menas

Aukcione Vicento van Gogho paveikslas parduotas net už 13 milijonų eurų, o Briuselyje duris atvėrė garsiausio pasaulyje gatvės menininko Banksy paroda. „Sotheby’s“ aukciono Paryžiuje pažiba – prieš 134-erius metus Vincento van Gogho nutapytas paveikslas „Gatvės peizažas Monmartre“. Tai – vienas iš 200 paveikslų, kuriuos olandų tapytojas sukūrė dvejus metus gyvendamas Paryžiuje. Viešai šis kūrinys nebuvo prieinamas daugiau nei šimtmetį po to, kai paveikslą įsigijo viena prancūzų šeima.

Judri Izraelio sostinės gatvė atrodo kaip lengvas teptuko potėpis. O štai menininkas teptuku „ryškina“ vaivorykštę. Kitoje nuotraukoje atrodo, kad jis piešia debesį. Šio menininko nuotraukos darytos ne kuo kitu, o mobiliuoju telefonu. Tačiau jos – visiškai kitokios, nei esame įpratę matyti. Anot jo, taip matyti pasaulį jis pradėjo po nelaimės prieš penkerius metus, kai leisdamasis parašiutu nukrito į nuotekų rezervuarą.

13-ka metų amerikiečių menininkas Mike’as Winkelmann’as kiekvieną dieną savo kompiuteryje sukurdavo po piešinį. Turėdamas laisvo laiko taip jis stengėsi geriau įvaldyti grafinio dizaino sugebėjimus, o galiausiai visus 5000-čius savo darbų sudėjo į vieną didelį  skaitmeninį koliažą. Menininko nuostabai jo kūryba aukcione sukėlė rekordinę audrą. Pirmą kartą meno kūrinys, kurio negalima net pačiupinėti buvo parduotas už beveik 60 mln. eurų.

Visą savaitę iki pat sekmadienio sutemus aktoriai iki paryčių budės teatro fojė. Teatralizuotoje erdvėje įsikurs skirtingų kartų aktoriai, o juos praeiviams bus galima stebėti tiesiog pro vitrininius langus iš gatvės. Ima temti, o Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro languose sužiba šviesos. Pro vitrininius langus į panevėžiečius lyg nuo scenos žvelgia aktorė Toma Razmislavičiūtė – Juodė.

Lietuviai randa būdų kaip ir kur prasiblaškyti ir paganyti akis. Vilkaviškio rajone surengta netradicinė paroda. Paežerių dvaro langai virto kone meno kūriniais – iškabinti karpiniai. Vilkaviškiečiai džiaugiasi tokia idėja. Sako, yra bent kur sielą atgaivinti. Dvi vilkaviškietės, saulėtą dieną išėjo pasivaikščioti ir nepraleido progos pasigrožėti netoli Vilkaviškio stovinčio Paežerių dvaro langais. Jie paversti savotiška galerija: „Ir jau nebe pirmą kartą. Na, puiki paroda.

Nauji Norvegijos nacionalinio muziejaus skenavimai patvirtino, kad paslėptą žinutę Edvardo Muncho „Klyksme“ ten paliko pats menininkas. 1893 metais sukurtas klykiančio žmogaus paveikslas, kurio originalus pavadinimas – „Der Schrei der Natur“ („Gamtos klyksmas“), tapo vienu žinomiausių kūrinių pasaulyje. E. Munchą įkvėpimas aplankė vaikščiojant. Menininkas danguje matė ryškias raudonas šviesas, kurias galimai sukėlė Krakatoa išsiveržimas. „Vaikščiojau kartu su dviem draugais.

Vieną po kito Rusijos menininkai į eketę įleidžia paveikslus. Ten pat keliauja ir skulptūros. Ne, meno kūriniai ne skandinami – po ledu rengiama meno paroda. O norint ją pamatyti ir jums teks apsivilkti naro kostiumą ir panerti į ledinį Baltosios jūros vandenį. Tokią parodą menininkai sugalvojo padaryti Rusijos šiaurėje, Karelijoje.  Nuotraukos ir skulptūros pasakoja apie povandeninį Baltosios jūros gyvenimą – jos florą ir fauną. „Keičiasi klimatas, keičiasi ir Baltoji jūra.

Įeidami į Meksikos vaško muziejų lankytojai net kiek nuščiūva – juos pasitinka gausūs muziejaus darbuotojų plojimai. Taip jie sveikina po karantino sugrįžusius į vėl atsidariusį muziejų žmones. Šis ką tik atvėrė duris, mat Meksika sušvelnino ribojimus. „Iš pradžių yra kiek baisu. Tačiau muziejų atidarymas yra pirmas žingsnis, norint grįžti į normalų gyvenimą. Turime suprasti, kad gyvensime kitaip“, – sako muziejaus lankytoja Nancy Madrid.

Australijos politikai vyriausybės rūmų kieme atidengė karalienės Elžbietos II-osios skulptūrą ir sako, kad prie jos nuolat fotografuojasi žmonės. Karalienė už šią dovaną jiems padėkojo vaizdo skambučiu. „Labas rytas. Na, bent man rytas, o koks laikas pas jus – nežinau“, – taip karalienė Elžbieta II kreipiasi į Adelaidės valdžios atstovus. Su jais monarchė aptaria ne tik koronaviruso situaciją, bet ir naują vyriausybės rūmų kiemo puošmeną – karalienės skulptūrą.

Susikibusią porelę, einančią Paryžiaus gatve, šalia žaidžiant vaikams, o fone vėjui sukant malūną, dar XIX amžiuje nutapė Vincentas Van Gogas. Daugiau nei šimtmetį šį paveikslą buvo galima pamatyti tik vartant autorius kūrybos katalogus. Mat visą šį laiką paveikslas, pavadinimu „Gatvės vaizdas Monmartre“ priklausė vienai prancūzų šeimai. „Kai paveiksle pamatai malūną, pagalvoji: „Van Gogas? Vėjo malūnas? Paveikslas turbūt „pasakoja“ apie Olandiją“. Tačiau ne, tai yra Monmartras.

Baigus daugiau nei dešimtmetį trukusią renovaciją, Vilniuje balandį duris atvers vienuoliktasis Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys. Jis įrengtas buvusių carinių kareivinių pastate, esančiame T. Kosciuškos gatvėje. „Padalinį lankytojams atversime balandžio pabaigoje, bus oficialus atidarymas.

Lietuviai vis neatsidžiaugia sniegu ir iš jo daro nuostabius dalykus. Vienas Vilkaviškio rajono gyventojas, vos tik gausiau pasnigo, kibo į darbą ir kieme atsirado kruizinis laivas, pilis ir netgi didingas prie Vilkaviškio stovintis Paežerių dvaras. Sniego skulptūromis susižavėjo ir kaimo žmonės. Tad prie gyvenvietėje veikiančios kepyklėlės išdygo net trijų metrų sniego šakotis. Prie Vilkaviškio rajono Gižų kaimo gyventojo Aurimo Kilikevičiaus namų kiemo vartų rangosi milžiniška gyvatė.

Kalnai sniego – vargas kelininkams ir kiemsargiams, o štai vaikams – smagiausia karantino pramoga. Vieni lipdo sniego senius, besimaudančius džiakuzi, kiti, tėvų padedami, lipdo senius kelių metro aukščio, ar kuria sniego bunkerius, čiuožyklas. Netoli Vilniaus esančiuose Zujūnuose puikuojasi milžiniškas sniego senis. Sniego milžinas džiugina ir pro šalį pravažiuojančius, ir praeinančius.

Menui ribų nėra. Pusamžis benamis iš Panevėžio nakvynės namų paprastus spalvotus pieštukus kuria kaip tikras virtuazas. Piešia tokius kūrinius, kad aplinkiniai lieka sužavėti. Talentingas vyras pieštukus į rankas paėmė vos prieš 7-erius metus, kai dėl klastingos ligos neteko abiejų kojų. O įgudęs piešti dabar iš to uždirba. Piešinius piešia pagal užsakymus arba tatuiruotėms. 58-erių Andrėjus vienas kaip pirštas – be namų ir šeimos.

Kol šalis kenčia nuo visuotinio karantino, atokus Juodupės miestelis Rokiškio rajone prablaškyti savo gyventojus sugalvojo gatvės dailininko piešiniais ant pilkų daugiabučių sienų. Milžiniškos pieštos figūros išties įspūdingos, o spalvingas gatvės menas dar ir nuobodulį išstumia. Gatvės menas dabar pasitinka visus gyventojus ar tik pravažiuojančius pro Juodupės miestelio centrinę dalį.

Plungės rajone veikia išskirtinės kapinės. Čia laidojami, kremuojami ne žmonės ir ne gyvūnai. Kas amžinam poilsiui atgula, ko gero, vienintelėse tokiose kapinėse pasaulyje? Plungės rajone prieš penkerius metus įkurtoje amžino poilsio vietoje nugulė meno kūriniai. Tokią juodu humoru kvepiančią vietą įkūręs bei kapinių prižiūrėtoju prisistatantis Juozas ir pats nestokoja humoro. „Aš kaip kapinių prižiūrėtojas, kitos tokios negirdėjau.

Prakartėlė, kokios dar nematėte. Ji vandenyje. Net 60 religinių skulptūrų savo rankomis sukūrė italų menininkas ir įspūdingą jų ekspoziciją surengė potvyniais garsėjančios Venecijos prieigose. Šiemet tai – viena įspūdingiausių Italijos prakartėlių. Ji neįprasta, nes plūduriuoja vandenyje ir tikrai traukia akį. Prakartėlę Burano saloje, Venecijos įlankoje sukūrė smulkus vietos verslininkas, turintis ir menininko gyslelę.

Kiekviena kaunietės Aušros Vingilės darbo diena įtempta – ji Kauno apygardos baudžiamųjų bylų teismo teisėja. Tačiau atsipalaiduoti ir nors trumpam pamiršti darbo rūpesčius ir problemas moteriai padeda jos mėgstama veikla – paveikslų siuvinėjimas. Šypsodamasi moteris pasakoja, kad visada buvo linkusi į menus. Ir nors vaikystėjė lankė dailės mokyklą, o pradinėse klasėse mokėsi siuvinėti, vėliau rankdarbiams niekada neskyrė per daug dėmesio.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, ieškome dovanų šeimos nariams ir galvojame, kaip nustebinti tuos, su kuriais šiemet prie bendro šventinio stalo sėdėti negalėsime. Vienas iš tokių būdų – tai šventinis atvirukas, įsitikinusi uteniškė Ilona Deveikienė, kurios rankomis kuriami atvirukai primena tikrą Kalėdų pasaką. Moteris gimė ir užaugo Utenoje ir jau 30-imt metų dirba slaugytoja Utenos ligoninėje. Šiuo metu ji slaugo ligoniukus vaikų skyriuje ir džiaugiasi galėdama padėti vaikams sveikti.

Pasaulį dėl koronaviruso ir toliau kaustant griežtoms karantino taisyklėms, priversti namuose likti žmonės neretai griebiasi įvairiausios veiklos prablaškyti nuobodulį. Tačiau, kai kuriems laikas namuose – puikus metas atskleisti netikėtus talentus. Kviečiame pamatyti, kokius stebuklus tiesiog iš degtukų kuria vienas egiptietis. Radiologas rytais ir menininkas vakarais.

Krakėse sugautas koronavirusas. Tiesa, perkeltine prasme. Žinomas medžio drožėjas sukūrė ąžuolinį paminklą šiai pavojingai infekcijai. Vyras menine kalba siekia priminti visiems, koks gajus yra šis užkratas. Tad būtina nuo jo deramai saugotis. „Šiais laikais mes kovojam su drakonu, vieną galvą nukertam, kita užauga – iki begalinio. Čia analogiška su tuo virusu“, – sako skulptorius Vytautas Ulevičius.

Iš viso aukcionui pristatyta beveik pustrečio tūkstančio fotografijų, tarp jų ir pirmoji kosmoso asmenukė. Na, o brangiausiai tikimasi parduoti nuotrauką su legendiniu astronautu Neilu Armstrongu. Daugiau nei 2400 nuotraukų iš „Apollo“ misijų ir NASA ekspedicijų į kosmosą aukso amžiaus. Visas šias fotografijas bus galima įsigyti naujajame „Christies“ aukcione. Dauguma nuotraukų vienetinės, tad ir atverti piniginę už jas teks plačiau – nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių eurų.

Įspūdinga mozaika, kurią vienas italas per rekordinį laiką sudėliojo iš tūkstančių Rubiko kubų. Pasiekimas skirtas paminėti bene populiariausio pasaulyje mechaninio galvosūkio jubiliejų. 26-erių italui Giovanniui užteko, kiek mažiau nei 16-os valandų, kad susukiotų net 6 tūkst. Rubiko kubų ir per rekordinį laiką iš jų sudėliotų didžiausią pasaulyje mozaiką.

Paslaptingojo britų menininko Banksy kūrinys aukcione parduotas už daugiau nei aštuonis milijonus eurų. Ekspertai sako, kad tokios sumos nepagailėjęs pirkėjas įsigijo vieną geriausių šiuolaikinio meno kūrinių. Garsiojo britų gatvės menininko Banksy darbas pavadinimu „Parodyk man Monet“ – Londono „Sotheby’s“ aukcione. Jis įvertintas 5,5 milijono eurų suma, tačiau paveikslą įsigyti norinčiųjų tiek daug, kad kūrinio vertė išauga akimirksniu. Banksy paveikslui jau 15 metų.

Buvęs Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Enrikas Kačinskas mėgaujasi pensija, kurią jau dešimt metų leidžia daržininkaudamas. O besikapstydamas savame sode ima kartais ir visokių keistenybių prisiaugina. Štai šiemet jis visus interneto draugus nustebino tikru gamtos pokštu į medį įvarytais moliūgais – kobromis. Juozo Miltinio dramos teatro aktorius savo darže lyg scenoje mėgsta papokštauti. Bet šįkart iš pakuotės pabertos sėklos jam iškrėtė tikrą stebuklą.

Menininkei anksčiau savo pačios mėnesinių kraujas kėlė pasišlykštėjimą, bet dabar ji jį naudoja kaip veido kaukę. Gabrielle Schlegel (22) pastebėjo, kad menstruacijų kraujas veido odai suteikia švytėjimo. Kiekvieną mėnesį ji juo taip pat tapo paveikslus. Mergina sako, kad užuot bijojusi „tos dienos“, dabar ji yra vienyje su motina gamta, rašoma dailystar.co.uk. Kai 13 metų jai prasidėjo mėnesinės, Gabrielle jautė gėdos jausmą. Per visą paauglystę mėnesinės jai buvo tikra našta.

Kaunietė medikė stebina savo darbais. Moteris siuvinėja kryželiu, tačiau tai, kas atgimsta jos paveiksluose, stulbina net patyrusius muziejininkus. Kaunietė siuvinėja žymiausio lietuvių dailininko Čiurlionio tapybos darbus. „Tai yra pirmasis Čiurlionio paveikslas – vienas dalykas jis yra pats nuostabiausias man paveikslas, jis mane sužavėjo dar paauglystės laikais“, – sako siuvinėtų paveikslų autorė Audronė Zupkienė.

Italijoje –  šešių su puse tūkstančio kvadratinių metrų piešinys Italijoje, kurį sukūrė garsus menininkas iš Prancūzijos. Gigantiškus meno kūrinius, kuriuose vaizduojamos susikibusios žmonių rankos, jis paišo visame pasaulyje ir taip siekia sukurti ilgiausią pasaulyje susikibusių žmonių grandinę. Tuo metu Vokietijoje, praeivius stebino į 30-ties aukštų dangoraižį įlipti nusprendęs žmogus-voras apsiavęs kaubojaus batais.

Palendrių vienuolyne Kelmės rajone į dangų pakėlė 70 kvadratinių metrų – trijų kambarių buto dydžio meno kūrinį, kuriame pavaizduotas angelas. Angelo autoriai profesionalus dailininkas ir neįgali moksleivė. „Štai tokį angelo piešinį atspausdintą ant drobės kūrybiškumo ugdymo mokytojo Valdo Kančausko suburta komanda ruošiasi kelti nuostabioje vietoje prie Palendrių vienuolyno“, – sako kūrybiškumo ugdymo mokytojas Valdas Kančauskas.

Keliamės į Pakruojį, kurio dvare floristai sukūrė 15 įspūdingų meilės arkų. Besiruošiantieji tuoktis galbūt išsirinks po kuria iš arkų prisiekti amžiną meilę, o visi kiti pasigrožės nuostabiais meno kūriniais iš augalų.  Dar kūrybos proceso metu šios arkos autorius pasakojo, kad kaip pagrindinę medžiagą specialiai pasirinko vyteles, kurios Lietuvos dvarų kultūroje naudojamos nuo seno.

Išvydus Svetlanos rankdarbius, galima pagalvoti, kad tai – tikros uogos ar gėlės. Iš polimerinio molio rankdarbius gaminanti moteris viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo dirbti su šia medžiaga ir be šios veiklos neįsivaizduoja savo gyvenimo. Dabar ji ne tik kuria išskirtinius dirbinius, bet ir savo žiniomis dalijasi su norinčiais išmokti lipdymo meno.  Gamyba iš polimerinio molio Svetlana susidomėjo prieš aštuonerius metus.

Jungtinėse Valstijose koronaviruso pandemija nutraukė metų metus puoselėtus renginius, tačiau tik ne sviesto skulptūrų parodą. Kasmetinį renginį, sulaukiantį didžiulio dėmesio, šiemet atidarė įspūdingas kūrinys, kuriam panaudota šimtai kilogramų sviesto. Tuo tarpu Afrikoje, vietinis menininkas išgarsėjo savo meno kūriniais iš makaronų. Nepaisant koronaviruso ribojimų, Niujorko valstijoje 52-trus metus iš eilės atidengiamas pirmasis, kasmetinės sviesto skulptūrų parodos eksponatas.

Trumpa atgaiva akims ir sielai. Didįjį lietuvių talentą – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį – nuo šiol galima ne tik pamatyti ar išgirsti, bet ir patiems pasijusti tarsi jo paveikslų viduje. Nacionalinėje dailės galerijoje pradeda veikti virtualios realybės kelionė po Čiurlionio pasaulį, tam tereikia užsidėti specialius akinius. Instaliacija jau pelnė tarptautinių apdovanojimų, o tautiečiams lietuviai kūrėjai ją pristato pirmą kartą. Kviečiame į neįprastą pasaulį Čiurlionio akimis.

Internete paplito vaizdo įrašas, kuriame – nemalonus incidentas pas menininką jo parodoje.  Įraše matyti, kaip atvykusi moteris įsigijo vieną iš Romero Britoo kūrinių, tačiau viskas tuo nesibaigė. Ši prie visų lankytojų ir paties menininko ėmė rėkti ir priekaištauti dėl seniau įvykusio incidento. Anot lankytojos, Romero lankėsi jos restorane ir jis itin šiurkščiai ir nemaloniai elgėsi su jos darbuotojais, todėl ši atėjo padaryti to paties.

Sakoma, paversk savo pomėgį darbu ir tau niekada nereikės dirbti. Iš Kėdainių kilusi, šiuo metu Kaune gyvenanti vos 21 metų Laura Grybauskaitė dar žingsniuoja iki to, kad jos hobis virstų pragyvenimo šaltiniu, ir svajoja apie savo tapybos studiją, tačiau daro tai užtikrintai ir sėkmingai. Pasirinkusi dirbti su aliejiniais dažais mergina kuria nuostabaus grožio paveikslus, kurie jau skinasi kelią į kitų žmonių namus.

Azartiškas aukcionas, kuriame vyko dešimtis milijonų kainuojančių meno kūrinių dalybos. Aukciono „perliukas“ – beveik 400 metų skaičiuojantis Rembrandto autoportretas. „Sotheby’s“ aukcionui pristatomas šis, beveik 400 metų skaičiuojantis olandų dalininko Rembrandto atvaizdas, kurį meistras nutapė pats. Tai – vienas paskutinių privačiose rankose likusių Rembrandto autoportretų, tad dėl jo vyksta įnirtinga kova, o paveikslo kaina auga kaip ant mielių.

Lietuva susigrąžino 500 metų senumo skulptūrą iš nužudyto kunigo Ričardo Mikutavičiaus kolekcijos. Po statulos klajonių po Europos antikvariatus, ją į Lietuvą parsigabeno Vyriausybė. Vyriausybė skelbia, kad pavogtos vertybės susigrąžinimui išleido apie 40 tūkst. eurų.

Pasaulį apėmus koronaviruso pandemijai – į skaitmeninę erdvę persikėlė ir pasaulio meno šedevrų aukcionai. Bet jau kitą savaitę Londone įvyks pirmos gyvos milijonų vertų meno kūrinių varžytinės. O kol Pikaso, Miro, Rembranto ir kitų genijų kūriniai nenukeliavo į privačias kolekcijas – kviečiame į juos pasižiūrėti.

Pasaulyje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius jau perkopė septynis milijonus, o aukų skaičius viršijo 400 tūkstančių. Nepaisant to, karantino suvaržymai švelninami toliau, o šalys suka galvas, kaip užtikrinti žmonių saugumą. Štai Vokietijoje vieno oro uosto stovėjimo aikštelė virto didžiule meno galerija, kad lankytojai galėtų saugiai grožėtis kūryba, o Prancūzijoje vienos meno galerijos kūrėjai sugalvojo originalų būdą, kaip lankytojus priversti viduje laikytis saugaus atstumo.

Koronaviruso pandemijos priešaky du Šveicarijos menininkai pristatė neįprastus viešbučio kambarius Šveicarijos Alpėse. Čia apsilankę žmonės galės ne tik pailsėti, bet ir tapti meninio pasirodymo dalimi. Šveicarijos Alpėse neįprasto viešbučio kambario patarnautoja kloja lovą. Kambarys – lauke, be jokių sienų ar stogo, o aplink nėra nė gyvos dvasios. Paversti Alpes įsivaizduojamu viešbučiu idėja gimė dviem šveicarų menininkams.

Su kultūros atstovais susitikęs Prezidentas Gitanas Nausėda įgėlė Vyriausybei. Esą ši savo milijonine parama gelbsti ne kultūrą, o statybų sektorių. Nuostolius skaičiuojantys meno atstovai džiaugiasi pažadais, kad nuo birželio vėl galės kviesti žmones  į renginius. Tačiau renginių organizatoriai atviri – bilietai neabejotinai brangs. Valstybinis Vilniaus kvartetas repetuoja dramatiškus kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus kvartetus.

Vieno garsiausių visų laikų tapytojų – Pablo Picasso – paveikslas vos už 100 eurų. Būtent už tokią sumą viena labdaros organizacija siūlo įsigyti net milijono eurų vertės meno kūrinį. Kaip tai įmanoma?  Nedideliame – 30 centimetrų aukščio ir 46 centimetrų ilgio – paveiksle „Natiurmortas“ kubizmo genijus Pablas Picassas pavaizdavo stalą, absento stiklinę ir laikraščius ant jo.

TarptautInė moters diena visame pasaulyje toli gražu nesibaigė vien taikiomis eisenomis ir dovanojamomis gėlėmis. Kai kur kovo 8-oji buvo labai karšta. Kaip ir kasmet, su pareigūnais moterims teko susigrumti Turkijoje, o kai kur apie moterų problemas prabilta meniškais pasirodymais. Neįprastas moterų performansas surengtas Argentinos sostinėje Buenos Airėse. Dešimtys moterų save glamonėjo tiesiog gatvėje, priešais praeivius.

Vienas garsiausių pasaulio paveikslų – „Mona Liza“ – turi dar vieną kopiją. Tik šįkart ji kiek neįprasta – padaryta iš Rubiko kubų dalelių.   Tai – visiems puikiai pažįstama Leonardo da Vinčio Mona Liza, o čia neįprasta jos kopija, sukurta Prancūzų menininko. Jis Monos Lizos atvaizdą sudėliojo iš Rubiko kubo dalelių. Iš viso menininkas panaudojo net 330 Rubiko kubų. Kritikai sako, kad šis kūrinys – modernaus ir klasikinio meno dermės pavyzdys.

Londone nugriaudėjo Britų kino ir televizijos meno apdovanojimai, kurie – paskutinis kino juostų pasispardymas prieš sekmadienį vyksiančius Oskarus. Didžiuoju vakaro nugalėtoju tapo pirmojo pasaulinio karo drama „1917-ieji“, o ceremonijos metu daug dėmesio skirta lyčių ir rasių nelygybei kino industrijoje. BAFTA statulėlių dalybos Londono Karališkoje Alberto salėje į Britanijos sostinę surinko visą kino pasaulio grietinėlę. Tiesa, grietinėlė, anot kritikų, per balta ir per daug vyriška.

Praėjusią savaitę nuskambėjo skandalas, kurio centre atsidūrė įmonė „Grigeo Klaipėda“.  Lietuvos teisėsauga nustatė, kad šios įmonės priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos išteka į Kuršių marias ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aplinkos taršos. Šis skandalas nepaliko abejingos menininkės Modestos Butautytės-Monishos.

Šiuolaikinio meno galerijoje Londone pasikėsinta į dešimtimis milijonų įvertintą Pablo Picasso paveikslą. Dvidešimtmetis jį nuplėšė nuo sienos ir apgadino. Už tai jaunam vyrui teks stoti prieš teismą. Teit Modern galerijoje Londone eksponuojamas ne vienas ispanų tapytojo Pablo Picasso šedevras, tačiau vieno jų – pavadinimu „Moters biustas“ – ekspozicijoje jau nebėra. Kūrinys iš jos išimtas po to, kai 20-metis vyras nuplėšė paveikslą nuo sienos ir už tai buvo sulaikytas.

Šilutės bendruomenė – mokytojai, mokiniai, verslininkai ir nagingas rankas turintys miestelėnai sukūrė unikalų projektą. Jie gamina ir prie tarpukaryje Šilutėje garsių namų šaligatviuose montuoja grūdintu stiklu dengtus požeminius kambariukus – sekretus, kuriuose sustingusi šių namų istorija. Andrius, dailės mokytojas iš Šilutės, rodo dėžutes, kuriose sustingusi šio miestelio tarpukario istorija.

Kalėdų proga Vilniuje net ir Lukiškių kalėjimo kiemas nušvito neoninėmis šviesomis. Čia menininkai atidarė alternatyvių Kalėdų kiemą, kuriame lankytojus pasitinka ne tik įvairūs meniniai objektai, bet ir tekančio vandens eglutė. Į itin netradicinę vietą, daugiau nei šimtmetį buvusia uždara visiems lankytojams, atkeliauja itin netradicinės Kalėdos.