mokesčiai

Paskelbus planuojamą mokesčių reformą, iškilo grėsmė, kad numatomi pokyčiai gerokai brangins psichologų bei psichoterapeutų paslaugas, kadangi absoliuti dauguma jų dirba pagal individualią veiklą, rašoma visipsichologai.lt pranešime spaudai. Prognozuojama, kad emocinės pagalbos konsultacijos kainos augtų apie 20 proc., įvertinus papildomą mokesčių naštą, numatytą valdžios planuose.

Šiuo metu vyksta labai daug diskusijų apie mokesčius. Kokie jie turi būti? Kas yra sąžininga ir tvaru? Labai daug nuomonių, bet sutarimo mažai. Greičiausiai, taip yra, nes pametama viena dalelė. Mokesčiai yra skirtingi, nes pajamų gavimo galimybės yra skirtingos. Kitaip sakant, skiriasi rizikos lygis. Jis gali skirtis pasiekimuose ir veiklos rūšyje. Rizika yra lengvai suvokiama investicijose, tačiau mokesčiuose ignoruojama. Pradėkime nuo pasiekimų.

Siūlomi mokesčių pakeitimai, kuriems nepritaria net patys valdantieji. Kodėl premjerė teikia tik su finansų ministre suderintus pasiūlymus? „Aš nežinau, kas čia atsitiko“, – sako politologas Ainius Lašas, komentuodamas tokius valdžios veiksmus.  Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su politikos apžvalgininku Rimvydu Valatka, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu A. Lašu ir tinklaraštininku Skirmantu Malinausku.

Siūlomi mokesčių pakeitimai, kuriems nepritaria net patys valdantieji. Kodėl premjerė teikia tik su finansų ministre suderintus pasiūlymus? Giminės ir artimieji politinio pasitikėjimo postuose – ar tikrai čia viskas gerai? Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su politikos apžvalgininku R.Valatka, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu A. Lašu ir tinklaraštininku S. Malinausku.

Apskaitininkas ar buhalteris nekuria verslo, tačiau prisideda prie jo vystymo atlikdamas savo kilnias funkcijas – informavimo, įspėjimo bei informacijos pateikimo. Šiemet staigiai pasirodęs mokesčių pakeitimų paketas atrodo kaip buhalterio pasiūlymai greitai pakeisti įmonės ar šiuo atveju šalies padėtį ir įvesti teisingumą bei padidinti pinigų biudžete. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad siekiai kilnūs, tačiau praėjus dešimčiai aptarimo dienų aiškėja, kad namų darbai neatlikti.

Finansų ministerija pristatė planus padidinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Esą taip būtų siekiama labiau suvienodinti mokesčius visiems dirbantiesiems, nesvarbu, kokią veiklos formą jie yra pasirinkę. Tačiau dirbančiųjų savarankiškai žmonių atstovai ir ekonomistai tokį sprendimą kritikuoja.

Prancūzijos tyrėjai antradienį, vykdydami tyrimą dėl įtariamo mokestinio sukčiavimo, surengė reidus penkiuose bankuose, pranešė finansinius nusikaltimus tirianti prokuratūra. Apie 150 tyrėjų kartu su šešiais Vokietijos prokurorais atliko kratas Paryžiuje ir jo apylinkėse, sakoma pranešime. Byla yra susijusi su veiksmais, kurie, kaip įtariama, vyriausybėms kainavo daugiau kaip 100 mlrd. eurų.

Siekiant priartinti minimalią mėnesio algą (MMA) prie neapmokestinamųjų pajamų dydžio  (NPD) kitąmet pastarasis bus didinamas, jeigu Seimas pritars Vyriausybės siūlomiems mokesčių pakeitimams ir biudžete atsiras tam galimybių, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   „Jeigu bus erdvės, NPD didinamas bus. Tai yra ne reforminis (mokesčių reformos – BNS) veiksnys. Tai tiesiog strateginis tikslas suartinti minimalią mėnesio algą (MMA) su NPD.

Dažnas iš mūsų nežinome, tačiau skaičiuojama, kad Lietuvoje kas 5 žmogus gyvena ant skurdo ribos. O kainoms šovus į viršų, didelė dalis lietuvių vos suduria galą su galu – net 300 tūkst. gyventojų trūksta maisto.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Seimui svarstant ir priimant Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką kai kurių pokyčių gali būti, tačiau ji tikisi, kad pokyčiai sulauks Seimo pritarimo.  „Po derinimo, aišku, kad bus tam tikrų korekcijų, matyt, ir iš pačios Finansų ministerijos pusės, ir gali tas projektas, kuris bus teikiamas Seimui, nebūtinai būti 100 proc.

Finansų ministerija pristatė planus padidinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Esą taip būtų siekiama labiau suvienodinti mokesčius visiems dirbantiesiems, nesvarbu, kokią veiklos formą jie yra pasirinkę. Tačiau dirbančiųjų savarankiškai žmonių atstovai ir ekonomistai tokį sprendimą kritikuoja. Anot jų, didesni mokesčiai lems, kad individuali veikla, kaip darbo forma, išnyks, pabrangs paslaugos ir didės neapskaitomos arba šešėlinės ekonomikos mastai.

Panevėžietis Aidas įregistravęs individualią veiklą, o anksčiau dribęs su patentu, automobilius remontuoja jau apie 15 metų. Vyras sako, kad savarankiškai dirbti jam patogiau ir labiau apsimoka nei dirbti samdiniu kokioje nors įmonėje. Dabar Finansų ministerija pristatė, kaip naikins „gyvulių ūkį“ – grasinama didesniais mokesčiais 200 tūkstančių žmonių, kurie užsiima individualia veikla. Aidas sako, kad teks peržiūrėti kainas.

Finansų ministerijos šią savaitę viešai pristatytoje siūlomoje mokesčių pertvarkoje numatytas ir didesnis apmokestinimas mažosioms bendrijoms (MB). Apie šiuos pakeitimus penktadienį feisbuke paskelbusi Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija pažymėjo, kad ministerija jų nepaminėjo pristatydama siūlomus mokestinis pakeitimus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia palaikanti Finansų ministerijos siūlymą individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė įkando Nausėdai. Anot jo prezidentas, sakydamas, kad dalies darbuotojų apmokestinimas yra neteisingas, prieštarauja pats sau. „Individualia veikla užsiimančių žmonių didesnis apmokestinimas, man atrodo, neteisingas“. Einant tretiesiems gerovės valstybės metams, komentuodamas pateiktą mokesčių pertvarką šį vakarą (kovo 22 d. – aut. past.) pareiškė Prezidentas. Neteisingu jis pavadinio siekius įvesti 20 proc.

Liberalų sąjūdžio frakcija nepritars Vyriausybės siūlomam bankų solidarumo mokesčiui, nes tai siųstų neigiamą signalą investicijoms, teigia jos seniūnas Eugenijus Gentvilas. „Ne, nepritartų (...). Visiškai skeptiškai žiūrime į šitą vadinamą solidarumo mokestį, nes tai sukuria mitą apie Lietuvą, kaip apie nesaugią šalį, kurioje turėti pelno daugiau, nei valdžia įsivaizduoja, negalima – jei tik turėsi daugiau pelno, jį apmokestins papildomai.

Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą sako vertinantis kaip neblogą ir „netraukiamą iš kepurės“, tačiau turi jai ir nemažai pastabų. Siūlomoje mokesčių reformoje jis sako įžvelgiantis „gerų elementų“ dėl mokesčių progresyvumo, tačiau kritikuoja ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat  – nekilnojamojo turto mokesčio siūlymus.

Finansų ministerijai paviešinus planuojamas mokesčių permainas, aiškėja, kad tūkstančiams gyventojų savarankiškas darbas gerokai pabrangs. Daugiau mokesčių bus reikalaujama tiek iš vykdančių individualią veiklą, tiek turinčių verslo liudijimus. Apie tai, kas išloš, o kas nukentės, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo narys Mindaugas Lingė.

Vyriausybei siūlant individualiai dirbančiųjų pajamas palaipsniui sulyginti su darbo santykių apmokestinimu nepasitenkinimą tuo galbūt reiškia žmonės, kurių šie pokyčiai nepalies, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Antradienį visuomenei pristatyti Finansų ministerijos siūlymai numato dalį pajamų iš individualios veiklos apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). „Labai įdomu, kas taip kalba, kas taip piktinasi.

Finansų ministerijai paviešinus planuojamas mokesčių permainas, aiškėja, kad tūkstančiams gyventojų savarankiškas darbas gerokai pabrangs. Daugiau mokesčių bus reikalaujama tiek iš vykdančių individualią veiklą, tiek turinčių verslo liudijimus. Finansų ministerija planuoja, kad nuo kitų metų vykdantiems individualią veiklą mokesčiai didėtų, nes jiems nebūtų leidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, darbdavių ir verslo atstovai Trišalėje taryboje nerimauja, kad bankai gali branginti paslaugas, mažinti kreditavimą verslui ar kitaip keisti savo elgseną.  Tuo metu už finansų politiką bei bankų priežiūrą atsakingų institucijų atstovai tikina, jog nepaisant mokesčio bankų sektorius liks išskirtinai pelningas, be to, bankai gali sumažinti bazę ir mokėti mažesnį solidarumo įnašą.

Dalis Finansų ministerijos pristatytų gyventojų ir verslo apmokestinimo pokyčių yra geri, bet taikomi ne laiku, sako ekonomistai. Kai kurie jų mano, kad nauji mokesčiai didins kainas, o kartu ir infliaciją, tačiau kiti teigiamai vertina darbo sutarčių ir individualios veiklos pajamų apmokestinamo suvienodinimą. Laisvosios rinkos atstovė  sako, jog papildomas mokestis didesnėms pajamoms sujauks visą mokesčių sistemą.

Finansų ministerijai antradienį pristačius siūlomą mokesčių pertvarką BNS pateikia svarbiausių pokyčių santrauką.  Individuali veikla. Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: . 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų. Papildomas GPM.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Finansų ministerijos pristatytą mokesčių pakeitimų paketą vadina „progresinių mokesčių įvedimo reforma“.  Pasak jo, tai labiausiai atsispindi siūlymuose 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu apmokestinti individualią veiklą, kai toks tarifas būtų taikomas per metus pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, Finansų ministerijos paskelbta mokesčių pertvarka Seimo posėdžių salę gali pasiekti kiek pakitusi. „Seimą gali pasiekti jau šiek kiek kitoks modelis, svarbiausia, kad būtų subalansuota (...)“, – Seime žurnalistams antradienį teigė M. Lingė.   Pasak jo, pokyčių gali atsirasti paketą derinant su visuomene ir verslu.

Antradienį finansų ministrė pristatė planuojamą mokesčių reformą ir iškart sulaukė kritikos iš opozicijos. Peikiama ne tik tai, kad valdantieji ilgą laiką slėpė mokesčių pertvarkos planus. Kritikos strėlės skrieja ir už paliktas išlygas daugiausiai uždirbantiems. „Mes matome nuolaidas daugiausiai uždirbantiems asmenims, naikinamas didžiausias gyventojų pajamų mokesčio tarifas, įvedami mažesni.

Savarankiškai dirbti gali ne bet kas, tačiau tie, kuriems pavyksta, turi nemažai privalumų: gali patys nuspręsti, kokiomis valandomis ar dienomis dirbti, kada pasiimti atostogas ar laisvadienius, ką daryti ir ko ne, taip pat jų nevaržo darbdavių taisyklės. Vis dėlto kai kurie piktinasi, kad tokie asmenys gyvena per gerai, nes be viso to dar sumoka žymiai mažiau mokesčių. Specialistai įvardijo privalumus ir trūkumus dirbant tiek su darbo sutartimi, tiek su individualia veikla.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaruoja pajamas už praėjusius metus, turės sumokėti ir socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. Kiek ir kokių įmokų reikia sumokėti, asmeniškai paaiškins „Sodros“ specialistai – su gyventojais jie susisieks telefonu, elektroniniu paštu arba per asmenines paskyras. „Gyventojų informavimo kampaniją vykdome trečius metus iš eilės. Per pastaruosius dvejus metus paskambinome 99 proc.

Finansų ministerijos ir Lietuvos banko siūlomą laikiną bankų solidarumo įnašą Lietuvos bankų asociacija (LBA) vertina kaip nepriimtiną ir dėl to prašo Europos Komisijos (EK) išvados. Anot LBA, siūloma nauja tvarka, pagal kurią tik dalis bankų mokėtų naują mokestį, pažeidžia Europos Sąjungos teisinį reguliavimą dėl valstybės pagalbos, todėl prašoma EK įvertinti tokį galimą pažeidimą.

Tik 30 proc. gyventojų, kaupiančių pensijai ar mokančių gyvybės draudimo įmokas ir galinčių pasinaudoti mokestine lengvata susigražinant dalį pinigų, naudojasi tokia galimybe, rodo SEB grupės bendrovės „SEB Life and Pension Baltic“ tyrimas. SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė teigia, kad dauguma susigražinusių gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį žmonių lėšas panaudoja kasdienėms reikmėms, atostogoms ar brangesniems pirkiniams.

Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė teigia, kad mokesčių reformos autoriams turi pasiūlymų dėl gyventojų ir verslo apmokestinimo. Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako siūlanti mažesnius mokesčius verslo plėtrai ir naujoms investicijoms.

Tauragėje veikianti krovinių pervežimo įmonė, jos buvęs direktorius bei buhalterė kaltinami mokesčių vengimu, teikiant neteisingus duomenis apie pajamas bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, ketvirtadienį pranešė prokuratūra. Skaičiuojama, kad bendra galimai išvengtų mokesčių suma siekia daugiau nei 166 tūkst. eurų, byla perduota teismui.

Didelė grupė Europos Parlamento narių antradienį paragino įvesti turtingų asmenų mokestį, panašų į taikomą tarptautinėms bendrovėms, kad būtų galima finansuoti perėjimą prie pasaulio be taršos anglies dvideginiu. Šiais metais turėtų pradėti galioti ankstesnis svarbus susitarimas dėl visuotinio minimalaus 15 proc. mokesčio tarptautinėms įmonėms.

Prasidedant naujai Seimo sesijai, kurioje Vyriausybė turėtų pateikti mokesčių sistemos pokyčių paketą, Lietuvoje netyla diskusijos apie naujus mokesčius. Kiek anksčiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad pavasarį Seimui teikiant mokesčių pertvarką gali būti siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

Seimui pavasario sesijoje ketinant svarstyti Vyriausybės planuojamą pristatyti kai kurių mokesčių pertvarką, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen sako, kad ją įvykdyti yra būtina.  Mokesčių reformą ji lygino su Seime praėjusią sesiją pradėta svarstyti valstybės tarnybos pertvarka. „Aš manau, kad ne tik įmanoma, bet ir būtina (įvykdyti mokesčių reformą – BNS). Mūsų pakeitimai yra susiję ir su RRF lėšomis, taigi, tokie pasiūlymai bus pateikti Seimui.

Seimui pavasario sesijoje ketinant svarstyti kai kurių mokesčių pertvarką vienas iš jos prioritetų turėtų būti mokesčių lengvatų peržiūra. „Kai kuriais atvejais, norint paskatinti vienas ar kitas ūkio sritis, verslus, mokestines lengvatas galima turėti, bet reikia turėti aiškų tikslą. O nematydami aiškių tikslų ir nevertinant, kad tikslas buvo pasiektas, mokestinės lengvatos išeina nepagrįstos ir nepakankamai valdomos“, – interviu portalui delfi.lt sakė Mindaugas Macijauskas.

Seimui svarstant Vyriausybės siūlomą kai kurių mokesčių pertvarką reikės įveikti įvairias interesų grupes, sako Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.  „Žinau, kad reikės įveikti atskiras interesų grupes, įvairiausius interesų sluoksnius, bet žinokite, tą anksčiau ar vėliau vis tiek būtų reikėję daryti ir visada yra geriau (anksčiau – BNS) negu vėliau“, – penktadienį per diskusiją dėl Vyriausybės planuojamų įstatymų pataisų Seime sakė V. Mitalas.

Seimo opozicijos atstovai abejoja, kad Vyriausybės numatomi siūlyti kai kurių mokesčių pakeitimai bus priimti Seimo pavasario sesijoje. „Kaip pamatai datą – gegužės mėnesį (numatoma įstatymų pataisų pateikimo Seimui data – BNS) – supranti, kad jokių mokesčių pakeitimų šita Vyriausybė nenori.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Algirdas Sysas abejoja, kad Vyriausybės numatomi siūlyti kai kurių mokesčių pakeitimai bus priimti Seimo pavasario sesijoje. „Kaip pamatai datą – gegužės mėnesį (numatoma įstatymų pataisų pateikimo Seimui data – BNS) – supranti, kad jokių mokesčių pakeitimų šita Vyriausybė nenori.

Kokias naujoves gyventojams žada Vyriausybės rengiama mokesčių reforma? „Dėmesio centre“ studijoje – finansų ministrė Gintarė Skaistė.   Kviečiame atsakyti į „Dėmesio centre“ klausimą: Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!...

Valdančiųjų koalicijai priklausančios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad Seimui pavasario sesijoje svarstant dalies mokesčių pertvarką frakcija tikriausiai nepalaikys nekilnojamojo turto (NT) ir kitų mokesčių didinimo. Jos manymu, iš visų Finansų ministerijos pasiūlymų gali pavykti įteisinti tik investicinę sąskaitą.  A. Armonaitė BNS teigė, jog svarbiausi yra tai, kad mokesčių našta neaugtų ir verslo investicinė aplinka neblogėtų.

Vyriausybė šį pavasarį ketina imtis ne vieno darbo, kuris keis mūsų kasdienybę. Nuo didesnių išmokų iki mokestinių lengvatų panaikinimo. Nuo taršių automobilių tikrinimo iki pokyčių mėgstantiems kaitinamąjį tabaką. Ministrų kabineto darbų planas tikrai platus. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius projektus, kuriuos priimti Vyriausybės nariai šią pavasario sesiją siūlys Seimui.

Prognozuojant, kad Lietuvos bankai šiemet galėtų gauti milijardinį pelną, du parlamentarai siūlo dar labiau didinti jų pelno apmokestinimą.  Tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą registravę socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė siūlo dabartnį papildomą 5 proc. pelno mokesčio tarifą bankams ir kredito įstaigoms, kai jų pelnas viršija 2 mln. eurų, padidinti iki 15 proc.  Bankams šiuo metu taikomas 20 proc. tarifas (15 proc. įprastas tarifas ir 5 proc.

Socialdemokratai jau bombarduoja Seimą pasiūlymais keisti antrąją pensijų pakopą. Ir siūlo ne tik naikinti automatinį įtraukimą į privatų kaupimą, bet ir leisti iš kaupimo bet kada gyventojams pasitraukti ir atsiimti savo pinigus. Tiesa, Lietuvos bankas pasisako už švelnesnes korekcijas. Lietuvos bankas žada, kad po dabartinio nuosmukio ir įmokų nuvertėjimo, kada nors ateis geresni laikai ir esą privačių pensijų vertės atsistatys. Štai kaip šiauliečiai kalba apie pernai 15 proc.

Į įvairiose interneto platformose daiktus ar rūbus parduodančius žmonės nusitaikė Mokesčių inspekcija. Dabar iš internetinių prekybos platformų lauks duomenų apie visus žmonių sandorius, o pernelyg daug iš pardavinėjimo uždirbusiems gyventojams nuskaičiuos mokesčius. Patys žmonės jau ima slapstytis ir mąsto būdus, kaip mokesčių toliau išvengti. Norėjusi išlikti neatpažįstama viena vilnietė pasakoja, kaip „Vinted“ platformoje pardavinėja vaikiškus daiktus.

Užsienyje dirbantys lietuviai neretai net nesusimąsto, kad gali susigrąžinti užsienio šalyje sumokėtus mokesčius. Dažnas yra įsitikinęs, kad norint atgauti mokesčius yra būtinas netrumpas darbo stažas, kad tai gali sutrukdyti išvykti į užsienį ateityje ar pakenkti senatvės pensijai. Tačiau tai tik mitai, pakišantys koją susigrąžinti žmonėms teisėtai priklausančius pinigus.

Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad kaip ir kasmet, vasario 15 d. svarbi visiems, kurie mokesčių administratoriui turi pateikti duomenis apie 2022 m. gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas. Taip pat iki šios dienos įmonėms ir gyventojams reikia deklaruoti turimą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) ir sumokėti apskaičiuotą mokestį, rašoma VMI pranešime žiniasklaidai.

Dvidešimties didžiausių maitinimo sektoriaus mokesčių mokėtojų bendrų įmokų suma pernai, palyginti su 2021 metais, augo 30 proc. – iki 23,8 mln. eurų, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis skelbia portalas vz.lt.   Iš maitinimo įstaigų didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje – „Premier Restaurants“, valdanti „McDonald’s“ greitojo maisto restoranų tinklą. Pernai, palyginti su 2021 metais, įmonė sumokėjo 22,8 proc. mažiau mokesčių – 5,75 mln.

Europos Sąjunga (ES) antradienį įtraukė Rusiją į „mokesčių rojų“ juodąjį sąrašą, šiuo sprendimu papildydama ekonomines ir diplomatines priemones, kurių ėmėsi prieš Maskvą po jos invazijos į Ukrainą. Paskelbtame pranešime teigiama, kad Rusija 2022 metais patvirtintais mokesčių teisės aktais neįvykdė savo įsipareigojimo spręsti žalingus specialaus režimo, taikomo tarptautinėms kontroliuojančiosioms bendrovėms, aspektus.