dalies nuotrauką. „Messenger" kosminio aparato, tapusio pirmuoju kosmoso tyrimų istorijoje dirbtiniu Merkurijaus palydovu, atsiųstoje nuotraukoje bus matyti iki šiol nenufotografuota planetos pietų ašigalio sritis. NASA šią nuotrauką viešai paskelbs artimiausiu metu, pranešė „Space.com“. „Messenger" buvo įvestas į Merkurijaus orbitą kovo 17 dieną.

NASA paskelbė pačią raiškiausią iki šiol tamsiosios Mėnulio pusės nuotrauką, kurią padarė Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter" (LRO). Ši nuotrauka kartu su visa likusia dar nepaskelbta LRO stebėjimų medžiaga buvo pristatyta NASA būstinėje Vašingtone. Skelbiama, kad tai buvo penktasis ir paskutinysis LRO palydovo fotonuotraukų rinkinys, paskelbtas nuo šios tyrimų misijos pabaigos, pranešė „Space.

Naujieji Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) kostiumai gali atrodyti kaip nevykęs bandymas atkartoti žinomo animacinio filmuko „Teletabiai“ herojus, tačiau tai gali būti lemtingas faktorius, apsaugantis astronautus atvirame kosmose, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Neseniai Antarktidoje esančioje Argentinos bazėje, esant panašiomis sąlygomis, kokios yra Marse, NASA išbandė naujojo tipo kosmonautų kostiumus.

Į Žemę panašios planetos gali skrieti maždaug aplink 1 iš 37 – 1 iš 70 nakties danguje matomų į Saulę panašių žvaigždžių. Šie duomenys leidžia manyti, kad mūsų galaktikoje gali būti milijardai į Žemę panašių planetų, teigia tyrėjai. Nauji skaičiavimai remiasi duomenimis iš „Kepler“ kosminio teleskopo, vasarį pasaulį nustebinusio žiniomis apie daugiau kaip 1,2 tūkst. nežemiškų pasaulių, tarp kurių – 68 potencialios Žemės dydžio planetos.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) svarsto galimybę įvairių Žemės orbitoje esančių šiukšlių kiekį mažinti pasitelkiant vidutinės galios lazerius. Jau dabar orbitoje esantys įvairūs nenaudojami palydovai, jų liekanos bei nuolaužoskelia pavojų kosminiams skrydžiams, o padėtis tampa dar prastesnė, kuomet kosminės šiukšlės susiduria ir subyra į daugybę smulkesnių objektų, rašo „Wired“. Pavyzdžiui, 2009 m. orbitoje apie 24 tūkst.

NASA kosminis aparatas „Messenger" šiąnakt pasiekė Merkurijaus orbitą ir  tapo pirmuoju istorijoje šios planetos dirbtiniu palydovu. 2004 m. į kosmosą paleistas „Messenger" iki šio laiko Merkurijaus tyrimus vykdė didžiausių priartėjimų prie jo metu. Jie įvyko 2008 ir 2009 metais. Šių tyrimų metu buvo sudarytas beveik išsamus Merkurijaus paviršiaus žemėlapis, praneša NASA. Iš viso nuo paleidimo į kosmosą iki atvykimo į šios planetos orbitą „Messenger“ nuskriejo maždaug 7,9 mlrd. kilometrų.

Jungtinėse Valstijose netrukus bus pradėtas įrenginėti į dangaus skliautą nukreiptų stebėjimo kamerų tinklas „All-Sky Fireball Network“ („Viso dangaus bolidų tinklas“). Vaizdo kameros seks dangų ir registruos į Žemės atmosferą įskriejančius meteorus ir meteoritus. Anot NASA atstovų, kad dangaus akmenis būtų galima surinkti ir ištyrinėti, tokia sistema sudarys sąlygas mokslininkams sužinoti bolidų kritimo vietas. Kol kas pastatytos ir veikia tik trys vaizdo kameros.

JAV kosmoso adminsitracija NASA atnaujino sutartį, pagal kurią iki 2016 metų savo astronautus į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) skraidins rusiškais erdvėlaiviais. Kaip pranešė Rusijos kosmoso agentūra, abi šalys susitarė, kad „Sojuz“ 2014–2016 metais į TKS nuskraidins 12 astronautų. NASA nurodė, kad kontrakto vertė siekia 753 mln. JAV dolerių. 6 astronautai pusmečiui į TKS skris 2014 metais, dar 6 – 2015 metais.

NASA artimiausiais dešimtmečiais turėtų skirti dėmesį pastangoms nusiųsti į Marsą saulės energija varomą marsaeigį, o ne pilotuojamą misiją. Tačiau to reikėtų imtis tik pavykus sumažinti kaštus, pareiškė mokslo ekspertų komisija. Jų pateiktos rekomendacijos – Nacionalinės tyrimų tarybos ataskaitos dalis. Joje raginama 2013–2022 metais r engti planetų tyrimo misijas, „galinčias pateikti naujų svarbių atradimų apie Saulės sistemą“, praneša naujienų agentūra AFP.

Erdvėlaivis „Discovery“ pirmadienį atsijungė nuo Tarptautinės kosminės stoties (TKS), teigiama NASA pareiškime. „RIA Novosti“ duomenimis, NASA planavo erdvėlaivio atsijungimą nuo TKS sekmadienį, tačiau nuspręsta misiją pratęsti 24 valandoms, kad būtų daugiau laiko įvykdyti visas užduotis. Tai jau paskutinioji erdvėlaivio „Discovery“ misija į TKS. Per ją į TKS buvo atgabentas robotas „Robonaut 2“, kurį sukūrė „General Motors“ kartu su NASA. „Discovery“ sėkmingai įvykdė 39 misijas į TKS.

Baltijos šalyse vėlyvą antradienio (kovo 1 d.) vakarą stebėta šiaurės pašvaistė, kurią galėjo matyti ir kiti - Šiaurės Amerikos bei šiaurinės Europos dalies - gyventojai. Aurora Borealis“ iliuminacijas ne tik stebėjo, bet ir užfiksavo Lietuvos bei Latvijos gyventojai. Estai ir suomiai reiškinio neišvydo dėl debesuoto dangaus. Praėjusią savaitę NASA užfiksavo itin smarkų saulės žybsnį, kuris buvo paskutinis panašių žybsnių serijoje, kurie, beje, astronomų vertinami ne kaip patys stipriausi.

Pasitelkęs naująją kainos nustatymo formulę astrofizikas Gregas Laughlinas nustatė planetų pinigines vertes. Kaip praneša Dailymail.co.uk, Kalifornijos-Santa Cruz universiteto (JAV) mokslininkas galutinį skaičių gavo įvertinęs planetos amžių, dydį, temperatūrą, masę ir kitus statistinius duomenis. Mokslininko teigimu, Žemė pati brangiausia. Marsas kainuoja vos 40,5 tūkst. litų, o Venera neverta net 4 centų.

Amerikiečių erdvėlaivis „Discovery“ šeštadienį sėkmingai susijungė su Tarptautine kosmine stotimi (TKS). Kaip skelbia NASA atstovai, po trumpos pasveikinimo ceremonijos 12 astronautų ekipažas jau ėmėsi darbo. Į kosmosą šį kartą „Discovery“ atgabeno astronautų iš Rusijos, JAV ir Italijos. Tai paskutinė „Discovery“ kelionė į kosmosą. Beveik 27 metus tarnavęs erdvėlaivis iki šiol yra įveikęs 230 mln. skrydžio kilometrų. Šis „Discovery“ skrydis yra jau 39-asis.

Daugkartinis erdvėlaivis „Discovery" sėkmingai pakilo iš NASA kosmodromo Kanaveralo kyšulyje (Florida) ir leidosi į paskutinį savo kosminį skrydį, pranešė NASA. Pranešama, kad „Discovery" varikliai buvo įjungti  vakar 21.53 val. GMT laiku. Erdvėlaivio startą Kennedy kosminių skrydžių centro apylinkėse stebėjo apie 40 000 žmonių, susirinkusių palydėti astronautus į 39-ąją kosminę „Discovery" misiją. Šis erdvėlaivis NASA tarnavo 27 metus, sakoma pranešime.

NASA antradienį pranešė, kad erdvėlaivis „Discovery“ pasirengęs kilti į paskutinę misiją į Tarptautinę kosminę stotį, o oras vasario 24 dienos startui yra 80 proc. palankus, praneša naujienų agentūra AFP. „Per kelis pastaruosius mėnesius komanda labai dirbo remontuodama išorinį baką ir stiprindama jį“, – teigė NASA bandymų vadovas Steve'as Payne'as. „Taip pat išsprendėme vandenilio ventiliacijos angos sistemos nuotėkio problemą ir dabar esame pasirengę vėl skristi“, – žurnalistams teigė jis.

Po penkių metų NASA erdvėlaivio „Stardust“, kuris vasario 14 dieną praskrido pro „Tempel 1" kometą (1 nuotrauka, JPL-Caltech/NASA, Cornell Univ.), nufotografuotas „Deep impact“ erdvėlaivio zondo dirbtinai sukurtas krateris. Kometa tapo pirmąja, kurią aplankė du kosminiai laivai. 1 nuotr. Kas pasikeitė po penkerių metų? Naujos nuotraukos atskleidžia naujai susidariusius darinius, kurių nebuvo 2005 liepos mėnesį, kuomet kometa paskutinį kartą buvo nufotografuota iš arti.

Kas nėra kada nors gyvenime užvertęs galvą į naktinio dangaus platybes ir tyrinėjęs paslaptingą tamsią kosmoso gelmę? Linksmo būdo žmonės mėgsta pajuokauti: dėl gamtinių reikalų atlikimo ypatybių tai dažniau daro vyrai... Šiaip ar taip, dažniausiai mes žvelgiame į Mėnulį, žvaigždynų figūras, rečiau plika akimi įžiūrime kokią planetą. Su kuo valgomas tas Marsas? Raudoną Marso tašką taip pat rasime nelengvai.

NASA kosminis aparatas MESSENGER pakeliui į Merkurijų padarė bendrą Saulės sistemos fotoportretą: vienoje nuotraukoje užfiksuotos 6 planetos. Šiame atvaizde jos pirmą kartą užfiksuotos taip, kaip matomos iš Saulės sistemos „vidaus". Kad būtų galima padaryti pirmąjį „šeimyninį" Saulės sistemos planetų fotoportretą, MESSENGER zondas turėjo padaryti 34 atskiras fotografijas. Jos buvo atsiųstos į Žemę per dvi savaites praėjusių metų lapkričio mėnesį, praneša „Space.

Infraraudonųjų spindulių kosminio teleskopo WISE programos mokslininkai priėmė sprendimą jį išjungti, pranešė NASA. Apie WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) teleskopo tyrimų programos pabaigą skelbiama NASA tinklalapyje. Per WISE stebėjimų laikotarpį teleskopas padarė apie 1,8 mln. asteroidų, kometų, tolimų galaktikų ir kitų „šaltų" kosmoso objektų nuotraukų, sakoma pranešime. Plataus apžvalgos kampo optiką naudojantis teleskopas Visatą tyrė infraraudonųjų spindulių diapazone.

NASA susidomėjo nauja technologija, kurią sudarytų antžeminė lazerinė ar mikrobanginė sistema. Jos generuojami spinduliai būtų nukreipti į raketose sumontuotus kaitinimo įrenginius (angl. k. – „heat exchanger“), kurie leistų iš degalų išgauti daugiau energijos. Kaitinimo įrenginiai degalų temperatūrą pakeltų 1704°C laipsniais ir gerokai padidintų raketos keliamąją galią. Įveikti gravitaciją – ne taip paprasta. Nūdienos raketose 97 proc. „sudedamųjų dalių" sudaro degalai ir degalų talpyklos.

NASA kosminis zondas „Stardust-NExT„ šiandien 11.40 val. vakaro JAV rytinės pakrantės laiku priartės prie kometos „Tempel 1“. Lietuvos laiku tai įvyks antradienį, 6 val. 40 min. ryto. Šio kosminio pasimatymo tikslas – kometos tyrimai iš itin mažo atstumo, praneša „Space.com". 6 kilometrų skersmens kometa „Tempel 1“ apskrieja aplink Saulę kas 5,5 metų.

NASA ir Europos kosmoso agentūra planuoja iki 2020 metų paleisti į kosmosą Jupiterio palydovus Europą ir Ganimedą tirsiančius kosminius aparatus.  Gyvybės paieškos ledo dengiamuose šių Jupiterio palydovų vandenynuose bus pradėtos maždaug 2026 metais. Jungtinių Valstijų nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir Europos kosmoso agentūra (ESA) bendrame pareiškime paskelbė kartu ruošiančios ambicingą mokslinį projektą – Jupiterio palydovų Europos ir Ganimedo tyrimą.

Perskaičius NASA svajonių apie ateities kosmines technologijas sąrašą, sunku įsivaizduoti, kad kada nors tokios technologijos egzistuos. Agentūros idėjos apie antimedžiagos variklius ir skraidančius robotus buvo pateiktos svarstyti JAV Nacionalinei tyrimų tarybai, kurios paprašyta jas įvertinti. Pateikiame įdomiausias idėjas. Antimedžiagos raketos Šiandieninis kuras, kuris varo kosmines raketas, taip pat jas ir stabdo dėl reikalingo milžiniško jo kiekio.

Šiame iš tūkstančių nuotraukų sumontuotame vaizdo siužete pasakojama apie NASA daugkartinio naudojimo ervėlaivio  „Space Shuttle"  paruošimą startui. Paprastai toks procesas trunka 6 savaites. Čia jį galima pamatyti per kelias minutes.