mokesčiai

Prieš pat Naujuosius naujoji valdžia gerokai prigąsdino Lietuvos gyventojus. Suklusę buvo kone visi trys milijonai. Ar apmokestins cukrų bijojo saldumynų mėgėjai, ar nurėš gyvybės draudimo lengvatą sunerimo 400 tūkstančių apsidraudusiųjų, kaip bus keliamas alkoholio akcizas, išsigando gamintojai, ar liks pensijų kaupimas, sunerimo milijonas turinčių kaupimo sutartis, kaip bus su PVM šildymui, suklusę laukė daugiabučių gyventojai.

Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų gruodžio mėnesį už šilumą mažiausiai mokės sostinės gyventojai, tačiau labiausiai džiaugsis gyvenantieji Visagine. Visgi kitų miestų gyventojams naujienos nebus tokios džiugios. Nuo 2016 m. gruodžio 1 d. UAB „Vilniaus energijai" taikant naują bazinę šilumos kainą vilniečiams šildymas atpigo net 22,48 proc. Palyginti su visos Lietuvos miestų gruodžio mėnesio šilumos kaina, Vilnius užima antrą vietą ir už šilumą moka bene mažiausiai šalyje.

Europos parlamentas sudarė žemėlapį, kuriame pavaizdavo kiek proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Europos Sąjungos (ES) šalys narės surenka mokesčių. Lietuvos rodiklis – mažiausias. Šiuo rodikliu dažnai pasinaudoja politikai teigdami, kad tai įrodo, jog mokesčiai Lietuvoje nėra dideli. Tačiau ar tai tiesa? Pažvelgus į 2012–2014m. surinktų duomenų žemėlapį matyti, kad daugiausia proc. mokesčių nuo BVP surenka Danija – 48,1 proc., o mažiausiai – Lietuva – 27,2 proc.

BNS apžvelgia pagrindinius mokesčių pakeitimus 2017 metais. Gyventojų pajamų mokestis Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) didėja nuo 200 iki 310 eurų. Maksimalus mėnesio NPD bus taikomas, jei gyventojo pajamos neviršys 380 eurų – minimalios algos (MMA). Jei pajamos viršys MMA, pagrindinis NPD bus atitinkamai mažinamas. Šeimoms, auginančioms vaikus, papildomas NPD didėja nuo 120 iki 200 eurų už kiekvieną vaiką.

Prieš prasidedant 2017 – iesiems, naujasis Seimas skubėjo patvirtinti „Sodros“ biudžetą. Jis – pirmą kartą nedeficitinis po dešimties metų pertraukos. Tačiau didžiulė skola nelieka užmaršty. O mažos pensijos – vis dar slegia senjorus. Visgi kitais metais žadamas ne vienas pakeitimas šioje srityje. Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio pensijos bus didinamos apie 20 eurų. Didesnes pensijas gaus apie 593 tūkst. senatvės pensininkų, 202 tūkst.

Saujelė išrinktųjų, kuriems vienas kitas šimtas tūkstančių nieko nereiškia,  kasmet pralobsta visų mokesčių mokėtojų sąskaita. 71 turtuolis, pervedantis į gyvybės draudimą po daugiau nei 100 tūkst. eurų, kasmet iš valstybės vidutiniškai susigrąžina net po 238 tūkst. eurų mokesčių. Tokio pelno sunku tikėtis kitose srityse, tad šie žmonės pernai iš valstybės gavo net 16 mln. eurų grąžinto pajamų mokesčio.

Investicijų nauda šaliai – nepaneigiama. Atėjusios didžiulės kompanijos prisideda ne tik prie ekonomikos augimo, bet ir prie gyventojų piniginės pagausėjimo – sukuriamos naujos darbo vietos, konkurencija skatina padidinti atlyginimus. Valstybinė įstaiga „Investuok Lietuvoje“ sudarė reformų gaires, kurias įgyvendinus Lietuva taptų konkurencingesne ir labiau patraukli investuotojams. Išskiriamos kelios prioritetinės sritys: švietimas, talentų pritraukimas ir migracija, inovacijos, regionų plėtra.

Atėjusi nauja valdžia beveik kiekvieną dieną stebina pasiūlymais keisti nusistovėjusią situaciją. Ne išimtis ir finansų sfera. Naujasis finansų ministras Vilius Šapoka TV3 studijoje atskleidė ne tik tai, kad bus peržiūri įvairūs finansuojami projektai ir mokestinės lengvatos, bet ateis laikas ir naujiems mokesčiams, kurie palies daugelį lietuvių. Artūras Anužis: Yra mokesčių, apie kuriuos nuolat diskutuojama, bet iki šiol nebuvo apsispręsta iki galo.

Nuo 2017 metų kovo stipraus alkoholio akcizas augs 23 proc., vyno ir alaus - iki 112 proc. todėl kai kurie gėrimų butelis pabrangs apie eurą. Už tai ketvirtadienį balsavo 95 Seimo nariai, prieš - 9, o susilaikė 19 parlamentarų. Seimas nepritarė Biudžeto ir finansų komiteto narės Aušros Maldeikienės siūlymui natūraliam vynui pakelti akcizą šiek tiek mažiau, nei spirituotam.

Šiomis dienomis Seimas tvirtina kitų metų biudžetą. Nauja valdžia turėjo laiko taisyti dar ankstesnės valdžios parengtą projektą – lėšas perskirstyti geriau. Ką turime? Deficitas mažinamas didesnių mokesčių sąskaita Kitąmet biudžetas bus didesnis nei bet kada anksčiau. Valstybės biudžeto, kartu su savivaldybių biudžetais, pajamos sudarys daugiau kaip 10 mlrd. eurų, išlaidos – 10,6 mlrd. eurų (su ES lėšomis). Palyginti su ankstesniais metais, auga ir pajamos, ir išlaidos.

Ministrų kabinetas trečiadienį paskutinį kartą apsvarstys parlamentarų pateiktus pasiūlymus kitų metų biudžetui ir teiks galutinį 2017 metų biudžeto variantą Seimui. Vienas iš aktualiausių klausimų - pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui pratęsimui iki 2017 metų birželio reikalingų 32 mln. eurų skyrimas iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo.

Pasaulį kartas nuo karto sukrečia tarptautiniai mokesčių skandalai. Nors Europos Sąjungos institucijose raginama šalims viešinti informaciją apie ypatingus lengvatinius susitarimus (angl. „sweetheart deals“), vis dar matoma, kad kai kuriose šalys to nepaiso. Vyriausybių susitarimai su tarptautinėmis kompanijomis įtraukiami į konkurencinę kovą.

Naujieji valdantieji kalba apie daugybę mokesčių pakeitimų – naikins PVM šildymui, brangins alkoholį, nori apmokestinti cukrų ir net popierinius puodelius. Tačiau jau dešimtmetį svarstomas automobilių ar visuotinis nekilnojamojo turto mokestis jiems – tabu. Nors juos primygtinai siūlė tarptautinės organizacijos, ankstesnės valdžios įvesti šių mokesčių nesiryžo.

Daugelis iš Lietuvos išvykusių migrantų puoselėja viltis grįžti į Lietuvą, tą daryti paskatintų išspręstas dvigubos pilietybės klausimas, nuolaidos bei mokesčių lengvatos verslo pradžiai, sako Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. „Visi žinome, kad pagrindinės išvykimo priežastys – ekonominės. Tad nuo jų reiktų pradėti spręsti šį klausimą. Tai nelengva, jautru, bet jei pripažintume, kad tai iš tiesų yra prioritetas, situacija keistųsi.

Seimas vos pradėjęs darbą imasi mokesčių srities. Jau dėliojami projektai, svarstoma, kuriuos praeitos Vyriausybės sprendimus iki 2017 m. pakeisti. Tačiau ne vien brangesnis alkoholis ar cigaretės laukia, pastebėta, kad ir atsisakoma idėjų, kaip sumažinti mokesčius gyventojams. Tuo tarpu Seime teigiama, kad praeitos Vyriausybės sprendimai mokesčių nemažina ir su dabartine programa nedera.

Pertvarka valstybės tarnyboje prasidės kitais metais, sako Valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas naujasis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Valstybės tarnybą kuruojančios ministerijos vadovo teigimu, reforma pirmiausiai prasidės nuo Vyriausybės kanceliarijos, o vėliau persikels ir į ministerijas. „Šiuo atveju Vyriausybės kanceliarija žada greitu metu susitvarkyti - per mėnesį, du, tris, iki pusės metų.

Prieš kelias dienas prisiekusi Vyriausybė pagaliau pademonstravo profesionalumą ir įnešė šviesos, kurios labai trūko tamsioje gruodžio pradžioje, mokesčių pakeitimuose. Startas buvo geras, nes buvo pataisyta kelios svarbios paskubomis siūlomos iniciatyvos, bet maksimalų rezultatą temdo oportunistinis požiūris į akcizų surinkimą.

Nors didesnės įmonės pasirenka savo veiklą pradėti didmiestyje, verslūs žmonės gyvena ne tik ten. Jų netrūksta visoje Lietuvoje, tačiau ypač išsiskiria kurortinės zonos. Visgi vertinant mokestinę struktūrą, matoma, kad didžioji našta krenta ne ant didžiųjų įmonių. Lietuvos savivaldybių verslumo tyrimas atskleidė, kad šešios iš dešimties naujų įmonių steigiamos Vilniuje arba Kaune.

Mokesčiai už komunalinių atliekų tvarkymą mažės, jeigu gyventojai jas rūšiuos, sako Aplinkos ministerijai netrukus pradėsiantis vadovauti Kęstutis Navickas. Jis žada skatinti rūšiuoti atliekas mažesniais mokesčiais, o pirmuosius į šį procesą ketinama įtraukti individualių namų savininkus. „Yra mokestinės priemonės, kad tie, kurie prisideda prie tvaraus atliejų tvarkymo, jie turėtų mokėti mažiau“, - pirmadienį Seimo konservatorių frakcijoje teigė paskirtasis ministras.

Plastikiniais langais ir durimis Klaipėdoje prekiaujanti bendrovė, įtariama, per kelerius metus pardavė produkcijos už 4 mln. eurų, tačiau nuslėpė per 1 mln. eurų mokesčių, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Kaip įtaria FNTT, lenkiškus langus ir duris įmonė pardavinėjo be apskaitos dokumentų. Skaičiuojama, kad fiktyvių bendrovių vardu buvo įvežta tiek plastikinių langų, kurių pakaktų įrengti beveik 570 individualių namų.

Buvusiam Prancūzijos biudžeto ministrui Jerome'ui Cahuzacui, vyriausybėje kovojusiam su mokesčių vengėjais, ketvirtadienį už mokesčių slėpimą ir pinigų plovimą buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Buvusiai J.Cahuzaco žmonai buvo skirta dviejų metų laisvės atėmimo, nes ji prisidėjo paslepiant užsienyje kelis milijonų eurų, uždirbtų iš šios poros bendro pelningo plaukų persodinimo verslo.

Lietuva ir Japonija gruodžio pabaigoje turėtų pradėti oficialias derybas dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos sutarties sudarymo. Vyriausybė trečiadienį nutarė kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu įgalioti Finansų ministerijos atstovę Audronę Misiūnaitę derėtis ir parafuoti minėtą sutartį su Japonijos vyriausybe, pranešė ministerija.

Paskirtasis finansų ministras žada griežtinti kovą su šešėliu. Vilius Šapoka ketina inicijuoti didesnes bausmes nemokantiems mokesčių bei skatinti gerai dirbančius pareigūnus. „Kova su šešėliu per didesnę atsakomybę tų žmonių, kurie, tiesiai šviesiai, vagia iš mokesčių mokėtojų“, - trečiadienį liberalų frakcijos susitikime su paskirtaisiais ministrais teigė V.Šapoka.

  Pažadėjusi visus sprendimus priiminėti tik pasitarusi su visuomene, pažadėjusi nedaryti jokių naktinių Seimo pižamų vakarėlių, pažadėjusi teisėkūroje nenaudoti buldozerio, naujoji valdžia jau parengė kai kurių nemalonių siurprizų Lietuvos gyventojams. Pagal Seime užregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, numatoma naikinti lengvatą gyventojų mokamoms ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms. Ši tvarka buvo keista kelis kartus, visą laiką - lengvatos mažinimo kryptimi.

Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta pranešimai, raginantys susisiekti su pranešimo autoriais ir pasinaudoti galimybe susigrąžinti 15 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. VMI primena, kad pasinaudoti galiojančiomis gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis galima deklaruojant pajamas. Šiemet tai padaryti dar galima už paskutinius 5 metus: pradedant 2011 metais ir baigiant 2015 metais. Už 2015 metus iš privalėjusių 843 tūkst.

Į finansų ministrus siūlomas ekonomistas Vilius Šapoka kol kas nesileidžia į detales apie galimą pensijų ir mokesčių reformą ir teigia, kad visus pakeitimus reikia analizuoti bei ieškoti sutarimo tarp Vyriausybės ir Seimo. „Aš manau, kad kalbant apie bet kurias pensijų reformas, tai yra politinio sutarimo klausimas, ir tai yra bendras darbas tiek Vyriausybės, tiek Seimo, ieškant bendro gero rezultato Lietuvai.

Aiškėja valdžios planuojama mokesčių pertvarka. Žiūrint supaprastintai, jei dirbate pagal darbo sutartį, dabar jai taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 39,98 proc. „Sodros” įmoka (30,98 proc. – darbdavys, 9 proc. darbuotojas). Valdžia siūlo du esminius pakeitimus. Pirma, sujungti darbuotojo ir darbdavio „Sodros” įmokas. Antra, gyventojų pajamų mokestį didinti iki 29 proc., o „Sodros” įmoką – mažinti.

Nepaisant daugelyje miestų sumažėjusio šilumos kainų tarifo, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad spalio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 15 proc. didesnės už pernykščius spalio mokėjimus. Sąskaitas užaugins anksti atvėsę orai – šiemet šildymo sezonas Lietuvos miestuose buvo pradėtas ankščiausiai per pastaruosius 3 metus.

Baltijos šalys vadinamos broliukais ir sesutėmis, tačiau pažvelgus į atlyginimų skirtumą galima pamanyti, kad Lietuva ir Estija – itin tolimos giminaitės. Remiantis cvonline.lt renkamais duomenimis apie vidutinius atlyginimus į rankas Baltijos šalyse sudaryta lentelė. Iš jos matyti, kad Estija yra pirmaujanti pagal atlyginimų dydį. Antrąją vietą užima Lietuva, kurioje atlyginimai vidutiniškai 200 eurų mažesni nei Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje, situacija dar prastesnė.

Vieno interviu metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad viena prioritetinių sričių, dėl ko šiuo metu ieškoma bendro susitarimo su socialdemokratais – mokesčių politika. Pažvelgus į partijos programą suprantama, kad kalbų objektu taps gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ reforma. Automobilio ir nekilnojamojo turto mokesčiai nors ir nustumti į šalį, ateityje  gali būti svarstytini.

Kol naujai išrinkti politikai buria koalicijas ir derina būsimos vyriausybės programos nuostatas, pakalbėkime apie kirpėją – kirpėją Liusią. Kaip suprantate, kirpėja Liusia nėra kokia verslo magnatė, oligarchinės struktūros savininkė ar vartotojus drožianti monopolininkė. Tačiau nepaisant to, kad atstovauja patį smulkiausią verslą ir užsiima individualia veikla, kirpėja Liusia tapo kone valstybės biudžeto ir visos Lietuvos griovėja.

Sudarinėjami tarptautiniai reitingai vienaip ar kitaip formuoja užsieniečių požiūrį į Lietuvą. Itin reikšmingas Pasaulio konkurencingumo reitingas tarsi šviesoforo signalas verslininkams nurodo, kur jų lauks žalia šviesa, o kur, deja, teks strigti kamštyje prie raudono signalo. Pasaulio konkurencingumo reitinge buvo įvertinos 138 šalys. Tarp jų Lietuva – 35. Kaip ir viskas atrodytų gerai, tačiau žvilgtelėjus atidžiau matyti, kad yra ne viena sritis, kurioje Lietuva užima žemesnę nei 80 vietą.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog dėl serverių remonto gyventojai bei įmonių atstovai laikinai negali prisijungti prie „Mano VMI“ sistemos. Šiuo metu mokesčių mokėtojai VMI paslaugas galės gauti apsilankę VMI aptarnavimo padaliniuose.  Vykstant remonto darbams galimi ir kai kurių kitų VMI sistemų trumpalaikiai trikdžiai.

Nuo šio lapkričio 1dienos draudžiama skelbti apie svaigalų karnų sumažinimą, nors alkoholinių gėrimų nuolaidos parduotuvėse galės būti taikomos. Prekybininkai sako kol kas neradę būdo, kaip atkreipti klientų dėmesį į prekes, kurių kainos sumažintos, rašo „Verslo žinios“. Smulkieji prekybininkai teigia, kad naujoji tvarka yra jiems naudinga.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui nepratęsęs Seimas netęsi pažadų. „Aš tiesiog manau, kad visi mes, žiūrovai dabar to pažadų spektaklio, vertiname vienodai – na kas betiki šios valdančiosios daugumo pažadais?“, – žurnalistams trečiadienį sakė Suomijoje viešinti prezidentė.

Kone kiekvieno statistinio lietuvio aplankytame pramogų komplekse HBH netoli Palangos dabar – ramybė. Aikštelėje vos keli automobiliai išduoda, kad klientų nedaug. Tačiau vasaromis čia tenka laukti eilėse. Prieš porą metų stebint devynis įmonės veiklos mėnesius tų klientų buvo tiek daug, kad bendrovei pavyko nuslėpti 1 mln. 200 tūkst. eurų pajamų ir nesumokėti beveik 580 tūkst. eurų mokesčių.

Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams. Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc.

Kiekvienais metais Pasaulio ekonomikos forumas perpjauna šalių ekonomiką ir apžvelgia, kokios vidinės problemos kamuoja vietos verslininkus. Šie įvardino ir Lietuvos didžiausias ydas. Nors bendrame reitinge Lietuva užima 35 vietą iš 138 valstybių, tai nereiškia, kad verslininkai čia jaučiasi it rojuje. Jie nurodė net 15 „ligų“, kurias reikėtų šaliai išsigydyti. Kaimyninėje Latvija korupcija – didesnė problema Vienas neigiamų aspektų šalyse – korupcijos lygis.

Prieš kandidatuodami į Seimą visi būsimieji parlamentarai turėjo pateikti savo deklaracijos duomenis. Kai kurių metinės gautos pajamos keli tūkstančiai, o kitų siekia ir milijonus. Prieš rinkimus apžvelgiant partijų lyderių finansus specialistai teigė, kad dažniausiai žmonės rinkdami politiką, nekreipia dėmesio į tai, kokius turtus jis valdo. Tačiau turintiems daugiau pinigų, reklamuotis rinkiminės kampanijos metu – lengviau. Šį kartą apžvelgsime jau patekusiųjų į Seimą kandidatų finansus.

Neringos savivaldybė šiemet užėmė pirmą vietą pagal verslo laisvės indeksą, aplenkusi Vilnių ir kitus Lietuvos didmiesčius. Iš turizmo gyvenančioje Neringoje yra didžiausia mažų ir vidutinių įmonių koncentracija, o verslo aplinka, nepaisant sezoniškumo įtakos, čia vertinama labai gerai.

Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ekonomikai ir verslui siūlomus pakeitimus matyti, kad daugiausia derėtis tektų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija - išlieka aktualūs. Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje. „Nors į biudžetą surenkama vis daugiau lėšų, pažadų panaikinti deficitą valdžia neįgyvendina. Be to, biudžeto deficitas planuojamas ir 2018–2019 metais.

Finansų ministerija nuo kitų metų kovo pradžios siūlo didinti cigarečių, cigarų ir cigarilių akcizus. Tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas Finansų ministerija pateikė kartu su 2017-ųjų biudžeto projektu. Pataisose nurodoma, kad nuo kitų metų pavasario pradžios cigarečių minimalus akcizas didėtų 10,5 proc. iki 56 eurų, o kombinuotas akcizo tarifas turėtų būti ne mažesnis kaip 90 eurų už 1 tūkst. cigarečių - šiuo metu šis rodiklis siekia 80 eurų.

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.

Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų pusantro karto padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį - minimalų mėnesinį atlyginimą gaunantiems žmonės šis dydis padidėtų nuo 200 eurų iki 310 eurų. Tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas Finansų ministerija pateikė kartu su 2017-ųjų biudžeto projektu. Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. nedarbingumo lygis, NPD didės nuo 270 eurų iki 380 eurų. 30-55 proc. nedarbingumo lygį turintiesiems NPD didėtų nuo 210 iki 320 eurų.

Per 9 š.m. mėnesius 1900 įmonių tapo bankrutuojančiomis. Nors tai ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus, tačiau nuoseklų bankrotų augimą kelis metus iš eilės nulemia didėjantis įmonių skaičius bei kitos priežastys, teigia kredito biuras „Creditinfo“. „Pagrindinėmis prielaidomis bankrotų augimui išlieka dvi. Pirma – kasmet daugėja veikiančių įmonių. Taigi natūralu, kad augant bendram įmonių skaičiui dalis įmonių visgi pasitraukia iš rinkos.

Rezultatai dar nesuskaičiuoti, tačiau jau aišku, kad pirmąsias tris vietas dalinasi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija. Verslininkai ir ekonomistai teigia, kad daug sprendimų priklausys nuo susidariusios koalicijos, tačiau jau dabar kyla abejonių dėl partijų nesuderinamumo ir požiūrio mokesčių klausimu.

Naująją valdančiąją koalicija formuosiantys politikai gali susitarti dėl mokesčių sistemos reformos, tuo metu didelių permainų energetikos srityje tikriausiai nebus, teigia SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, daug kas priklausys nuo partijų, kurios formuos valdančiąją koaliciją, o tai, kad joje nebus 5 proc. barjero neįveikusios minimalios mėnesio algos didinimą akcentavusios Darbo partijos, G.Nausėdos teigimu, galėjo lemti ir didėjantis rinkėjų sąmoningumas.

Trečiadienį prasidėjo išankstinis balsavimas 2016 metų Seimo rinkimų pirmajame ture, sekmadienį duris atvers balsavimo apylinkės. Dėl 141 parlamentaro mandato varžysis 14 partijų ir koalicijų sąrašų, iš viso – per 1400 kandidatų. Dvylika partijų savarankiškai dalyvauja rinkimuose, o keturios yra sudariusios dvi koalicijas. Pastarųjų kelių priešrinkiminių mėnesių sociologinės apklausos palankiausios trims partijoms: socialdemokratams, valstiečiams - žaliesiems bei konservatoriams. 5 proc.