mokestis

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino JAV, Kiniją ir kitas ne Europos turtingąsias šalis sumokėti savo dalį, kuri padėtų besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita.  Šis E. Macrono raginimas pasigirdo Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais COP27 kuluaruose.

Seime baigiami svarstymai, ar komercinės paskirties elektromobilius, nepriklausomai nuo to, kam jie priklauso – įmonei ar privačiam asmeniui, atleisti nuo kelių mokesčio.    Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė tokiam grupės Seimo narių siūlymui. Lengvata gryniesiems elektromobiliams, kurie nuturi vidaus degimo variklio, galiotų nuo 2023 metų liepos iki 2025 metų gruodžio.

Ispanijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad nuo kitų metų įves laikiną mokestį turtingiausiam 1 proc. gyventojų, o surinktos pajamos bus skirtos finansuoti infliacijos mažinimo priemones.  Biudžeto ministrė Maria Jesus Montero televizijos kanalui „La Sexta“ teigė, kad vyriausybei svarbu „būti pajėgiai finansuoti pagalbą“, skirtą „vidurinei klasei ir darbininkams“.  Šiuo tikslu vyriausybė įves „išskirtinį“ mokestį Ispanijos „turčiams“, pažymėjo ji.

Nepaisydami įspėjimų, vokiečiai pasistatė tiesioginį dujotiekį „Nord Stream“ iš Rusijos, kuriuo ilgai tekėjo „Gazprom“ dujos. Tačiau užpuolęs ukrainiečius Putino režimas patyrė sankcijas iš Vakarų. Tuomet Kremlius ėmėsi dujų šantažo – gerokai sumažino jų tiekimą Europos Sąjungoje (ES). Labiausiai dabar dėl to ir nukentės Vokietija, bene labiausiai priklausoma nuo rusiškų dujų. Šioje šalyje įvestas naujas mokestis buitiniams dujų vartotojams. Namų ūkiams jis gali atsieiti ir 1 tūkst.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog naujausias Europos Centrinio Banko sprendimas 0,5 procentinio punkto didinti bazines palūkanų normas neturėtų keisti Vyriausybės planų įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. „Palūkanų normų kilimas ir NT mokestis nėra niekaip susiję“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

„Google“ sutiko mokėti Vikipedijai už jos paieškos sistemoje rodomą turinį – tais pačiais principais kaip numato JAV technologijų milžinės sudaryti susitarimai su Europos naujienų tarnybomis. Internetinę enciklopediją prižiūrintis labdaros fondas „Wikimedia Foundation“ pranešė, kad „Google“ yra pirmasis mokantis klientas jo komercinei įmonei „Wikimedia Enterprise“, įkurtai praėjusiais metais.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimą viešbučiams ir maitinimo įstaigoms Finansų ministerija dėl to žada apsispręsti vėliau, tačiau pastebi, kad šio sektoriaus pajamos jau grįžo į ikipandeminį lygį, be to, su lengvata restoranų ir kavinių kainos augo daugiau nei dešimtadaliu.  Teigiama, kad sprendimas dėl lengvatos pratęsimo bus priimtas tik atlikus išsamią situacijos analizę.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės frakcijos seniūnas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas teigia nepalaikantis Finansų ministerijos pasiūlyto naujo visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio. „Netikiu, kad toks modelis gali važiuoti į priekį, tikrai aš tam nepritarsiu“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis. Politiko teigimu, visuotinis NT apmokestinimas tik be reikalo suerzins visuomenę.

Naujo modelio visuotinis gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestis turėtų būti administruojamas centralizuotai, o ne atskirose savivaldybėse, kad nebūtų skirtingo jo vertinimo, mano prezidentas Gitanas Nausėda. „Centralizuotai spręsti šį klausimą ir nustatyti, kokie žmonės, kokios visuomenės grupės galėtų naudotis išimtimis, lengvatomis, kad neatsitiktų taip, kad socialines pašalpas mokėsime vien tik tam, kad susimokėtų nekilnojamojo turto mokestį.

Policijos pareigūnai gavo „grėsmingą“ pranešimą apie neeilinį įvykį šventoriuje – viešajame tualete. Buvo nuspręsta nedelsti nei akimirkos, todėl policininkai iš karto vyko į įvykio vietą, o kartu su jais – ir TV3 laidos „Farai“ operatorius. Atvykusius pareigūnus pasitikęs vyriškis smulkiai išdėstė problemos esmę. „Ėjau pasivaikščioti ir užsinorėjau į tualetą. Įmečiau centus į viešąjį tualetą, durys atrakintos, o aš kažkaip negaliu įeiti“, – pasakojo vyras.

„Netflix“ trečiadienį pranešė testuojanti mokestį abonentams, kurie dalijasi savo paskyromis su asmenimis, negyvenančiais tame pačiame namų ūkyje. JAV įsikūrusi srautinės televizijos transliuotoja iki šiol nedraudė naudotojams dalytis prieiga prie paskyros su šeimos nariais ar draugais, tačiau bendrovė neseniai pastebėjo, kad naujų abonentų skaičiaus augimas pradėjo lėtėti, tuo tarpu konkurencija rinkoje išaugo.

Seimui sausį atmetus pataisas dėl naujos automobilių taršos mokesčio, Vyriausybė kol kas nesvarsto naujo mokesčio varianto. Šiuo metu tik svarstoma, kokiu keliu eiti po to, kai mokesčiui Seime nebuvo pritarta.

Jonavos meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vyriausybei uždraudus pirkti druską kelių barstymui iš Baltarusijos, kai kurios savivaldybės jau dabar ją priverstos įsigyti iš Egipto ar kitų Afrikos šalių, tik beveik du ar tris kartus brangiau. „Valstybės mastu tai bus papildomos milijonų eurų sumos“, – teigia M. Sinkevičius.

Naujais mokesčiais gyventojus gąsdinantys valdantieji naują mokestį jau svarsto užkrauti ir medžiotojams. Nusižiūrėję nuo vakariečių, valdantieji siūlo privalomai medžiotojus draustis savo civilinę atsakomybę ir tvirtina, esą tai pačių medžiotojų labui – o ką jei kulka netyčia kliudys žmogų ar ūkininko karvę. Tačiau medžiotojai sako, kad daugumai jų draudimas tiesiog nereikalingas, ir piktinasi, kad naująjį mokestį valdantieji ruošia su jais nepasitarę.

Finansų ministrei siūlant nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė Ingrida Šimonytė tam pritaria ir sako, kad Lietuvoje turėtų galioti  europietiškas NT mokestis, o dėl jo taikymo galėtų spręsti vietos valdžia. „Galėtų būti siūloma Lietuvoje numatyti galimybę turėti normalų europietišką nekilnojamojo turto mokestį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, skelbia nacionalinis transliuotojas LRT. Pasak ministrės, tokį siūlymą Seimui planuojama teikti pavasario sesijoje.

Įvažiavimo į Kauno senamiestį apmokestinimas nepasiteisintų, tvirtina Kauno Senamiesčio draugijos vadovė Ona Peičiūtė. Savivaldybė pokyčių dėl mokamo įvažiavimo imtis ketina kitais metais. „Nemanau, kad, apmokestinus įvažiavimą į senamiestį, bus surenkama daugiau pinigų į biudžetą ar tai kaip nors išspręs eismo problemas. (…) Negalėčiau sakyti, kad senamiestis yra labai tranzitinis. Apmokestinimas tiesiog sumažintų srautus į senamiestį, o ne pagerintų susisiekimą.

Automobilis užtikrina mūsų judėjimo poreikius. Vis dėlto kiek už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą tenka teršalų mūsų plaučiams ir atmosferai, lemia konkretaus modelio pasirinkimas. Limuzino klasės masyvus automobilis, naujas ar senas, degina daugiau degalų nei tiek pat keleivių talpinantis ekonomiškas automobilis.

Lietuvos banko vadovui vėl prakalbus apie visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, ekspertai mano, kad jis turėtų būtų nedidelis, be išimčių, o jo įplaukos skirtos miestų ir rajonų infrastruktūrai. Pasak Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, toks mokestis galėtų tapti paskata efektyviau išnaudoti jau turimą turtą.  „Jeigu būtų neapmokestinamas pagrindinis būstas, o tik paskesnis turtas, tada atsirastų papildoma paskata kuo efektyviau jį naudoti.

Vyriausybei pritarus siūlymui įvesti kasmet mokamą automobilių taršos mokestį, dalis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių abejoja, ar jis sumažins taršą ir skatins žmones rinktis mažiau taršius automobilius. Parlamentarai siūlo investuoti į viešąjį transportą, griežtinti automobilių techninę apžiūrą arba net apmokestinti didžiausias Lietuvos įmones.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad 13 tūkst. gyventojų, kurie naudojasi Mano VMI, sulauks pranešimų, kviečiančių pasitikrinti nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę. Pagal preliminarius duomenis, jų NT bendra mokestinė vertė nuo šių metų viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. arba 200 tūkst. eurų) ir dėl to atsiranda pareiga iki gruodžio 15 d. Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) deklaraciją (KIT715v.2) ir sumokėti mokestį.

Vyriausybė nutarė – automobilių taršos mokestis turi atsirasti. Jį reiktų mokėti kasmet ir vidutiniškai vienam savininkui kainuotų 140 eurų, o nuo 2025-ųjų suma dvigubėtų. Tiesa, Liberalų sąjūdžio atstovaujamai Aplinkos ministerijai iškilo netikėta kliūtis. Klausimas dar kelsis į Seimą, o čia savo charakterį nusprendė pademonstruoti neseniai per balsavimus partnerių išduota Laisvės partija. Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad įvedus šį mokestį reikėtų mažinti kitus mokesčius.

Vyriausybei pritarus siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį, aplinkos ministras tikina, kad beveik penktadalis automobilių savininkų jo mokėti neturėtų.  Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų. „Pagal dabartinį turimą parką 18 proc. automobilių nemokėtų šito taršos mokesčio.

Seimas linkęs pritarti, kad automobilių paveldėtojai būtų atleisti nuo taršos mokesčio.  Dėl to valstybės biudžetas netektų apie 0,5 mln. eurų pajamų kasmet. Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 118 parlamentarų, prieš buvo vienas, o susilaikė trys.  Pakeitimus inicijavęs Algirdas Butkevičius sako, kad pakeitimą paskatino gyventojų skundai.

Kaune kitąmet svarstoma apmokestinti įvažiavimą į senamiestį. Kaip dienraščiui „Kauno diena“ sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius, siekiant senamiestyje išvengti tranzito, vienuolikoje vietų bus įrengta sistema, leidžianti identifikuoti automobilį, o vairuotojai, kertantys senamiestį, turės susimokėti,  Pasak savivaldybės atstovo, planuojama planus įgyvendinti kitąmet, išimtys bus taikomos senamiesčio gyventojams.

Seime – dar viena Laisvės partijos idėja. Šįkart ji siūlo apmokestinti lengvus plastikinius maišelius, į kuriuos daugelis neskaičiuodami kraunasi vaisius ar daržoves.  Kiek turėtų kainuoti vienas maišelis, politikai nesiūlo, tačiau Estijos praktika esą rodo, kad penkių centų mokestis vienam prekybos tinklui leidžia sutaupyti kelias tonas plastiko – ir šitaip neužteršti gamtos. Vieni idėją palaiko, kiti piktinasi, kad mokestis tik patuštins kišenes, o aplinkos užterštumo nesumažins.

Vyriausybei norint sumažinti komunalinių atliekų gabenimą į sąvartynus, Seimas imasi jos siūlymo penkis kartus didinti mokestį už jų šalinimą sąvartynuose.  Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas. Jei jos bus priimtos, vadinamasis sąvartynų vartų mokestis didės nuo 10 iki 50 eurų už toną.  Už pakeitimų svarstymą antradienį balsavo 75 parlamentarai, penki buvo prieš, o susilaikė 32. Toliau pataisas Seimas svarstys gruodį.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad beveik 500 tūkst. žemės savininkų laiku sumokėjo apie 31,4 mln. eurų žemės mokesčio: 487 tūkst. gyventojų (25,6 mln. eurų) ir 11 tūkst. įmonių (5,8 mln. eurų). 65 tūkst. savininkų (4,2 mln. eurų.

Siekiant mažinti komunalinių atliekų gabenimą į sąvartynus siūloma penkis kartus didinti mokestį už jų šalinimą sąvartynuose. Be to, norima išplėsti mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą. Tokiems Aplinkos ministerijos parengtiems įstatymo pakeitimams trečiadienį pritarė Vyriausybė.  Pasak ministerijos, sąvartyne šalinamos nepavojingos atliekos apmokestinamos vienu mažiausių Europoje tarifų – 10 eurų už toną, todėl nuo 2023 metų jį siūloma didinti iki 50 eurų.

Nuo pirmadienio mažėja vienkartinis įvažiavimo į Neringos savivaldybę mokestis lengviesiems automobiliams – jis iki gegužės sieks penkis eurus. Nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio vadinamasis ekologinis mokestis įvažiuojant lengvuoju automobiliu keliautojams atsiėjo 10 eurų. Šis tarifas ir vėl bus taikomas gegužę, o nuo birželio iki rugsėjo vidurio sieks 30 eurų.

Seime kelią po truputį kelią skinasi įvairių vienkartinių plastikinių gaminių draudimai. Tarp iš Europos Sąjungos teisės perkeltų pasiūlymų numatoma tabako gamintojams už vartotojų nuorūkas taikyti ir finansinę atsakomybę. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas rugsėjo viduryje Seimui pateikė Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.

Labiau apmokestinus kai kurį nekilnojamąjį turtą (NT), šalyje mažėtų pajamų nelygybė. Jei šį mokestį mokėtų daugiau gyventojų, savivaldybės galėtų iš jų surinkti daugiau pinigų. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje turto mokesčiai yra gerokai mažesni, tad norėdama stiprinti savivaldą ir užsitikrinti papildomą pajamų šaltinį Finansų ministerija siūlo keisti dabartinį NT apmokestinimą. Kai kurie NT sektoriaus atstovai ministerijos užmojį labiau apmokestinti NT sveikina.

Lietuva imasi kovoti su klimato krize ir pagrindinį dėmesį kreipia į labiausiai aplinką teršiančius automobilius. Valdžia siekia didžiausius teršėjus suvaldyti kurdami naujus mokesčius, užverdami jiems miestų centrus, o galiausiai – išgujant visus automobilius su vidaus degimo varikliais iš Lietuvos kelių. Naujienų portalas tv3.lt supažindina su pagrindiniais pokyčiais, kurie numatomi transporto sektoriuje kovoje su klimato krize.

Lengvųjų automobilių savininkams valdžia paruošė naujus mokesčius. Jeigu Seimas palaimins, naujas Aplinkos ministerijos rinkliavas, vairuotojai kiekvienais metais reguliariai turės susimokėti už tašą. Naujovė paliestų tirs ketvirtadalius visų automobilių savininkų. Metinio automobilių naudojimo mokesčio dydis priklausys nuo išmetamo teršalų kiekio, degalų rūšies, automobilio amžiaus. Kuo automobilis senesnis ir galingesnis – tuo mokėti reikės daugiau.

Apie 130 šalių ir teritorijų pritarė pasaulinei mokesčių reformai, kad tarptautinės kompanijos mokėtų sąžiningus mokesčius visose šalyse, kuriose jos veikia, ketvirtadienį pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pranešime sakoma, kad tarptautinės įmonės, įskaitant tokias JAV milžines kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir „Apple“, turės mokėti mažiausiai 15 proc. pelno mokestį.

Antradienį įsigaliojo naujos, didesnės Smiltynės perkėlos bilietų kainos. Palyginti su praėjusios vasaros kainomis, dabar jos didėja vidutiniškai 3,8 proc.  Nuo birželio 1-osios keleivio persikėlimas su dviračiu pabrango 10 proc. iki 1,10 euro, su lengvuoju automobiliu – 2,4 proc. iki 13 eurų, motociklu ar mopedu – 4 proc. iki 5,2 euro. Persikėlimas su autobusu iki 5 tonų brangsta 2,4 proc. iki 26 eurų, virš 5 tonų – 2,5 proc.

Nekilnojamo turto (NT) rinka Lietuvoje įkaitusi. todėl Lietuvos bankas ją siūlo atvėsinti privalomai įregistruojant preliminarias sutartis, o Finansų ministerija dar svarsto ir antro, trečio būsto apmokestinimą. NT specialistai šiuos siūlymus vertina skirtingai. Jie tikina, kad spekuliantų sumažės, tačiau papildomi mokesčiai didins būsto nuomos kainas.

Brangių, virš 50 tūkstančių eurų kainuojančių, automobilių savininkams gali tekti pakrapštyti kišenes – Seimo biudžeto ir finansų komitetas siūlo įvesti prabangių automobilių mokestį tiek fiziniams, tiek juridinimias asmenims. Pernai prabangių automobilių vien įmonės prisipirko už daugiau nei 100 milijonų eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstys siūlymą įvesti prabangių automobilių mokestį – jis būtų skaičiuojamas pagal transporto priemonės vertę bei galią.   Taip siekiama užkirsti kelią tokius automobilius pirkti įmonėms, gaunančioms valstybės paramą dėl koronaviruso krizės, arba naudoti asmeniniais tikslais, bet juos registruoti įmonių vardu ir nusidėvėjimo bei išlaikymo sąnaudomis mažinti apmokestinamąjį pelną.

Tūkstančius eurų siekiantis naujasis infrastruktūros mokestis jau tuština namus statančių ar rekonstruojančių žmonių kišenes. Paradoksalu, tačiau savivaldybės, nors mokestį ir renka, neįsipareigoja nei nutiesti kelių ar komunikacijų, nei pastatyti darželio ar mokyklos. Ekspertai sako, kad kai kuriose savivaldybėse mokestis toks didelis, kad net gali viršyti būsimo statinio kainą. Tai esą lems, jog miestuose sustos plėtra, statybos ims keltis už miestų ribų.

Dėl pandemijos ilgą laiką uždarytiems restoranams ir kavinėms maisto pristatymas į namus buvo bene vienintelis būdas bent kiek palaikyti savo veiklą. Visgi restoranų valdytojai greitai pajuto, kad užsidirbti iš maisto pristatymo per kurjerių platformas – sudėtinga arba net neįmanoma, nes kurjerių platformų taikomi paslaugų mokesčiai „suvalgo“ bene trečdalį uždarbio.

Anykščiai nusprendė taikyti simbolinį turisto mokestį už naudojimąsi savivaldybės viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra.  Kovo 25 d. Anykščių rajono savivaldybės taryba nusprendė priimti sprendimą dėl vietinės rinkliavos mokesčio, kurio dydis – 1 euras už nakvynę. „Rinkliava taikoma asmenims, pasinaudojusiems apgyvendinimo paslaugomis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje.

Gyventojai piktinasi namo administratoriaus sprendimu keisti esamus karšto vandens skaitiklius naujais, už kuriuos teks mokėti ir naują mokestį. Šilumos ir karšto vandens tiekėjas tikina, kad jau esamų skaitiklių patikra būtų brangesnė nei juos keisti naujais, o mokestis kitur dar didesnis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog nuo šiandien turgaus prekiautojai, kurie prekiauja ne maisto produktais ir atitinka LR Vyriausybės nustatytus kriterijus, gali pateikti paraišką negrąžintinai 300 eurų turgavietės mokesčio kompensacijai gauti. Norėdami gauti kompensaciją, jie iki š. m. birželio 1 d. turi pateikti supaprastintos formos paraišką per Mano VMI. „Kaip ir pernai, taip ir šiemet, paraiškų teikimo procesas nesudėtingas.

Nekilnojamo turto (NT) mokestį, kai viso turimo NT vertė viršija 150 tūkst. eurų, Lietuvoje moka virš 20 tūkst. gyventojų. Šio mokesčio mokėjimo terminas už praeitus metus baigėsi jau prieš kurį laiką, tačiau bene ketvirtadalis mokestį mokančių asmenų dar liko nesusimokėję. Specialistai įspėja, kad dėl to gresia nemalonumai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad nuo 2020 m. bendra neapmokestinama NT vertė yra 150 tūkst. eurų.

Nuo pirmadienio Neringos savivaldybė pradeda rinkti 500 eurų vienkartinę rinkliavą už įvežamus triračius ir keturračius. Šią rinkliavą turės mokėti ir poilsiautojai, ir vietos gyventojai, pranešė savivaldybė. Anot jos, tokia rinkliava nustatyta, atsižvelgiant, kad vis dažniau miškuose zujantys keturračiai, triračiai žaloja gamtą – sugadina miško paklotę,  kelia grėsmę saugomam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui, žmonių ramybei bei saugumui.

Neringa padvigubino mokestį pavasarį ir rudenį į Kuršių neriją įvažiuojantiems lengviesiems automobiliams, už keturratį numatytas 500 eurų vienkartinis mokestis. Neringos savivaldybės taryba ketvirtadienį nuo 5 iki 10 eurų pakėlė mokestį lengviesiems automobiliams pavasarį ir rudenį, kartu prailgino laiką, kada didesni tarifai taikomi ir autobusams bei nameliams ant ratų. Brangiau teks mokėti įvažiuojant gegužės 1-31 dienomis bei rugsėjo 16- spalio 30 dienomis.

Ketvirtadienį Neringos savivaldybės taryba patvirtino vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą pakeitimus. Didės mokestis ne tik lengviesiems automobiliams, bet kai kas neišvengs ir 500 rinkliavos.

Iš naujo perskaičiuotos nekilnojamo turto mokestinės vertės sukėlė nepatogumų daugeliui Lietuvos gyventojų, tačiau jau kalbama apie visuotinį nekilnojamo turto mokestį.  Ekonomistas Nerijus Mačiulis TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių jau yra visuotinis arba beveik visuotinis nekilnojamo turto mokestis.  „Labai mažai išimčių.