mokesčiai

Deklaruoti ir susimokėti mokesčius reikia ne tik už gautas pajamas, bet ir dovanas. Vienu atveju gali būti, kad už 20 tūkst. eurų vertės dovaną papildomai susimokėti nereikės, kitu atveju galima sulaukti baudos už nedeklaruotą vos 2,6 tūkst. eurų vertės dovaną. Tad svarbu žinoti, kada dovanos yra apmokestinamos, o kada – ne. Skaitytojas Rimas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) teigė esąs sutrikęs, mat nežino, ar gali savo sesei pervesti 20 tūkst.

Gegužę Lietuvoje įteisintas laikinasis bankų solidarumo įnašas galėjo ir turėjo būti didesnis, sako Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.   „Kai tos pataisos buvo svarstomos, buvo tokių pasiūlymų. (...) Mes buvome ir esame šalininkai griežtesnės pozicijos.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad dviejų šeimų nariai, kartu vykdę prekybą „Facebook“ platformoje, nedeklaravo daugiau nei pusės milijono eurų pajamų. „Veiklai internete VMI skiria išskirtinį dėmesį ir nuolat atlieka stebėseną socialiniuose tinkluose, platformose ir e. parduotuvėse.

Mokesčių vengęs metalo laužo supirkėjas iš Skuodo valstybei grąžino per 121 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių. Kaip pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Skuode metalo laužą supirkinėjęs individualios įmonės vadovas, patekęs į teisėsaugos akiratį ir sulaukęs įtarimų dėl mokesčių vengimo bei apgaulingai tvarkomos bendrovės apskaitos, pripažino savo kaltę ir valstybei grąžino visą nesumokėtą mokesčių sumą.

Panevėžio apygardos prokuratūra baigė tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, joje penki Biržų krašto ūkininkai, dvi buhalterės ir vienos bendrovės akcininkas kaltinami finansinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje pateikė daugiau nei 339 tūkst. eurų dydžio civilinį ieškinį dėl galimai nesumokėtų mokesčių, pirmadienį pranešė prokuratūra.

Panevėžyje registruotos odontologijos paslaugas teikiančios įmonės vadovė teisiama dėl galimai nesumokėtų mokesčių valstybei bei apgaulingai tvarkytos finansinės įmonės apskaitos. Skaičiuojama, kad per ketverius metus į biudžetą galėjo būti nesumokėta beveik 90 tūkst. eurų, praneša FNTT. Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai.

Nesunku atspėti, kad sumokėti už maistą, prekes ar paslaugas keliaujant patogiau savo valiuta – eurais, nes būna aišku, kiek pinigų išleidžiame. Vis tik reikėtų neapsigauti – vietose, kuriose siūloma galimybė mokėti savo arba vietine valiuta, reikėtų rinktis vietinę. Mat už konvertavimą į eurus sumokėsite ženkliai daugiau, patys to nežinodami.

Įsibėgėjus vasarai poilsiautojų Palangoje kasdien vis daugiau. Tiesa, nakvoti kurorte žmonėms tampa vis brangiau. Palangos taryba priėmė sprendimą dvigubai branginti vadinamąją pagalvės rinkliavą. Nuo liepos dešimtos dienos kurorto apgyvendinimo įstaigose už naktį žmogus turės susimokėti papildomai nebe vieną eurą, o du eurus. Tad dviem suaugusiems atvykus savaitei, nuo pirmadienio iki sekmadienio, už 6 naktis, vien pagalvės rinkliavai teks palikti ne 12, o jau 24 eurus.

Nuo liepos mėnesio bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo klientams taikys naujus mėnesinius mokesčius. Bendrijoms taikomas mėnesinis mokestis nuo liepos sumažės 79 euro centais (be PVM), tuo metu butų ir individualių namų gyventojai mokės atitinkamai 1 ir 2 euro centais (be PVM) daugiau. Mėnesiniu mokesčiu yra vadinama geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio paslaugų kaina, skelbiama pranešime.

 Premjerė Ingrida Šimonytė teigia nebijanti opozicijos siūlomo ekspertinio mokesčių reformos vertinimo, tačiau jis turėtų būti visiškai nepriklausomas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako besitikinti, kad mokesčių pertvarkos paketas išlaikys dabartines ribas, o diskusijos vyks tik dėl detalių.  „Jeigu paketas pasidarys toks, kad vien tik biudžeto pajamos mažėja, tuo pačiu metu augant pareikalavimams valstybės išlaidoms ir dėl švietimo, ir dėl krašto apsaugos susitarimo, infrastruktūros ir kitų objektyvių aplinkybių, akivaizdu, tada geriau jokio paketo negu toks, bet tikiuosi, kad kolegoms užteks išminties išlaikyti paketą ribose, kurios yra už...

Vyriausybė trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos parengtam projektui, kuriuo nustatomi nauji notarų atlyginimo įkainiai: pagal projektą į įkainius bus įtraukiamas mokestis už papildomus veiksmus.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Seimo konservatoriai vieningai palaikys antradienį parlamentui teikiamą mokesčių reformos paketą.  „Vienbalsiai frakcijoje pritariame pozicijai, kad palaikome Vyriausybės pateiktą projektą, kuris tikrai derintas daug mėnesių plačiuose ratuose politikų ir suinteresuotų žmonių“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Antradienį į Seimo posėdžių salę pagaliau atkeliauja mokesčių reforma. Ruošta beveik dvejus metus, keletą kartų taisyta ir koreguota, girta, peikta ir daugybės ekspertų bei politikų aptarta. Nuomonės dėl palaikymo išsiskiria tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose. Kol liberalai ketina uždegti žalią šviesą ir vėliau siūlyti savo pasiūlymus, laisviečių vedlė Aušrinė Armonaitė pripažįsta, jos partijos balsavimas bus skirtingas.

Trečiadienį Vyriausybėje pritarta ilgai rengtiems mokesčių pasiūlymams. O įstatymų projektai bus perduoti svarstyti Seimui. Kaip tai palies kiekvieną gyventoją ir ar recesija yra tinkamiausias laikas daryti tokius didelius pakeitimus, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Po trijų mėnesių derinimų Vyriausybė įteikė Seimui mokesčių reformą. Ji žada, esą didesni mokesčiai grės tik tiems, kas gauna daugiau nei vidutinį darbo užmokestį, tačiau nekilnojamojo turto mokestį ketina užkrauti kone pusei šalies gyventojų. Verslo organizacijos jau perspėja, kad didinti mokesčius per recesiją yra pavojinga, o konservatorių partneriai liberalai grasina, jog buldozeriu reformos nepraleis.

Seimui kitą antradienį bus pristatytas Vyriausybės trečiadienį patvirtintas kelerius metus rengtas ir šiemet bent du kartus tikslintas mokesčių pertvarkos paketas. Apie tai ketvirtadienį, pristatydamas kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę, pranešė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.  „Numatyta, kad po pietų, iškart po Vyriausybės pusvalandžio, kuriame dalyvaus Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, bus mokesčių sistemos įstatymų paketo pateikimas“, – teigė J. Razma.

Mokesčių reformai Seime įveikus pateikimo stadiją, valdančiosios koalicijos partneriai –  „laisviečiai“ ir liberalai – norėtų peržiūrėti individualios veiklos bei dideles pajamas gaunančių žmonių apmokestinimą. Pasak partijų atstovų Seime, jei pertvarkos paketas bus priimtas, ji bus kitoks.

Vyriausybei trečiadienį pritarus mokesčių reformos projektui, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad 85 proc. individualiai dirbančių žmonių mokesčiai iš esmės nesikeis.  „85 procentų individualia veiklia besiverčiančių asmenų, net ir po trejų metų užaugus pajamų lygiui, šios reformos pakeitimai iš esmės neliečia.

Trečiadienį Vyriausybėje pritarė ilgai rengtiems mokesčių pakeitimų pasiūlymams. Atitinkami įstatymų projektai bus perduoti toliau svarstyti Seimui. Palyginti su anksčiau viešintomis pataisomis, pagal dabartinius siūlymus mokesčiai turėtų būti keliami nuosaikiau. Bene daugiausia pakeitimų laukia dirbantiems savarankiškai, taip pat turintiems nekilnojamojo turto. Pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantiems asmenims palaipsniui pajamų mokesčio tarifas didės nuo dabartinių 15 proc.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomam smulkiojo verslininko sąskaitos sukūrimui ir diegimui. Viceministrės Ievos Valeškaitės teigimu, tai būtų priemonė individualiai dirbantiems žmonėms automatiškai suskaičiuoti ir sumokėti visus jiems priklausančius mokesčius.

Trečiadienį, likus kelioms valandos iki Vyriausybės posėdžio, kuriame ministrai turėtų apsispręsti dėl mokesčių pakeitimo, Finansų ministerija registravo atitinkamų įstatymų pataisų projektus. Iš jų aišku, kad Gintarės Skaistės vadovaujama ministerija, panašu, siūlo dar labiau atsitraukti nuo kelerius metus ruošto mokesčių didinimo kai kuriems asmenims.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar teikti Seimui mokesčių pertvarkos projektus. Finansų ministrė Gintarė Skaistė išvakarėse pranešė, kad pasiūlymų paketas, lyginant su ankstesniaisiais, yra keliose vietose atnaujintas, tačiau pokyčių kol kas nedetalizavo. Pasak G. Skaistės, Vyriausybei pritarus, mokesčių paketas Seime bus pateiktas kitą savaitę. Pirmąjį mokesčių reformos projekto variantą Finansų ministerija paviešino kovą, vėliau jį koregavo.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išanalizavusi 2019-2020 m. duomenis apie Lietuvos gyventojų „Airbnb.com“ platformai už tarpininkavimo paslaugas sumokėtus komisinius mokesčius, po 70 atliktų kontrolės veiksmų nustatė beveik 200 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių sumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Būsto nuoma per tarpininkus – šiuo atveju tarptautines platformas (Airbnb.com, Booking.

Lietuva išgyvena dvigubą naštą – ir vis dar bene didžiausią Europoje infliaciją, ir toliau didinamas palūkanų normas. Ir nors Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF) žada, kad ekonomika šiemet turėtų nustoti trauktis, mūsų verslo atstovai šiuo klausimu laikosi kitos nuomonės. Apie visa tai laidoje „Dienos komentaras“ pasakojo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seniai nustatyta, kad daug cukraus turinčio maisto ir gėrimų nesaikingas vartojimas sveikatai kenkia kaip ir alkoholis. Siekiant mažinti vartojimą, alkoholiniai gėrimai visoje ES ir Lietuvoje apmokestinami akcizais. Mokesčiai cukrui taikomi dar ne visur, tačiau taip pat skinasi kelią.

Seime skinasi kelią bandymas pažaboti savarankiškai dirbančius ir mokesčių nemokančius pavėžėjus iš užsienio.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 66 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 13 susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys rudenį, gavęs Vyriausybės išvadą.

Gera žinia – jau nuo liepos pigs elektra. Visuomeninis tarifas mažės penktadaliu iki 22 centų už kilovatvalandę. Kartu energetikos reguliavimo taryba primena, kad pingant elektrai Vyriausybė nusprendė nebepratęsti kompensacijų. Tad kas nenori permokėti, turi suskubti ir pasikeisti brangias sutartis. Na, o dujų vartotojams žinios ne tokios geros. Nors drastiškai pinga Europoje ir dujos, lietuviams jos atpigs vos 5 procentais.

Lietuvos ekonomika klimpsta į krizę: mažėja gyventojų vartojimas, smunka pramonės gamyba ir eksportas. Per metus šalies ekonomika krito beveik 4 proc., o per pirmąjį metų ketvirtį – 3 proc. Pramonės ir transporto verslai apimti nevilties – esą mažėjant prekių paklausai nuo praėjusio rugsėjo mėnesio eksportas sumažėjo 1 mlrd. eurų. Verslininkai skundžiasi, kad pasigenda pagalbos iš valstybės.

Lietuvos ekonomika paniro į recesiją. Ir nors Valstybės duomenų agentūra gerina ekonomikos smukimo rodiklį, jis vis tiek patvirtina, kad ekonomika ritasi žemyn. Traukiasi apdirbamoji pramonė, prekyba, pervežimų ir nekilnojamojo turto pardavimų apimtys. Išaugo ir nedarbas, o profesinės sąjungos ragina darbuotojus būti atidžius, kokius popierius pasirašyti pakiša darbdaviai, kad neliktų be darbo ir dargi – be pinigų.

Grindų dangą Klaipėdoje pardavinėjusios įmonės akcininkas ir direktorė įtariami per penkerius metus nedeklaravę ir valstybei nesumokėję beveik 412 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Įtariama, kad 2018–2022 metais įmonė fiziniams asmenimis galėjo parduoti iš užsienio tiekėjų įgytos produkcijos už beveik 2,4 mln. eurų. Veikdami kartu, asmenys galimai dalies sandorių nefiksavo bendrovės finansinėje apskaitoje.

Lietuvoje per metus – nuo 2022 metų balandžio iki šių metų balandžio – beveik 13 proc. padaugėjo gyventojų, nesumokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, bendra jų skola perkopė 200 mln. eurų.  Šį balandį beveik 230 tūkst. žmonių, kurie savarankiškai draudžiasi sveikatą, nebuvo laiku sumokėję įmokų, jų skola „Sodrai“ pasiekė 216 mln. eurų ir buvo 20 proc. didesnė nei pernai (180 mln. eurų). Praėjusių metų balandį skolų turėjo 205 tūkst. draudėjų.

Pensijų ir atlyginimų santykis Lietuvoje yra vienas prasčiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Gyventojų socialinei apsaugai ir viešosioms paslaugoms taip pat skiriame per mažai pinigų. Taip yra dėl to, kad, palyginti su kitomis valstybėmis, mūsų šalyje verslai ir gyventojai sumoka daug mažiau mokesčių. Tokias išvadas pateikė Europos Komisija (EK), trečiadienį išplatinusi rekomendacijas kiekvienai bendrijos valstybei.

Vyriausybę purtant korupcijos skandalui, prezidentas Nausėda peikia ir Vyriausybės parengtą mokesčių reformą. Šalies vadovas pasisako prieš mokesčių kėlimą, ypač vidurinei klasei, ir siūlo lengvatas verslui išgyventi recesiją. Prezidento poziciją remia ir didelė dalis opozicijos. Verslas reikalauja mokesčių reformą išvis atidėti. Tačiau valdančiųjų atstovai gąsdina, kad tuomet gali pritrūkti pinigų finansuoti viešąsias paslaugas.

Šalies ekonomikai šiemet patiriant recesiją Vyriausybės parengta mokesčių reforma pablogintų šalies investicinį klimatą, todėl ją reikėtų atidėti, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.  Jo teigimu, tam pritaria ir kitos verslo bei darbdavių organizacijos.

Valdančiųjų koalicijos narys Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad mokesčių reformos paketui pasiekus parlamentą kai kurie mokesčiai turės būti keičiami. Anot jo, dėl dabartinės reformos valstybės biudžetas negautų daugiau mokesčių, ji tik perstumdytų eilutes – iš vienų daugiau paimtų, o kitiems daugiau duotų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad trečiadienį pradeda siųsti priminimus gyventojams, deklaravusiems pajamas, tačiau laiku nesumokėjusiems deklaruoto mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Artimiausiomis dienomis priminimus gaus daugiau nei 55 tūkst. gyventojų, kurie yra nesumokėję daugiau nei 5 eurų GPM ir kitų mokesčių. Bendra nesumokėta suma siekia 39,4 mln. eurų.

Nebaigus derinti mokesčių reformos paketo, Vyriausybė trečiadienį, tikėtina, jo nesvarstys, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, Seimui ketvirtadienį paketas irgi nebus pateiktas.

Vyriausybės siūloma mokesčių reforma Seime turėtų būti svarstoma kaip paketas, o ne atskiromis dalimis – tokiu atveju tai jau nebūtų reforma, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, tai mažintų valstybės galimybes finansuoti įsipareigojimus, įskaitant ir tuos, dėl kurių yra sutarusios visos partijos.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką vadina „paskutinės minutės reforma“, tačiau sako besitikinti, kad Seime atsiras valios ją priimti.  „Norisi tikėti, kad politinės valios pastangomis, konstruktyviomis diskusijomis Seime atsiras valia, galia ir gebėjimai šitą reformą priimti, nors ji ir pavėluota, paskutinės minutės reforma, bet norisi tikėti, kad tokių galimybių yra“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Mokesčių didinimas vidurinei klasei per recesiją ves į krizę, sako prezidento patarėjas. Taip jis komentavo naujausius Vyriausybėje svarstomus mokesčių reformos pasiūlymus.

Finansų ministerija pranešė, kad planuojamas didesnis individualios veiklos apmokestinimas, papildomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, kt. Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, šia pertvarka siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė užsimojo keisti mokesčių reformą ir lietuviams dabar žada vokišką gerovę. Sulaukusi kritikos lavinos dėl planų didinti mokesčius dirbantiems individualiai, ministrė šiek tiek atsitraukia ir žada nedidinti mokesčių didesniam būriui lietuvių – tiems, kas uždirbs iki 15 tūkst. eurų per metus. Verslo atstovai tokias ministrės korekcijas vadina kosmetinėmis ir toliau reikalauja reformą atidėti lengvesniems laikams.

Kiek mokėsime už elektrą, dujas ir šildymą antrąjį pusmetį? Europos rinkoje energetikos ištekliams atpigus, ekspertai mato galimybes ir gyventojams mažiau mokėti už elektrą bei dujas. Šildymas esą irgi neturėtų būti brangesnis. Energetikos ministras Dainius Kreivys tokias prognozes vertina atsargiai ir pažadų, kad kainos liks mažesnės, nedalina. Jis tik perspėja, kad brangias elektros sutartis tebeturintys gyventojai nuo liepos gali nebegauti kompensacijų.

Trečiadienį Finansų ministerija publikavo specialią skaičiuoklę, kuri rodo, kaip individualią veiklą vykdantiems gyventojams pasikeis mokesčiai, jeigu Seimas priims ministerijos ir Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus. Sprendžiant iš skaičiuoklės, jeigu žmogus kas mėnesį gaus, pvz., 1 tūkst. eurų pajamų ir atskaito preziumuojamas fiksuotas 30 proc. išlaidas, palyginti su dabar mokamais mokesčiais, po pakeitimų jo mokėtina mokesčių suma išaugs 8,27 euro per mėnesį arba 99,22 euro per metus.

Tarp didmeninės prekybos įmonių pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą sumokėjo tabako prekybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis trečiadienį pranešė portalas „Verslo žinios“. „Philip Morris Baltic“ per pirmus tris šių metų mėnesius, įskaitant PVM ir akcizus, į valstybės biudžetą sumokėjo 50,6 mln. eurų mokesčių – 7,4 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Mokesčių pertvarką Vyriausybė planuoja svarstyti kitą savaitę, BNS informavo finansų ministrės atstovė spaudai. Pasak Hermantės Brandišauskaitės, tarpinstituciniame pasitarime nuspręsta klausimą perkelti į kitą savaitę, nes dar reikia atlikti techninius projektų pataisymus. Anksčiau planuota, kad mokesčių įstatymų pakeitimus Ministrų kabinetas svarstys trečiadienį.

Kai kurių mokesčių reformos korekcijų pasiūliusi Finansų ministerija įnešė dar daugiau painiavos ir neaiškumų, sako mokesčių ir ekonomikos ekspertai. Komentuodami naujausius pasiūlymus jie sako, kad individualios veiklos apmokestinimas tebelieka labai sudėtingas ir kelia nerimo žmonėms, be to, iki 3 proc. sumažintas GPM tarifas šiai veiklai nekeičia esmės – jos apmokestinimas vis tiek auga.

Prognozuojama, kad šiemet ir kitais metais Lietuvoje veikiantys didieji bankai gali uždirbti rekordinį pelną, viršijantį milijardą eurų. Tačiau bent dalį papildomų pajamų bankai turės pervesti į valstybės biudžetą. Antradienį Seimas galutinai pritarė tai numatančiam Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui.