mokesčiai

Pagrindiniai sprendimai dėl Vyriausybės planuojamos mokesčių pertvarkos, įskaitant ir darbo pajamų mokesčių perkėlimas darbuotojui, turėtų būti priimti dar šiemet, sako finansų ministras. Vilnius Šapoka interviu BNS sakė, kad pasiūlymai dėl mokestinių lengvatų likimo turėtų būti parengti iki metų vidurio. Ministras taip pat pripažino esantis lengvatų mažinimo šalininkas, tačiau konkrečiai neįvardijo, kurių lengvatų gali būti atsisakyta.

Pernai atnaujintą pakuočių užstato sistemą administruojanti viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ svarsto apie galimybę padidinti taros surinkimo tarifus gamintojams bei importuotojams ir padidinti patį pakuotės užstatą gyventojams, rašo „Verslo žinios“. „Biudžetas turi būti subalansuotas, nuostolio negali būti. Tad nutarta per šiuos metus atlikti pardavėjams taikomų surinkimo tarifų nepriklausomą auditą ir, remiantis jo rezultatais, nustatyti naujus tarifus pardavėjams.

Už komunalines paslaugas atsiskaitantys per elektroninę bankininkystę jau kitą mėnesį turės sugaišti daugiau laiko. Po dviejų savaičių nebeveiks bendra atsiskaitymų knygelė. Lietuvos bankas tvirtina, kad tai atgyvena, tuo tarpu komunalininkų buhalteriai jau ruošiasi mokėjimų chaosui. Vilnietė Onutė, kaip įpratusi kiekvieną mėnesį, atėjo į paštą susimokėti už dujas, vandenį, elektrą ir kitas komunalines paslaugas.

Vyriausybė pirmadienį patvirtino jos programos įgyvendinimo planą, dėl kurio diskutuota kelias savaites. „Šiandien mes Vyriausybės pasitarime, o vėliau ir posėdyje pritarėme Vyriausybės programos įgyvendinimo planui“, - pirmadienį žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis. Pasak jo, Vyriausybė sieks mažinti socialinę atskirtį, įgyvendins švietimo ir darbo santykių reformą, didins gynybos biudžetą.

Siekdama mažinti socialinę atskirtį, Vyriausybė žada taikyti kompleksines priemones. Viena jų – mokesčiai. Anot finansų ministro Viliaus Šapokos, nors dalį darbuotojo mokesčių perveda darbdavys, dalį pats darbuotojas, bet realiai tai yra mokesčiai darbuotojui. „Tam, kad sistema taptų žymiai skaidresnė, tuos mokesčius sukelsime vienoje vietoje, šalia darbuotojo darbo užmokesčio, kad aiškiai matytųsi, kokia yra darbo vietos kaina“, - sako finansų ministras.

  Sprendimai dėl mokesčių lengvatų likimo bus priimti dar šiemet ir įsigalios nuo 2018-ųjų, sako premjeras. Pasak Sauliaus Skvernelio, lengvatas panaikinti ketinama, priimant kitų metų biudžetą.

Smulkieji ir stambieji ūkininkai neturėtų būti traktuojami vienodai - jiems galėtų būti taikomi skirtingi mokesčiai, teigia valdančiųjų „valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis. „Žemės ūkio sektorius visoje Europos Sąjungoje yra subsidijuojamas, tačiau vėl klausimas turi būti, koks sektorius, kokie ūkiai, kas yra ūkininkas, kas yra smulkus ūkis, kas jau yra stambaus verslo mastu veikiantis ūkis. Čia mes turime pažiūrėti.

Darbo kodekso klausimas vis dar neišspręstas, nors laiko iki Seimo pavasario praktiškai nebeliko. Visgi jau aiškėja kelias, kuriuo link bus pasukta. Tačiau prabilta ir apie tai, kas bus jei Trišalės tarybos nariai nesusitars. Tai skaudžiai smogtų Lietuvos gyventojams.

Kilus ažiotažui dėl ūkininkų sumokamų nedidelių mokesčių, pasirodo, kad tokiomis lengvatomis naudojasi ir didžiules pajamas gavę Seimo nariai. Kai kurie deklaruoja gavę šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų pajamų, o mokesčiams atidavė vos kelis procentus. Tiesa, mokesčių ekspertas paaiškina, kaip iš tikro reikėtų traktuoti šią statistiką.  Finansų ministerija užsimojo peržiūrėti visas taikomas lengvatas, o tarp jų ir ūkininkams. O pastarųjų daugiau nei dvidešimt.

Vyriausybės siūlymai dėl dviejų dešimčių lengvatų ūkininkams likimo paaiškės iki vasaros, o rudenį jie bus teikiami Seimui, žada finansų ministras. „Visos lengvatos, įskaitant ir taikomas ūkininkams, bus peržiūrėtos. Per pavasarį bus įvertinta visų lengvatų kaina visuomenei, ar buvo pasiekti tikslai, kokie buvo iškelti (įvedant lengvatas - BNS), ar ne, kurios iš lengvatų yra socialiai teisingos, kurios turi teigiamą poveikį produktyvumo augimui.

Iš Europos Komisijos – siūlymai, kurie niekam nepatiks. Komisija daro išvadą, kad Lietuvoje turėtų atsirasti naujų mokesčių, antraip problemos Lietuvoje neišnyks. Vėl linksniuojami taršos ir nekilnojamojo turto mokesčiai. Jie dabar esą neišnaudojami mažinti atskirčiai, o pajamų nelygybė Lietuvoje – viena didžiausių Europos Sąjungoje. Finansų ministras ramina, kad kol kas naujų mokesčių šalyje nebus.

„Lietuva turi mokesčių pakankamai. Mokesčių mokėtojai ir taip kiekvienais metais sumoka vis daugiau, nauji mokesčiai yra visiškai nereikalingi, žalingi žmonėms ir nei vienos problemos neišspręstų“, - mano Žilvinas Šilėnas. Pasak finansų ministro V.Šapokos, dėl įvairių lengvatų, leidžiančių iš viso nemokėti kai kurių mokesčių arba juos mokėti mažesnius (išskyrus „Sodros“ įmokas), negautos pajamos siekia virš 1 mlrd. eurų.

„Sodrai“ paviešinus vidutines algas Lietuvos įmonėse, ne vienas gyventojas ėjo pas darbdavį ir klausė, kodėl jis uždirba mažiau nei rodoma viešai. Ir visgi nors vidurkis tiksliai neatspindi, kiek įmonėje galima uždirbti, ekonomistai įsitikinę, tai jau leidžia darbuotojams derėtis dėl didesnio uždarbio ir geresnių sąlygų. Tik yra vienas bet. Prieš derantis geriau pažiūrėti į vidutinius atlyginimus pagal profesiją, nes gali būti, kad šie du rodikliai visiškai prasilenkia.

Apie Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą buvo kalbėta daug, vertinti juodraštiniai variantai, kuriuose buvo minimi nauji mokesčiai. Tačiau pasirodęs oficialus dokumentas maloniai nustebino ne vieną ekonomistą. Visgi nors pažadai ir tikslai gražūs, matomi ne vieni spąstai. Vyriausybės programoje nebeliko „Solidarumo“ mokesčio ir dyzelinių automobilių apmokestinimo. Visgi, konkretumo trūksta. Tačiau palaikymo 17–osios Vyriausybės planui netrūksta.

Vyriausybė paskelbė savo programos priemonių plano projektą. Jame visko daug. Nuo siekių mažinti biurokratiją ir pritraukti investicijas, iki pažadų didinti išmokas už vaikus ar subsidijuoti pirmąjį būstą. Kad ir koks galutinis priemonių planas bus priimtas, tiek valdantieji, tiek mokesčių mokėtojai turės prisiminti vieną labai paprastą principą – kiekvienas biudžeto išleistas euras į jį patenka iš mokesčių mokėtojų pinigų. Bet koks pažadas, jei jis iš tikro vykdomas – kainuoja.

Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė, kad ateityje didėjant valstybės išlaidoms, Lietuvai reikia atsisakyti kai kurių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, gerinti PVM ir gyventojų pajamų mokesčio surinkimą. Kartu jis pabrėžė, kad Lietuva yra padariusi didelę pažangą, įgyvendindama ankstesnes ES rekomendacijas.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Vyriausybei planuojant didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir ieškant, kaip kompensuoti dėl to prarandamas biudžeto pajamas, bus peržiūrimos įvairios mokesčių bei kitos šiuo metu galiojančios lengvatos. Anot ministro, apie naujus mokesčius bus galvojama, tik panaikinus galimybes jų nemokėti. „Dabar mūsų pagrindinis nusiteikimas yra, kad pertvarkant sistemą, turime supaprastinti ir sutvarkyti landas.

Šiandien Vyriausybė nutraukė tylą ir paviešino savo planus iki 2020 metų ir, kaip juos įgyvendins. Juose ne tik gražūs žodžiai, bet ir konkretesni rodikliai. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia, kas keisis verslo, mokesčių, ekonomikos srityse. Iš pirmojo žvilgsnio matyti, kad bus vykdomas pažadas ir mažinamas valstybinių įmonių skaičius. Tiesa, tuo pačiu atsiras ir naujų.

Ilgai žadėtas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas pradedamas viešinti oficialiai. Dabar aišku, kas bus prioritetai ir kaip juos norima pasiekti. „Sprendimai, kurie turėjo būti padaryti vakar susiję su didžiausia Lietuvos gėda – skurdas. Ekonomika pakankamai augo, kad tai jau vakar galėjome padaryti. Šiandien reikia sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir uždirbti pajamų.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad staiga nebus įvedami nauji mokesčiai. Tai jis žurnalistams teigė trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo, kuriame aptartas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas. „Bet kokių naujų mokesčių radimasis ar diskusijos dėl jų gali vykti tiktai iš esmės peržiūrėjus sistemą.

Jau nuo rytojaus įsigalioja nauji akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabakui, kurie ne tik privertė susiimti gamintojus už galvų ir iš naujo derėtis su prekybos tinklais, bet ir gali pakeisti pačių vartotojų įpročius. Naujienų portalas tv3.lt domisi, kuomet pamatysime parduotuvių lentynose kainų pokyčius ir, ar tikimasi, kad vartotojų krepšelius labiau papildys nealkoholiniai gėrimai. Finansų ministerija jau anksčiau skelbė, kad akcizų tarifai alui didės 112 proc.

Pusiau oficialiame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių projekte yra numatytas „solidarumo“ mokestis gyventojų pajamoms ir „taršos“ mokesčiai dyzeliniams automobiliams. Žodžiai nauji, bet esmė – sena. Kalba eina apie progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, ir mokestį žmonėms, turintiems automobilį. „Solidarumo“ mokestis = progresiniai mokesčiai Priemonių plane numatytas „solidarumo“ mokestis apibūdinamas kaip papildomas mokestis viršutinei didelių pajamų daliai.

Barai ir kavinės šiuo metu mąsto, kaip reikės neprarasti savo klientų, kai dėl kovo pradžioje didėsiančių akcizų pabrangs alkoholiniai gėrimai, rašo „Verslo žinios“. „Galėtume galvoti apie tokius priedus, kaip nemokami užkandžiai, kvietimai į koncertą, stalo futbolo žaidimas, tačiau jei jie bus prikabinti prie alkoholinio gėrimo pirkimo, tai gali būti traktuojama kaip alkoholio vartojimo skatinimas, draudžiamas įstatymo“, - teigė barų „Alaus namai“ savininkas Audrius Vidžys.

Siekiant palengvinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) siūloma pakelti 840 eurų iki 4560 eurų. Tai reiškia, kad mėnesio NPD būtų prilygintas minimaliai mėnesio algai (MMA), dabar siekiančiai 380 eurų.

Netrukus bus pristatytos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės. Tačiau Finansų ministras Vilius Šapoka sutiko anksčiau atskleisti savo planus. Be kitų užmojų, rengiamasi mokesčių sistemos pertvarkai bei žadama leisti žmonėms dar kartą apsispręsti, kaip kaupti pensiją. - Kokie svarbiausi darbai laukia ministerijos, vykdant Vyriausybės programą? - Yra labai aiškūs keturi prioritetai.

Buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas apskundė finansų ministro sprendimą atleisti jį iš inspekcijos viršininko pareigų. Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS informavo, kad teismas penktadienį gavo D.Bradausko skundą. VMI vadovas už šiurkščius tarnybinius pažeidimus iš pareigų atleistas sausio 20 dieną. Tokį pasiūlymą pateikė D.Bradausko veiklą tyrusi Finansų ministerijos komisija.

Vilniaus miesto taryba imasi sprendimų didinti tėvų mokamą mokestį už jų atžalų ugdymą darželiuose. Taip tikimasi išvengti dabar egzistuojančių nelegalių rinkliavų tualetiniam popieriui ir kitoms reikmėms. Tuo metu sostinės opozicija baiminasi, kad padidinus mokestį lupikavimas darželiuose liks, nes niekas jų nesukontroliuos.

Aiškėja tikrosios priežastys, kodėl garsus Lietuvos dizaineris Juozas Statkevičius vėl pareiškė emigruosiantis. TV3 žinių šaltinių teigimu, dizaineris įtariamas nesumokėjęs visų mokesčių, ir nors mokestinis tyrimas dar vyksta, panašu, kad jau dabar inspektorių pretenzijos dizaineriui siekia dešimtis tūkstančių eurų. Vos prieš tris mėnesius tuometis kultūros ministras, dėkodamas už indėlį į mūsų kultūrą, dizaineriui Juozui Statkevičiui teikė apdovanojimą. Kūrėjas džiaugėsi.

2015-aisiais 114,4 tūkst. ūkininkų sumokėti mokesčiai tesiekė 65,68 tūkst. eurų, o tai - vos 1 proc. nuo visų mokesčius sumokėjusiųjų (iš viso sumokėta 6,46 mlrd. eurų), ūkininkai deklaravo per šį laikotarpį gavę 1,1 mlrd. eurų pajamų, pirmadienį rašo „Kauno diena“. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų pradžioje šalyje buvo per 177 tūkst. žemės ūkio valdų, iš jų aktyvių - 173 tūkst. - panašūs skaičiai buvo ir ankstesniais metais.

Kaip jaustumėtės, jei prisijungiate ir matote, jog nuo jūsų sąskaitos nuskaityta suma, kuri neturėjo būti paliesta? Ir tai tai padarė pats bankas?Tikriausiai staigmena nebūtų maloni. Tokia istoriją naujienų portalui tv3.lt papasakojo skaitytoja Kristina (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Moteris paskambinusi pasakojo, kad istorija prasidėjo nusprendus pirkti buitinę techniką išsimokėtinai lizingu.

Piktybiškai ar laiku vietinių rinkliavų nemokantiems gyventojams savivaldybės galės skaičiuoti delspinigius – tai įteisinsiantį Rinkliavų įstatymo pakeitimo projektą parengė ir Vyriausybei pateikė Finansų ministerija. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, savivaldybių gyventojų poreikiai negali būti tenkinami tik sąžiningų mokėtojų sąskaita, todėl vėluojantys ar piktybiškai rinkliavų mokėti nenorintys gyventojai tai daryti bus skatinami griežtesnėmis priemonėmis nei iki šiol.

Stovėdama parduotuvėje prie kasos, nugirdau dviejų vyrų pokalbį. Jie, matyt, seni pažįstami, gal buvę bendradarbiai, štai susitiko apsipirkdami. „Kur tu dabar?“- klausia vienas. „Islandijoje“ – atsako. „Ką dirbi?“. „Aš apdailininkas, tai viską darau, glaistau, dažau. Netrukus vėl vyksiu į Islandiją. O tu kur?“. Sutiktasis jam atsako, kad dirba vienoje valstybinėje įmonėje viskuo – taiso, remontuoja, ką reikia, suprask – auksarankis.

Skirtingose šalyse skirtingos ir maisto produktų kainos – tai faktas. Nepaisant to, kitų Europos šalių kainas su mūsiškėmis bandoma gretinti kone kasdien, ypač atkreipiant dėmesį į prekes, kurios Lietuvoje brangesnės. Norėtųsi, kad Lietuvoje viskas būtų pigiausia, tačiau yra daugybė objektyvių veiksnių, lemiančių tokius kainų skirtumus ir kartais jie nėra mūsų pusėje. Mūsų šalies statistikos specialistai didžiąją 2016-ųjų dalį nefiksavo jokios ar tik labai menką infliaciją.

Įsivaizduokite: nusiperkate butą su daline apdaila naujos statybos name, manote, kad galėsite iš lėto įsirenginėti pats arba pasikviesite gerus meistrus, tačiau jie darbus pradės tik po kelių mėnesių. Kaip ir jokių problemų neturėtų būti? Visgi ne visi susipažįsta su sutarties sąlygomis, o tiksliau statybinių atliekų išvežimo mokesčiu. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Lina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri pasakojo likusi nemaloniai nustebinta.

Kilus ažiotažui dėl masinių įspėjimų apie nesumokėtą privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad mėnesį bus laukiama reikiamų dokumentų arba įmokų, tik tuomet bus pradėtas skolų išieškojimas. Anot M.Sinkevičiaus, „Sodra“ sausio pabaigoje informavo 20 tūkst. žmonių, kad nesumokėjus jų susikaupusių 11-12 mėnesių skolų už privalomąjį sveikatos draudimą, įsiskolinimas bus išieškotas. „Kol neįvertinsime visų 20 tūkst.

Viena didžiausių šalyje telekomunikacijų bendrovių „Tele2“ teigia, kad nustatydama nepakankamai mažas didmenines tarptinklinio ryšio paslaugų kainas Europos Sąjunga pasiuntė nemalonią žinią Lietuvos vartotojams, kuriems, tikėtina, mobiliojo ryšio paslaugos brangs. „Tai yra nemalonus siurprizas iš Europos Komisijos pusės. Didmeninės kainos mažėja nepakankamai ir iš esmės kyla labai reali grėsmė, kad operatoriai turės kompensuoti Europos Sąjungoje kalbančių vartotojų paslaugas.

Prieš savaitę „Sodrai“ paskelbus, kad laiku nesusimokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų laukia priverstinis išieškojimas, kilo didžiulis emigrantų pasipiktinimas. „Sodra“ vos atlaiko skambučių ir paraiškų laviną, o sąskaitą jau papildė milijoninės sumos. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis pasakoja, kad išsiuntinėjus laiškus apie skolas bei žiniasklaidoje pasklidus naujienai, įmokų srautai itin suintensyvėjo. Įprastą dieną „Sodra“ sulaukdavo maždaug 45 tūkst. įmokų.

Parlamentarai svarsto įvairius planus, kaip pažaboti šešėlį būtų nuomoje. Nors kol kas dėl konkrečių veiklos būdų dar nesusitarta, viena jau aišku - šios rinkos dalyvius ketinama prižiūrėti gerokai griežčiau negu dabar. Pasak parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto nario socialdemokrato Andriaus Palionio, svarstomos kelios būtų nuomotojų ir nuomininkų priežiūros naujovės. Viena iš jų - uždrausti įsigijus verslo liudijimą nuomoti daugiau negu vieną butą.

Klausantis diskusijos apie mokesčių didinimą savarankiškai dirbantiesiems, gali susidaryti įspūdis, kad jie – pagrindinė Lietuvos biudžeto problema. Suprask, valstybėje pinigų trūksta ne dėl to, kad valdžios nemoka tvarkytis su finansais, ir ne dėl to, kad daliai žmonių iš pašalpų gyventi lengviau nei dirbti. Pasirodo, kalčiausi – žmonės, patys sau susikuriantys darbo vietą, ir smulkieji verslininkai.

Valstybinė mokesčių inspekcija turės patikrinti, ar per automobilių nuomą iš tuo paprastai neužsiimančių įmonių nėra vengiama mokesčių, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Gal tai susiję su mokestiniais dalykais, gal galima pasinaudoti kažkokiomis lengvatomis? Aš tikrai nežinau. Mes su finansų ministru svarstėme šią situaciją.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo pareigų atleistas Dainoras Bradauskas penktadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje paaiškino susiklosčiusią situaciją. Finansų ministras Vilius Šapoka penktadienį pranešė atleidęs D.Bradauską. „Man niekas nedarė jokios įtakos“, - pradėdamas konferenciją sakė D. Bradauskas. „Iš konteksto ištrauktos detalės dažniausiai neatitinka turinio ir esmės.

Finansų ministras Vilius Šapoka pranešė atleidęs Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovą Dainorą Bradauską - jo veiklą kiek daugiau nei dvi savaites tyrusi Finansų ministerijos komisija pasiūlė jį atleisti iš pareigų už šiurkščius tarnybinius pažeidimus.

Nuo pareigų laikinai nušalinto Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo Dainoro Bradausko veiklos tyrimas netrukus bus baigtas, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Šiuo metu tyrimas vyksta, artimiausiu metu, sakyčiau, artimiausiomis dienomis, jis turėtų būti baigtas. Kuomet tos išvados bus pateiktos man iš komisijos, tikrai visiems vienu metu jas pristatysime ir paskelbsime viešai“, - trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė V.Šapoka.

Tarptautinės institucijos Lietuvai turi daug priekaištų dėl per didelio darbo pajamų apmokestinimo. Nepaisydama nuolatinio baksnojimo, valdžia nusprendė šią Lietuvos bėdą dar pagilinti, galutinai įsodrindama asmenis, vykdančius individualią veiklą. Šiuo metu 15 procentų gyventojų pajamų mokestis ir 9 procentų sveikatos draudimo įmokos taikomas kone visoms be išimties veikloms. Net verslo liudijimo minimali „kaina“ apskaičiuota, remiantis GPM nuo minimalios algos.

  Naujoji valdžia siūlo nedidinti „Sodros“ įmokų autoriams ir taikyti iki šių metų jiems buvusias mokesčių lengvatas - įmokas skaičiuoti nuo pusės gautų pajamų. Be to, šiomis įmokomis ketinama neapmokestinti pajamų, gaunamų pagal autorines licencijų sutartis.

Prieš kiekvienus rinkimus ir po jų, sudarinėjant Vyriausybės programą, netrūksta pažadų gerinti verslo aplinką. Naujoji valdžia jau imasi vieno sektoriaus pakeitimų, ar bus daugiau staigmenų? Daugiausia dėmesio jau sulaukė alkoholio rinkoje besidarbuojantys verslininkai, tačiau metų vinis bus darbo kodeksas, kuris palies ne tik kiekvieną verslininką, bet ir gyventoją.

2017-ieji prasidėjo su bent šešiolika padidėjusių mokesčių. Nuo pabrangintų verslo liudijimų, dar labiau apmokestintų autorinių sutarčių iki didesnių akcizų. Nuo eilinį kartą išaugusių valstybės rinkliavų iki bedarbio pašalpų, kurios bus apmokestintos jau nuo liepos. Mokesčių sumažėjimas? Pakeistas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris vidutinį atlyginimą gaunančiojo kišenę papildys 8 eurais.

Nuo pareigų vykstant tarnybiniam tyrimui nušalintas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas teigia kai kuriuos tyrimo klausimus nesunkiai galintis paneigti faktais. O su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu teigia susitikinėdavęs kaip su žurnalistu. „Aš atsakysiu į klausimus oficialiai, ten bus daugiau atsakymų ir ten yra klausimų, kuriuos aš tikrai nesunkiai paneigsiu faktais“, - interviu BNS pirmadienį sakė D.Bradauskas.

Tarnybiniu nusižengimu dėl galimai korupcinės veiklos įtariamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas tikina easntis teisus, ir sako bendradarbiausiantis su jo veiklą tiriančia Finansų ministerija. „Aš jaučiuosi teisus ta prasme, kadangi mūsų institucijai yra keliami labai aukšti reikalavimai, juos keliame ir vadovybei šios institucijos, ir tiesiog nežinau, apie ką eitų kalba kol kas, todėl jaučiuosi teisus.