mityba

Bananų dieta tiks tiems, kurie turi žarnyno problemų, sergantiems tokiomis ligomis, kuomet atsiranda kūno pabrinkimai. Bananai naudingi ir sergant gastritu. Kanados mokslininkai išaiškino, jog bananai stimuliuoja epitelio atsinaujinimą bei sulčių išsiskyrimą, saugantį vidinę skrandžio sienelę nuo pažeidimų.

Makaronai, bulvės, sūris, majonezas – tai produktai, kuriuos pirmiausia rekomenduojama išbraukti iš valgiaraščio norint sulieknėti ir sveikai maitintis.

Gestacinis cukrinis diabetas – tai angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu, kuris padidina nėštumo komplikacijų riziką. Gestacinis diabetas Europoje diagnozuojamas 1–4 proc. visų nėščių moterų. Lietuvoje – apytikriai 1,5 proc. Paprastai jis pasireiškia po 24-tos nėštumo savaitės. Ką reikėtų žinoti, jei išgirdote diagnozę – gestacinis diabetas? Į klausimus atsako Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė.

 Mokslininkai įrodė, kad valgydami daržoves jūs tapsite greitesni, vikresni, seksualesni ir net galėsite įveikti savo priešus, rašo buzzfeed.com 1. Tapsite laimingesni Tyrimas buvo pradetas 2013 m. sausio 24 dieną. Tyrime iš viso dalyvavo 281 vidutinio amžiaus vyrai ir moterys, kurie 21 dieną pildė mitybos ir nuotaikos dienoraštį. Tomis dienomis, kai tyrime dalyvavę žmonės valgė daug vaisių ir daržovių, pažymėjo, kad jie jautėsi ramesni, laimingesni ir turėjo daugiau energijos.

Apie gražesnę figūrą, tobulesnes linijas, grakštesnes rankas ir lieknesnes kojas svajojame visos. Yra rūšis moterų, kurių medžiagų apykaita yra labai greita, todėl vargti dėl viršsvorio joms nereikia. Tačiau yra rūšis moterų, kurios kiekvieną dieną stengiasi nugalėti norą suvalgyti skanesnį kąsnelį ir kovoja su savimi kaip kaskart „per nenoriu“ pradėti kasdienę mankštą.

 Mūsų tauta tūkstančius metų valgė lašinius, riebią mėsą, natūralų sviestą, taukus ir retai, nebent per pasninką, sėmenų aliejų, turintį sklerozę malšinančių savybių. Nieko blogo jiems nenutiko. Senesni žmonės prisimena, kad tuomet infarktas, insultas, alerginės ligos ir vėžys buvo labai reti. Mirdavo nuo infekcinių ligų, senatvės, nukankinti valdžios, karų ir trėmimų.

Internete siūloma pasirašyti po peticija, su kuria vegetariškos, veganiškos mitybos šalininkai kreiptųsi į Seimą dėl vaikų maitinimo darželiuose ir mokyklose. Vegetarų nuomone, Šiaulių švietimo įstaigose vegetarinis maistas yra skurdus. Siūlo kitokią peticiją Peticijoje, po kuria agituojama pasirašyti, pabrėžiama, kad švietimo įstaigų meniu trūksta arba visiškai nėra šviežių vaisių, daržovių, šviežiai spaustų sulčių, riešutų, sėklų, šaltai spaustų aliejų ir kitų produktų.

š žvaigždžių galima sužinoti ne tik savo likimą, charakterio savybes, pomėgius ar polinkius. Jos gali patarti, kaip maitintis, kad be jokių pastangų svoris vėl taptų idealus! AVINAS (03 21 – 04 20) Jūsų priešas – skubėjimas! Trykštate energija, amžinai kur nors skubate ir vienu metu tvarkote tūkstančius reikalų. Nemėgstate triūsti virtuvėje. Verčiau užsisakote picą ar pasišildote dešrainį. Būkite atsargūs. Valgote per greitai ir nesusikaupę.

Žiupsnelis druskos į rytinę košę, šiek tiek druska pagardiname pietų patiekalą ir dar truputį įberiame į vakarienei skirtas salotas. Dar pridėkime tą druską, kuri yra duonoje, dešroje, padažuose, konservuotose daržovėse ir kituose pramoniniu būdu gaminamuose maisto produktuose... ir mes jau gerokai viršijame rekomenduojamą paros druskos kiekį! Jeigu esate statistinis lietuvis, turbūt ir Jūs suvartojate žymiai daugiau druskos nei reikėtų.

Justina Mitkaitė, LRT radijas 2013-tuosius Seimui paskelbus Sveikatingumo metais, gyventojai skatinami daugiau judėti, sveikiau maitintis bei atsisakyti žalingų įpročių. Įvairiais renginiais valstybės, savivaldybių institucijos ir nevyriausybinės organizacijos ragins prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, kuri didžiąją dalimi, kaip rodo mokslo tyrimai, yra paties žmogaus rankose.

Ir vėl užkandžiauji prieš miegą? Šis vakaras tikrai paskutinis, o nuo rytojaus pradėsi lieknėti? Nurimk, Tau nereikia liautis valgius prieš miegą. Tau tereikia žinoti kelis produktus, kuriuos gali suvalgyti ir prieš pat miegą! Kokie gi jie? Atskleisime paslapties šydą!   Dažnai mūsų skaitytojai teiraujasi apie sveikus bei naudingus produktus, tad dabar mes Jums papasakosime ką turėtumėte žinoti visi, norintys išsaugoti ne tik sveikatą, bet ir dailią figūrą.

Dėl streso valgymo įpročiai dažnai tampa nebekontroliuojami. Nors visi mes į stresą reaguojame skirtingai, vis dėlto kai kurios reakcijos būna panašios. Auganti įtampa kelia norą užkandžiauti. Daugeliui žmonių kartu su stresu atsiranda didžiulis noras suvalgyti "ką nors saldaus". Angliavandenių troškimas gali būti susijęs su organizmo bandymu pagaminti smegenyse daugiau serotonino. Serotoninas – cheminė medžiaga, sukelianti ramybės ir pasitenkinimo jausmą.

Šventės neatsiejamos su tradicija daug ir skaniai pavalgyti. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena pagrindines mitybos taisykles ir pateikia patarimus Jūsų šventiniam stalui. Taigi – ką valgysime per šventes? Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai teigia, kad švenčių laikotarpiu turi būti neužmirštos 3 pagrindinės mitybos taisyklės: įvairumas, nuosaikumas ir subalansuotumas.

Ar teko girdėti apie dietą, kuri vadinama madingiausia dieta šiomis dienomis? Šios dietos pavadinimas asocijuojasi ne tik su tekančios saulės šalimi, bet ir su tuo, jog laikantis šios dietos, Jums pavyks atsikratyti ne tik nereikalingų kilogramų, bet ir nereikalingų centimetrų. Labiausiai viliojanti šios dietos tezė yra ta, jog poveikis yra ilgalaikis, kuris išlieka 2–3 metus. Be to, ši dieta padeda atsikratyti 8 kilogramų per dvi savaites.

Šiandien dietologai ir medikai vienas per kitą pataria vartoti vienokių ar kitokių maisto papildų, kad mūsų kasdienių stresų ir nepalankios ekologijos išsekintas organizmas gautų visų jam reikalingų medžiagų. Tačiau dėl vieno žinomiausių ir labiausiai paplitusių papildų jie lig šiol niekaip negali sutarti. Valgomoji druska – pats pirmasis žmonijos istorijoje maisto papildas, mityboje naudojamas nuo neatmenamų laikų.

Kim Kardashian plačiai pagarsėjusi savo įspūdinga moteriška figūra – bet tai ne tik iš tėvų paveldėtų puikių genų, o ir sunkaus darbo rezultatas. Realybės šou žvaigždė savo grožio puoselėjimui ir sportui negali nei laiko, nei pastangų – o praėjus Padėkos dienai, per kurią amerikiečiai sėda prie gausiai nukrautų, Kim su gerbėjais dalijasi savo lieknėjimo paslaptimis, rašo dailymail.co.uk. „Meskite tuos likučius lauk!“ – pataria K. Kardashian.

Viena iš „Sveikatiados“ projekto veiklų „Sveikatiados takas“, kviesdamas mokinius į netradicines sveikos gyvensenos pamokas, aplankė jau penkias šalies mokyklas. Pirmą kartą ugdyti Lietuvos mokinių sveikos gyvensenos kultūrą pasitelktas interaktyvus, žaismingas bei pasaulyje plačiai paplitęs „Lobių medžioklės“ metodas.

Pus­ry­čiai – tai pir­ma­sis die­nos val­gis, ku­ris svar­bus ir vai­kams, ir suau­gu­siems. Nuo pus­ry­čių pra­si­de­da val­gy­mo re­ži­mas.

Seime, prasideda įžanginė konferencija į Sveikatingumo metus: „2013 - ieji – Sveikatingumo metai: ar įmanoma visuotinė sveika gyvensena Lietuvoje?“ Šia konferencija siekiama keisti atsakingų institucijų požiūrį į sveikatos sistemą – nuo brangiai kainuojančio pasekmių likvidavimo, ligų gydymo, žvilgsnį nukreipiant į sveikatingumą, ligų prevenciją.

Ar pirktumėte vaistus žinodami, kad yra 95 proc. tikimybė, jog jie neveiks, ir net 80 proc. šansų, kad dar ir pakenks jūsų sveikatai? Sakote, kvailas klausimas? Tačiau begalė žmonių visame pasaulyje laikosi dietų, kurių poveikis – lygiai toks pats. 95 proc. dietos besilaikiusių žmonių numestas svoris per ketverių metų laikotarpį sugrįžta, o 70-80 proc. jų tampa didesnis nei buvo prieš pradedant laikytis dietos.

„Tai, ką mes valgome, didžiąja dalimi yra apspręsta kultūrinių, socialinių ir psichologinių faktorių. Kultūrinis ir socialinis spaudimas turi įtakos tam tikro maisto prieinamumui ir tinkamumui, o individualius mitybos įpročius suformuoja mūsų aplinkiniai, ypač šeima“, - taip Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė pradeda kalbą apie valgymo sutrikimus. Valgymo sutrikimai iš tiesų nėra mitybos problemos, o žemos savivertės ir nepasitenkinimo savimi išraiška.

Lapkričio 8 d. – tai diena, kai Europos šalyse yra minima sveikos mitybos diena. Šią dieną yra organizuojami renginiai, kuriuose pasakojama apie mitybos principus, o visuomenė yra skatinama sveikai maitintis. Prisidėdamas prie šios dienos renginių, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – NMVRVI) primena visiems vartotojams apie pusryčiavimo svarbą ir naudą.

Daugybė žmonių kasdien dirba ne sunkų fizinį darbą, o linksta ties intelektualinių gebėjimų reikalaujančiais projektais: skaičiais, schemomis, tekstu kompiuterio ekrane. Bet dauguma mitybos principų yra pritaikyti žmonėms, gyvenantiems vidutiniškai aktyvų fizinį gyvenimą. Taigi net ir kruopščiai jų laikantis, bet nuolat sėdint ir mažai judant, svoris vis tiek neišvengiamai augs. O jei dar laikysitės biurų darbininkams įprasto bandelių ir picų valgiaraščio, pokyčiai tikrai nedžiugins.

Europos maisto saugos tarnyba (EMST, angl. – EFSA) paskelbė atnaujintą ataskaitą dėl akrilamido kiekio maisto produktuose 25 Europos šalyse. Akrilamidas yra cheminė medžiaga, susidaranti perdirbant maisto produktus. Ataskaitoje išanalizuoti 2007 - 2010 m. duomenys rodo, kad per šį laikotarpį daugumoje maisto produktų grupių esminių pokyčių nebuvo.

Kai manekenių apimtys nedžiugina, o trukdo gyventi. Didžioji dalis dailiosios lyties atstovių svajoja sulieknėti ar bent jau numesti porą trejetą kilogramų vasaros atostogų sezonui, šventėms, draugės vestuvėms – o kartais tiesiog be jokios progos. Tokių moterų paslaugoms kuriamos lieknėjimo programos, atidaromi sporto klubai, žurnalai vienas per kitą spausdina vis veiksmingesnes, jų teigimu, dietas. Tačiau yra moterų, kurios labai norėtų priaugti svorio, tik niekaip negali.

Net ir tie, kurie skiria pakankamai dėmesio tam, ką ir kaip valgo bei geria, gali būti suklaidinami visuomenėje vyraujančių klaidingų įsitikinimų apie taisyklingą maitinimąsi. Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė atkreipia dėmesį į 10 labiausiai paplitusių mitų. 1. Liesi produktai yra sveikesni. Vien tai, kad produkte yra mažiau riebalų, dar nereiškia, kad jis sveikesnis. Yra daug produktų, kuriuose daug riebalų, o jie yra ne tik sveiki, bet ir būtini mūsų organizmui.

Įvairiausių mitų apie maisto produktus – begalė: „brangesni produktai kokybiškesni už pigesnius“, „šviežiuose vaisiuose ir daržovėse daugiau vitaminų nei šaldytuose“, „ožkos pienas vertingesnis už karvės“. Gamintojams naudinga, kad šiais ir panašiais mitais tikėtų vartotojai. Pirmojo Baltijos kanalo laidos „Gyvenamoji aplinka. Mitai apie maisto produktus“ kūrėjai aiškinosi kur tiesa, o kur išsigalvojimai, kokius mitus sugalvojo patys gamintojai ir kodėl.

Statistikos departamento duomenimis, daugiau nei trečdalį savo mėnesio išlaidų Lietuvos žmonės skiria maistui. Tačiau, ar visada mokama kaina atitinka produkto vertę? Ar tikrai produktai, ant kurių etikečių puikuojasi užrašas „be konservantų“, yra maistingi ir saugūs mums ir ypač – vaikams? Į šiuos klausimus vartotojai negauna vienareikšmio atsakymo nei iš valstybinių institucijų, nei iš maisto gamintojų.

Saugus maistas ir sveikos mitybos įpročiai – vieni pagrindinių svertų, lemiančių gerą žmogaus sveikatą. Po eilę metų trukusių tyrimų paaiškėjo, kad lietuviai – vieni mažiausiai sveika gyvensena besirūpinančių europiečių. Nejudrus gyvenimo būdas, neracionali ir nesveika mityba, žalingi įpročiai lemia net 70 proc. lėtinių ligų. Lietuvoje gyvena ir daugiausiai rūkančiųjų bei vartojančiųjų alkoholį. Renkasi pigesnį „Eurobarometro“ atliktos apklausos duomenimis, net 95 proc.

„Yahoo.com“ šaltinių teigimu, pagal JAV atliktą mėgstamų dietinių papildų, multivitaminų, tyrimą buvo nustatyta, kad jie šiek tiek sumažino vėžio riziką vyrams gydytojams, kurie juos vartojo daugiau nei dešimtmetį. Šie rezultatai stebina, nes daugelis atskirų vitaminų tyrimų parodė, kad jie nepadeda užkirsti kelio lėtinėms ligoms ir kartais net gali padidinti vėžio riziką. Šiame naujame tyrime gauti rezultatai, kad multivitaminai sumažino susirgimo vėžiu galimybę 8 procentais.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad riebalai nėra jau toks didelis baubas, kiaušiniai gali padėti išsaugoti gerą atmintį. Tuo tarpu alkoholis – apginti nuo kai kurių rimtų ligų. Tegyvuoja spragėsiai! Spraginti kukurūzai įgijo prastą reputaciją dėl to, kad pastaraisiais dešimtmečiais buvo pardavinėjami persunkti riebalais.

D. Britanijos Karališkoji draugija pabandė atsakyti į klausimą, kokie išradimai buvo patys svarbiausi visoje kulinarijos istorijoje.  Kviestiniai maisto ir gėrimų srities ekspertai ėmėsi sudarinėti 20 svarbiausių žmonijos istorijoje kulinarinių išradimų sąrašą, skelbia „The Atlantic.com“.  Jie rėmėsi 4 pagrindiniais kriterijais: racionalumu, paprastumu naudoti, išoriniu patrauklumu ir nauda sveikatai.

Atkreipti visuomenės dėmesį į sveiką mitybą, informuoti apie pasaulio maisto problemą ir stiprinti žmonių solidarumą kovojant su badu, prasta mityba bei skurdu - tokius tikslus išsikėlė spalio 16-ąją - Pasaulinę maisto dieną mininčios šalys. Pasaulinė maisto diena minima nuo 1979 metų. Tądien, pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), rengiamos nemokamo maitinimo ir paramos akcijos, siekiama atkreipti dėmesį į sveiką mitybą.

Rudenį žmogaus organizme vykstantys pokyčiai bei patiriama psichologinė įtampa dėl besikeičiančių metų laikų gali tapti įvairių sveikatos problemų priežastimi. Norint sumažinti sezoninės depresijos pasekmes, būtina pasirūpinti taisyklinga ir visaverte mityba. Gydytojai akcentuoja atsakingą vartojamo maisto ir gėrimų pasirinkimą bei pateikia kelis pagrindinius tinkamo maitinimosi principus, padėsiančius sustiprinti organizmą ir harmoningai jaustis.

Mitybos racionas, kuriame yra daug pomidorų, gali sumažinti insulto riziką, teigia Suomijos mokslininkai, skelbia BBC. Mokslininkai ištyrė likopeno – ryškiai raudonos spalvos medžiagos, kurios randama pomidoruose, paprikose ir arbūzuose, poveikį.Tyrimas, kuriame dalyvavo 1 tūkst. 31 asmuo, parodė, kad tie, kurių kraujyje buvo rasta daugiausia likopeno, turėjo mažiausią riziką dėl insulto.

Naujas tyrimas rodo, kad nutukimas kur kas pavojingesnis vaikams, nei manyta anksčiau, rašo BBC. Tad kodėl tėvai leidžia vaikams nutukti? Prasidėjus naujiems mokslo metams Didžiojoje Britanijoje, stipriai padidėjo uniformų poreikiai itin stambiems pradinukams. Britės Carol ši žinia nenustebino, jos dvi dukterėčios būdamos 11-os metų dėvėjo 14-o dydžio (L dydžio) drabužius, kuriuos šiaip nešioja suaugusios britės. Jos sūnus paauglystėje svėrė 127 kilogramus.

Studijuojant rasti būdų, kaip gyventi sveikai, gali būti tikrai didelis iššūkis, ypač jeigu palikote namus pirmą kartą gyvenime. Be mamyčių, kurios reguliariai ruošia sveiką maistą, naujiems studentams, palikusiems jaukią ir saugią namų zoną, gyventi sveikai gali tapti nelengvu darbu, prie kurio reikia priprasti. Kai paskaitų tvarkaraščiai gana griežtai apriboja jūsų gyvenimą ir sunku rasti laiko netgi sau, išsiugdyti sveiko gyvenimo įpročius gali atrodyti tiesiog neįmanoma.

Skirtingų šaltinių duomenimis, nepakantumą maistui būtų galima diagnozuoti kone kas dešimtam žmogui. Dažnas mūsų nė nenutuokiame, kad galvos skausmai, nepaaiškinamas dirglumas, pašliję nervai ir greitas nuovargis bei bendras silpnumas tėra organizmo reakcija į... paprasčiausius maisto produktus.

UAB „Fazer Lietuva“ birželio-liepos mėnesiais vykdytų akcijų metu apklausė per 100 ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentų bei panašų skaičių įvairių įmonių darbuotojų ir išsiaiškino respondentų pusryčiavimo įpročius. Daugiau nei pusė apklaustųjų neabejojo, jog pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis.

Žinoma, pasaulyje yra nemažai žmonių, kurie grybų nemėgsta ir jų nevalgo. Vis dėl to, ką daryti, jei labai mėgstate grybukus ir esate nėščia? Ar reikia atsisakyti mėgiamo maisto? Jei ne, tai kokius grybus galima valgyti esant nėščiai? Reikia pastebėti, kad dauguma gydytojų ir dietologų, dėl visa ko, apskritai rekomenduoja nėščiosioms nevalgyti grybų, kaip sunkaus ir sunkiai virškinamo maisto, kuris kai kuriems žmonėms gali sukelti alergiją.

Kasmet mažųjų moksleivių tėvai su nerimu laukia naujų mokslo metų. Prasidėjus jiems reikia pasirūpinti ne tik būtiniausiomis knygomis ar rašymo priemonėmis, bet ir pasukti galvą, kaip užtikrinti, kad jų atžalos mokykloje sočiai ir sveikai maitintųsi. Prekybos tinklo „Iki“ skaičiavimais, sotų ir sveiką maistą, kokį rekomenduoja gydytojai dietologai, vaikui į mokyklą galima kasdien suruošti už maždaug 7–12 litų.

Kanados mokslininkų įsitikinimu, šalia dviejų esminių ir iki skausmo žinomų lieknėjimo principų „saikingai valgyti“ ir „kuo daugiau judėti“ būtina pridurti dar vieną, lygiai tokios pačios svarbos, tačiau dažnai užmirštamą taisyklę – „gerai išsimiegoti“. Miego stoka – viena iš svarbiausių nutukimo epidemijos priežasčių, rašo Today.com.

Mes dažnai girdime šią frazę: naudokite savo valgį kaip vaistą. Bet ką tai iš tikrųjų reiškia? Galbūt, yra kažkoks specialus maistas, kurį reikia ruošti, kai sergate? O gal yra valgių, kurie leis šių susirgimų išvengti? Augaliniai produktai turi ypatingas molekules, vadinamas fitonutrientais (augalinėmis maisto medžiagomis), kurios gali įjungti ir išjungti jūsų DNR, padėdamos užkirsti kelią ligoms, o taip pat išgydyti ūmų (trumpalaikį) susirgimą, rašo huffingtonpost.com.

Pasninkas – sena daugelio tautų ir religijų tradicija. Apie mitybą, dietas, organizmo valymą sukurta daugybė teorijų, kurios neretai prieštarauja viena kitai. Taigi, kaip teisingai pasninkauti ir savo organizmui ne pakenkti, o padėti? Pateikiame jums ištrauką iš Michalo Tombako knygos „Kaip sveikai gyvenyi 150 metų“ , kurią išleido leidykla „Obuolys“. *** Žmogaus organizmas sudarytas pagal fizikos ir chemijos dėsnius.

Dabar tiek daug alergiškų vaikų. Kartais pagalvoju, ar dėl to kalti maisto priedai, kurių dabar pilna produktuose? Gražina Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė: – Maisto priedai tikrai padidina alergijos, įsijautrinimo galimybę. Ypač kūdikiai ir maži vaikai iki trejų metų, kada pats alergijos augimo pikas. Maisto priedai imuninę sistemą išbalansuoja: ji pradeda „kreivai“ atsakyti į pasaulį – įsijautrinti kam nereikia.

Riebalų rūgštys jau seniai tapo vienu madingiausių žodžių junginių, ypač kalbai pasisukus apie sveiką mitybą. Parduotuvėje galima nusipirkti kiaušinių, duonos, margarino, papildytų omega-3 riebalų rūgštimis, o su įvairiausiais maisto papildais siūloma papildyti organizmo omega-6 ir net omega-9 atsargas.

Suzanne'os de la Monte žiurkės buvo dezorientuotos ir sumišusios. Ieškodamos kelio iš apskrito vandens labirinto – įprasto graužikų atminties testo, – jos greitai pamiršdavo kur buvusios ir negalėdavo surasti panardintos saugios platformos. Vietoje to, jos taškėsi be tikslo. „Joms demencija. Jos negali išmokti ar atsiminti,“ sako S. de la Monte, neuropatologė iš Browno universiteto Providence, Rodo saloje. Atidesnis žvilgsnis į žiurkių smegenis atskleidžia didžiulius pažeidimus.

Prasidėjus mokslo metams mamos vėl stos į kovą su mokyklinukų nenoru pusryčiauti. O kur dar informacijos gausa, kad štai šis valgis tinka, o anas – gryni nuodai... Dribsniai dribsniams nelygūs Kai patys tėvai dar buvo vaikai, egzistavo trys klasikiniai pusryčių variantai – košė, kiaušiniai ir sumuštiniai. Šuo metu reklama pakeitė mūsų nusistatymus. Ji netgi mūsų sąmonėje patalpino „sausų pusryčių“ sampratą.

Lietuvoje vaikus sveikai maitintis skatinančios programos pinigai skiriami egzotiškiems vaisiams, o kaimynai latviai mokiniams ir darželinukams siūlo savo užaugintus obuolius bei morkas. Maždaug 9 mln. Lt – tokia suma pernai galėjo papildyti šalies sodininkų ir daržininkų pajamas, jei ES ir nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojama programa „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“ būtų palanki vietos augintojams.