mokesčiai

Dėl rinkėjų balsų besivaržančios politinės partijos savo programose žada tokį šviesų rytojų, kokį vargu ar galima pamatyti net ir pro rožinius akinius: įvairios lengvatos verslui, vis mažesni mokesčiai ir sparčiu tempu besiplečianti šalies ekonomika. Tačiau konkretūs priemonių, kurios padėtų pasiekti šių tikslų, planai – palyginti skurdūs ir dažniausiai nėra nuosekliai išdėlioti laike.

Vienos pirmųjų šalyje Panevėžio rajono valdžios sprendimas skatinti pašalpų gavėjus už tai padirbėti jau atsisuko kitu galu. Seniūnijos ėmė stigti pašalpininkų lapams grėbti, rinkti šiukšlėms ar šienauti pakeles. Dabar nemokamos darbo jėgos stygių tikimasi kompensuoti nebemažinant pašalpų. 58-erių ramygalietė Virginija pasičiupusi grėblį pluša miestelio centre. Moteris gauna keliasdešimties eurų pašalpą, už kurią lapus privalo grėbti 5 dienas.

Negalite pakęsti stovėti eilėje prie savo mėgstamo restorano? Japonijos automobilių gamintoja „Nissan“ sugalvojo išmanų būdą, kuris tikrai patiks jūsų skaudančioms kojoms. Bendrovė šią savaitę išplatino vaizdo įrašą, kuriame demonstruojama, kaip veikia jos išradimas. Šalia restorano įrengta į konvejerį panaši eilė judančių kėdžių, kuriose sėdi staliuko laukiantys restorano klientai.

Baltijos šalyse sunkvežimius MAZ pardavinėjanti bendrovė kelerius metus nemokėjo mokesčių. Įmonės vadovas teikė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas, tačiau į valstybės biudžetą nesumokėjo per 86 tūkst. PVM, rodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdybos baigtas ikiteisminis tyrimas.

Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo iki rekordiškai aukštos – 35-os – vietos ir sparčiais tempais artėja prie 30-oje pozicijoje jau kelerius metus įsitaisiusios Estijos. Lietuvoje vykstantys darbo rinkos reguliavimo pokyčiai leidžia prognozuoti dar geresnį konkurencingumo įvertinimą ateinančiais metais. Tačiau yra rizikos, kad rezultatą žemyn nutemps inovacijų kriterijus.

Seimas trečiadienį po pietų ketina priimti pirmąsias dar neįsigaliojusį naująjį Darbo kodeksą tobulinančias pataisas. Tačiau jas iš ryto dar turėtų apsvarstyti parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jo narys socialdemokratas Algirdas Sysas BNS prognozuoja, kad komitete pataisos neįstrigs. „Jos jau visos apsvarstytis ir komitetas yra pareiškęs savo poziciją“, - teigė parlamentaras.

Prieš rinkimus partijos pateikia savo programas, o jose žada nuversti kalnus. Deja, ne visada savo pažadus pavyksta įgyvendinti, o kartais net balsuojama priešingai nei numatyta. Nors dažniausiai savo programose partijos įveda abstrakčius pažadus, kurių įvykdymą pamatuoti sunku, dalį jų įvertinti galima. tv3.lt portalas apžvelgia partijų programas ir balsavimą mokesčių atžvilgiu. Mokesčiai mažės, bet per balsavimą padidinsim? Nors visų programose nurodyta, kad mokesčiai bus mažesni.

Statistiniai duomenys rodo, kad gyvenimo lygis Lietuvoje gerėja, tačiau daugiau kaip pusė (64 proc.) gyventojų teigia, kad jų gyvenimo kokybė per kelerius metus suprastėjo. Paprašyti įvardinti, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimo lygis įvedus eurą, vos 3 proc. apklaustųjų atsakė, kad ji pagerėjo, 33 proc. – nepasikeitė. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.

Prieš kiekvienus rinkimus partijos paruošia ilgiausias programas, ko imsis patekę į valdžią. Vis dėlto dažniausiai jose nurodomi tik abstraktūs pažadai viską gerinti, tačiau kaip tai bus įgyvendinama – nepaaiškinama. Dėl to dalis punktų taip ir lieka dulkėti priešrinkiminiuose planuose. Naujienų portalas tv3.lt pažvelgė į 2012 metų partijų programose aprašomą mokestinę ir verslo aplinką. Deja, ką tenka pastebėti pirmiausia, strategija sudaryta bendriniais žodžiais.

Žvelgiant į tai ką siūlo partijos prieš rinkimus, verta atsigręžti ir pasidomėti, kokie įstatymai buvo priimti. Vienas jų – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Nors kol kas jis taikomas prabangiam NT, analitikai teigia, kad priimtu įstatymu žengiamas žingsnis link visuotinio apmokestinimo. 2014 metais gruodžio 9 dieną Seime susirinko 99 politikai ir 65 už balsais nusprendė, kad fizinių asmenų nekilnojamojo turto vertės neapmokestinamasis dydis turi būti sumažintas nuo 1 mln. litų (290 tūkst.

Alumi Panevėžyje prekiaujančios bendrovės pajamos po inspektorių patikrinimo šoktelėjo penkis kartus, pranešė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcija. Pajamas slėpusiai Panevėžio bendrovei, jos direktorei bei sutuoktiniui inspektoriai paskaičiavo į biudžetą sumokėti 180 tūkst. eurų. Alaus barus valdanti bendrovė tariamai nuostolingą veiklą vykdė nuo pat įsikūrimo pradžios. Į bendrovės sąskaitą įnešamų didžiulių sumų bendrovės direktorė negalėjo pagrįsti jokiais legaliais pajamų šaltiniais.

Finansų ministrė Ecofin susitikime paaiškino, kad investicijas padeda pritraukti paprasti, stabilūs ir aiškūs mokesčiai. Tikra tiesa, galinti tapti Finansų ministerijos ir Mokesčių inspekcijos moto. Dar investicijas padėtų pritraukti maži mokesčiai, net jei jie nebūtų nei paprasti, nei stabilūs, nei itin aiškūs. Tiek verslas, tiek bet kuris žmogus tikrai sutiktų padirbėti skaičiuodamas sudėtingus mokesčius, jei tai galų gale atsipirktų maža sumokamų mokesčių suma.

Prieš teismą stos Joniškio automobilių prekeivis, kurį prokuratūra įtaria nesumokėjus 86 tūkst. eurų mokesčių. Kaip pranešė Šiaulių apygardos prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnams, atlikusiems ikiteisminį tyrimą, pavyko nustatyti, kad kaltinamasis nuo 2014 metų vidurio kas kartą pateikdamas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas nesumokėdavo mokesčių į valstybės biudžetą.

Stabilūs, paprasti ir aiškūs mokesčiai padeda pritraukti investicijų, sako Lietuvos finansų ministrė Rasa Budbergytė, šeštadienį Bratislavoje, Slovakijoje, dalyvaujanti neformaliame Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (Ecofin) susitikime. „Investicijų pritraukimas išlieka esminiu uždaviniu skatinant ekonomikos augimą. Todėl labai svarbu, kad mokesčiai būtų stabilūs, paprasti ir aiškūs.

„Swedbank“ ir „Nordea“ ekonomistai nesutaria dėl automobilių mokesčio įvedimo naudos, rašo „Verslo žinios“. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtino, kad svarbu apsispręsti, kam būtų skirtas automobilio mokestis - aplinkosaugai, automobilių parko atnaujinimui ar socialinės atskirties mažinimui.

  Danija ketina įsigyti duomenis, nutekintus iš vienos Panamos teisinių paslaugų įmonės, kuri padėjo klientams steigti ofšorines įmones ir vengti mokesčių.   Danijos muitų ir mokesčių administracija vasarą gavo anonimišką pasiūlymą įsigyti tam tikrus vadinamųjų „Panamos popierių“ duomenis, kurie gali būti susiję su beveik 600 žmonių, trečiadienį pareiškė šalies mokesčių ministras Karstenas Lauritzenas.

Lietuvai pavyko pagerinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, tačiau ji išlieka antra pagal blogiausią šio mokesčio surinkimą. Už Lietuvą blogiau PVM surenka tik Rumunija. Europos Komisija skelbia, kad bendras metinis skirtumas tarp numatytų ir faktiškai gautų pajamų iš PVM 2014 metais Lietuvoje siekė 36,8 proc. - 1,77 proc. mažiau nei 2013 metais. Rumunijoje skirtumas tarp numatytų ir faktiškai gautų PVM pajamų buvo 37,9 procento. Tuo metu Latvijoje PVM nepriemoka siekia 23,42 proc.

Aktyvėjant nekilnojamojo turto rinkai daugėja žmonių ir užsiimančių nuomos verslu. Tačiau manoma, kad didžioji dalis apie šį savo verslą nutyli ir jo nedeklaruoja išvengdami mokesčių.  Šiuo metu apie 85 proc. būsto nuomos rinkos yra šešėlyje, o mokesčius mokėti šioje rinkoje sutiktų 9 proc.

Artėjant rinkimams, politinės partijos svaidosi pažadais, kiek ruošiasi kelti atlyginimus. Tuo tarpu ekonomistai vertindami ekonomikos augimo prognozes, nėra tokie dosnūs. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatydamas naujausią ekonominę prognozę kalbėjo, jog natūralu, kad kai maisto produktai tik ketvirtadaliu pigesni nei ES vidurkis, o atlyginimai skiriasi kelis kartus lyginant su ES vidurkiu, žmonės ieško mažo darbo užmokesčio priežasčių.

„Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ pateikus gyventojams didesnes sąskaitas už gyvatuką, Kainų komisija pareiškė, kad sąskaitos – neteisėtos. Ilgai aiškinusis, šiandien Komisija priėmė nuosprendį – sąskaitos už gyvatuką pateiktos neteisėtai ir turi būti anuliuotos. Po 3 valandas trukusio posėdžio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vienbalsiu nutarimu nusprendė, kad „Litesko“ ir „Vilniaus energija“ iki spalio 10 dienos turi perskaičiuoti gyventojams sąskaitas.

Smūgis lietuvių piniginėms. Nuo šiandien įsigaliojo naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Nors Sveikatos apsaugos ministerija giriasi, kad apmokės pacientams už daugiau, ir brangesnių vaistų, tačiau nutyli tamsiąją kainyno pusę – didės didžioji dalis priemokų prie seniau kompensuojamų vaistų. Priemokos už vaistus didės nuo kelių centų iki dešimties eurų. Žmonės sako, kad perkant ne vieną pakuotę reikalingų preparatų, šoktelėjusios kainos kaip reikiant smogs per kišenę.

Kainų komisija antradienį svarstys, ar įpareigoti Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomas bendroves „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ anuliuoti daliai vartotojų neteisėtai pateiktas sąskaitas už gyvatuką. Tokių sąskaitų vertė - 900 tūkst. eurų. Kainų komisija antradienį posėdyje spręs, ar bendrovės turės pašalinti neteisingai apskaičiuotas sąskaitas, rašoma komisijos nutarime. Komisija praėjusią savaitę nusprendė, kad bendrovė neteisėtai pateikė sąskaitas už gyvatuką.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ daliai vartotojų neteisėtai pateikė sąskaitas už gyvatuką, pareiškė Kainų komisija. Tokių sąskaitų vertė - 900 tūkst. eurų. „Komisija traktuoja, kad nepriemokos susidarė dėl šilumos tiekėjų kaltės, todėl pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių aprašą, nepriemoka gali būti skaičiuojama tik už paskutinius du mėnesius, neskaičiuojant delspinigių.

Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas teigia suradęs būdą, kaip sumažinti šešėlį būsto nuomos rinkoje ir papildomai į savivaldybės biudžetą susižerti kasmet net po 17 mln. Eur. G. Palucko skaičiavimais, per metus Vilniuje išnuomojama apie 32 tūkst. butų, o tai sudaro apie 163 mln. Eur apyvartą. Vicemero teigimu, per metus į savivaldybės biudžetą iš šių lėšų mokesčių pavidalu galėtų įkristi net 17 mln. Eur.

Lietuvos gyventojams labai rūpi mokesčiai. Pagal paskutinį 2015 m. Eurobarometro tyrimą, mokesčiai yra tarp trijų klausimų, svarbiausių Lietuvos piliečiams (kiti du yra nedarbas ir augančios kainos). Apie mokesčius bus daug kalbama per rinkimus. Svarbu, kad būtų laikomasi dviejų esminių principų. Pirma, prieš ginčijantis, kad mokesčiai yra per maži, įsitikinti, ar iš tikro žinote, kiek mokesčių sumoka žmogus.

Statistikos departamentui paskelbus, kad žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, ekonomistai netruko pastebėti, kad ši tendencija kartojasi metai iš metų. Tokie skaičiai aiškinami ne tik prasta mokestine sistema, bet ir tuo, kad rodiklis parodo tik oficialias pajamas. Skurdo rizikos lygis, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,1 proc., o iš viso pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 640 tūkst. šalies gyventojų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vykdo mokestinius tyrimus dėl trijų politikų turto Bulgarijoje, netrukus žada pradėti ir ketvirtąjį. „Trys tyrimai pradėti ir vyksta, dar vienas tuoj bus pradėtas. Visi tyrimai dėl skirtingų, nesusijusių šeimos ryšiais, asmenų“, - rašoma BNS pateiktame VMI atsakyme. Inspekcija patvirtino, kad tyrimai vyksta dėl Lietuvos politikų turto, tačiau neatskleidė jų pavardžių. Portalas 15min.

  Finansų ministrė pareiškė, kad valdantieji kol kas neketina svarstyti naujų mokesčių, nors pramonininkai norėtų, kad būtų įteisintas naujas nekilnojamo turto (NT) mokestis. Tačiau Rasa Budbergytė žada diskutuoti apie pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui.   „Naujų mokesčių Lietuvoje tikrai nereikia, neketiname ir neplanuojame.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis išlieka vieninteliu Vyriausybės nariu, kurio šeimos turtas ir santaupos viršija milijoną eurų, rodo pirmadienį skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) preliminarūs duomenys. Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vienintelis ministrų kabineto narys iki šiol nepateikęs deklaracijos. VMI pateiktoje pernai metų turto deklaracijoje „darbiečio“ Š.Biručio šeimos turtas siekia beveik 1,51 mln. eurų - tai yra beveik 150 tūkst.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės turtas pernai siekė 809 tūkst. eurų, rodo penktadienį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbiami turto deklaracijų duomenys.  Šalies vadovės turtas per metus išaugo beveik 50 tūkst. eurų - 2014-aisiais jos turto ir santaupų vertė siekė 761 tūkst. eurų. Duomenys rodo, jog šalies vadovės nekilnojamojo turto ir žemės vertė, kaip ir ankstesniais metais, sudarė 124 tūkst. eurų: 101 tūkst. eurų siekė nekilnojamojo turto, dar beveik 23 tūkst.

Būtiniausių mokėjimo paslaugų, vadinamojo paslaugų krepšelio, įkainiai bus apriboti nuo kitų metų vasario pradžioje. Kainos ribą ir krepšelio sudėtį nustatys Lietuvos bankas. „Pagrindinė mokėjimo sąskaita turėtų iš esmės pakeisti mokėjimų rinką. Gyventojai turės daugiau galimybių rinktis ir pigiau naudotis būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis, todėl jos taps labiau prieinamos ir dažniau naudojamos“, – panešime spaudai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Klaipėdos AVMI) patikrinusi įmonę, teikusią sveikatinimo ir grožio paslaugas poilsiautojams, nustatė, kad naujai atidarytas SPA centras naudojosi oficialiai atleistų darbuotojų paslaugomis ir mokėjo jiems neapskaitytą darbo užmokestį. Atlyginimą „vokeliuose“ įmonė išmokėjo 8 darbuotojams, „taupymo“ sumetimais be jų žinios atleistiems iš darbo.

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo 30 eurų – iki 380 eurų – ir po septynerių metų pertraukos 10 eurų viršija minimalų darbo užmokestį Latvijoje. Visgi dažnai pamirštama, kad žmogui svarbesnė suma, kurią jis gauna išskaičiavus mokesčius (į rankas), o ji Lietuvoje gaunančiam MMA dėl mažesnio pajamų mokesčio tarifo ir dėl didesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) jau yra 45 eurais didesnė negu kaimyninėje šalyje.

  Prekybininkai, bankininkai, telekomunikacijų ar kitų paslaugų teikėjai iš vartotojų, mokančių grynaisiais, negalės reikalauti mokėti daugiau nei siekia verslininkų išlaidos, pirmadienį nutarė Vyriausybė.   Civilinio kodekso pataisas rengusios Teisingumo ministerijos kancleris Arūnas Kazlauskas sako, kad pagal Europos Sąjungos teisę siūloma ir daugiau vartotojams naudingų pakeitimų. „Iš esmės yra sprendžiami keturi dalykai.

Palanga atidėjo planus įvesti 5 eurų įvažiavimo į kurortą mokestį, nes savivaldybė nespėjo pasiruošti jo įvedimui nuo šių metų birželio. 2015 metų liepą Palangos miesto taryba nusprendė, kad vykstantieji automobiliais į Palangą nuo šių metų birželio mokės vienkartinę vietinę rinkliavą už naudojimąsi viešąja kurorto infrastruktūra vasaros sezono metu, tačiau įgyvendinti idėją iki šių metų vasaros nepavyko.

JAV federalinė mokesčių agentūra susidomėjo „Facebook“ turto perkėlimu į Airiją 2010 metais ir pareikalavo, kad teismas socialinės žiniasklaidos milžinei lieptų pateikti duomenis apie šią operaciją, rašo JAV žiniasklaida. Spėjama, kad įmonė sąmoningai mažindavo turto vertę, kad išvengtų mokesčių JAV.

Daug diskusijų kėlusios Žaliojo tilto skulptūros dar praėjusių metų liepą buvo nuimtos, o vilniečių bei miesto svečių akys jau buvo pripratusios prie pūpsančių gėlių vazonų. Visgi šiandien šia erdve gali pasidžiaugti ieškantieji reklamos vietos. Mat net ir mokestinė rinkliava nebus didesnė nei kitoje Vilniaus vietoje.  Jau ryte keliaujantys pro Žaliąjį tiltą galėjo pamatyti iškeltą naująjį „Audi Q2“ modelį.

Argentinos ir „Barcelona“ klubo žaidėjas Lionelis Messi nuteistas 21 mėnesio laisvės atėmimo bausme dėl mokesčių slėpimo, praneša Ispanijos žiniasklaida.   Žvaigždės tėvas, Jorge Messi, taip pat nuteista kalėjimo bausme dėl 4.1 milijono eurų mokesčių nuslėpimo 2007-2009 metais. Teismo proceso metu futbolininkas sakė, kad pats nieko nežino apie šios finansiniu reikalus.

30 eurų didėja minimali alga. Nuo šiol „ant popieriaus“ mažiausiai uždirbantieji gaus 380 eurų. Žmonės vis tiek pyksta: net padidėjusi alga neleis nusipirkti būtiniausių produktų. Ekonomistai tikina, kad jau trečias per kadenciją sprendimas didinti minimalią algą – populizmas, nes pirmiausia reikia didinti vidutinę alga, o štai tam neužtenka paprasto politinio sprendimo.

Naujoji finansų ministrė Rasa Budbergytė pareiškė, jog anksčiau ar vėliau automobilių mokestis Lietuvoje turės būti įvestas, mat apie tai mums vis primena tarptautiniai ekspertai. Tuo metu portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai kritiškai vertina ministrės idėją, mat, anot jų, automobilių mokestis šalia kitų mokesčių sukeltų net trigubo ar keturgubo apmokestinimo efektą, smarkiai smogtų ne tik senjorams, bet ir didesnėms šeimoms.

Dabartinė Vyriausybė neplanuoja įvesti jokių naujų mokesčių, pareiškė ketvirtadienį prisiekusi naujoji finansų ministrė. Rasa Budbergytė kiek anksčiau šią savaitę teigė, kad anksčiau ar vėliau turės būti įvesti nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčiai. Pasak jos, šiuo metu rengiamas 2017 metų biudžetas nenumato jokių naujų mokesčių. „Tikrai nenoriu, kad būtų klaidinama visuomenė, kad žmonės mane teisingai suprastų - jokių mokesčių mes neplanuojame įvesti.

Lietuva šiuo metu kuria produktus ir paslaugas, kurios naudojamos ir žinomos visame pasaulyje. Vis dėlto šalyje dirbantys specialistai dar negali pasidžiaugti tokiais atlyginimais kaip Vakarų Europoje, o investuotojai gerai apmokamas darbo vietas kuria nenoriai. Pagrindine šios problemos priežastimi laikoma aukšta darbo vietos įkūrimo ir jos išlaikymo kaina. Iš esmės ją sudaro darbdavio mokami socialinio draudimo mokesčiai.

Valstybei priklausančių įmonių daug, tačiau vienoms dar ir suteiktos papildomos privilegijos – nemokėti nė euro į valstybės biudžetą. Nors kalbama, kad tokios įmonės atlieka svarbią socialinę misiją, kai kurios ne tik, kad dirba nuostolingai, bet ir kelia klausimus: kam valstybei reikalingi poilsio namai? Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metinėje kalboje atskleidė, kad tokių, dividendų nemokančių įmonių – 39. „Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu siekiama tik privilegi...

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigia, kad pamiršti deklaruoti turtą nėra nuodėmė, svarbu sumokėti visus mokesčius ir ištaisyti klaidas. „Man sunku komentuoti, nenoriu komentuoti, nes tai yra jų šeimos klausimas. Man sunku vertinti, ar dabartinė Kęstučio žmona turėjo galimybių įsigyti tas akcijas, ar ne, nes jie tuo metu nebuvo susituokę. Čia turėtų atsakyti patys jie abu.

VMI informuoja, kad per 10 metų  į valstybės biudežtą pavyko grąžinti keliasdešimt milijonų eurų. Tai įvyko pačių Lietuvos gyventojų iniciatyva, pranešant apie galimus sukčiavimo bei mokesčių slėpimo veiksmus.  „Prieš 10 metų (2006 m. birželio 5 d.) startavo VMI pasitikėjimo telefonas 1882, kuriuo galima pranešti apie algas „vokeliuose“ ir kitus mokestinius sukčiavimus. Sąžiningi gyventojai, pranešę VMI apie daromus pažeidimus, grąžino į biudžetą 32 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusitaikė į bedarbių pašalpas – jas siūloma apmokestinti, panašiai kaip ir atlyginimus, kitas pajamas. Ekspertai tokius valdžios užmojus vertina dviprasmiškai – ragina susimąstyti, ar bedarbio pašalpa yra darbo pajamos ar kažkas panašaus į draudimą. Tuo tarpu bedarbiai piktinasi – esą pašalpos ir taip per mažos, o valdžia dar ir paskutinį kailį nori nudirti. Nuo pat ankstaus ryto vilniečiai plūsta į darbo biržą ir pašalpų, ir ieškodami naujo darbo.

Elektra po mėnesio turėtų pigti kiek daugiau nei 5 proc. Dujos – apie 14. Dujų kainą būtų mažiausia nuo pat 2007-ųjų. Gyventojams kišenė per mėnesį turėtų papilnėti euru – pusantro. „Tiesiog rinkoje įvyko labai daug pokyčių. Neseniai pasistatėm terminalą, tai tą naudą pradedame jausti dabar. Jungtys irgi neseniai pastatytos, naudą irgi tik dabar pradedame jausti. Išgyvename tokį pasikeitimo laikotarpį ir gerai, kad pozityvių pasikeitimų“, - aiškina energetikos ministras Rokas Masiulis.

Skaičiai kosminiai. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro ketvirtadalį Bendrojo vidaus produkto, o tai yra 9 mlrd. eurų. Už tiek būtų galima visus šalies moksleivius visiems 12-ai metų aprūpinti mokyklinėmis prekėmis. Tačiau to nebus, nes beveik pusė lietuvių perka kontrabandines cigaretes, degalus, maistą, daugybė žmonių algas gauna vokeliuose ir darbdavių dėl to neskundžia. Nors visi supranta, kad dėl to biudžetas netenka daug pinigų.

Pagrindinė šešėlinės ekonomikos priežastis – per mažos žmonių pajamos ir per brangios viešosios paslaugos – per dideli mokesčiai, „Žinių radijui“ sakė ekonomistė Rūta Vainienė. „Pasižiūrėkime, tose veiklose, kur yra mažiausi mokesčiai mokami, žmonės nebėga nuo mažų mokesčių. Žmonės nenori būti šešėlyje. Kam jiems tas papildomas vargas, našta, rizika? Jie mielai išeitų iš šešėlio, legalizuotųsi, jei tam būtų galimybės.