mokesčiai

Pagal sumokėtus mokesčius valstybei, skaičiuojant sumas be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), praėjusiais metais lyderė buvo įmonė Valstybinių miškų urėdija, o skaičiuojant visus pervestus mokesčius, didžiausia mokėtoja pernai buvo akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“, skelbia „Verslo žinios“. Kaip nurodoma „Verslo žinių“ publikacijoje, daugiausiai mokesčių pernai valstybei sumokėjusių įmonių sąrašo pirmoje vietoje atsidūrusi naftos produktų gamintoja ir pardavėja „Orlen Lietuva“ praėjusiai...

Kol Ukraina ginasi fronte, Lietuva ieško, iš kur paimti pinigų augantiems gynybos poreikiams. Kokius šaltinius mato finansų ministrė, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Gintarė Skaistė. Po susitikimo Vyriausybėje nuskambėjo tokia žinia, kad jeigu skolintis gynybai Lietuvai per dešimtmetį kainuotų milijardą eurų vien palūkanų. Ar mūsų biudžetas pavežtų tokias sumas, ar vis tiek reikėtų didinti mokesčius tam, kad turėtume iš ko palūkanas susimokėti paskui? Turbūt nemokamų pietų nebūna.

Ne visi gyventojai pragyvena iš vieno atlyginimo, todėl ieško papildomų galimybių užsidirbti. Tačiau žmonės piktinasi, kad dirbdami du ar tris darbus turi dvigubai ar trigubai daugiau sumokėti ir mokesčių. „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) aiškina, kad gyventojų pajamos turi būti apmokestintos ir skaičiuoja, kiek jie turi mokėti dirbdami papildomai. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad vieno darbo jam neužtenka, todėl ketina dirbti papildomai.

Tarnybiniu automobiliu važiuojate į darbą ir namo – vadinasi, gaunate pajamas natūra, todėl nuo šiol turėsite susimokėti mokesčius. Taip nusprendė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), aptikusi, kad įmonių darbuotojai darbinėmis mašinomis keliauja ir po pajūrio kurortus, sustoja parduotuvėse, bet mokesčio nemoka. Nors teoriškai už pajamas natūra turėtų atsiskaityti darbuotojai, įmonių vadovai įsitikinę – pavaldiniai nesutiks, kad mažėtų jų alga. Taigi, našta guls ant įmonių pečių.

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kurį pagal centrinės valdžios nurodymą turėjo priimti visos savivaldybės, jau atsispindi realybėje, nors iki šiol kelia daug klausimų, nesutarimų ir neaiškumų tiek patiems gyventojams, tiek politikams. Kėdainiuose gyventojai jau prašo savivaldybės juos nuo tokio mokesčio atleisti, tačiau ką tai reiškia? O tai reiškia, kad infrastruktūrą susikurti jie turės patys.

Reagentus kovido testams per pandemiją Sveikatos apsaugos ministerijai padėjęs nupirkti ir iš to apie 300 tūkst. eurų uždirbęs buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Šarūnas Narbutas, vadovavęs ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai, įstatymų nepažeidė. Nors jį prokuratūra kaltino sukčiavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba, Apeliacinis teismas patvirtino Apygardos teismo sprendimą, kad Narbutas nekaltas.

Turint darbo sutartį mokesčius už darbuotoją sumoka darbdavys. Turint individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, pajamas reikia deklaruoti ir mokesčius susimokėti pačiam. Vis tik kyla klausimas, ką daryti su mažytėmis pajamomis, gaunamomis, pavyzdžiui, už svetainėje patalpintą reklamą. Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad gauna pasyvias pajamas – apie 20 eurų – už interneto puslapio reklamą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad diskusijos dėl mokesčių reformos dar nėra pasibaigusios ir klausimas dėl paketo priėmimo vis dar yra atviras. Pasak jos, Lietuva 10 metų gauna rekomendacijos dėl mokesčių sistemos peržiūros, tad reikia spręsti keliamas problemas bei ieškoti sprendimų, nors klausimai yra sudėtingi. „Man atrodo, to sprendimo paieška natūralu, kad užtrunka, klausimai yra sudėtingi.

Vyriausybės pradėta ir neužbaigta mokesčių reforma šiuo metu yra tokia, kad prie jos grįžti bus sudėtinga bet kokiai naujai Seimo daugumai, sako prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas.

Dabartinė Vyriausybė mokesčių reformos iš karto po 2020 metų rinkimų nesiėmė, nes daug laiko skyrė diskusijoms su socialiniais ir politiniais partneriais, tačiau tokia strategija nebūtinai pasiteisino, LRT portalui teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Buvo labai daug investuota į kažkokio mažiausio konflikto paiešką, bent jau diskusijos pradžioje, ir akivaizdu, kad nebūtinai ta strategija pasiteisino“, – antradienį publikuotame sako I. Šimonytė.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos, paslaugų tarifai. Naujienų agentūra BNS pristato svarbiausius iš jų.  Elektra ir dujos   Mažėja visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams – „standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas nuo sausio siekia 21,9 cento už kilovatvalandę (kWh) – 0,8 cento mažiau nei iki šiol, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai (1,1 cento mažiau), naktinės – 15,2 cento (0,6 cento mažiau). &nb...

Dauguma ekonomistų sutinka, kad reikia didinti gynybos finansavimą, tačiau nesutaria, ar tam reikia atskiro mokesčio. Kai kurie BNS kalbinti ekspertai mano, kad turint dideles ambicijas stiprinti saugumo, gynybos ir atgrasymo pajėgumus, vien skolintomis lėšomis kliautis nepavyks. Kiti atskiro mokesčio idėją sieja su populizmu ir mano, kad tam būtinos lėšos turi būti surenkamos per bendrą mokesčių sistemą.

Kaip žinia, bažnyčios, mečetės, vienuolynai ir kiti religiniai pastatai Lietuvoje yra atleisti nuo daugybės mokesčių. Vis tik religinės bendruomenės turi ir visai ne religijai skirto nekilnojamojo turto (NT), iš kurio gauna pajamų. Ir už tai, beje, irgi neturi mokėti mokesčių. Visoms religinėms bendruomenėms Lietuvoje priklauso 7997 religiniai (būtent religinės paskirties) NT, už kuriuos nėra mokamas nekilnojamojo turto mokestis, rodo Registrų centro duomenys.

Besiruošiant didžiausioms metų šventėms, lietuviai skundžiasi, kad kasmet paruošti šventines vaišes vis sunkiau, mat maisto produktų kainos darosi neįkandamos. „Norfos“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis teigia, kad didžiausia aukštų kainų priežastis yra ne kas kitas, o gamintojams ir prekybininkams kliūnantys mokesčiai. Apie tai verslininkas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Mažiau uždirbantiems Lietuvoje yra sumažinama pajamų mokesčio našta, dėl ko gyventojai turi galimybę gauti didesnes pajamas. Vis tik tiems, kurie nusprendžia prisiimti daugiau darbų ar ką nors parduoti, pinigų atitenka mažiau. Tad jų alga „į rankas“ būna santykinai mažesnė nei bendradarbių.

Reikšmingiausias besibaigiančių 2023-ųjų metų ekonominis įvykis Lietuvoje buvo įstrigusi mokesčių reforma, taip pat energetikos sistemos transformacija, teigia dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Visgi kai kurie pastebi, jog 2023-ieji buvo stabilumo ar net stagnacijos metai šalies ekonomikoje, todėl reikšmingiausią įvykį išskirti sudėtinga. Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš dešimties, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.

Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų žemės nuomos mokestis bus didinamas – tam trečiadienį pritarė Vyriausybė.  Susisiekimo ministerijos siūlymu, patikslinti mokesčiui apskaičiuoti naudojami koeficientai. Pasak jos, pakeitimai mokestį priartins prie rinkos kainų, skatins sklandžią oro uostų veiklą.

Kauno rajono savivaldybės taryba gruodžio 19 d. patvirtino naujus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, kurie įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. Gyventojų mokama suma kils neženkliai. Vietinės rinkliavos dydžiai nesikeitė nuo 2020 m., kuomet ji buvo įvesta savivaldybėje, rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos bankas (LB) gerina rugsėjį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,2 proc., o 2024 metais jis augs 1,8 procento. Rugsėjį LB prognozavo, kad ekonomika šiemet smuks 0,6 proc., o kitąmet augs 2,1 procento. Šiemet išbandymų ekonomikai netrūko „Apibūdinčiau Lietuvos ekonomiką taip – išvarginta iššūkių, prislopusi, bet nepraradusi ištvermės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui (Kauno RATC) vidutiniškai 30 procentų padidinus mišrių atliekų priėmimo ir tvarkymo mokestį, nuo sausio 1-osios atitinkamai didės ir šios paslaugos kaina kauniečiams. Gyventojų mokama suma kils keliais eurais, praneša Kauno miesto savivaldybė. Antradienį tokiam sprendimui pritarta Kauno miesto tarybos posėdyje. Gruodžio 1-ąją visuotiniame Kauno RATC dalininkų susirinkime nutarta visiems Kauno regiono atliekų turėtojams 30 proc.

Už šiukšlių surinkimą ir išvežimą turi mokėti tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai. Nepaisant to, kad vieni gali prikaupti 5 maišus šiukšlių, kiti – vos vieną, rinkliava už jas skaičiuojama pagal būsto plotą, o ne atliekų kiekį, mat taip yra paprasčiau apskaičiuoti. Aplinkos ministerijos aiškinimu, mokestis už šiukšles savivaldybėse yra skaičiuojamas skirtingai, priklausomai nuo namų tipo, gyventojų skaičiaus, reikalingos technikos būklės ir pan.

Baigiantis metams – nemaloni žinia, paliesianti kiekvieno rajono gyventojo piniginę. Visose savivaldybėse didės mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą. Tačiau yra ir viena gera žinia – atsirado viltis, kad galbūt Kėdainiams pavyks išvengti dar didesnės smarvės – pradėta dairytis kitos vietos Kauno regiono maisto atliekų perdirbimui, tad atsiranda tikimybė, kad gali būti atsisakyta idėjos tokią maisto atliekų perdirbimo liniją įrengti Zabieliškyje.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad paskutinė diena deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį –gruodžio 15 d. (imtinai). Preliminariais duomenimis tai padaryti dar turi apie 15,5 tūkst. gyventojų. „Dėkojame gyventojams, kurie nelaukė paskutinės dienos ir jau sumokėjo NT mokestį. Iš viso šiais metais tai padaryti turi apie 34 tūkst. gyventojų, kurie VMI duomenimis turi deklaruoti apie 15 mln.

Latvijoje per šių metų dešimt mėnesių surinkta 11,202 mlrd. eurų mokesčių – 369,9 mln. eurų, arba 3,4 proc. daugiau negu planuota, pranešė šalies finansų ministerija. Palyginti su 2022 metų sausio–spalio mėnesių laikotarpiu, surinkta mokesčių suma padidėjo 1,1 mlrd. eurų, arba 10,9 procento. Daugiausia per dešimt mėnesių surinkta socialinio draudimo mokesčio – iš viso 3,988 mlrd. eurų, arba 0,6 proc. daugiau negu planuota. Pridėtinės vertės mokesčio surinkta 3,254 mlrd. eurų – 3,8 proc.

Vyriausybė kitais metais krašto apsaugai, įskaitant biudžetinius asignavimus bei bankų laikinai mokamo solidarumo įnašo pajamas, planuoja skirti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Aštuoni Lietuvos komerciniai bankai ir kredito unijos į valstybės biudžetą sumokėjo 101,6 mln. eurų solidarumo įmokų. Įnašo lėšos bus naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti.

Gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija neapmokestinamąją ribą – 150 tūkst. eurų – NT mokesčio deklaracijas savarankiškai užpildyti ir mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d., informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Savo NT vertę galima sužinoti suvedus NT unikalų numerį Registrų centro internetinėje svetainėje.

Į Vilniaus savivaldybę plūsta senjorai, negavę šildymo kompensacijų. Savivaldybės atstovai ragina nesistebėti, mat šį sezoną ėmė tikrinti prašytojų turtą – namus, sklypus, automobilius ir pinigus banke. Ministrė Navickienė tokią praktiką pateisina, tačiau prašo savivaldybes nepersistengti ir dėl kelių eurų, viršijančių normatyvą, nepalikti senjorų be paramos. Į pagalbą senjorams jau skuba „Carito“ darbuotojai – ragina nenuleisti rankų ir iki galo kovoti dėl šildymo kompensacijų.

Pastaruoju metu Lietuvos bankai daugiausia kritikos iš gyventojų susilaukia dėl rekordinių paskolų palūkanų ir augančio pelno. Vis tik lietuviai piktinasi ir kitais mokesčiais. Pavyzdžiui, kodėl bankai reikalauja susimokėti atliekant pervedimus ar tiesiog išsigryninant savo pinigus? Viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad bankomate iš paprastos debetinės kortelės nusiėmė 400 eurų grynaisiais ir už tai teko susimokėti net 8 eurus komisinių.

Ketinama uždrausti maitinimo įstaigoms nemokamai dalinti vienkartinius puodelius ir kitus vienkartinius indus. Panašus draudimas įsigaliojo nuo šios vasaros, kai uždrausta nemokamus plonus plastikinius maišelius parduotuvėse. Seimas pavasarį po pateikimo pritarė laisviečio inicijuotoms Kasparo Adomaičio pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms.

Kiekvienas Panevėžio daugiabučių gyventojas už komunalinių atliekų tvarkymą nuo gruodžio mokės 33 centais daugiau, o konteinerio išvežimas individualių namų savininkams brangs 3,26 euro. Be to, už atliekų tvarkymą turės mokėti ir garažų savininkai, pranešė savivaldybė. Miesto taryba ketvirtadienį patvirtino naujus komunalinių atliekų tvarkymo įkainius.

Antradienį Seime įregistruota Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pataisa, kurią priėmus neapmokestinamos būtų pajamos, už kurias būtų perkami ginklai, šaudmenys ir kario saugos priemonės. Atitinkamą įstatymo projektą registravo daugelio Seimo narių grupė tiek iš valdančiųjų koalicijos, tiek iš opozicijos. Dėl to visai tikėtina, kad pataisai galutinai priimti parlamentarų balsų gali užtekti.

Popmuzikos žvaigždė Shakira pirmadienį pasiekė susitarimą su Ispanijos prokurorais pirmąją jos mokestinio sukčiavimo bylos nagrinėjimo dieną Barselonoje. Pirmininkaujančiam teisėjui 46 metų Shakira pirmadienį pranešė, kad sutinka su pasiektu susitarimu. Pagal jį moteris sutiko su trejų metų lygtine bausme mainais už tai, kad sumokės milijonus eurų baudų, pranešė Barselonos teismas. Shakira sumokės daugiau kaip 7,3 mln.

Mūsų šalyje yra blogai ir trūksta pinigų, tad valdžia apmokestino lietų ir taip ketina apvogti šalies gyventojus. Galiausiai lieka apmokestinti tik saulę ir vėją. Skamba kaip absurdas, bet kai kurie mūsų Seimo nariai rimtai taip kalba. O jų pasiklausę Aleksandro Lukašenkos propagandos ruporai visai rimtai apie tai skelbia Baltarusijos gyventojams. Lapkričio 8 d. Baltarusijos nacionalinis transliuotojas parengė TV reportažą, kurį publikavo ir interneto svetainėje.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad privačios žemės savininkai, prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), jau gali rasti žemės mokesčio deklaracijas už 2023 m. Nesinaudojantys VMI e. paslaugomis, deklaracijų sulauks klasikiniu paštu, o žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. 2023 m. žemės mokestis apskaičiuotas 777 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 59 mln. eurų: apie 49 mln.

Savarankiškai dirbantieji ir gyventojai, patys mokantys už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nuo minimalios mėnesinės algos, turėtų būti atidesni mokėdami šią įmoką. Nuo metų pradžios padidėjus minimaliajai mėnesinei algai (MMA), padidėjo ir PSD įmokos.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Seime svarstomas naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas yra „antisocialinis“ ir neturintis aiškaus pagrindimo, todėl jis vetuotų įstatymą, jei Seimas jį priimtų.

Gyventojai, kurie turi skolų arba nori jas susigrąžinti, turėtų nedelsti. Antstoliai vardija atvejus, kuomet skoloms gali sueiti senaties terminas ar jos gali būti pripažintos beviltiškomis. Todėl norintys atgauti skolas turi suskubti jas išsireikalauti. O skolingi gyventojai, kuriems jau pradėtas skolų išieškojimo procesas, turėtų nedelsti ir kuo greičiau jas grąžinti. Vilnietis Remigijus viename socialiniame tinkle teiravosi apie skolas ir jų senaties terminus. „Turiu 5 tūkst.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena gyventojams, kad jeigu policija ir kita institucija paskyrė susimokėti baudą, nesiėmus veiksmų, vietoje 15 eurų kai kuriais atvejais gali tekti susimokėti ir 250 eurų.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad privačios žemės savininkai, prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), jau gali rasti žemės mokesčio deklaracijas už 2023 m. Žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 d., rašoma VMI pranešime. Didžiąją dalį gyventojų apie mokėtiną sumą VMI informuos tiesiogiai gyventojų nurodytu el. paštu.

Diskusijoms dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įgaunant vis spartesnį pagreitį norom nenorom prisimeni posakį: „Reikia išminties suprasti, kad reikėtų mokytis iš kitų klaidų, kad neišradinėtumėme dviračio kiekvieną kartą. Pasimokius iš kitų patirties gali sutaupyti laiko ir išvengti nereikalingų klaidų.

Daugelis žino, kad gavę didelę sumą pinigų, automobilį, namą ar kitą dovaną iš, pavyzdžiui, draugo, turi ją deklaruoti ir susimokėti mokesčius. Vis tik kyla klausimas, ką daryti su smulkesnėmis dovanomis, gautomis iš įvairių žmonių per šventes, jei jas sudėjus išeina nemaža suma pinigų. Specialistai paaiškino, kokiais atvejais tokias dovanas reikia deklaruoti ir už jas susimokėti, taip pat, kokiu būdu yra tikrinama, kad gyventojai šią pareigą atliktų.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad permainos dėl naujojo NT mokesčio yra būtinos. Taip pat primena, kad ir šiuo metu yra taikomas tam tikras mokestis, tačiau jį, kaip sako I. Šimonytė, galima pavadinti „buržujaus“ mokesčiu. I. Šimonytei stojus ginti siūlomą NT mokestį programuotojas Paulius Jakutavičius negalėjo nutylėti ir tiesiai šviesiai rėžia, jei būtų priimtas NT mokestis jo šeimai pareikalautų atsisakyti būtiniausių dalykų. „Apie planuojamus NT mokesčio pakeitimus.

Nuo šiol visi „Apple Watch“ turėtojai Baltijos šalyse gali naudotis „Smart-ID“ programėle savo išmaniuosiuose laikrodžiuose, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Anot el. atpažinties paslaugas teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ atstovų, šiuo žingsniu siekiama, kad elektroninis pasirašymas ir autentifikavimas būtų dar patogesni. Net 75,5 proc. „Smart-ID“ naudotojų Lietuvoje išreiškė norą naudotis programėle savo išmaniajame laikrodyje, rodo naujausi bendrovės vidiniai duomenys.

Nors kalbama, kad šildymo sąskaitos šiemet bus mažesnės, prasidedantis šildymo sezonas neramina daugelį. Pastaraisiais metais elektros, dujų ir šildymo sąskaitos buvo gerokai didesnės, nei esame pratę mokėti, tad, su neramumu laukiant šiųmečių kainų, verta apsvarstyti galimybes taupyti ne tik elektrą, bet ir šilumą namuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prezidentūrai siūlant ieškoti papildomų galimybių finansuoti šalies gynybą, ekspertai siūlo svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius. Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlė apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį. „Susėdame, suformuluojame kokį nors krašto gynybos mokestį, pamatome, kaip jis geriausiai veiktų, kad neapsunkintume jautriausių grupių, kad prisidėtų tie, kurie nori gyventi saugioje Lietuvoje“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Kai kurie Lietuvos verslininkai Mokesčių inspekcijai turės atseikėti apvalią sumą – beveik 12 mln. eurų už asmeninių poreikių tenkinimą įmonės lėšomis. Mokesčių inspekcija skelbia, kad kai kurie verslininkai per pusantrų paskutinių metų įmonės lėšomis pirko prabangius automobilius, keliones sau ir šeimos nariams. O už įmonės lėšas įsigytas atostogų keliones į šiltuosius kraštus apsukrūs verslininkai dar ir prisidengė komandiruotėmis.

Lietuva Europos kontekste išsiskiria itin dideliu mirtingumu darbo vietoje – 2021 m. Lietuva tarp 27 Europos valstybių užėmė antrą vietą po Latvijos – pasitaikė 37 mirties atvejai. Nors praėjusiais metais mirties atvejų pasitaikė mažiau, iki lyderių dar toli – tokiose šalyse kaip Vokietija, Švedija ar Suomija mirtinų nelaimingų atsitikimų darbo vietoje gali ir nepasitaikyti. Kaip ir anksčiau, mirčių atvejų daugiausiai pasitaiko statybų sektoriuje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad skolintis lėšų gynybai, priešingai nei pernai, neleidžia ekonominės prognozės, įtemptas biudžetas. „Tuomet buvo matoma, kad gali būti ir geresnis (valdžios sektoriaus – BNS) balansas, – Žinių radijui trečiadienį sakė ministrė. – Šiuo atveju matome, kad biudžetas tikrai yra įtemptas, ekonomikos augimas, kuris yra numatomas ateinantiems metams, tikrai yra pakankamai ribotas, matome lėtėjančią ekonomiką visoje Europos Sąjungoje.

Per 100 tūkstančių lietuvių šeimų „Ignitis“ atsiuntė klaidingas sąskaitas už rugsėjo elektrą. Bendrovė aiškina, esą taip nutiko dėl techninės klaidos, tačiau smulkesnių detalių apie incidentą neatskleidžia. Gyventojai piktinasi, kad pataisytose sąskaitose „Ignitis“ surašė didesnes sumas.