mokestis

Studentams sugrįžus į didžiuosius miestus, auga nuomojamų būstų poreikis. Interneto platybėse gausu įvairių butų nuomos skelbimų, tačiau būkite atsargūs – tai puiki terpė sukčiams. Nekilnojamojo turto brokeriai pasakoja, kokias suktybes naudoja ne tik būstų nuomotojai, bet ir patys brokeriai. „Facebook“ grupėje „Butų nuoma Vilniuje be tarpininkų“ vaikinas pasidalino istorija, kaip susidūrė su sukčiais nuomos srityje.

Sergančiųjų koronavirusu pasaulyje daugėja, šalys viena po kitos skelbia apie apribojimus, o dėl to keičiasi ir gyventojų kelionių planai. Kelionių organizatoriai teigia, kad tokia situacija itin paveikė turizmą. Žmonės dažnai atšaukia ar keičia keliones, tačiau vykstantiems savarankiškai kelionę atšaukti gali būti sudėtinga. Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijos vadovė Dovilė Zapkutė tikina, kad turizmas – vienas labiausiai pandemijos paveiktų sektorių.

Nuo liepos registruojant automobilį tenka pakloti ir taršos mokestį. Žmonės skundžiasi, kad kai kurių automobilių „Regitros" duomenų bazėje nėra, o registruojant juos laukia nemaloni staigmena – netikėtai didelės sumos. Kad pradėjus taikyti automobilių taršos mokestį ne viskas vyksta sklandžiai, pripažįsta ir „Regitros" atstovai. Tačiau sako, kad teisingumo reikėtų ieškoti ne pas juos, o teismuose.  Šiaulietė Simona su vyru nusipirko hibridinį „Volvo V60" automobilį.

Koronavirusui atslūgus, lietuviams atsiveria vis daugiau šalių. O apsiperkant kortele Lenkijoje ir kitose šalyse, kuriose galioja ne euras, tenka laužyti galvą, kuria valiuta mokėti labiau apsimoka. Eurobiurokratai bankams jau įvedė naują direktyvą, kad pirkėjai aiškiai matytų įkainius ir galėtų sutaupyti. Anglijoje gyvenantis Robertas grįžęs į Vilnių pailsėti nusprendė bankomate išsigryninti eurų. Jo banko kortelė išduota Anglijoje, o sąskaitoje – svarai.

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos pradeda galioti automobilių taršos mokestis – jį reikės mokėti už kiekvieną aplinką teršiantį Lietuvoje įregistruojamą arba perregistruojamą automobilį. Mokesčio nereikės mokėti tik senovinių automobilių valdytojams ir keičiantis transporto priemonės savininko pavardei ar pavadinimui. Mokestis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų CO2 kilometrui.

„Regitroje” – vairuotojų šturmas. Jau ryt įsigalioja naujas automobilių registracijos mokestis, galintis siekti net 500 eurų. Paskutinę minutę tokių taršos mokesčių išvengti besitikintys žmonės eilėse praleidžia valandų valandas, o kai kurie jose stovi jau antrą dieną. Kokias sumas teks pakloti nuo rytojaus, reportaže.  Sostinėje nuo ankstyvo ryto šalia „Regitros“ formuojasi milžiniškos automobilių eilės.

Nuo kitų metų kelis kartus augs taršos mokestis už netvarkomas padangas – dabar jis siekia vos 86 eurus už toną. Už lengvųjų automobilių padangas Seimas nustatė 300 eurų už toną, o už didelių transporto priemonių – 600 eurų mokestį.  Seimas ketvirtadienį priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas: už balsavo 77 Seimo nariai, susilaikė penki.

Pelno mokesčio deklaracijų laiku nepateikė apie trečdalis (46 tūkst.) įmonių, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Iki birželio 15 dienos 109 tūkst. įmonių (70 proc.) deklaravo 2,278 mlrd. eurų pelno mokesčio. Praėjusiais metais 136 tūkst. įmonių deklaravo 2,077 mlrd. eurų mokesčio.  Deklaracijas turi pateikti pelno siekiantys juridiniai asmenys, užsienio bankų filialai ir kitos nuolatinės buveinės, taip pat pelno nesiekiančios organizacijos.

Sumažėjus naujų koronaviruso atvejų skaičiui dar prieš nutraukiant karantiną gyventojai pradėjo naudotis įvairiomis paslaugomis, o tarp jų ir lankymasis pas odontologą. Visgi kai kurie liko nustebinti gavę sąskaitą, kurioje įtrauktas ir „Covid-19“ mokestis, apie kurį nebuvo įspėta.

Atsižvelgiant į šalies ūkio perspektyvas ir gyventojų finansinę padėtį dėl koronaviruso pandemijos, siūloma vienerius metus nekeisti apmokestinamo nekilnojamojoto turto (NT) dydžio.   Įregistravęs tokią Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas siūlo apskaičiuojant NT mokestį už 2020-uosius taikyti iki šių metų galiojusius NT dydžius. Ši išimtis galiotu laikinai, iki 2021-ųjų.

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigalios priimtas įstatymas, numatantis, kad registruojant lengvuosius automobilius bus taikomas registracijos mokestis pagal jų išmetamą CO2 kiekį. „Regitra“ įstatymų leidėjo sprendimu paskirta atsakinga už šio mokesčio apskaičiavimą ir surinkimą, kuris bus sumokamas į valstybės biudžetą.

Siekiant, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose, siūloma diferencijuoti mokestį už aplinkos teršimą panaudotomis pakuotėmis. Už rinkoje platinamas neperdirbamas pakuotes verslui siūloma nustatyti didesnius mokesčius.  Tikimasi, kad nauja tvarka pakuočių atliekų turėtojus skatins jas sutvarkyti – tai jiems atsieis pigiau, negu mokėti didesnį mokestį už aplinkos teršimą.

Už seną automobilį – paspirtukas, dviratis arba metinis viešojo transporto bilietas. Štai tokiomis naujomis priemonėmis nuo gegužės pradžios tautiečiai bus skatinami atsisakyti senų taršių automobilių. Tiesa, dalis vairuotojų skeptiški – žiemą su pirkiniais ant dviračio nepavažinėsi. O ekspertai mano, kad paspirtukų įsigiję žmonės vėliau vis tiek nusipirks ir mašinas, tad valstybės pinigai bus išmesti į balą. Kompensacijos utilizavusiems seną mašiną dalijamos jau nuo pernai metų pabaigos.

Siekiant atsigauti po koronaviruso sukeltos krizės, prezidentas Gitanas Nausėda siūlys laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį, sako jo patarėjas Simonas Krėpšta. Anot jo, šią galimą ekonomikos skatinimo priemonę G. Nausėda aptarė diskusijoje su ekonomistais praėjusią savaitę.

Dvejos Vilniaus kapinės užsimojo apmokestinti įvažiavimą į kapines. Norintieji iš pagrindų susitvarkyti artimųjų kapus Liepkalnio, Eufrosinijos bažnyčios parapijai priklausančiose kapinėse, turi susimokėti 10 eurų, arba 28 eurus už tris kartus. Kiek mažesnis mokestis, 7 eurai, bus imamas iš tvarkytojų Rokantiškių kapinėse.

Daugelyje sostinės gatvių automobilių stovėjimo vietų užimtumui viršijus 85 proc., nuo sausio 1 d. keičiasi rinkliavos zonų ribos. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ primena, kad pagal naujai Vilniaus miesto tarybos patvirtintas ribas po Naujųjų metų bus keičiamas ir ženklinimas – darbai vyks palaipsniui, o vairuotojų prašoma atidumo. Taip pat įmonės atstovai dalinasi, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. „Nuolat atliekame stovėjimo vietų užimtumo stebėjimus – kai piko metu jis viršija 85 proc.

Unikaliu kraštovaizdžiu ir kainomis garsėjanti Neringa nuo vasaros dar pabrangs. Miesto valdžia brangina įvažiavimą į kurortą: nuo liepos įvažiavimo bilietas atsieis nebe 20-imt, o 30-imt eurų. Norėdama sumažinti transporto srautus, kurorto valdžia naikina ir kai kurias lengvatas. Tiesa, valdininkai giriasi – geltonieji, mokykliniai autobusai nuo šiol tam tikromis dienomis į Neringą įvažiuoti galės nemokamai, tačiau iš 36 Klaipėdos mokyklų, tokius turi tik trys.

Su Lietuvos vadovais penktadienį susitikęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Seimo neseniai patvirtintas automobilių registracijos mokestis yra „mažas žingsnis teigiama linkme“, tačiau jis nebus pakankamas siekiant smarkiai sumažinti transporto priemonių taršą. Seimo priimtas mokestis nuo 2020 liepos bus taikomas kiekvienam Lietuvoje įregistruojamam aplinką teršiančiam automobiliui. „Tai yra mažas žingsnis teisinga linkme, nes taršos mokesčiai yra neišnaudotas potencialas.

Seimui išplėtus nekilnojamo turto (NT) bazę, valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad visuotinio NT mokesčio dabartinė valdžia neįvedinės. „Mes visuotinio NT mokesčio neįvedinėsime“, – Žinių radijui trečiadienį sakė R. Karbauskis. „Tikiuosi, kad būsimos valdžios dar 15-20 metų to nedarys, nes socialiai tai tikrai būtų neteisinga“, – sakė jis. Valstiečių lyderis taip pat atmetė galimybę sujungti NT ir žemės mokesčius.

Seimas priėmė „taršos mokestį“, kurį turės mokėti kiekvienas (per)registruojantis automobilį. Simuliantų įstatymas, siekiantis padengti savo išsigalvotą mokestinę reformą: „milijardas milijonui“. Semantinis melas, kai tiesa yra noras užkamšyti biudžeto skylę ir, apgaunant Europos sąjungą, atrodyti, lyg kovotume su klimato kaita.

Valdantieji taršių automobilių mokestį siūlo įvesti ne nuo kitų metų balandžio, kaip numatyta Seimo po svarstymo penktadienį pritartame projekte, o nuo liepos. Pavėlinti mokesčio įsigaliojimo datą siūlantis valstietis Tomas Tomilinas teigia pasirašęs pataisą. „Kad žmonės ir verslas galėtų pasiruošti, kad visuomenei būtų kuo mažiau streso“, – BNS sakė jis.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta kritikuoja siūlomą taršių automobilių mokestį ir viliasi, kad iki įsigaliojimo jis dar pasikeis, rašo portalas delfi.lt.  „Galbūt atidėjus tą mokestį dar bus ir laiko jį patobulinti“, – interviu sakė prezidento atstovas.  Pasak jo, toks mokestis labiau turėtų sietis su gamtosauga ir turėti socialinę dedamąją: „Kitose šalyse yra įdedamas ir tam tikras prabangos elementas į šį mokestį.

Taršių automobilių mokestis ateityje turėtų keistis, mano aplinkos ministras. Kęstutis Mažeika tikina, kad mokestis turėtų būti mokamas ne tik registruojant mašiną, bet priklausytų ir nuo nuvažiuotų kilometrų.  Tačiau ministras negalėjo pasakyti, kada toks mokestis įsigaliotų.  „Tam kompleksiškam modeliui, tai sistemai sukurti reikia apie 1 mln. eurų, jos kūrimas užtruktų dar bent dvejus metus.

Lietuvoje planuojama įvesti naują mokestį prekybininkams, kuris pirmiausia paveiktų stambiausius verslus. Siūlyta, kad apmokestinti būtų tie pardavėjai, kurių apyvarta viršija 2 mln. eurų per mėnesį ir jie jau nuo kitų metų būtų atseikėtų 1 proc. apyvartos mokestį.

Valdantiesiems atsisakius idėjos apmokestinti bankų turtą ir vietoje to pasiūlius padidinti jų pelno mokestį nuo 15 iki 22 proc., analitikai sako, kad toks sprendimas nėra teisingas. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės, didesnis bankų pelno apmokestinimas nėra korektiškas.

Automobilių mokestis, kitaip vadinamas automobilių taršos mokestis, Lietuvoje aptariamas nebe pirmą kartą ir nors jau atrodė, kad šios kadencijos Seimas yra pasiryžęs jį priimti iš pastarųjų dienų diskusijų susidaro kiek kitoks įspūdis. Kaimo reikalų komitetas trečiadienį iš esmės nepritarė mokesčiui ir nutarė išsamiai nesvarstyti jį įteisinančio įstatymo projekto.

Valdantieji nusiteikę palaidoti bankų turto mokestį ir vietoj jo siūlo papildomą 7 proc. pelno mokestį. Tokiu būdu bankai mokėtų 22 proc. pelno mokestį.  Išimtis būtų taikoma pelno daliai iki 2 mln. eurų – taip esą siekiama, kad neaugtų paskolų palūkanos ar kitos bankų paslaugų kainos.   Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad „šis variantas yra geresnis“ negu anksčiau siūlytas bankų turto mokestis.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito Vasiliausko teigimu, Lietuvoje siūlomas  grubiausias bankų apmokestinimo modelis.  „Tai grubiausias apmokestinimo modelis, nes bazė paimta iš principo aktyvai, turtas. Tai reiškia – paskolų portfelis“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė V. Vasiliauskas. Jis pabrėžė, kad yra ne vienas būdas, leisiantis šio mokesčio išvengti.

Lietuvoje nuo kitų metų planuojama įvesti taršių automobilių mokestį, nors dabar ir jau kiek sumažintais tarifais. Koks šio mokesčio tikslas? Valdantieji ir toliau siūlo įvesti naujų mokesčių, vienas jų yra automobilių taršos. Opozicijai nepavyko stabdyti naujų mokesčių pasiūlymų ir valdantieji viliasi gauti pritarimą naujiems mokesčiams dar iki Naujųjų metų, kuriuos mokėtume nuo sausio.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Seimo antradienį pradėti svarstyti projektai dėl automobilių taršos ir nekilnojamojo turto apmokestinimo yra žingsnis teigiama linkme, tačiau anksčiau atmesti Vyriausybės pasiūlymai buvo kokybiškesni. Parlamentarams praeitą mėnesį atmetus Ministrų kabineto iniciatyvas, valdančiųjų atstovai Seime užregistravo projektus, jiems pritarta po pirmosios pateikimo stadijos.

Lietuvos komercinių bankų savininkai neturi argumentų prieš siūlomą bankų aktyvų mokestį, teigia valdančiųjų valstiečių lyderis. Ramūnas Karbauskis tikina, jog kol kas neaišku, kas tiksliai bus apmokestinama, ir kartoja, kad dėl naujo mokesčio neturėtų brangti bankų paslaugos.

Seimui antradienį atmetus Vyriausybės siūlymą nuo 2020 metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo iš esmės nekeisti Vyriausybės projekto, tačiau norėtų šio mokesčio lengvatos šeimoms su trimis ir daugiau vaikų. R. Karbauskis, Agnė Širinskienė, Jonas Jarutis ir Aušrinė Norkienė, kaip ir Vyriausybė, siūlo sumažinti gyventojų nekomercinio NT neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst.

Šaldytuvus, televizorius ir kitus elektronikos prietaisus po kelerių metų greičiausiai pirksime gerokai brangiau. Mat Europos Komisija patvirtino naujus reikalavimus gamintojams. Elektroniką liepiama gaminti kokybiškiau, kad naujieji prietaisai naudotų mažiau energijos, o pakaitines prietaisų detales kurti bei pardavinėti ilgiau. Esą dėl technikos nepatvarumo kasmet išmetama tonos elektronikos, o žmonės savo namų ūkiuose nespėja jos keisti.

Labai gali būti, kad važiuojantys mašiną į Neringą jau kitąmet susimokės pustrečio karto brangiau. Mat kurorto valdžia planuoja pabranginti vadinamąjį ekologinę rinkliavą nuo dabartinių 20-ies eurų iki 50-ies. Vietos valdžia taip viliasi sumažinti Neringoje automobilių srautus. Turizmo specialistai sako,  kad toks drastiškas pokytis Neringą gali palikti prie suskilusios geldos. Tokios tuščios automobilių stovėjimo aikštelės Nidoje vasarą rasti neįmanomą.

Seime skinasi kelią pataisos, kurios leis šimtams besimokančių ar studijuojančių tėvų dukart ilgiau – dvejus, o ne vienerius metus – gauti vaiko priežiūros išmoką. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokiai Išmokų vaikams įstatymo pataisai. Paskutinis balsavimas dėl jos numatomas dar šį mėnesį.    Socialdarbietis Antanas Vinkus tikino, kad pataisa leis dar studijuojantiems jauniems žmonėms auginti vaikus.

Tarp Finansų ministerijos kitiems metams siūlomų mokestinių pakeitimų – ir platesnis gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Sužinokite, kam ketinama taikyti platesnį NT mokestį ir kaip sužinoti, kiek kasmet tektų patuštinti kišenes už savo turimą turtą. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertė sumažinti iki 100 tūkst. eurų, taip pat nustatyti minimalų 0,5 proc.

Finansų ministerijai pasiūlius išplėsti nekilnojamo turto apmokestinimą, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad toks siūlymas yra sveikintinas – mokestis padės atvėsinti rinką. Nepaisant to, jis kritikuoja ministeriją, kad ši skuba ir naujus mokesčius nori patvirtinti kartu su biudžeto projektu. „Šito mokesčio (NT mokesčio – BNS) jau seniai reikėjo. Jis, vienas dalykas, aušina pačią rinką, nes lietuvaičiai tikrai įsisiūbavo su nekilnojamuoju turtu, galbūt net per daug.

Tėvai Kaune šokiruoti – miesto valdžia ketina keisti apmokėjimo už darželius tvarką, tad kai kurių vaikučių tėveliams tai gerokai patuštins pinigines. Miesto valdantieji tikina, kad taip nori labiau pasirūpinti savo žmonėmis. Politologai sako, kad tai ne kas kita, kaip dar viena idėja, kaip paskatinti Kauno rajono žmones, kad šie norėtų jungtis prie miesto.

Gyventojų pinigines kitąmet plonins ir automobilių taršos mokestis. Aplinkos ministerija jau turi naujojo mokesčio planą su konkrečiais skaičiavimais. Pagal jį susimokėti turės visi asmenys perkantys dyzelinu, benzinu ar dujomis varomas transporto priemones. O sumos dydis priklausys nuo išmetamo anglies dioksido kiekio. Mokestis gali prasidėti nuo 36-ių eurų, o tam tikrais atvejais siekti beveik 1400 eurų už automobilį. Valdžios planai apmokestinti taršius automobilius virsta realybe.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad iš planuojamo bankų turto mokesčio būtų surinkta ne 100 mln. eurų, kaip skelbta viešojoje erdvėje, o 40 mln. eurų. „Eina kalba, kiek man žinoma, apie 40 mln. eurų. Tai yra nemaža suma, bet bankų sektoriui tai nėra didelė suma (...). Nėra planuojama surinkti 100 mln. eurų. Kiek žinau, Finansų ministerija skaičiuoja apie 40 mln. eurų“, – Žinių radijui trečiadienį teigė R. Karbauskis.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis šantažu vadina Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pareiškimą, kad apmokestinus šalies bankų turtą, gyventojams bei verslui pabrangtų paskolos bei būtų padaryta žala ekonomikai.   Ramūnas Karbauskas sako, kad su Lietuvoje veikiančių Švedijos bankų (SEB ir „Swedbank“) savininkais bus aiškinamasi, ar tokie pareiškimai turi „ką nors bendra“ su jų pozicija.

Užsimoję didinti įvairias išmokas valdantieji nusprendė didinti ir mokesčius. Naujieji valstiečių koalicijos partneriai Lietuvos lenkų rinkimų akcija įregistravo siūlymą taikyti 0,4 proc. bankų aktyvų mokestį. Planuojama naujus mokesčius įvesti ir prekybos tinklams. Politikai tvirtina, esą bus į biudžetą bus surinkta papildomi 100 mln. eurų. Tačiau bankų asociacijos vadovas pareiškė, kad galiausiai mokestis nuguls ant vartotojų pečių.

Trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir socialdemokratų darbo frakcijos atstovai diskutavo dėl mokesčių bankams ir prekybos tinklams, automobilių registracijos mokesčio, rašo naujienų portalas DELFI. Po posėdžio LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis minėtam naujienų portalui komentavo, kad, diskutuojant biudžeto klausimais, buvo paliesta tema ir apie bankų bei prekybos centrų mokestį.

Sostinės gyventojai kitąmet už šiukšles mokės gerokai brangiau. O tie, kurie norės mokėti mažiau, galės pasiryžti naujovei – jų išmestos atliekos bus sveriamos. Vilniečiai bijo, kad tokia sistema sukiršins kaimynus ir gretimų namų gyventojus, mėtančius šiukšles ne į savo konteinerius ar tiesiog labiau šiukšlinančius.  Vilnietė Aldona išėjusi į kiemą ramiai praeiti pro namui priklausančius požeminius konteinerius negali.

Lietuvoje vis dažniau užsimenant apie taršos mokesčius transporto priemonėms, vairuotojų žvilgsnis neretai nukrypsta į elektrinius automobilius. Tiesa, didžioji dalis stovėjimo aikštelių ir įkrovimo stotelių apmokestintos, o elektra varomų transporto priemonių kainos rinkoje yra vis dar ganėtinai aukštos. Nepaisant to, Susisiekimo ministerija tikisi, kad ateityje automobilių parke bus ne mažiau kaip 50 procentų elektromobilių.

Šiemet per tris vasaros mėnesius į Kuršių neriją keltais pirmyn ir atgal perkelta apie 400 tūkst. automobilių. AB „Smiltynės perkėla“ atstovai mano, kad tai rodo, jog gerėja Lietuvos žmonių gyvenimas, o Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Neringos savivaldybės žmonės griebiasi už galvų – Kuršių nerija praras švaraus kurorto statusą. Be to, Neringoje nėra kur tiek automobilių sustatyti, o prognozuojama, kad kitais metais automobilių srautas į neriją dar didės mažiausiai 4 proc.

Automobilių parkavimo kainos sostinėje kąs dar smarkiau. Miesto valdžia planuoja išplėsti brangiausias automobilių statymo zonas, tad jau nuo kitų metų kelionė su savu transportu į Vilniaus senamiestį gali tapti gerokai brangesne. Pasak sostinės tarybos narės, didinti parkavimo kainas Vilniuje būtina, mat automobilių srautas centre per didelis ir sunkiai suvaldomas.   Vidudienį norint pasistatyti automobilį Vilniaus centre, siaurose gatvelėse kai kuriems tenka pasisukioti ir pusvalandį.

Prabangaus elektrinio automobilio „Tesla“ savininkui kelionė Kaune apkarto. Vyriškis ne tik sudaužė mašiną, bet ir liko be pilnos draudimo išmokos, nors automobilį buvo apdraudęs „Kasko“ draudimu. Pasirodo, Lietuvoje tokių automobilių nėra kam taisyti, o automobilio savininkas skundžiasi, kad draudimas vertindamas žalą esą sukčiauja.

Kol Lietuvos Vyriausybė puse lūpų kalba apie automobilių bei nekilnojamojo turto mokesčius, o tautiečiai su nerimu laukia valdžios sprendimo, pasaulis jau ne kartą įrodė, kad šie du mokesčiai – niekis, palyginus su kai kurių šalių praktika. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kokius keisčiausius mokesčius taiko kai kurios pasaulio valstybės.