mokesčiai

15 tūkstančių eurų Lietuvoje kas mėnesį legaliai uždirba apie 20 žmonių. ,,Į rankas'' per mėnesį yra gaunančių ir dar daugiau. Apie 200 asmenų bent vieną mėnesį gavo algą, siekiančią beveik 40 tūkstančių eurų. Tai Sodros duomenys apie didžiausius praėjusių metų atlyginimus. O absoliutus rekordas – mėnesio darbo užmokestis ,,į rankas'“ – 190 tūkst. €. Jis net 300 kartų viršija vidutinį 600 € atlyginimą šalyje.

Neseniai pateiktas pasiūlymas, kaip būtų galima efektyviai išnaudoti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, atmestas. Vyriausybė ir toliau sąstingyje, įsivėlusi į ministrų skandalus, tačiau priimti sprendimų, kaip sumažinti švaistomus valstybės resursus, nesiimama. Paskutiniu metu pradėta vis dažniau kalbėti apie valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą (NT), kuris siekia 825 mln. kv. metrų.

  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) toliau griežtins pridėtinės vertės (PVM) ir gyventojų pajamų (GPM) mokesčių administravimą ir surinkimą. VMI vadovas Dainoras Bradauskas sako, kad visų mokestinių pajamų į biudžetą pernai surinkta 400 mln. eurų daugiau, iš jų 222 mln. eurų - tik dėl aktyvių inspekcijos veiksmų.

Mokestį reikia paversti ne mokesčiu, tai yra paprastas ir garantuotas būdas darbo apmokestinimą sumažinti, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.   „Darbo apmokestinimas yra didžiulė problema, daug metų tenka apie tai kalbėti. Šiuo metu, jeigu dirbate pagal normalią darbo sutartį, esate apmokestinamas 55 proc. (40 proc. „Sodrai“ ir 15 proc.

Lietuvoje maksimaliai sumažinti šešėlinę ekonomiką gali prireikti penkmečio, tačiau kaskart pagerinus mokesčių surinkimą, galima svarstyti apie mažesnį darbo jėgos apmokestinimą, interviu BNS sako finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, griežtesnis mokesčių administravimas neturi tapti baudžiamosiomis akcijomis. Ministro nuomone, Lietuvoje galima didinti darbo jėgos apmokestinimo progresyvumą, tačiau ne didinant mokesčius daugiau uždirbantiems, o mažinant juos mažiausiai uždirbantiems.

 Pasaulinių reitingų duomenimis, verslo sąlygos Lietuvoje gerėja. Verslo valdymo technologijų specialistai prognozuoja, kad Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (VMI) parengtas išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) projektas gali prisidėti prie dar didesnio šalies pozicijų tarptautinėje verslo rinkoje kilimo. Tai lemtų projekto skatinamas spartesnis perėjimas prie elektroninių dokumentų.

 Lietuvoje surenkamų mokesčių, įskaitant ir socialines įmokas, santykis su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP) 2014 metais buvo vienas mažiausių tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje šis rodiklis 2014 metais buvo 28 proc. BVP - gerokai mažesnis už ES vidurkį, kuris siekė 40 procentų, rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Mažesnė mokesčių dalis BVP užpernai buvo tik Rumunijoje (27,7 proc.) ir Bulgarijoje (27,8 proc.

Lietuvoje nuo šių metų pradžios įsigaliojo vieninga mokesčių diena - tai bus kiekvieno mėnesio 15 diena. Tikimasi, kad tai palengvins darbą smulkiems verslininkams, kuriems nereikės įsiminti skirtingų mokesčių mokėjimo datų, be to, šalis už verslo aplinkos pagerinimą galbūt pakils Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge. Nuo sausio atsisakoma avansinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaravimo ir mokėjimo - iki šiol tai reikėjo atlikti iki kito mėnesio 5, 13 ir 20 dienos.

 Finansų ministras prognozuoja, kad kitąmet mokesčiai gali būti renkami dar geriau nei šiemet. Pasak Rimanto Šadžiaus, tarp nerimą keliančių grėsmių išlieka geopolitinė įtampa. „Šalies viduje aš gana ramiai klausausi diskusijų apie deficitinį biudžetą, kadangi matau, jaučiu, kad lūžis, renkant mokesčius, surenkant tais tarifais, kurie senokai nustatyti, lūžis 2015 metais vis dėlto įvyko.

Kompanija „Apple“ sutiko sumokėti Italijai 318 mln. eurų mokesčių Italijai už kelis praėjusius metus, trečiadienį pranešė prokurorai, Europos šalims siekiant priversti tarptautines kompanijas sugrąžinti skolas šalims, kuriose jos daro savo verslą. Italija yra pradėjusi septynias bylas prieš tarptautines technologijų milžines, kurios yra įkūrusios savo būstines tokiose mažais mokesčiais garsėjančiose šalyse kaip Airija, vengdamos didelių mokesčių tokiose šalyse kaip Italija.

Eilė mokesčių pasikeitė šių metų pabaigoje, kurių įsigaliojimas bus nuo 2016 m. sausio 1 d., „Žinių radijui“ sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė.   „Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimuose numatyta, kad gyventojams keičiasi neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), jeigu jie gyvena už minimalią mėnesinę algą (MMA) – nuo šiol NPD bus 200 eurų. Papildomas NPD už kiekvieną vaiką didėja nuo 60 eurų iki 120 eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad tinklapyje, adresu www.vmi.lt/cms/web/guest//2016-m.-mokesciu-istatymu-pakeitimai skelbiama nuolat atnaujinama informacija apie mokesčių pakeitimus 2016 metais.

 Jau tapo įprasta, kad laikrodžių dūžiams pranešant apie Naujuosius metus, įsigalioja ir įstatymai, kuriais keičiami mokesčiai arba įvedami įvairūs nauji reikalavimai verslui ar gyventojams. Negana to, kad kasmet, kaip taisyklė, auga mokesčių ir reguliavimų našta, pakeitimus numatantys teisės aktai yra patvirtinami kone Naujųjų metų išvakarėse. Garsiausiai nuskambėjęs toks naujametinis mokesčių kėlimas buvo įvykdytas 2008 metais.

Lenkai jau džiaugiasi nauja Finansų ministerijos organizuojama kasos čekių loterija. Joje žmonės laimi automobilius ir kompiuterius. O laimėtojai - ne tik pirkėjai, bet ir sąžiningi, čekius išduodantys verslininkai. Lietuvoje premjeras jau antrus metus apie tokią loteriją kalba, tačiau kada lietuviai sulauks prizų už mokamus mokesčius – neaišku. Algirdas Butkevičius vis tik viliasi, kad šis projektas azartiškiesiems, įvairias loterijas ir nemokamas dovanas itin mėgstantiems lietuviams patiktų.

Vidutiniškai apie 1,2 - 1,5 proc. kiekvieno pirkinio sumos už kliento brūkštelėjimą kortele bankams mokėję smulkieji verslininkai gali lengviau atsikvėpti, rašo „Verslo žinios“. Nuo gruodžio 9-osios tarpbankinis mokestis, atsiskaitant debeto kortelėmis, negali būti didesnis kaip 0,2 proc., o kredito kortelėmis - ne didesnis kaip 0,3 proc. operacijos vertės.

Prieš šventes tėvai ar seneliai jums padovanojo pinigų, o jūs šiuos prisidėję prie santaupų įsigijote automobilį? Tad nenustebkite, jei sulauksite Valstybinės mokesčių inspekcijos skambučio, o ši jūsų pareikalaus pagrįsti savo pirkinį. Pasak Mokesčių inspekcijos, šis deklaravimas liečia tuos asmenis, kurie jau po 2011 metų įsigijo brangesnį turtą, kurio vertė viršija 15 tūkstančių eurų.

Per Lietuvos teritoriją krovinius vežantys Rusijos vežėjai nuo gruodžio 21 dienos privalės mokėti už kelius. Vyriausybė trečiadienį pritarė naujam mokesčiui kaip atsakui į tai, kad Rusija apmokestino kelius Lietuvos vežėjams. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, jog anksčiau norėta 2 centų mokestį už kilometrą Rusijos vežėjams taikyti nuo gruodžio 15 dienos, tačiau esą reikia daugiau laiko kaimyninę šalį informuoti apie pasikeitimus.

Liberalai siūlo mokesčių reformą. Esą darbuotojai nežino, kiek jie sumoka mokesčių nuo savo algos. O pasižiūrėję į algalapį, mato tik gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčio dalį. Na, o didžiulė mokesčių našta – beveik 31 procentas, kurį moka darbdavys „Sodrai“, lieka nepastebėta. Tad liberalai siūlo ir šią mokesčių dalį perkelti darbuotojams. „Žmogus žinotų iš tikro, kiek jisai uždirba, kokia jo darbo jėgos vertė, būtų žymiai lengviau administruoti.

Keturiskart brangiau nei rinkos kaina seną gamyklą savo įmonei pardavusiai akcininkų porai reikės sumokėti 1,5 mln. eurų mokesčių ir baudų, ketvirtadienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Atlikusi patikrinimą Klaipėdos apskrities VMI nustatė, kad parduotų senos statybos pastatų kaina, nepriklausomų ekspertų vertinimu, viršijo vidutinę rinkos vertę 6,73 mln. eurų arba keturis kartus.

Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis pasipiktino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistema, kuria numatoma, jog žmonės, pardavę transporto priemones ar būstus, 15 proc. gautos papildomos sumos atiduotų valstybei. Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis numatyta nuo kitų metų 15 proc.

Remdamasis pasiūlytais Mokėjimų įstatymo pakeitimais, Lietuvos bankas sudarė sąrašą su mokėjimo sąskaita susijusių bankų ir kredito unijų būtiniausių paslaugų, kurios būtų teikiamos už reguliuojamą kainą. Kainos apribojimai įsigaliotų Seimui patvirtinus Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais būtų įgyvendinama Mokėjimo sąskaitų direktyva.

 Atsiskaityti internetu už dujų, elektros energijos, šalto ar karšto vandens suvartojimą bei gyvenamojo pastato administravimą Lietuvoje vis dar nėra įprasta. Tik kiek daugiau nei trečdalis (36,14 proc.) renkasi elektroninius atsiskaitymo būdus, likusieji – fizines atsiskaitymo vietas. „Nors atrodytų, kad atsiskaitymas internetu – įprastas procesas, mūsų duomenys rodo, kad žmonių įpročiai keičiasi lėtai.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Klaipėdos AVMI) išaiškino naujais ratlankiais, naujomis ir restauruotomis padangomis internetu prekiavusią bendrovę, kuri neapskaitė dalies pajamų ir vengė mokėti pridėtinės vertės (toliau PVM) ir pelno mokesčius. Prekės buvo parduodamos be apskaitos dokumentų, o neva nuostolingai veikiančios įmonės veikla finansuojama iš neoficialių šaltinių.

Palangai apsisprendus įvesti 5 eurų įvažiavimo mokestį, jį nuo 10 iki 50 eurų bandys didinti ir Neringa. 50 eurų mokestis galiotų vasaros sezono metu, ne sezono metu galiotų tas pats 5 eurų mokestis, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“ „Pamatėme, kad automobilių srautai sezono metu, net ir įvedus 10 eurų mokestį, nemažėja. Priešingai, automobilių šiemet tik padaugėjo. Todėl savivaldybės tarybai teiksiu pasiūlymą didinti rinkliavą už automobilį iki 50 eurų.

Valdžioje esantys politikai, dažnai yra kaltinami, kad jie veikia populistiškai, nekuria Lietuvos ateities, o tik gyvena nuo rinkimų iki rinkimų. Likus metams iki rinkimų paduodami liaudžiai duonos ir žaidimų, šiltuose postuose jie sėdi ir dešimtmečiai. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiniame tinkle rašo, kad demokratinėse valstybėse tobulą mokesčių sistemą sukurti sudėtinga.

Seimui svarstant kitų metų šalies biudžetą dalies parlamentarų žvilgsniai krypsta į daugiau nei vidutinę algą uždirbančių gyventojų pinigines. Siūlomi progresiniai mokesčiai, kurie kirstų daugiau kaip 1000 eurų uždirbantiems žmonėms. Ekonomistai tokį projektą peikia gąsdindami, kad iš Lietuvos pabėgs verslas ir visi geresni darbuotojai. Politikai vėl atsisuko į tuos, kurie gali sau leisti pietauti restorane ar turėti didesnius nei vidutinis butas namus.

Po išsamių tyrimų, kurie buvo pradėti 2014 m. birželį, Komisija padarė išvadą, kad Liuksemburgas suteikė atrankiųjų mokesčių lengvatų grupės „Fiat“ finansų bendrovei, o Nyderlandai – grupės „Starbucks“ kavos skrudinimo bendrovei. Abiem atvejais nacionalinių mokesčių administratorių sprendimų dėl mokesčių pasekmė – dirbtinai sumažinti bendrovių mokami mokesčiai. Dviem tirtais sprendimais dėl mokesčių patvirtinti dirbtiniai ir sudėtingi metodai, kaip nustatyti bendrovių apmokestinamąjį pelną.

„Dabar su šypsena prisimenu tuos laikus, kai reikdavo dėl reikalingos pažymos vykti į Mokesčių inspekciją, laukti eilėje ir gaišti brangų laiką. Dabar užtenka apsislankyti portale „Mano VMI“ ir gauti naują ar pratęsti individualios veiklos sutartį, o su sutaupytą laiką galiu skirti tiesioginiam savo darbui“, - pasakojo renginių vedimo paslaugas teikiantis uteniškis Ignas. Ignas – vienas iš daugelio verslininkų, pasirinkęs savo pradėti verslą nesteigiant įmonės.

„Lietuvoje yra didžiausi socialinio draudimo mokesčiai iš visų išsivysčiusių šalių, tad teoriškai mes turėtume jaustis itin socialiai saugūs ir apdrausti. Tačiau tarifų panašumas į mūsų rytinius kaimynus verčia nuogąstauti, kad socialinis draudimas Lietuvoje visų pirma „apdraudžia“ dirbančiuosius nuo pernelyg didelių atlyginimų, o ne nuo pernelyg mažų senatvės, nedarbo draudimo, ligos ar kitų išmokų netekus darbo“, – svarsto ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Kartais net ir patyrusiems įmonės finansininkams iškyla klausimų dėl mokesčių mokėjimo. Tai suprantama, nes keičiasi teisės aktai, atsiranda kitų svarbių nuostatų. Džiugu, kad finansininkai pradėjo naudotis „Mano VMI“ funkcija – švietimas ir konsultavimas. Pagalba internete yra greitesnė ir patogesnė“, - teigė prekybos įmonės direktorius Kęstutis.

 Kauno miesto savivaldybė svarsto atsisakyti rinkliavos už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose. Kaip rašoma savivaldybės tarybos sprendimo projekte, priėmus šį sprendimą sumažėtų mokesčių našta gyventojams, be to, tikimasi, jog tai paskatintų kauniečius registruoti savo augintinius.

Vyriausybė iš esmės pritarė 2016 m. biudžeto projektui, taigi diskusijos dėl to, kaip kitąmet bus naudojami valstybės arba mokesčių mokėtų pinigai tik prasidės. Tačiau jau dabar tam tikros visuomenės grupės 2016 m. gali tikėtis pinginės papilnėjimo. Minimali mėnesinė alga Šiuo metu skelbiama, kad minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 2016 m. sausio 1 d. turėtų didėti nuo 325 iki 350 eurų. Tuo metu Darbo partija nuo kitų metų liepos 1 d. MMA siūlo dar didinti nuo 350 iki 437 eurų.

Finansų ministerija parengė teisės aktų pakeitimus, kuriuos priėmus, pagerės verslo sąlygos, siūlomi teigiami pokyčiai gali kilstelėti ir Lietuvos pozicijas kitų metų Pasaulio banko tyrime „Doing Business“. Siekiant mažinti ūkio subjektų pinigines išlaidas ir laiko sąnaudas, siūloma nustatyti mokesčių mokėjimams ir deklaravimui vienos datos taisyklę – iki atitinkamo mėnesio 15 dienos, išskyrus PVM, kuris sumokamas iki atitinkamo mėnesio 25 dienos.

Galima pasidžiaugti, kad Lietuva pasaulio konkurencingumo indekse iš 41-os palypėjo į 36-ą vietą, tačiau pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti mes užimame 123 vietą iš 140 pasaulio valstybių.

 Lietuvoje surenkama per mažai pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pareiškė Europos Komisija. „Pastebima, kad ir Lietuvoje vis dar didelis skirtumas tarp realiai surenkamo ir teoriškai galimo surinkti PVM, o tai rodo galimai nemažą PVM mokėjimo vengimą“, - rašoma EK paskelbtoje ataskaitoje dėl mokesčių reformų ES valstybėse narėse.

 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl biokuru prekiaujančios bendrovės direktoriaus, kuris iš šešėlinės prekybos durpių briketais galėjo gauti daugiau kaip 390 tūkst. eurų nelegalių pajamų. FNTT tyrėjai, bendradarbiaudami su Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, nustatė, kad įtariamasis savo vadovaujamos bendrovės durpių briketus pardavė be apskaitos dokumentų.

 Prasidėję mokslo metai netruks papildyti korepetitorių kišenes. Konsultacijos nepigios ir tėvams kainuoja ne vieną dešimtį eurų. Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė Gabrielė Makarevičiūtė sako, kad korepetitoriai populiarūs, nes tai savotiška mada. Maža to, ne visi mokytojai papildomai uždarbiauja pagal įstatymus. Mokyti gali tik tie, kurie įregistravę individualią veiklą arba turi verslo liudijimą. Vieša paslaptis, kad daug korepetitorių to nedaro.

 Rugpjūčio 31-ąją baigia galioti šiemet mokyklas baigusių jaunuolių privalomasis sveikatos draudimas valstybės lėšomis. Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė Lina Vitkauskienė ypač ragina susirūpinti nusprendusius niekur nesimokyti ir nedirbti jaunuolius. „Jeigu nuo rugsėjo asmuo nei studijuoja, nei įsidarbina ir nėra draustas pagal kitas kategorijas, tos asmuo turi mokėti įmokas pats ir gauti visas jam priklausančias sveikatos priežiūros paslaugas.

"Vilniaus prekybos" akcininkų karas įgauna pagreitį. Bene uždariausia įmonių grupe buvusi VP atsiveria žmonėms. Didžiausias VP akcininkas Nerijus Numavičius platina informaciją apie įmones, kuri neva įrodys, kad jo veikla skaidri. Didžiausia lietuviško kapitalo įmonių grupė – „Vilniaus prekyba“ ir su ja susijusios įmonės visuomenei pristato internetinį puslapį-  www.vpatvirai.lt ir baltąją įmonių grupės knygą - baltoji-knyga.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) tiriant galimas mokesčių vengimo schemas prekybos tinklą „Maxima“ valdančioje „Vilniaus prekyboje“, konservatorius Jurgis Razma siūlo, kad šią istoriją turėtų tirti ir Parlamentas, tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, „darbietis“ Petras Narkevičius nurodo, kad nereikia kelti papildomų intrigų.

Netiesa, kad Nerijus Numavičius per įvairius slaptus sandorius perėmė „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių kontrolę, „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė N. Numavičiaus advokatė Olga Petroševičienė. Pasak jos, to N. Numavičiui būtų neleidę padaryti įstatymas. „Kontrolės koncentracija yra griežtai reglamentuotas procesas ir tikrai Nerijus Numavičius jo neapėjo ir nepadarė to slaptai, nes pagal įstatymą to negali padaryti slaptai.

 Prekybos tinklą „Maxima“ valdanti „Vilniaus prekyba“ prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad ši atliktų mokestinį patikrinimą. Pranešime bendrovė nurodo, kad griežtai atmeta bet kokius kaltinimus mokesčių vengimu tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje šalyje, kurioje grupės įmonės vykdo veiklą. Įmonė nurodo, jog yra pasirengusi pateikti visus reikiamus dokumentus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, šiandien pasisakė apie „Vilniaus prekybos“ akcininkų naudojamos mokesčių vengimo schemos. Pasak jos, tai yra iššūkis Vyriausybei. „Mastai šių mechanizmų atrodo dar labiau ištobulinti ir dar labiau naudojami. Tai iššūkis Vyriausybei, Finansų ministerijai ir, aišku, mūsų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Turime parodyti gebėjimą kovoti su tokiu nesąžiningu verslu.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuo 2012 metų atliko visų verslininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos mažmeninės prekybos ir vaistinių tinklus Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkų mokestinius tikrinimus, kurių metu jiems iš viso apskaičiuota beveik 2 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių.

 Ukrainoje per ateinančius mėnesius didžiausių reformų laukia mokesčių sistema, kur bus mažinami du mokesčiai, bandant kovoti su šešėline ekonomika, sako Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius. „Didžiausios reformos, kurių laukiame artėjančiais mėnesiais yra mokesčių reforma. Labai didelis „Sodros“ mokestis ir Ukrainoje taip vadinamas fizinių asmenų pajamų mokestis. Tuos du sudėjus išeina 70 proc. dėl to pusė ekonomikos yra šešėlyje.

 Vasara – laikas, kada atostogaujantys moksleiviai gali išbandyti savo jėgas dirbdami ir užsidirbti savoms išlaidoms. Tačiau darbdavių susidomėjimas įdarbinti šiuos jaunuolius vis dar nėra didelis. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė siūlo laikinai įsidarbinusius moksleivius iki 19 metų amžiaus atleisti nuo pensijų socialinio draudimo įmokų ir taip paskatinti darbdavius.

Lietuvos gyventojų kiekvienais metais vis mažėja, o savivaldybėje dirbančių valdininkų skaičius su kiekvienais metais vis auga. Pamatykite, kiek valdininkų jums tenka išlaikyti. Savivaldybių administracijų dydį patogu lyginti santykine išraiška. Tam naudojamas rodiklis ─ užimtų pareigybių skaičius administracijoje, tenkantis 1000- iui gyventojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK) konstatavo, kad darbo ir socialinės paramos srityse valstybės lėšos naudojamos neatsakingai. Valstybės kontrolės teigimu, iki pernai metų pabaigos daugiau kaip pusė milijono eurų buvo permokėta vaikų išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo.

Nors šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje išlieka vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos šalių, tačiau remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto vertinimu šešėlinė ekonomika per 2014 metus sumažėjo 1 procentu punktu ir siekia 25 procentus nuo BVP. Be to, 2014 metų nacionalinio biudžeto pajamų planas buvo viršytas – surinkta 86,96 mlm. eurų (300 mln. Lt) daugiau.