nasa

Šeštadienio pavakare įvyks pilnas Mėnulio užtemimas, kurį, jei tik bus palankios oro sąlygos, bus galima stebėti ir Lietuvoje. Rytų Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Australijoje gruodžio 10 dieną bus galima stebėti pilną Mėnulio užtemimą. Tai bus antrasis pilnas Mėnulio užtemimas šiais metais, kurį palankiomis oro sąlygomis bus galima stebėti ir Lietuvoje. Pirmasis įvyko  birželio 15 d. ir buvo vienas ilgiausių šiame amžiuje.

Po daugiau nei 30 metų trunkančios kelionės JAV kosminis aparatas „Voyager-1“ pasiekė mokslui dar nežinomą kosminės erdvės dalį tarp Saulės sistemos ir tarpžvaigždinės erdvės. Apie tai vakar pranešė NASA atstovai. Pasak jų, šiuo metu „Voyager-1“ yra už maždaug 18 milijardų kilometrų nuo Saulės, o iš jo gauti duomenys rodo, kad kosminis zondas pasiekė naują kosminį regioną, kurį mokslininkai vadina „sąstingio sritimi“, skelbia „Space.

Astronomai Visatos pakraščiuose aptiko naują galaktikų tipą – ultraraudonąsias galaktikas. Mokslininkai NASA infraraudonųjų spindulių teleskopu „Spitzer“ pastebėjo keturias nepaprastai raudonas galaktikas, esančias už 13 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Astronomai neatmeta prielaidos, jog šios galaktikos gali būti seniai ieškota trūkstama detalė Visatos evoliucijos dėlionėje. Toks atstumas reiškia, jog šviesa iš šių dangaus objektų iki mūsų planetos skriejo 13 mlrd. metų.

Kai kurie beisbolo gerbėjai be jo negali apsieiti net kosmose. Šis  astronautas demonstruoja beisbolo žaidimo orbitoje specifiką....

„Jei negali parengti kosmonauto, nėra ko lįsti į kosmosą“ – senas ir net klaidinamas požiūris į dabartines kosminio verslo galimybes.„Visi be išimties gyvena pasitelkę kosmoso technologijas. Jei bent 10 minučių atjungtume kosmosą, Šiaurės pusrutulyje būtų civilizacijos mirtis.

NASA šeštadienį paleido sudėtingiausią kada nors sukurtą aparatą, skirtą nusileisti ant Marso, praneša BBC. Vieną toną sveriantis marsaeigis, patalpintas kapsulėje, nešamas „Atlas 5“ raketos iš Floridos pakilo 10.02 val. vietos laiku (17.02 val. Lietuvos laiku). „Curiosity“ („Žinių troškimas“) pramintas aparatas nuo kelionės tikslo jį skiriantį didžiulį atstumą turėtų įveikti per 8,5 mėnesio.

Rytoj arba sekmadienį iš Kanaveralo kyšulio (Florida) turėtų pakilti NASA raketa „Atlas 5“, skraidinsianti į Marsą marsaeigį „Curiosity“. Jei nesutrukdys blogos oro sąlygos, raketa turėtų pakilti šeštadienį 10.02 val. vietos laiku. JAV kariuomenės meteorologai prognozuoja 70 proc. tikimybę, kad planuojamo starto laiku oro sąlygos bus palankios. Jei orai pasikeistų,  starto laikas gali būti atidėtas iki 11.45 val. arba perkelats į sekmadienį, praneša „Space.

Gali būti, jog trys Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) esantys astronautai turės persikelti į Rusijos kosminio aparato kapsules dėl šalia turėsiančio praskrieti 2007 metais sunaikinto Kinijos palydovo, informavo JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA), praneša „RIA Novosti“. Manoma, kad palydovo nuolauža praskries rizikingai arti TKS.

Kai NASA kosminis zondas „New Horizons“ 2015 metais priartės prie Plutono, jo padarytos nuotraukos padės mokslininkams nustatyti, ar po paviršiniu ledo sluoksniu gali slypėti vandenynas. Ši kosminė misija atveria duris naujų skysto vandens egzistavimo paieškų Saulės sistemoje galimybėms.

Tris dienas Vilniuje vykusioje tarptautinėje kosmoso konferencijoje SEMWO 2011 užsienio kosmoso organizacijų pristatyti pranešimai neliks tik formalia dėmesio Lietuvai išraiška. Pasirengimą bendradarbiauti ir padėti lietuviams įsitraukti į kosmoso veiklą išreiškė renginyje dalyvavę organizacijų atstovai. Jei kosmosas anksčiau buvo svarbi erdvė didžiųjų šalių karinės ir politinės galios varžyboms, tai dabar šį vaidmenį keičia tarptautinio bendradarbiavimo tendencijos.

Šiandien JAV Kongresui NASA pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad nežinomi įsilaužėliai pastaraisiais metais ne kartą bandė įsilaužti į JAV palydovus. Dviem atvejais jiems tai pavyko. Dokumente pranešama, kad 2007 – 2008 metais NASA ir JAV karinės oro pajėgos užfiksavo 4 prieš įvairios paskirties JAV palydovus nukreiptas įsilaužėlių atakas. Dviem atvejais jos buvo sėkmingos. JAV kariuomenės vadovybė įtaria, kad tai gali būti Kinijos karinių specialistų darbas.

Lapkričio 16 – 18 dienomis Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje“. Tarp žymiausių konferencijos svečių – astronautas, daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Space Shuttle“ misijų vadas iš JAV Karolis Josephas Bobko, kosmonautas, programos „Buran" kosmonautų būrio vadas Igoris Volkas iš Rusijos. Beje, K. Dž. Bobko planuoja atlikti ir dar vieną jam asmeniškai svarbią kelionę.

Jei 2012 metais, kaip kai kas pranašauja, ateis pasaulio pabaiga, Saulė dėl to nebus kalta, teigia NASA mokslininkai. Priešingai nei tai, kuo bando įtikinti kai kurie pesimistai, mūsų žvaigždė nesugeba išskirti tokio galingo Saulės žybsnio, kuris mūsų planetą visiškai sudegintų, teigia kosmoso agentūra. „Tačiau svarbiausia tai, kad Saulėje paprasčiausia i nėra pakankamai energijos, kad ji galėtų 149,6 mln.

Tuo metu, kai Rusijos kosminės pramonės specialistai žūtbūt stengiasi išgelbėti į Marsą turėjusį skristi savo kosminį laivą „Phobos-Grunt“, NASA irgi ruošiasi naujai misijai į Raudonąją planetą. Lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje į Marsą bus paleistas JAV kosminis laivas su marsaeigiu „Curiosity“, praneša NASA.

Praėjusį sekmadienį tūkstančiai žmonių apsupo JAV Baltuosius Rūmus, išreikšdami protestą ir ragindami JAV prezidentą Baracką Obamą sustabdyti „Keystone XL“ vamzdyno tiesimo projektą. Jei beveik 3000 kilometrų ilgio vamzdynas bus nutiestas, jis driektųsi nuo naftingųjų skalūnų telkinių Albertoje (Kanada), per visą žemyninę JAV dalį iki pat Meksikos įlankos. Jei Obama palaimintų šį projektą, tai būtų vienas neatsakingiausių JAV prezidento veiksmų per visą jo kadenciją.

Šiąnakt įvyks pats artimiausias per 35 metus Žemės pasimatymas su lėktuvnešio dydžio asteroidu. Tai pats didžiausias asteroido 2005 YU55 priartėjimas prie mūsų planetos per kone 200 metų. Trečiadienio naktį 1.28 val. Lietuvos laiku asteroidas 2005 YU55 prasilenks su Žeme artimiausiame jai savo orbitos taške, kuris yra arčiau nei Mėnulis, už maždaug 325 000 kilometrų.

Nors astronomai tvirtina, kad antradienį pro Žemę pralėksiantis asteroidas 2005 YU55 jai nekelia pavojaus, ar tą patį galima pasakyti ir apie Mėnulį? Lėktuvnešio dydžio asteroidas 2005 YU55 arčiausiai Žemės bus lapkričio 8 dieną, antradienį, 22.28 val. GMT laiku. Artimiausią Žemei jo orbitos tašką nuo mūsų planetos paviršiaus tuo metu skirs maždaug 325 000 kilometrų atstumas.

NASA kosminis aparatas SDO neseniai Saulėje atsiradusios dėmės AR1339 srityje užfiksavo labai didelės galios žybsnį. Pasak mokslininkų, tai vienas galingiausių žybsnių, galinčių kilti mūsų žvaigždėje. Prieš kelias dienas Saulę stebinti NASA kosminė observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO)  šiaurrytiniame Saulės disko pakraštyje pastebėjo atsiradusią itin didelę dėmę, kurios ilgis – apie 80 000 km, o plotis – maždaug 40 000 km.

NASA kosminis aparatas SDO vakar Saulėje užfiksavo vieną didžiausių pastaraisiais metais dėmių. Heliofizikai perspėja, kad artimiausiu metu tikėtinas galingas Saulės žybsnis. Šią dėmę, kuriai suteiktas indeksas AR1339, lapkričio 3 dieną nufotografavo Saulę stebintis NASA kosminis zondas „Solar Dynamics Observatory“ (SDO). Dėmės ilgis – apie 80 000 km, plotis – maždaug 40 000 km.  Žemės pusiaujo skersmuo yra maždaug 12 800 kilometrų. Kol kas ši dėmė nėra atsisukusi į Žemės pusę.

Besiartinant uraganui „Rina“, NASA trečiadienį iš Floridos pakrantėje esančios povandeninės laboratorijos evakavo astronautų, besirengiančių misijai į asteroidą, įgulą. „Įgulai per naktį atlikta dekompresija ir jie netrukus grįš į paviršių. Uraganas „Rina“ yra per daug arti, kad jaustumėmės saugiai“, – mikrotinklaraštyje „Twitter“ paskelbtoje žinutėje teigia JAV kosmoso agentūra. NASA Ekstremalios aplinkos misijos valdymo (angl.

NASA kosminis zondas MESSENGER Merkurijaus paviršiuje aptiko daugybę keistų įdubų, kurių kilmė kol kas nežinoma. Iš Merkurijaus orbitos MESSENGER padarytose nuotraukose matyti tūkstančiai specifinių įdubų, išsibarsčiusių skirtinguose planetos paviršiaus regionuose. Jų skersmuo svyruoja nuo 18 metrų iki daugiau nei 1,6 kilometro, o gylis – nuo 18 iki 36 metrų. Niekas nežino, kaip jos atsirado, skelbia „Physorg.

NASA teleskopai padėjo išaiškinti paslaptį, susijusią su pirmuoju dokumentuotu žvaigždės sprogimu – supernova, stebėta beveik prieš 2 tūkst. metų. 185 metais Kinijos astronomai stebėjo tai, ką pavadino paslaptinga „žvaigžde viešnia“, kuri pasirodė danguje ir ten užsibuvo beveik aštuonis mėnesius.

Siekdama apsaugoti istorinį Mėnulio tyrimų paveldą NASA pranešė kurianti taisykles, kurios paskelbtų „Apollo 11“ ir „Apollo 17“ pilotuojamų kosminių laivų nusileidimo vietas neskraidymo zonomis. Plečiantis Mėnulio tyrimams, kuriuos vykdo ne tik JAV ir Rusija, bet ir Europos kosmoso agentūra, Kinija, Japonija bei Indija, kyla grėsmė istorinėms pirmųjų Mėnulyje išsilaipinusių žmonių paveldo vietoms.

Sekmadienį „Pasaulio pabaigos kometa“ praminta Elenin turėtų priartėti mažiausiu atstumu nuo Žemės. Ji atsidurs apie 35,4 mln. kilometrų nuo mūsų planetos, tad ši žinia sukėlė išties nemažai nerimo, rašo RT.com. Tačiau dabar astronomai mano, kad artėjanti kometa kelia palyginti menką grėsmę. Rugpjūtį kometa Elenin pradėjo irti, kai ją pasiekė galinga Saulės audros banga. Toliau keliaudama skeveldrų pavidalu, ji turėtų netrukus pasiekti savo artimiausią tašką nuo Žemės.

Naujas žemėlapis atskleidė, kad titano rūdos Mėnulyje yra maždaug 10 kartų daugiau nei Žemėje. Tad vieną dieną palydove gali atsirasti kasybos kolonija. Šis atradimas padarytas naudojant JAV palydovą „Lunar Reconnaissance Orbiter“, tyrinėjusį Mėnulį naudojant septynių skirtingų ilgių šviesos bangas, praneša naujienų agentūra AFP.

Paprastai asteroidai yra laikomi nepanaudotomis Saulės sistemos formavimosi liekanomis, tačiau kai kalbame apie Vestą, vieną didžiausių asteroidų Saulės sistemoje, to negalima taip drąsiai teigti.

NASA kosminis aparatas, skriejantis aplink asteroidą Vestą, atskleidė naujų detalių apie kosminio kūno paviršių. Tarp jų – didžiulis kalnas, savo aukščiu lenkiantis Everestą Žemėje, rašo SPACE.com. NASA „Dawn“ zondas aplink Vestą skrieja nuo liepos vidurio, kai pasiekė asteroidų žiedą, esantį tarp Marso ir Jupiterio. Kol kas „Dawn“ atsiuntė stebinančių Vestos vaizdų, kurie leido pastebėti didžiulį kalną, esantį pietiniame asteroido pusrutulyje.

Nuo šių metų lapkričio pradžios NASA pradės priiminėti naujus astronautus kandidatus, kurie dalyvaus ilgai trunkančiose misijose į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) bei kituose visatos tyrimuose, skelbiama oficialiame NASA interneto puslapyje.

Visą dangų tyrinėjęs NASA teleskopas aptiko, kad netoli Žemės skrieja mažiau potencialiai pavojingų asteroidų. Mokslininkai suskaičiavo 19,5 tūkst. vidutinio dydžio asteroidų. Tai beveik 50 proc. mažiau nei anksčiau pateiktas 35 tūkst. siekęs skaičius. Taigi galima manyti, kad „asteroidų Žemei keliamas pavojus yra mažesnis nei anksčiau manyta“, pažymi NASA pareigūnai. Vis dėlto dar yra tūkstantis asteroidų, kurių skersmuo gali siekti 5,3 tūkst. kilometrų ir kurie vis dar neatrasti, rašo SPACE.

Merkurijus po truputį atskleidžia visas savo spalvas NASA zondui „Messenger“. Nuotraukoje matyti keisti reljefo dariniai (pažymėti mėlynai), susiformavę planetos paviršių išmarginusių kraterių viduje. Šie dariniai primena šveicariško sūrio skylutes, skirtingo dydžio, lygios, netaisyklingų formų. Dariniai iš pirmo žvilgsnio nėra susiję su planetos vulkaniniu aktyvumu, o greičiau atrodo taip, lyg kažkas po planetos paviršiumi ištirpo ir ištekėjo. Mokslininkai mano, kad būtent taip ir yra.

Lietuvoje viešėjęs NASA Ameso tyrimų centro vadovas dr. Simonas Pete'as Wordenas išskirtiniame interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ tvirtina, kad šiuo metu išgyvename naują kosmoso revoliuciją, mat per keliasdešimt artimiausių metų žmonės galės gyventi kitose planetose. S. P. Wordenas su „Ekonomika.

Orbitos sekimo ekspertai nustatė, kad NASA palydovas į Žemės orbitą pateko virš Ramiojo vandenyno, 14,1 laipsnio Pietų platumos ir 170,2 laipsnio Vakarų ilgumos. Visos nuolaužos, kurios nesudegė, turėjo nukristi į atvirą vandenį, teigia JAV kosmoso agentūra. Teigiama, kad 6 tonas sveriantis kosminis aparatas į atmosferą pateko 4.01 val. Grinvičo laiku (7.01 val. Lietuvos laiku), praneša BBC. Aukštesniosios atmosferos tyrimų palydovas (angl.

Neveikiantis NASA palydovas šeštadienį sugrįžo į Žemę, tačiau kur tiksliai jis nukrito galime niekada nesužinoti, teigia NASA atstovai. Aukštesniosios atmosferos tyrimų palydovas (angl. Upper Atmosphere Research Satellite – UARS) į Žemės atmosferą pateko maždaug 20 minučių intervale 12.16 val. Rytų standartiniu laiku (7.16 val. Lietuvos laiku), teigė NASA orbitinių kosmoso nuolaužų mokslininkas Nickas Johnsonas iš NASA Johnsono kosmoso centro Hjustone.

657 kilometrų aukštyje virš Žemės skriejantis palydovas „Aquarius“ pradėjo preciziškus pasaulio jūrų ir vandenynų sūrumo matavimus. Jie padės mokslininkams geriau suprasti globalius kritulių susidarymo, vandens garavimo ir  jūrų srovių procesus. „Aquarius“ palydovą NASA raketa į numatytą orbitą iškėlė šių metų birželio 10 dieną. „Aquarius“ tyrimų programą finansavo ir joje dalyvauja ne tik JAV, bet ir Argentina, Brazilija, Kanada, Prancūzija ir Italija.

Lietuvoje viešėjęs NASA „Ames“ tyrimų centro vadovas dr. Simonas Pete Wordenas išskirtiniame interviu tvirtino, kad šiuo metu išgyvename naują kosmoso revoliuciją, mat per keliasdešimt artimiausių metų žmonės galės gyventi kitose planetose. Jis teigia, kad ir Lietuva gali spėti į kosmoso technologijų kūrimo traukinį, mat šioje srityje turi nemažą potencialą.

Šešias tonas sveriantis NASA palydovas, penktadienį turintis nukristi į Žemę, greičiausiai nepataikys į Šiaurės Ameriką, teigia JAV kosmoso agentūra. „Palydovas į Žemės atmosferą turėtų sugrįžti rugsėjo 23 dienos popietę, Rytų standartiniu laiku. Tuo metu palydovas neskries virš Šiaurės Amerikos“, – ketvirtadienį popietę pranešė NASA.

Penktadienį ant Žemės gali nukristi atitarnavusio JAV palydovo nuolaužos. Amerikiečių kosmoso agentūra trečiadienį dar negalėjo pasakyti, kur ir kada tiksliai UAR palydovas pasieks atmosferą ir kur jo fragmentai gali nukristi, praneša agentūra AFP. Tačiau kadangi 90 proc. Žemės yra negyvenama, tikimybė, kad nuolaužos gali sužaloti žmones, yra tik 0,03 proc. NASA mano, kad ne visos 5,6 tonos sveriančio palydovo dalys visiškai sudegs atmosferoje.

Dvi nedidelės vandens suformuotos įdubos yra taip prisotintos mineralais, kad jose sąlyginai neseniai galėjo egzistuoti gyvybė. Moklininkai atrado vietas, kuriose gausu vandens suformuotų mineralų. Atrasta magnio ir geležies prisotinto dumblo, kuris yra sąlyginai jaunas, lyginant su kitomis Marso uolienomis. Tai reiškia, kad šiose dviejose įdubose galėjo egzistuoti visiškai kitokios sąlygos gyvybei, nei bet kur kitur Marse.

Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir Lietuva galėtų bendradarbiauti, teigė trečiadienį Vyriausybėje viešėjęs NASA Ames mokslinių tyrimų centro direktorius dr. Simonas P. Wordenas. Mokslininko nuomone, šalies mokslo potencialas leistų sėkmingai prisidėti prie NASA vykdomų projektų.

Žemę gaubia magnetinis laukas, veikiantis kaip skydas nuo pražūtingo Saulės vėjo – jonizuotų, maždaug 2,5 tūkst. km/h greičiu skriejančių, gyvybę žudančių dalelių srautų. Nuožmusis vėjas planetos magnetinį lauką bombarduoja ir jo tvirtumą bando nuolatos. Jei tokio skydo staiga neliktų, Žemės laukia artimiausių kaimynių – Veneros ar Marso – likimas. Šį gyvybiškai itin svarbų planetos sluoksnį stebi THEMIS palydovai. Tačiau paskutiniai šių kosminių aparatų duomenys verčia sunerimti.

Už kosminę žvalgybą atsakingas JAV Nacionalinis žvalgybos biuras (NRO) pirmą kartą visuomenei parodė Šaltojo karo metu naudotus itin slaptus GAMBIT ir HEXAGON projektų žvalgybinius palydovus, kurie, pasak kai kurių ekspertų, užkirto kelią Trečiajam pasauliniam karui.

Astronomų komanda planuoja imtis įspūdingo darbo – ieškoti 42 metų senumo NASA Mėnulio pakilimo modulio, kuris dreifuoja Saulės sistemoje. Toks sumanymas gimė britų astronomo mėgėjo Nicko Howeso galvoje. Šio žmogaus aistra – ne tik asteroidų medžioklė, bet ir Šaltojo karo laikų lenktynės kosmose, ypač – „Apollo“ era. Tad galbūt nieko keisto, kad naujasis jo projektas apima abu jo pomėgius ir meta didžiausią iššūkį, su kokiu teko susidurti, jam bei daugybei žymiausių organizacijų.

Šią savaitę Lietuvoje pirmą kartą vieši delegacija iš NASA Ameso tyrimų centro, pranešė Lietuvos kosmoso asociacija. Vizitas, kuriam vadovauja Ameso centro direktorius Simonas P. Wordenas, šiandien prasidėjo Kaune, kur svečiai lankosi Kauno technologijos universiteto mokslo centruose.

Nors šalta ir dujinė, naujai atrasta Kepler-16b planeta yra panašiausia astronomų atrasta planeta į Luke‘o Skywalker‘io gimtają planetą Tatuiną. Kaip ir Tatuinas, ši planeta gali pasigirti dvigubu saulėlydžiu ir sukimusi apie dvi žvaigždes maždaug 200 šviesmečių nuo Žemės. Šis atradimas parodo, kokia yra planetų įvairovė mūsų galaktikoje.

NASA oficialiai pristatė naujos kartos sunkiosios raketos, galėsiančios skraidinti astronautus į Marsą, Mėnulį ir asteroidus, projektą. „Space Launch System“ (SLS) pavadinta raketa naudoja kai kuriuos iš „Space Shuttle“ ir „Constellation“ kosminių skrydžių programų paveldėtus technologinius sprendimus bei įrangą, praneša „Space.

Jungtinių Valstijų kosmoso administracija  mokykloms ir universitetams siūlo astronautų valgiaraštį ir karščiui atsparias plyteles, kurios buvo naudojamos kosminiuose daugkartinio naudojimo erdvėlaiviuose. Komplektas kainuoja vos šiek tiek daugiau, nei 20 dolerių, teigia NASA atstovai. „Mažo svorio plytelės apsaugodavo erdvėlaivius nuo didelių temperatūrų, kai erdvėlaivis pakartotinai įeidavo į Žemės atmosferą,“ – teigiama NASA pranešime.

Nors nepritekliai skurdina JAV, Rusijos ir kitų šalių kosmines programas, Amerikosnacionalinė aeronautikos agentūra (NASA) ir toliau varžosi su Rusija atlikdama įvairiausius kosmoso tyrimus. Ko gero, tai vienintelė mokslo sritis, kur tokios varžytynės nemažina tempo nuo pat istorinio J. Gagarino skrydžio prieš pusšimtį metų. Dabar jų objektai – Mėnulis, Marsas, Jupiteris.

Rusija antradienį paskelbė numačiusi, kad kitas pilotuojamas erdvėlaivis į kosmosą kils lapkričio 12 dieną. Planuotus skrydžius teko atidėti po incidento, kai sudužo į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) skridusi krovininė raketa, praneša naujienų agentūra AFP. „Pagal tvarkaraštį pilotuojamo „Sojuz“ erdvėlaivio paleidimas numatytas šių metų lapkričio 12 ir gruodžio 20 dienomis“, – teigiama Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ pranešime.

NASA pranešė, kad netrukus į atmosferą pateks 6,5 tonos sveriantis palydovas. Kai kurios jo dalys gali pasiekti žemę. Numatoma, kad didžiulis Aukštesniųjų atmosferos sluoksnių tyrimo palydovas (angl. Upper Atmosphere Research Satellite – UARS) nekontroliuojamo kryčio metu į atmosferą pateks rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Tikimasi, kad didžioji zondo dalis atmosferoje sudegs, tačiau kai kurios dalys gali nukristi ant žemės, pranešė NASA pareigūnai.