mokesčiai

Socialdemokratai jau bombarduoja Seimą pasiūlymais keisti antrąją pensijų pakopą. Ir siūlo ne tik naikinti automatinį įtraukimą į privatų kaupimą, bet ir leisti iš kaupimo bet kada gyventojams pasitraukti ir atsiimti savo pinigus. Tiesa, Lietuvos bankas pasisako už švelnesnes korekcijas. Lietuvos bankas žada, kad po dabartinio nuosmukio ir įmokų nuvertėjimo, kada nors ateis geresni laikai ir esą privačių pensijų vertės atsistatys. Štai kaip šiauliečiai kalba apie pernai 15 proc.

Į įvairiose interneto platformose daiktus ar rūbus parduodančius žmonės nusitaikė Mokesčių inspekcija. Dabar iš internetinių prekybos platformų lauks duomenų apie visus žmonių sandorius, o pernelyg daug iš pardavinėjimo uždirbusiems gyventojams nuskaičiuos mokesčius. Patys žmonės jau ima slapstytis ir mąsto būdus, kaip mokesčių toliau išvengti. Norėjusi išlikti neatpažįstama viena vilnietė pasakoja, kaip „Vinted“ platformoje pardavinėja vaikiškus daiktus.

Užsienyje dirbantys lietuviai neretai net nesusimąsto, kad gali susigrąžinti užsienio šalyje sumokėtus mokesčius. Dažnas yra įsitikinęs, kad norint atgauti mokesčius yra būtinas netrumpas darbo stažas, kad tai gali sutrukdyti išvykti į užsienį ateityje ar pakenkti senatvės pensijai. Tačiau tai tik mitai, pakišantys koją susigrąžinti žmonėms teisėtai priklausančius pinigus.

Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad kaip ir kasmet, vasario 15 d. svarbi visiems, kurie mokesčių administratoriui turi pateikti duomenis apie 2022 m. gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas. Taip pat iki šios dienos įmonėms ir gyventojams reikia deklaruoti turimą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) ir sumokėti apskaičiuotą mokestį, rašoma VMI pranešime žiniasklaidai.

Dvidešimties didžiausių maitinimo sektoriaus mokesčių mokėtojų bendrų įmokų suma pernai, palyginti su 2021 metais, augo 30 proc. – iki 23,8 mln. eurų, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis skelbia portalas vz.lt.   Iš maitinimo įstaigų didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje – „Premier Restaurants“, valdanti „McDonald’s“ greitojo maisto restoranų tinklą. Pernai, palyginti su 2021 metais, įmonė sumokėjo 22,8 proc. mažiau mokesčių – 5,75 mln.

Europos Sąjunga (ES) antradienį įtraukė Rusiją į „mokesčių rojų“ juodąjį sąrašą, šiuo sprendimu papildydama ekonomines ir diplomatines priemones, kurių ėmėsi prieš Maskvą po jos invazijos į Ukrainą. Paskelbtame pranešime teigiama, kad Rusija 2022 metais patvirtintais mokesčių teisės aktais neįvykdė savo įsipareigojimo spręsti žalingus specialaus režimo, taikomo tarptautinėms kontroliuojančiosioms bendrovėms, aspektus.

Socialdemokratai kaltina Vyriausybę visišku abejingumu gyventojų išlaidoms už elektrą. Elektrai biržoje rekordiškai pingant, socdemai ragina Vyriausybę skubiai keisti elektros kompensavimo modelį, kad didesnę naudą pajustų gyventojai, o ne elektros pardavėjai, gaunantys iš biudžeto milijonus eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad iki vasario 15 dienos mokesčius išskaičiuojantys asmenys mokesčių administratoriui turi pateikti duomenis apie 2022 metais gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas. Iš 124,3 tūkst. turinčių tai padaryti - duomenis šiuo metu jau pateikė apie pusė – 58 tūkst., mokesčių mokėtojų.

Vyriausybei žadant Seimo pavasario sesijoje pateikti mokesčių pertvarkos paketą, valdantieji pripažįsta, kad artėjantys 2024 metų Seimo rinkimai gali apsunkinti jos priėmimą.

Kylant palūkanų normai ir būsto paskoloms brangstant šimtais eurų, socialdemokratai iš kepurės traukia idėją: siūlo gyventojams sudaryti galimybę skolintis patiems iš savęs ir taip kompensuoti kylančias palūkanas. Anot idėją pateikusio parlamentaro Gintauto Palucko, tautiečiai, pritrūkę pinigų, skolintųsi iš per pastaruosius metus sumokėtų mokesčių, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio – tam būtų sukurtos specialios virtualios sąskaitos.

Ketvirta pagal mokesčius, 2022 metais sumokėtus į Lietuvos biudžetą (be PVM ir akcizų), buvo bendrovė „Bifinity“, kurios akcijas valdo vienas turtingiausių pasaulio žmonių, kriptovaliutų keityklos „Binance“ įkūrėjas ir vadovas Changpengas Zhao, rašo portalas vz.lt. 2020 metų gegužę įsteigta „Bifinity“ pernai sumokėjo 41,5 mln. eurų mokesčių. VMI duomenimis, pagrindinį jos indėlį į Lietuvos biudžetą iš esmės sudarė pelno mokestis, kurio „Bifinity“ sumokėjo 41,2 mln. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusija Seime dėl kai kurių mokesčių peržiūros būtų svarbi, tačiau ji teigia nesanti tikra, kad ji bus sėkminga.  „Norėtumėm, kad Vyriausybė pavasario sesijoje Seimui pateiktų siūlymus svarstyti. Tikiuosi, kad pavasarį Finansų ministerija tuos pasiūlymus pateiks. Nebūtinai pavasario sesijoje jie bus priimti, nes tai diskusija, kuri užsitęs ilgiau“, – trečiadienį radijui „Znad Wilii“ sakė I. Šimonytė.

Dar nuo praėjusių metų vidurio su visomis oro bendrovėmis pradėti derinti ir nuo 2023 metų sausio 1 dienos įsigalioję naujieji Vilniaus oro uosto rinkliavų dydžiai yra padiktuoti per pastaruosius kelerius metus ženkliai išaugusių įvairių sričių kaštų, o minėti mokesčiai oro bendrovėms sostinės oro uoste nebuvo keisti dar nuo 2018 metų, rašoma Lietuvos oro uostų pranešime žiniasklaidai.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbino per 21 tūkst. ukrainiečių, apie pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Apie 11 tūkst. ukrainiečių įsidarbino padedant Užimtumo tarnybai, dar 2,2 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai per mėnesį mūsų šaliai sumoka apie 5 mln.

Nuo karo Ukrainoje pradžios iki praėjusių metų pabaigos Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai į šalies biudžetą sumokėjo 40 mln. eurų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.   Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba daugiau nei 22 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios – pusė iš šios šalies atvykusių darbingo amžiaus žmonių. Iš jų 14,9 tūkst. dirba vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus, 5,4 tūkst.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pavasarį Seimui teikiant mokesčių pertvarką gali būti siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies. Tačiau konkrečių pasiūlymų G. Skaistė vis dar neatskleidžia. Interviu BNS ji sako, kad iki Seimo pavasario sesijos pradžios dar yra laiko „išsigryninti krepšelį“, kuris tiktų daugumai valdančiosios koalicijos partnerių.

Registrų centras atliko kasmetinį visos Lietuvos žemės sklypų masinį vertinimą ir nustatė žemės sklypų vidutines vertes. Patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu šios vertės nuo šių metų sausio 1 dienos naudojamos žemės sklypų mokesčiams apskaičiuoti, rašoma pranešime spaudai. Registrų centras šalies žemės sklypų masinį vertinimą atlieka kiekvienais metais.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje surenkama gana nedaug mokesčių. Dėl to nėra pinigų labiau finansuoti viešąsias paslaugas, labiau didinti pensijas ir kitas išmokas. Tačiau jau šiemet valdantieji gali priimti sprendimus, kuriais labiau būtų apmokestinamas turtas ir tarša. Dabartinis Seimas keliskart nesėkmingai jau bandė keisti automobilių taršos mokestį, kad jis būtų mokamas ne vieną kartą registruojant transporto priemonę, kaip yra dabar, bet kiekvienais metais.

Rekordinė infliacija, kylančios ne tik maisto, bet ir energetikos kainos – taip atrodė 2022-ieji Lietuvos gyventojams. Kad sumažintų finansinį skausmą lietuviams valdžia ėmė didinti minimalią algą, pensijas ir kitas išmokas.

Galimybių patvirtinti mokesčių reformą langas užsidarinėja, sako prezidento vyriausioji patarėja.  Irena Segalovičienė įspėja, kad reformos, kurios turinys iki šiol neviešinamas, valdantiesiems gali nepavykti prastumti net buldozeriu.  „Tas langas galimybių užsidarinėja. Ir labai gaila“, – antradienį Žinių radijui teigė I. Segalovičienė.   Tačiau ji pripažino, kad „erdvės padirbėti didinant mokesčių sistemos teisingumą“ yra.

Brangstant komunaliniams mokesčiams, dalis gyventojų už juos suploja pusę savo piniginės turinio. Tačiau, nepaisant to, valdžios koridoriuose jau girdimos kalbos apie naujus visuotinius mokesčius. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Metų sandūroje kai kurie politikai Seime ėmė nerimauti ir stebėtis, kad 2023 metais nebus jokių naujų mokesčių, o tai esą labai negerai.

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, jog pritartų tolygesniam, nuo veiklos rūšių mažiau priklausomam gyventojų pajamų apmokestinimui.  „Tai yra vienas iš tokių sprendimų, kuriuos reikės daryti. Ir anksčiau ar vėliau tikrai reikės padaryti.

Ne paslaptis, kad Lietuvos gyventojai susiduria su daugybe įvairių mokesčių – pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės mokesčiais ir pan. Kiekvienais metais mokėti reikia ir už privačią žemę, o tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Vis dėlto kai kuriems kyla klausimas dėl žemės mokesčio pagrįstumo, mat ne visi žino, kam jis reikalingas, kam šie pinigai būna skiriami ir kodėl gyventojai turi mokėti savivaldybei už nuosavą žemę.

Ką tik pasibaigę metai buvo pilni chaoso ir baimės – Rusijos Ukrainoje pradėtas karas nemažai ką pakeitė. Daugelis spėja, kad panašiai sunkūs metai gali būti ir šie. O štai lietuviai labiausiai baiminasi dėl vis dar kylančių kainų ir nustojusių augti atlyginimų. Šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klausia – kaip išgyventi ateinantį sunkmetį? Dujų ir elektros kainos pernai buvo kosminėse aukštumose, o to pasekmes pajausime šį sausį, kai šildymas ir elektra pabrangs trečdaliu.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos. BNS pristato svarbiausius jų bei kitus pokyčius.   Štai kokie pokyčiai laukia: Brangsta elektra ir dujos Visuomeninė elektros kaina nuo sausio didėja du kartus iki 56,5 cento už kilovatvalandę. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija populiariausio standartinio vienos laiko zonos tarifas didėja 17 proc. iki 28 centų (su PVM), dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Šių metų gruodžio 29 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė naujas UAB ,,Kauno vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kurios įsigalios nuo 2023 m. vasario mėn. 1 d, rašoma pranešime spaudai. Nors vidutinė bazinė kaina už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą kauniečiams vidutiniškai didėja 1,20 Eur už kubinį metrą, tačiau ji ir toliau išlieka viena žemiausių Lietuvoje ir Kauno regione.

Išankstinė metinė infliacija Lietuvoje gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu, siekė 20 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Metinė infliacija mažėja trečią mėnesį iš eilės.  Išankstinė mėnesio infliacija – gruodį, palyginti su lapkričiu – siekė 0,1 proc., o vidutinė metinė infliacija – 18,9 procento.

Nuo lapkričio pradžios iki šiol mokesčių išieškojimas sustabdytas 45-ioms daug energijos naudojančioms įmonėms – trečdaliui prašiusių tokios lengvatos. Ja pasinaudojusio verslo nepriemoka jau siekia 1,9 mln. eurų, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Anot jos, mokesčių atidėjimo prašė 134 įmonės, tačiau dalis jų energijai išleido mažiau nei 10 proc. visų sąnaudų.

Šiuo metu galiojančiose Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nėra įpareigojimo nuo namų stogų šalinti varveklius ir susikaupusį sniegą. Tačiau jau pateiktas taisyklių pakeitimo projektas ir toks įpareigojimas atsiras kitais metais. Tokiu atveju gyventojams gali tekti mokėti ir varveklių mokestį. Šiuo metu namo administratoriai varveklių gali nešalinti, nebent jie kelia grėsmę aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui.

Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjai antradienį nubalsavo už tai, kad būtų paviešintos buvusio prezidento Donaldo Trumpo mokesčių deklaracijos.  Šiuo žingsniu bus užbaigta ilgus metus trukusi eksprezidento kova už tai, kad jo deklaracijos liktų privačios.

Palyginti su kitomis šalimis, daugelį metų Lietuvoje surenkama daug mažiau mokesčių. Dėl to nepakanka lėšų tinkamai finansuoti švietimą, sveikatos, socialinę apsaugą, kelti pensijas ir išmokas. Situacijos iš esmės nepakeitė ir prieš ketverius metus įvestas didesnis mokesčio tarifas gaunantiems aukščiausias pajamas. Didžiulės Lietuvos gyventojų pajamų nelygybės tai nė kiek nesumažino, pastebi ekspertai.

Seime antradienį vyks paskutinis balsavimas, ar stringant naujos beveik 40 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui atidėti jo terminą pusantrų metų – iki 2024 metų vidurio.   Anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2023 metų pradžios, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) spalio pradžioje pripažino, kad užsitęsus teismams jos veiklos pradžia vėluos.

Nuo Naujųjų metų elektra kainuos šeštadaliu brangiau, o dujos brangs 20 ir 40 procentų. Energetikos reguliavimo taryba skelbia naujus tarifus, kurie dar labiau patuštins žmonių pinigines. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė primena prašyti šildymo kompensacijų ir žada, kad dviejų kambarių būste gyvenantys senjorai už šildymą turėtų mokėti ne daugiau 10 eurų. Šiaulietė Antanina aplink namus po pūgos nusikasa užpustytus takus.

Lietuvoje pensijos ir išmokos yra mažos, o viešosios paslaugos nekokybiškos, nes mokesčių, ypač turto, surenkama mažiau, nei daugelyje kitų ES šalių, pastebi daugelis ekspertų. Tai norima pakeisti labiau apmokestinant gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą (NT). Finansų ministerija neseniai pristatė atitinkamą įstatymo projektą. Pagal jį apmokestinamas būtų visas NT – ir gyvenamosios paskirties (butai, namai), ir kitokios (pvz.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) po dvejų metų vertinimo ketvirtadienį Lietuvai pateiks rekomendacijas, kaip tobulinti mokesčių sistemą. Anot Finansų ministerijos pranešimo, vertinimas  Lietuvos administraciniams duomenims leido pritaikyti vieną moderniausių Europoje analitinių instrumentų  – „Euromod“ mikrosimuliacinį įrankį. Teigiama, jog jis leidžia išsamiai įvertinti gyventojų pajamų apmokestinimą ir socialinių išmokų efektyvumą bei suformuoti pasiūlymus.

Seimas įteisino didesnes baudas verslui už netinkamai apskaičiuotus mokesčius bei sugriežtino įvairų paslaugų, mokėjimų ir prekybos platformų operatorių veiklą. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai negalės savarankiškai tikrinti transporto priemonių.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Mokesčių administravimo įstatymo pataisas: už balsavo 112 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 6 susilaikė.

Parlamentarai pavasario sesijoje svarstys iniciatyvą nuo mokesčio už aplinkos teršimą plastiko ir PET pakuočių atliekomis atleisti verslą, su sąlyga, jei jos bus perdirbtos. Kai kurie Seimo nariai baiminasi, kad daugiau išlaidų patirsiantys gamintojai jas perkels ant vartotojų pečių.    Parlamentarai praėjusią savaitę priėmė svarstyti tokias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas.

Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą, ar automobilių techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ teisėtai verslui nustato mokesčius už apžiūros informacijos pateikimą į jos duomenų bazę, skelbiama tarybos gruodžio 6 dieną priimtame nutarime. Prašymą ištirti pateikusios bendrovės „Auto ekspertas“ teigimu, asociacija galimai piktnaudžiavo, nes būdama monopolininke nustatė per didelius įkainius.

Seimas nusiteikęs pritarti didesnėms baudoms verslui už netinkamai apskaičiuotus mokesčius bei įvairų paslaugų, mokėjimų ir prekybos platformų operatorių veiklos sugriežtinimui, tačiau neketina leisti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojams savarankiškai tikrinti transporto priemonių.  Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms: už balsavo 96 Seimo nariai, o susilaikė 7. Galutinis balsavimas – iki Kalėdų.

Susijusios įmonės arba įmonių savininkai, kurie dirbtinai neskaidys savo verslo, nuo 2023 metų sausio galės nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 114 Seimo narių, o balsavusių prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Per klausimo svarstymus komitetuose finansų viceministrė Rūta Bilkštytė yra sakiusi, kad ši išlyga bus naudinga smulkiam verslui.

Niujorko prisiekusieji antradienį pripažino Donaldo Trumpo šeimos bendrovę kalta dėl mokestinio sukčiavimo, taip suduodami smūgį buvusiam prezidentui, vėl siekiančiam valdyti Baltuosius rūmus. „Trump Organization“ ir atskira įmonė „Trump Payroll Corp“ buvo pripažintos kaltomis pagal visus kaltinimus, ir tai pirmas kartas, kai šios kompanijos nuteistos už nusikaltimus. „Tai buvo godumo ir sukčiavimo atvejis“, – sakė Manhatano apygardos prokuroras Alvinas Braggas.

Aplinkos ministerija keičia atliekų surinkimo rinkliavos skaičiavimo tvarką. Pati ministerija sako, kad pasikeitusi tvarka gyventojų nepalies. Tuo metu savivaldybių asociacija tvirtina, kad kainos vienareikšmiškai augs, o atliekų tvarkymo pabrangimą labiau pajaus ne didmiesčių, o mažesnių miestų gyventojai. Aplinkos ministerija parengė nutarimą, pagal kurį keičiamas atliekų surinkimo rinkliavos skaičiavimas.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė naujausią Nekilnojamojo turto įstatymo projektą. Juo siūloma apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą, kaip yra dabar. Pasak G. Skaistės, pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama.

Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje surenkama gana nedaug mokesčių, ypač mažai apmokestinamas nekilnojamasis ir kitas turtas. O surenkant mažai mokesčių, nėra iš ko tinkamai finansuoti viešąsias paslaugas. Tačiau Finansų ministerija, panašu, dar kartą bandys šią situaciją pakeisti ir Lietuvoje esantį NT apmokestinti labiau. Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė naujausią Nekilnojamojo turto įstatymo projektą.

Naujieji metai Lietuvoje prasidės nauju komunalinių paslaugų kainų šuoliu. Pabrangs elektra, dujos ir net geriamasis vanduo. Didėja ir žmonių algos bei pensijos, tačiau išlaidos kyla dar sparčiau. Naujausiais duomenimis, per metus lietuvių realusis darbo užmokestis jau sumažėjo dešimtadaliu. Šeimos užkandinė Klaipėdoje veikia jau 15 metų.

Kartais mėgstama skųstis, kad mokesčiai Lietuvoje yra dideli, tačiau iš tiesų yra priešingai. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mūsų šalyje surenkamų mokesčių ir sukuriamo bendrojo vidaus produkto santykis yra vienas iš prasčiausių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mokytojų ar gydytojų atlyginimai yra nedideli, kodėl tokios mažos pensijos.

Ginčai tarp nuomininkų ir nuomotojų kyla nuolatos. Pavyzdžiui, būna taip, kad laikinai butą besinuomojančiam žmogui šeimininkai liepia mokėti už stogo, vandentiekio remontą ir apskritai už ilgametį namo atnaujinimą. O nesutikus ima šantažuoti, kad kils nuomos kaina. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis ieškojo atsakymų socialiniuose tinkluose ir supratęs, kad namo remonto darbų išlaidos priklauso ne jam – stengėsi tartis su šeimininkais.

Aukštos infliacijos kontekste Lietuvai svarbu taikyti tikslines paramos priemones, būtina vykdyti į ekonomikos potencialo didinimą nukreiptas reformas ir svarstyti papildomus tvarius pajamų šaltinius, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Jo vertinimu, siekiant toliau didinti išlaidas socialinei apsaugai, spręsti ilgalaikius iššūkius ir investuoti į atsinaujinančiąją energetiką ir energijos taupymo sprendimus, reikia gerinti viešųjų išlaidų kokybę ir ieškoti papildomų biudžeto pa...

Nauji mokesčiai bus taikomi visoje Lietuvoje. Šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybė po ilgų diskusijų pritarė trims svarbiems projektams, kurie susiję su krašto urbanizacija bei infrastruktūros diegimu. Viena šio reikalo pusė – mokesčiai, kuriais bus apkrauti tie, kurie norės statyti gyvenamuosius namus arba kurti verslus. Kita reikalo pusė ta, kad, pasirodo, centrinė valdžia visai nenori, kad gyventojai kurtųsi atokiau nuo miestų centrų.