menas

Lietuvoje dalis pardavinėjimų garsių lietuvių dailininkų parašais padabintų paveikslų gali būti klastotės ir falsifikatai. Įtartinų, tūkstančius eurų kainuojančių darbų galima aptikti ne tik aukcionuose, bet ir tiesiog populiariuose skelbimų portaluose. Kopijuojamų autorių sąraše ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus dažnai sulaukia įvairiausių pasiūlymų patvirtinti ar įsigyti žymaus menininko kūrinių, tačiau dalis jų būna netikri.

Meniška siela bei fiziškai stiprus kūnas kartais gali atrodyti tarsi svajonė iš Mikelandželo skulptūros. Duoną iš darbo gaisrinėje ir aktorystės uždirbantis aktorius Gytis Pintulis atskleidė, kad tarp šių profesijų panašumų yra – daug adrenalino, emocijos bei sveiko jaudulio. Tv3.lt portalui jis papasakojo, kaip suderina tokias skirtingas veiklas. Transporto vadybos studijas baigęs Gytis Pintulis gavęs diplomą staiga pasuko menų kryptimi – išėjo vaidinti ant scenos.

Lietuvoje gali būti užfiksuotas naujas rekordas – ilgiausio popierinio raižinio. Tokį rekordą užsimojo pasiekti entuziastingos moterys iš Panevėžio rajono. Subūrusios pagalbininkes ir iš kitų rajonų per 2 mėnesius moterys išraižė 50-ies metrų raižinį. Ar pavyks pasiekti rekordą, paaiškės kiek vėliau.  Vos įžengus į raižinių labirintą lydint muzikai, šviesoms, lankytojai kviečiami ne tik pamatyti, bet ir pajausti visas keturias stichijas.

Meno kūrinių kolekcionieriai aukcione dešimtis milijonų eurų išleido paveikslams kuriuos nutapyti, atrodytų, gali kiekvienas. Šįkart didžiausio populiarumo sulaukė prieš septynis dešimtmečius nutapytas abstrakcionizmo šedevras, už kurį pirkėjas nepagailėjo 73 milijonų eurų. Dėl latviškų šaknų turinčio amerikiečių abstrakcionisto Marko Rothko paveikslo pavadinimu „Nr. 7“ „Sotheby’s“ aukcione užverda tikra kova.

Dešimties metų kūrybinio kelio jubiliejų menininkė Gintarė Tilūnaitė nusprendė įamžinti neįprastai – sukūrė vaizdo klipą, kuriame atskleista, kaip gimsta jos žymiausia „Passion“ kolekcija. Įgyvendinti Lietuvoje analogų neturintį sumanymą autorei padėjo videografas Andrius Aleknavičius, dainininkė Gabrielė Rutkauskienė – Vasha ir modelis Simonas Pham. „Daugybę metų kurta paveikslų kolekcija „Passion“ šiandien jums atveria duris ir nori papasakoti istoriją.

Aistros dėl Petro Cvirkos paminklo vis labiau kunkuliuoja. Į menininkių ir savivaldybės konfliktą prie paminklo turėjo įsikišti net policija. Samanomis Cvirką padengusioms menininkėms policija liepė šias nuimti ir išmontuoti apie paminklą pastatytus pastolius. Menininkės sako, kad leidimą renginiui savivaldybė davė, tad tai, kas dabar vyksta yra cenzūra ir meno kūrinio išniekinimas. Savivaldybė atkerta, kad tai tiesiog menininkių manipuliacija.

Savamokslės menininkės iš Tauragės darbai stebina visą miestą. Moteris lankosi dėvėtų drabužių parduotuvėse, kur nusiperka senus apdarus ir studijoje juos paverčia paveikslais. Taip juostuota suknelė tapo viliokės moters užuolaidomis, striukės kišenės – nuotraukų albumais.  Tauragiškė Sigita nėra baigusi jokių su menu susijusių mokslų, tačiau turi įgimtą talentą. Ne kartą išskirtine technika tapytais paveikslais nustebinusi moteris sugalvojo naują idėją.

Kitąmet gauti Lietuvos kultūros tarybos skiriamas individualias stipendijas pageidauja 1654 kultūros ir meno kūrėjai. Po administracinės patikros ekspertams vertinti perduodamos 1649 paraiškos, pranešė Kultūros taryba. Prašymų skirti stipendijų gerokai sumažėjo, palyginti su šiais metais. 2021 metams stipendijų prašė beveik 3,3 tūkst.

Rudenį daugeliui pramoga einant spardyti po kojomis gulinčius nukritusius medžių lapus, tačiau uteniškė tautodailininkė Odeta Bražėnienė rado būdą, kaip juos panaudoti mene. Moteris šiemet pirmąjį kartą išbandė iš medžių lapų padaryti karpinius. Dabar daugybė žmonių pagal uteniškės pavyzdį pradėjo daryti karpinius iš nukritusių medžių lapų, o Odeta džiaugiasi, kad tokia idėja masiškai išplito po visą šalį. Karpymas prieinamas visiems Kaip pati pasakoja.

Pasigrožėti tapybos darbais ir papuošalais kauniečiai rinkosi į neįprastą erdvę – tatuiruočių studiją-galeriją. Parodos atidaryme buvo galima sutikti dainininkę Ingridą Kazlauskaitę, plaukų meistrą Karolį Murauską su gyvenimo drauge Simona, šokėją Gintarę Slausgalvienę su dukrele.

Lietuvos viešos vietos tampa vis labiau meniškos – štai oro uostas, Birštono poilsio centras praeivių akį traukia detaliomis, spalvotomis iliustracijomis. Vilniaus oro uostą savo kūryba papuošusi Indrė Vaiciukaitė sako, kad piešiniais nori sustabdyti visus skubančius ir paskatinti juos kaskart atrasti kažką naujo.   Indrės Vaiciukaitės (29) iliustracijomis jau papuoštos Vilniaus oro uosto, Birštono SPA, sostinės kavinių sienos bei dar daug kitų erdvių.

Aukcione Londone už rekordinę kainą parduotas garsaus anoniminio menininko Banksy paveikslas, kurį dar 2018 m. pats menininkas aukciono metu bandė susmulkinti visų akivaizdoje. Už „Meilę šiukšliadėžėje“ naujasis savininkas paklojo daugiau nei 20 milijonų eurų.  Jei ne Londone parduodamo paveikslo istorija – šis aukcionas turbūt nebūtų pritraukęs tiek dėmesio. Vienas po kito pasaulio turtuoliai milijonus svarų sterlingų siūlo už kadaise „Mergaite su Balionu“ vadintą meno kūrinį. „14 mln.

Vienas menininkas pažadėjo sukurti eksponatą iš grynųjų pinigų banknotų, tačiau vietoje to pateikė tuščią drobę. Aalborgo miesto (Danija) esantis menų muziejus pareikalavo grąžinti apie 534 000 kronų (71 tūkst. eurų) iš Jenso Haaningo, kuris pinigus gavo grynaisiais ir turėjo iš kupiūrų sukurti darbą parodai – menininkas buvo tai pažadėjęs.

Netoli Panevėžio nuosavoje kalvėje jau kelis dešimtmečius prie žaizdro sukiojasi ir plaktuku mojuoja kalvė moteris. Moters rankoms be vargo paklūsta net kiečiausias metalas. Kalvė sako nepažįstanti daugiau nei vienos moters, pasirinkusios tokį amatą. Tačiau džiaugiasi turinti puikią draugiją – sutuoktinį, taip pat kalvį. Jų rankose net senutėlis metalas virsta meno dirbiniais. Spėriai kalvėje sukasi moteris: „Čia reikia suktis greitai, nes atšals metalas.

Ispanijoje, Bilbao mieste paslapčia pastatyta skulptūra sukėlė vietos gyventojų sąmyšį. Itin tikroviškas meno kūrinys vaizduoja upėje skęstančią mergaitę ir taip perspėja apie klimato kaitos pasekmes. Iš drumzlino Nerviono upės vandens į Bilbao miesto gyventojus beviltiškai žvelgia ši skęstančios mergaitės skulptūra. Kiekvieną dieną uostamiestyje, prasidėjus potvyniui, jos veidas palengva imta nirti po vandeniu, kol galiausiai jį visą apsemia.

Daugiau nei šimtą metų privačioje kolekcijoje tūnojęs legendinio tapytojo Van Gogo piešinys – išvydo dienos šviesą. Piešinį į Amsterdame esantį Vincento Van Gogo muziejų atnešė jo ilgamečiai šeimininkai – galimai supratę privalantys parodyti pasauliui iki šiol nematytą Van Gogo darbą.

Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ rugsėjo 9 d. atidaroma nauja paroda „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945–1990“, kviečianti pažinti dailę sovietmečiu. Meno pažinimo centras nuolat skatina lankytojus mene ieškoti istorijos, tad naujausia ekspozicija kvies įsigilinti į Lietuvos dailės ir kultūros virsmus po Antrojo pasaulinio karo ir suprasti, kokią įtaką kūrėjams turėjo sovietinis režimas.

Nepakartojami jaunos kinų menininkės sugebėjimai. Ji kuria ant piršto galinčias tilpti maisto kopijas, dėl kurių seilę varvina tūkstančiai kinų internautų. Sausainiai, pyragai, spurgos ir tortai – šie miniatiūriniai skanėstai kruopštus meninkės Pan Baoxin darbas. Dirbdama pincetais ir teptukais ji gali sukurti kone bet kurio patiekalo miniatiūrinę kopiją. Jas kurti moteris pradėjo koronaviruso pandemijos metu dėl karantino priversta dienas leisti namuose.

Lėles kolekcionuojanti kaunietė Rasa Kuncaitienė savo kuriamu menu nustebina daugelį internautų – jos kuriamos realistiškos lėlės žmonėms kelia dvejopus jausmus. Tačiau moteris sako, jog jos pačios tokios lėlės, o į jų kūrimą žvelgia kaip į meną. Realistiškomis lėlėmis 53-ejų moteris susidomėjo prieš maždaug 4 metus – tuomet iš Anglijos grįžęs sūnus parodė tokias lėles, o Rasai jos labai patiko. Nuo to laiko R. Kuncaitienė nusipirko kelias lėles, o galiausiai nusprendė pabandyti gaminti pati.

JAV kiekvienais metais didžiulis būrys pagyvenusių vyriškių varžosi neįprastame konkurse: kas panašiausias į garsųjį rašytoją Ernestą Hemingvėjų. Šiemet nugalėtoju tapo 63-ejų verslininkas iš Džordžijos. 136 žilabarzdžiai rašytojo Ernesto Hemingvėjaus antrininkai Ki Veste Floridoje čia rengia improvizuotą San Fermino bulių bėgimą. Taip jie pagerbia Nobelio premijos laureato ir vieno žinomiausių visų laikų rašytojo meilę Ispanijai ir šios šalies kultūrai.

Prancūzijos ambasada Romoje nuo šiol traukia kiekvieno praeivio akį – gatvės menininkas, kuris save vadina tiesiog JR, ant pastato sukūrė įspūdingą meno kūrinį. Žiūrint į pastatą, galima matyti, kaip jis atrodytų nugriovus pastato fasadą – prieš praeivių akis atsiveria antikinės arkos, skulptūros ir kiti eksterjero elementai. Menininkas taip norėjo suteikti galimybę žmonėms pamatyti, ko įprastai jie neišvys, mat ambasados durys lankytojams – užvertos.

„Kiekvienas iš mūsų turime savo žvilgsnį į tiesą, nes tiesa bet kokiu atveju yra viena, tik mes ją skirtingai matome. Mes tik kažkodėl nesugebame susėsti ir pakalbėti, kad pamatytume tą tiesą iš visų pusių“ – sako prieš porą metų kunigystės atsisakęs floristas Edgaras Vegys. Vyras sako, kad, gyvenime nenorėjęs priklausyti darbdaviui, privalėjo siekti kažko kito.

Mikelandželo svajonė jau kybo ore. Dar XVI amžiuje tiltą per TIbiro upę Romoje planavęs nutiesti italų menininkas įgyvendinti planų nespėjo. Tačiau dabar, Bastilijos dienos išvakarėse, tiltas, nors ir kartoninis, tačiau pakilo į orą. Taip šią istorinę dieną Prancūzijai nusprendė paminėti vienas šios šalies menininkas. Aštuoniolikos metrų ilgio tiltą laiko trys milžiniški balionai, o meno instaliacija priverčia praeivius sustoti ir prietemoje pasigėrėti unikaliu kūriniu.

Kroatijoje vienas skulptorius kuria nepakartojamus meno kūrinius tiesiog ant smėlio. Tiesa, toli gražu pasiseka ne visiems, norintiems juos pamatyti. Didžiuliai jo piešiniai matomi vos kelias valandas. Su šluota rankoje kroatų skulptorius Nikola Faleris darbuojasi Neretvos upės deltoje, kur kasmet vyksta garsus meno festivalis. Šio skulptoriaus darbai jame bene unikaliausi.

Prancūzijoje už rekordinę sumą parduota kopija neabejotinai garsiausio visų laikų portreto – Leonardo Da Vinčio Mona Lizos. Netikra Mona Liza, kadaise nupirkta antikvaro parduotuvėlėje pietų Prancūzijoje – parduota už beveik 3 mln. eurų.  Hekkingo Mona Liza kabo ne žymiajame Prancūzijos Luvre, o aukcionų rūmuose Prancūzijos sostinėje. Ir netrukus turėtų keliauti pas naują šeimininką, mat ką tik buvo parduota už rekordinę sumą.

Štai taip Brazilijos menininkas lipdo vieną plastikinio maišelio atplaišą prie kitos. Tokioms įspūdingo grožio mozaikoms artistas jokių dažų nenaudoja – visi paveikslai gimsta tik iš skirtingų spalvų plastikinių maišelių. Kol aplinkosaugininkai kovoja siekdami sumažinti tokių maišelių naudojimą, šis kūrėjas plastiką paverčia menu ir tuo pačiu primena pasauliui, kiek vis dar daug jo naudojame ir kaip ilgai vėliau jis išlieka gamtoje.

„Tas dvi karantino žiemas mes ilgai prisiminsime. Sėdėjome užsidarę namuose, nematydami žmonių dirbome savo darbus, vis labiau atprasdami nuo gyvo bendravimo ir pažinimo. Tik TAS kambarys, tik TAS šeimos narys, tik TA kambarinė gėlė, tik TOJI uždara erdvė sutvėrė mums naują pasaulį, kuriame vaizdas tampa matomas tik per ekraną ar automobilio langą“, – tokiu jausmu dalijasi multidisciplininio meno kūrėja Julija Janus.

500 dantų – tiek prireikė sukurti šiam Vladimiro Putino portretui. Padaryti tokį portetą menininkė esą sumanė išgirdusi šio grasinimą išmušti dantis bet kam, kas nori atsikąsti Rusijos žemių. Putinas esą piktinosi dėl kalbų, teigiančių, jog Rusija neteisingai savinasi Sibiro regiono turtus. „Visi nori atsikąsti to, kas mums priklauso, tačiau tiems, kurie bandys tai padaryti, mes išmušime dantis ir jie kandžiotis nebegalės“, – sakė Rusijos prezidentas Vladimir Putin.

Žymūs paveikslai, ar ne ką mažiau garsios muzikos bei meno pasaulio asmenybės puikiai dera su lietuviškomis riešinėmis. Panevėžietės tautodailininkės rankose gimsta išskirtiniai rankdarbiai: nuo tradiciniais raštais puoštų dailių riešinių iki karoliukais išmegztų žinomų žmonių portretų. Visuomenininkė Viktorija Poluznovaitė puošiasi išskirtinėmis riešinėmis. Ant jų išmegztas žymios mūsų tautos rašytojos Žemaitės portretas.

Užburianti Vincento Van Gogho pasaka Niujorke. Tai – naujausia paroda vienoje Manhattano galerijų, kurioje skambant muzikai, lankytojai kviečiami mėgautis olandų genijaus paveikslų vizualizacijomis. Klaidžioti Van Gogho drobių keliais lankytojai gali net 70-ies tūkstančių kvadratinių metrų erdvėje. Parodos prodiuserė Maria Shclove teigia: „Pastebiu net ašaromis paplūstančius žmones, nes juos labai paveikia ši muzikos ir vaizdų dermė. Tai magiška.

Iki Joninių likus kiek mažiau nei mėnesiui, šalia Šiaulių, Žaliūkių malūnininko sodyboje, kyla kone rekordinė – net šešių metrų aukščio gėlių ir žalumynų deivės Rasos skulptūra. Ir ne bet kokia, o kurta iš nendrių. Skulptūros autoriai sako skirtingai nei šiaudinė, ši deivė Joninių naktį nesuliepsnos, bet pagautą nuostabos paliks ne vieną.  Pundelį prie pundelio, detalę prie detalės jau daugiau nei dešimt dienų deda menininkai Arūnas ir Reda Uogintai.

Eifelio bokštas virš tarpeklio – Prancūzijos perlas vIenai dienai patupdytas ant uolų virš bedugnės. Paryžiuje tokią juodai baltą optinę apgaulę sukūrė paslaptingasis prancūzų grafiti artistas JR. Be abejo, prie tokios meno instaliacijos progos įsiamžinti nepraleido turistai, kurie čia gausiai būriuojasi ir telefonų kameromis fiksuoja naujausią garsiojo grafiti meistro darbą. Eifelis ant uolų būna toli gražu ne kiekvieną dieną.

Nuo kimštinių balandžių, žvelgiančių iš aukštai, iki lėtai tirpstančių kėdžių – tokią modernaus meno kolekciją jau greitai galės išvysti kiekvienas apsilankęs Paryžiuje. Netoli garsiojo Luvro esančioje restauruotoje grūdų prekybos salėje įsikūręs privatus muziejus – milijardieriaus Francois Pinault pasididžiavimas.

Tanko šūvį atlaiko dar ne kiekvienas statinys. Tačiau šį kartą šūvių tikslas kilnus – sukurti meną. Buvęs Izraelio armijos snaiperis dabar savo šūviais ženklina ne priešininkus, o molbertą. 42-ejų Davidas Roytmanas šaudo į maišelius su dažais. Prie molberto pakabinami maišeliai po tanko ar ginklo šūvio ištaško dažus, kuriuos vėliau dailindamas snaiperis taip kuria paveikslus.    Artistas pasakoja: „Po 20-ies metų armijoje, visiems reikia terapijos.

Londone – milžiniškas ekranas. Ir skirtas visai ne reklamoms. Taip britų menininkas Davidas Hockney’is bando gyventojams įkvėpti vilties. Ne atsitiktinai pasirinktas ir kūrinio pavadinimas: „Prisimink, kad negalima ilgai žiūrėti į saulę ar mirtį“. O ir pačiame ekrane pakyla saulė, kuri, kaip ir visas kūrinys kalba apie pasaulio pabudimą iš karantino. Tačiau gyventojai reaguoja dvejopai. „Aš nežinau, ar tai mane labai įkvėpė. Bet, žinoma, tai yra pozityvus dalykas.

Prabangiame Meifero rajone Londone duris atvėrė nauja vaistinė. Tiesa, joje įsigytais  vaistais bei tepalais gydytis negalėsite. Mat nors vaistinė siūlo įsigyti populiariausių prekių – visos jos iš veltinio. Čia galima įsigyti „Colgate“ „dantų pastos“, „dantų šepetėlių“ ar „Chanel“ „kvepalų“ ir kitų žymiausių pasaulio ženklų higienos priemonių ar kosmetikos gaminių veltinių kopijų. Net ir užrašas, skatinantis laikytis socialinio atstumo, – iš veltinio.  „Tai mano paroda.

Judantys paveikslai anksčiau egzistavo tik filmuose. O dabar ant sienos Niujorko galerijoje kabantys meno kūriniai – ne tik juda, bet ir stebina. Kai kurie net atrodo kaip ištraukos iš veiksmo filmo. Tiesa, anksčiau visi kūriniai egzistavo tik skaitmeminėje erdvėje, tačiau dabar juos galima išvysti vienoje Niurjoko galerijoje. Mat jie suskaitmenininti naudojant nepakeičiamų žetonų technologija, vadinamąją NFT. Vos per vieną savaitę galerija uždirbo 150 tūkst.

Panevėžio moterų kalėjime remontuojant patalpas statybininkai po tapetais ir dažų sluoksniu atrado nežinomą buvusios kalinės nutapytą paveikslą. Tiesa, pasigrožėjus ant sienos pavaizduotu miegančios moters atvaizdu jis vėl bus uždažytas ir paslėptas. Daugiau kaip šimtmetį skaičiuojantis moterų kalėjimas Panevėžyje sulaukė didžiulio kalinimo patalpų remonto. Tai, kad remontuoja ne šiaip sau eilinį pastatą, darbininkams kasryt primena reguliarūs pareigūnų patikrinimai.

Neįtikėtinai Velykoms papuoštas vienos suvalkietės namas – turbūt niekur daugiau Lietuvoje nepamatysite. Vilkaviško rajono, Pilviškių miestelio gyventoja savo medinį namą tiesiog apmezgė.  Vilkaviškio rajone Pilviškių miestelio gyventojos Onutės Kazakevičienės namas atrodo neįtikėtinai. Ant jo kabo daugiau nei tūkstantis kiaušinių. Ir visi jie numegzti pačios Onutės. Moteris pasakoja, kad šiemet ne pirmos Velykos, kuomet namus puošia megztais margučiais.

Įspūdingas XV amžiaus Flamandų šedevras – 12 detalių plokščių altorėlis – ir vėl prieinamas žmonių akims. Vienas svarbiausių ankstyvojo Renesanso meno kūrinių buvo uždažytas, dalimis pavogtas ir paslėptas nacių. Tiesa, dabar jis jau saugus – Belgijoje jį saugo neperšaunamo stiklo korpusas. Pilnai restauruotas po daugiau nei šimtmečio jis sugrįžo į Švento Bavo katedrą. „Jie buvo tapytas labai kruopščiai, iki mažiausiu detalių.

Aukcione Vicento van Gogho paveikslas parduotas net už 13 milijonų eurų, o Briuselyje duris atvėrė garsiausio pasaulyje gatvės menininko Banksy paroda. „Sotheby’s“ aukciono Paryžiuje pažiba – prieš 134-erius metus Vincento van Gogho nutapytas paveikslas „Gatvės peizažas Monmartre“. Tai – vienas iš 200 paveikslų, kuriuos olandų tapytojas sukūrė dvejus metus gyvendamas Paryžiuje. Viešai šis kūrinys nebuvo prieinamas daugiau nei šimtmetį po to, kai paveikslą įsigijo viena prancūzų šeima.

Judri Izraelio sostinės gatvė atrodo kaip lengvas teptuko potėpis. O štai menininkas teptuku „ryškina“ vaivorykštę. Kitoje nuotraukoje atrodo, kad jis piešia debesį. Šio menininko nuotraukos darytos ne kuo kitu, o mobiliuoju telefonu. Tačiau jos – visiškai kitokios, nei esame įpratę matyti. Anot jo, taip matyti pasaulį jis pradėjo po nelaimės prieš penkerius metus, kai leisdamasis parašiutu nukrito į nuotekų rezervuarą.

13-ka metų amerikiečių menininkas Mike’as Winkelmann’as kiekvieną dieną savo kompiuteryje sukurdavo po piešinį. Turėdamas laisvo laiko taip jis stengėsi geriau įvaldyti grafinio dizaino sugebėjimus, o galiausiai visus 5000-čius savo darbų sudėjo į vieną didelį  skaitmeninį koliažą. Menininko nuostabai jo kūryba aukcione sukėlė rekordinę audrą. Pirmą kartą meno kūrinys, kurio negalima net pačiupinėti buvo parduotas už beveik 60 mln. eurų.

Visą savaitę iki pat sekmadienio sutemus aktoriai iki paryčių budės teatro fojė. Teatralizuotoje erdvėje įsikurs skirtingų kartų aktoriai, o juos praeiviams bus galima stebėti tiesiog pro vitrininius langus iš gatvės. Ima temti, o Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro languose sužiba šviesos. Pro vitrininius langus į panevėžiečius lyg nuo scenos žvelgia aktorė Toma Razmislavičiūtė – Juodė.

Lietuviai randa būdų kaip ir kur prasiblaškyti ir paganyti akis. Vilkaviškio rajone surengta netradicinė paroda. Paežerių dvaro langai virto kone meno kūriniais – iškabinti karpiniai. Vilkaviškiečiai džiaugiasi tokia idėja. Sako, yra bent kur sielą atgaivinti. Dvi vilkaviškietės, saulėtą dieną išėjo pasivaikščioti ir nepraleido progos pasigrožėti netoli Vilkaviškio stovinčio Paežerių dvaro langais. Jie paversti savotiška galerija: „Ir jau nebe pirmą kartą. Na, puiki paroda.

Nauji Norvegijos nacionalinio muziejaus skenavimai patvirtino, kad paslėptą žinutę Edvardo Muncho „Klyksme“ ten paliko pats menininkas. 1893 metais sukurtas klykiančio žmogaus paveikslas, kurio originalus pavadinimas – „Der Schrei der Natur“ („Gamtos klyksmas“), tapo vienu žinomiausių kūrinių pasaulyje. E. Munchą įkvėpimas aplankė vaikščiojant. Menininkas danguje matė ryškias raudonas šviesas, kurias galimai sukėlė Krakatoa išsiveržimas. „Vaikščiojau kartu su dviem draugais.

Vieną po kito Rusijos menininkai į eketę įleidžia paveikslus. Ten pat keliauja ir skulptūros. Ne, meno kūriniai ne skandinami – po ledu rengiama meno paroda. O norint ją pamatyti ir jums teks apsivilkti naro kostiumą ir panerti į ledinį Baltosios jūros vandenį. Tokią parodą menininkai sugalvojo padaryti Rusijos šiaurėje, Karelijoje.  Nuotraukos ir skulptūros pasakoja apie povandeninį Baltosios jūros gyvenimą – jos florą ir fauną. „Keičiasi klimatas, keičiasi ir Baltoji jūra.

Įeidami į Meksikos vaško muziejų lankytojai net kiek nuščiūva – juos pasitinka gausūs muziejaus darbuotojų plojimai. Taip jie sveikina po karantino sugrįžusius į vėl atsidariusį muziejų žmones. Šis ką tik atvėrė duris, mat Meksika sušvelnino ribojimus. „Iš pradžių yra kiek baisu. Tačiau muziejų atidarymas yra pirmas žingsnis, norint grįžti į normalų gyvenimą. Turime suprasti, kad gyvensime kitaip“, – sako muziejaus lankytoja Nancy Madrid.

Australijos politikai vyriausybės rūmų kieme atidengė karalienės Elžbietos II-osios skulptūrą ir sako, kad prie jos nuolat fotografuojasi žmonės. Karalienė už šią dovaną jiems padėkojo vaizdo skambučiu. „Labas rytas. Na, bent man rytas, o koks laikas pas jus – nežinau“, – taip karalienė Elžbieta II kreipiasi į Adelaidės valdžios atstovus. Su jais monarchė aptaria ne tik koronaviruso situaciją, bet ir naują vyriausybės rūmų kiemo puošmeną – karalienės skulptūrą.