menas

Kaunietis bus teisiamas dėl kovą Kauno centre padegtos meninės instaliacijos-automobilio padegimo. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui su kaltinamuoju aktu perdavė bylą, joje kaunietis M. B. kaltinamas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, antradienį pranešė prokuratūra. Incidentas įvyko kovo 15 dieną, apie 4 valandą ryto, Kauno centre, A. Mickevičiaus gatvėje, netoli Kauno tardymo izoliatoriaus.

Penktadienio vakarą Vilniuje rengiamas kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis“. Pernai ir užpernai dėl koronaviruso pandemijos į rugsėjį perkeltas renginys šiemet grįžo į savo tradicinį laiką – birželio vidurį. Šiemetinės „Kultūros nakties“ šūkis – „Šviesa visada laimi“.  Festivalio programoje – apie 90 muzikos, teatro, vizualiųjų ir tarpdisciplininių menų, kino, šokio ir edukaciniai renginių.

Trečiadienio popietę Gruodžio gatvėje įvyko tyli protesto akcija / meninis performansas. Grupelė žmonių iškėlė plakatus, kuriuose buvo užrašyti daugiau ar mažiau aštrūs, ironiški arba skatinantys šūkiai meno ir žmogaus amžiaus stereotipų temomis.

Per karą Ukrainoje pabudo partizaniškos prigimties žmonės. „Azovstal“ gynėjai – tarsi pusdieviai, turintys daug ką bendro su Lietuvos miško broliais. O patys rusai neteko sielos, paskutinio sąžinės grūdo ir nežinia, kas Rusiją gali „atvesti namo“. Taip mano rašytojas, dokumentinių filmų kūrėjas Vytautas V. Landsbergis. Su V. V. Landsbergiu kalbamės apie meno vaidmenį kare, ukrainiečių ir Lietuvos partizanų panašumus bei Rusijos nuosmukį.

Prieš karą iš Ukrainos į Valdovų rūmus Vilniuje atvežtos baroko skulptūros į Lvivą kol kas negrįš – jų paroda Lietuvoje pratęsta, o vasarą meno kūriniai keliaus į Latviją. Tarptautinė paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvivo meistrai“ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose pratęsta savaitei, BNS informavo muziejaus atstovė Monika Petrulienė. Pagal ankstesnį planą, ji turėjo baigtis šį sekmadienį, gegužės 22 dieną.

Neseniai aptiktas Michelangelo eskizas – pirmasis, kuriame dailininkas pavaizdavo nuogą žmogų – trečiadienį buvo parduotas „Christie's“ aukcione Paryžiuje už rekordinius šio italų meistro kūriniams 23 mln. eurų. XV amžiaus pabaiga datuojamas plunksna ir rudu tušu nupieštas eskizas, vaizduojantis nuogą vyrą su dar dviem figūromis fone, kaip neseniai paaiškėjo, buvo privačioje kolekcijoje Prancūzijoje.

Gimnazistas iš Panevėžio rajono sukūrė įspūdingą žinomo skulptoriaus Juozo Zikaro portretą iš beveik 100 tūkstančių smulkių popierinių detalyčių. Abiturientas prisipažino, nuo popieriaus lankstymo pirštai buvo krauju pasruvę, tačiau jaunuolis savo tikslą pasiekė ir gavo aukščiausią dailės egzamino įvertinimą. Visi, pamatę gimnazisto darbą, aikčioja ir neabejoja – jis vertas Lietuvos, o gal net ir pasaulio rekordų knygos.

Lietuvos kino centras (LKC) paskirstė šiemetinį finansavimą kino kultūros sklaidai: 49 projektams paskirstyta 910 tūkst. eurų paramos. Šiemet finansuoti 47 Lietuvoje vykstantys kino meno sklaidos projektai, jiems skirta 505 tūkst. eurų suma.

Į kūrybą kiekvieną žmogų veda vis skirtingi keliai. Vieniems tai – svajonių, pasaulio matymo kampas, bet visiems tai yra savęs išraiška. Panevėžietė Klaudija Mackevičiūtė (20) yra neeilinė menininkė – ne sykį buvusi Černobylyje ji įamžintais apleisto miesto vaizdais dabar puošia atvirutes, neslepia savo daugybės tatuiruočių ir dabar pasaulį mato daugiausia per objektyvą. Klaudija neslepia, kad menas jos gyvenime atsirado gan neplanuotai.

Pamatę Anglijoje gyvenančios šilutiškės Neringos Petrošiūtės tapytus paveikslus daugelis net neįsivaizduoja, jog ji – savamokslė, o dieną dirba kokybės inžinierės darbą. Neįtikėtinai realistiški senų moterų paveikslai pavergė meno mylėtojų širdis, o Neringos siunčiama žinutė paprasta – senatvė yra tobulai graži.

Kelkimės į Kauno rajoną. Ten viename privačiame kieme įsitaisė įspūdingo dydžio žvėris. Jį kaunietis sukūrė iš sniego. Beveik 9 metrų ilgio ir pusantro metro aukščio kūrinio įspūdinga ne tik išvaizda. Milžinišką savo kūrinį iš sniego matuoja Kauno rajone Akademijoje gyvenantis Vytis Lasys. Kone per visą kiemą išsirangiusį didžiulį žvėrį vyras kūrė kelias dienas.

Peru verda aistros dėl statulos su didžiuliu falu. Visai neseniai šlovingus senovės civilizacijų laikus menanti skulptūra buvo sugadinta – bandyta falą nulaužti. Šiąnakt surengtas naujas išpuolis – erekciją vaizduojanti statula buvo sudeginta. Šalia judraus kelio, maždaug 500 km. nuo Peru sostinės, statula su didžiuliu falu pastatyta šių metų pradžioje.

Japonijoje neįtikėtinai tikroviškus pieštus gyvūnų atvaizdus savo rankomis kuria ypatingą talentą turinti vietos menininkė. Akys pagamintos iš stiklo, ausys iš mažų veltinio gabalėlių, tik katės ūsai įspūdingame 3D darbe tikri. Pasak šiuos darbus kuriančios menininkės, norint sukurti atvaizdą, kuri atrodytų tarsi gyvas, svarbu kruopštumas ir kuo didesnė spalvų įvairovė. Vienai nedidelei katės replikai sukurti viso gali prireikti daugiau nei 200 skirtingų spalvų ir dydžių komponentų.

Lietuvoje dalis pardavinėjimų garsių lietuvių dailininkų parašais padabintų paveikslų gali būti klastotės ir falsifikatai. Įtartinų, tūkstančius eurų kainuojančių darbų galima aptikti ne tik aukcionuose, bet ir tiesiog populiariuose skelbimų portaluose. Kopijuojamų autorių sąraše ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus dažnai sulaukia įvairiausių pasiūlymų patvirtinti ar įsigyti žymaus menininko kūrinių, tačiau dalis jų būna netikri.

Meniška siela bei fiziškai stiprus kūnas kartais gali atrodyti tarsi svajonė iš Mikelandželo skulptūros. Duoną iš darbo gaisrinėje ir aktorystės uždirbantis aktorius Gytis Pintulis atskleidė, kad tarp šių profesijų panašumų yra – daug adrenalino, emocijos bei sveiko jaudulio. Tv3.lt portalui jis papasakojo, kaip suderina tokias skirtingas veiklas. Transporto vadybos studijas baigęs Gytis Pintulis gavęs diplomą staiga pasuko menų kryptimi – išėjo vaidinti ant scenos.

Lietuvoje gali būti užfiksuotas naujas rekordas – ilgiausio popierinio raižinio. Tokį rekordą užsimojo pasiekti entuziastingos moterys iš Panevėžio rajono. Subūrusios pagalbininkes ir iš kitų rajonų per 2 mėnesius moterys išraižė 50-ies metrų raižinį. Ar pavyks pasiekti rekordą, paaiškės kiek vėliau.  Vos įžengus į raižinių labirintą lydint muzikai, šviesoms, lankytojai kviečiami ne tik pamatyti, bet ir pajausti visas keturias stichijas.

Meno kūrinių kolekcionieriai aukcione dešimtis milijonų eurų išleido paveikslams kuriuos nutapyti, atrodytų, gali kiekvienas. Šįkart didžiausio populiarumo sulaukė prieš septynis dešimtmečius nutapytas abstrakcionizmo šedevras, už kurį pirkėjas nepagailėjo 73 milijonų eurų. Dėl latviškų šaknų turinčio amerikiečių abstrakcionisto Marko Rothko paveikslo pavadinimu „Nr. 7“ „Sotheby’s“ aukcione užverda tikra kova.

Dešimties metų kūrybinio kelio jubiliejų menininkė Gintarė Tilūnaitė nusprendė įamžinti neįprastai – sukūrė vaizdo klipą, kuriame atskleista, kaip gimsta jos žymiausia „Passion“ kolekcija. Įgyvendinti Lietuvoje analogų neturintį sumanymą autorei padėjo videografas Andrius Aleknavičius, dainininkė Gabrielė Rutkauskienė – Vasha ir modelis Simonas Pham. „Daugybę metų kurta paveikslų kolekcija „Passion“ šiandien jums atveria duris ir nori papasakoti istoriją.

Aistros dėl Petro Cvirkos paminklo vis labiau kunkuliuoja. Į menininkių ir savivaldybės konfliktą prie paminklo turėjo įsikišti net policija. Samanomis Cvirką padengusioms menininkėms policija liepė šias nuimti ir išmontuoti apie paminklą pastatytus pastolius. Menininkės sako, kad leidimą renginiui savivaldybė davė, tad tai, kas dabar vyksta yra cenzūra ir meno kūrinio išniekinimas. Savivaldybė atkerta, kad tai tiesiog menininkių manipuliacija.

Savamokslės menininkės iš Tauragės darbai stebina visą miestą. Moteris lankosi dėvėtų drabužių parduotuvėse, kur nusiperka senus apdarus ir studijoje juos paverčia paveikslais. Taip juostuota suknelė tapo viliokės moters užuolaidomis, striukės kišenės – nuotraukų albumais.  Tauragiškė Sigita nėra baigusi jokių su menu susijusių mokslų, tačiau turi įgimtą talentą. Ne kartą išskirtine technika tapytais paveikslais nustebinusi moteris sugalvojo naują idėją.

Kitąmet gauti Lietuvos kultūros tarybos skiriamas individualias stipendijas pageidauja 1654 kultūros ir meno kūrėjai. Po administracinės patikros ekspertams vertinti perduodamos 1649 paraiškos, pranešė Kultūros taryba. Prašymų skirti stipendijų gerokai sumažėjo, palyginti su šiais metais. 2021 metams stipendijų prašė beveik 3,3 tūkst.

Rudenį daugeliui pramoga einant spardyti po kojomis gulinčius nukritusius medžių lapus, tačiau uteniškė tautodailininkė Odeta Bražėnienė rado būdą, kaip juos panaudoti mene. Moteris šiemet pirmąjį kartą išbandė iš medžių lapų padaryti karpinius. Dabar daugybė žmonių pagal uteniškės pavyzdį pradėjo daryti karpinius iš nukritusių medžių lapų, o Odeta džiaugiasi, kad tokia idėja masiškai išplito po visą šalį. Karpymas prieinamas visiems Kaip pati pasakoja.

Pasigrožėti tapybos darbais ir papuošalais kauniečiai rinkosi į neįprastą erdvę – tatuiruočių studiją-galeriją. Parodos atidaryme buvo galima sutikti dainininkę Ingridą Kazlauskaitę, plaukų meistrą Karolį Murauską su gyvenimo drauge Simona, šokėją Gintarę Slausgalvienę su dukrele.

Lietuvos viešos vietos tampa vis labiau meniškos – štai oro uostas, Birštono poilsio centras praeivių akį traukia detaliomis, spalvotomis iliustracijomis. Vilniaus oro uostą savo kūryba papuošusi Indrė Vaiciukaitė sako, kad piešiniais nori sustabdyti visus skubančius ir paskatinti juos kaskart atrasti kažką naujo.   Indrės Vaiciukaitės (29) iliustracijomis jau papuoštos Vilniaus oro uosto, Birštono SPA, sostinės kavinių sienos bei dar daug kitų erdvių.

Aukcione Londone už rekordinę kainą parduotas garsaus anoniminio menininko Banksy paveikslas, kurį dar 2018 m. pats menininkas aukciono metu bandė susmulkinti visų akivaizdoje. Už „Meilę šiukšliadėžėje“ naujasis savininkas paklojo daugiau nei 20 milijonų eurų.  Jei ne Londone parduodamo paveikslo istorija – šis aukcionas turbūt nebūtų pritraukęs tiek dėmesio. Vienas po kito pasaulio turtuoliai milijonus svarų sterlingų siūlo už kadaise „Mergaite su Balionu“ vadintą meno kūrinį. „14 mln.

Vienas menininkas pažadėjo sukurti eksponatą iš grynųjų pinigų banknotų, tačiau vietoje to pateikė tuščią drobę. Aalborgo miesto (Danija) esantis menų muziejus pareikalavo grąžinti apie 534 000 kronų (71 tūkst. eurų) iš Jenso Haaningo, kuris pinigus gavo grynaisiais ir turėjo iš kupiūrų sukurti darbą parodai – menininkas buvo tai pažadėjęs.

Netoli Panevėžio nuosavoje kalvėje jau kelis dešimtmečius prie žaizdro sukiojasi ir plaktuku mojuoja kalvė moteris. Moters rankoms be vargo paklūsta net kiečiausias metalas. Kalvė sako nepažįstanti daugiau nei vienos moters, pasirinkusios tokį amatą. Tačiau džiaugiasi turinti puikią draugiją – sutuoktinį, taip pat kalvį. Jų rankose net senutėlis metalas virsta meno dirbiniais. Spėriai kalvėje sukasi moteris: „Čia reikia suktis greitai, nes atšals metalas.

Ispanijoje, Bilbao mieste paslapčia pastatyta skulptūra sukėlė vietos gyventojų sąmyšį. Itin tikroviškas meno kūrinys vaizduoja upėje skęstančią mergaitę ir taip perspėja apie klimato kaitos pasekmes. Iš drumzlino Nerviono upės vandens į Bilbao miesto gyventojus beviltiškai žvelgia ši skęstančios mergaitės skulptūra. Kiekvieną dieną uostamiestyje, prasidėjus potvyniui, jos veidas palengva imta nirti po vandeniu, kol galiausiai jį visą apsemia.

Daugiau nei šimtą metų privačioje kolekcijoje tūnojęs legendinio tapytojo Van Gogo piešinys – išvydo dienos šviesą. Piešinį į Amsterdame esantį Vincento Van Gogo muziejų atnešė jo ilgamečiai šeimininkai – galimai supratę privalantys parodyti pasauliui iki šiol nematytą Van Gogo darbą.

Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ rugsėjo 9 d. atidaroma nauja paroda „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945–1990“, kviečianti pažinti dailę sovietmečiu. Meno pažinimo centras nuolat skatina lankytojus mene ieškoti istorijos, tad naujausia ekspozicija kvies įsigilinti į Lietuvos dailės ir kultūros virsmus po Antrojo pasaulinio karo ir suprasti, kokią įtaką kūrėjams turėjo sovietinis režimas.

Nepakartojami jaunos kinų menininkės sugebėjimai. Ji kuria ant piršto galinčias tilpti maisto kopijas, dėl kurių seilę varvina tūkstančiai kinų internautų. Sausainiai, pyragai, spurgos ir tortai – šie miniatiūriniai skanėstai kruopštus meninkės Pan Baoxin darbas. Dirbdama pincetais ir teptukais ji gali sukurti kone bet kurio patiekalo miniatiūrinę kopiją. Jas kurti moteris pradėjo koronaviruso pandemijos metu dėl karantino priversta dienas leisti namuose.

Lėles kolekcionuojanti kaunietė Rasa Kuncaitienė savo kuriamu menu nustebina daugelį internautų – jos kuriamos realistiškos lėlės žmonėms kelia dvejopus jausmus. Tačiau moteris sako, jog jos pačios tokios lėlės, o į jų kūrimą žvelgia kaip į meną. Realistiškomis lėlėmis 53-ejų moteris susidomėjo prieš maždaug 4 metus – tuomet iš Anglijos grįžęs sūnus parodė tokias lėles, o Rasai jos labai patiko. Nuo to laiko R. Kuncaitienė nusipirko kelias lėles, o galiausiai nusprendė pabandyti gaminti pati.

JAV kiekvienais metais didžiulis būrys pagyvenusių vyriškių varžosi neįprastame konkurse: kas panašiausias į garsųjį rašytoją Ernestą Hemingvėjų. Šiemet nugalėtoju tapo 63-ejų verslininkas iš Džordžijos. 136 žilabarzdžiai rašytojo Ernesto Hemingvėjaus antrininkai Ki Veste Floridoje čia rengia improvizuotą San Fermino bulių bėgimą. Taip jie pagerbia Nobelio premijos laureato ir vieno žinomiausių visų laikų rašytojo meilę Ispanijai ir šios šalies kultūrai.

Prancūzijos ambasada Romoje nuo šiol traukia kiekvieno praeivio akį – gatvės menininkas, kuris save vadina tiesiog JR, ant pastato sukūrė įspūdingą meno kūrinį. Žiūrint į pastatą, galima matyti, kaip jis atrodytų nugriovus pastato fasadą – prieš praeivių akis atsiveria antikinės arkos, skulptūros ir kiti eksterjero elementai. Menininkas taip norėjo suteikti galimybę žmonėms pamatyti, ko įprastai jie neišvys, mat ambasados durys lankytojams – užvertos.

„Kiekvienas iš mūsų turime savo žvilgsnį į tiesą, nes tiesa bet kokiu atveju yra viena, tik mes ją skirtingai matome. Mes tik kažkodėl nesugebame susėsti ir pakalbėti, kad pamatytume tą tiesą iš visų pusių“ – sako prieš porą metų kunigystės atsisakęs floristas Edgaras Vegys. Vyras sako, kad, gyvenime nenorėjęs priklausyti darbdaviui, privalėjo siekti kažko kito.

Mikelandželo svajonė jau kybo ore. Dar XVI amžiuje tiltą per TIbiro upę Romoje planavęs nutiesti italų menininkas įgyvendinti planų nespėjo. Tačiau dabar, Bastilijos dienos išvakarėse, tiltas, nors ir kartoninis, tačiau pakilo į orą. Taip šią istorinę dieną Prancūzijai nusprendė paminėti vienas šios šalies menininkas. Aštuoniolikos metrų ilgio tiltą laiko trys milžiniški balionai, o meno instaliacija priverčia praeivius sustoti ir prietemoje pasigėrėti unikaliu kūriniu.

Kroatijoje vienas skulptorius kuria nepakartojamus meno kūrinius tiesiog ant smėlio. Tiesa, toli gražu pasiseka ne visiems, norintiems juos pamatyti. Didžiuliai jo piešiniai matomi vos kelias valandas. Su šluota rankoje kroatų skulptorius Nikola Faleris darbuojasi Neretvos upės deltoje, kur kasmet vyksta garsus meno festivalis. Šio skulptoriaus darbai jame bene unikaliausi.

Prancūzijoje už rekordinę sumą parduota kopija neabejotinai garsiausio visų laikų portreto – Leonardo Da Vinčio Mona Lizos. Netikra Mona Liza, kadaise nupirkta antikvaro parduotuvėlėje pietų Prancūzijoje – parduota už beveik 3 mln. eurų.  Hekkingo Mona Liza kabo ne žymiajame Prancūzijos Luvre, o aukcionų rūmuose Prancūzijos sostinėje. Ir netrukus turėtų keliauti pas naują šeimininką, mat ką tik buvo parduota už rekordinę sumą.

Štai taip Brazilijos menininkas lipdo vieną plastikinio maišelio atplaišą prie kitos. Tokioms įspūdingo grožio mozaikoms artistas jokių dažų nenaudoja – visi paveikslai gimsta tik iš skirtingų spalvų plastikinių maišelių. Kol aplinkosaugininkai kovoja siekdami sumažinti tokių maišelių naudojimą, šis kūrėjas plastiką paverčia menu ir tuo pačiu primena pasauliui, kiek vis dar daug jo naudojame ir kaip ilgai vėliau jis išlieka gamtoje.

„Tas dvi karantino žiemas mes ilgai prisiminsime. Sėdėjome užsidarę namuose, nematydami žmonių dirbome savo darbus, vis labiau atprasdami nuo gyvo bendravimo ir pažinimo. Tik TAS kambarys, tik TAS šeimos narys, tik TA kambarinė gėlė, tik TOJI uždara erdvė sutvėrė mums naują pasaulį, kuriame vaizdas tampa matomas tik per ekraną ar automobilio langą“, – tokiu jausmu dalijasi multidisciplininio meno kūrėja Julija Janus.

500 dantų – tiek prireikė sukurti šiam Vladimiro Putino portretui. Padaryti tokį portetą menininkė esą sumanė išgirdusi šio grasinimą išmušti dantis bet kam, kas nori atsikąsti Rusijos žemių. Putinas esą piktinosi dėl kalbų, teigiančių, jog Rusija neteisingai savinasi Sibiro regiono turtus. „Visi nori atsikąsti to, kas mums priklauso, tačiau tiems, kurie bandys tai padaryti, mes išmušime dantis ir jie kandžiotis nebegalės“, – sakė Rusijos prezidentas Vladimir Putin.

Žymūs paveikslai, ar ne ką mažiau garsios muzikos bei meno pasaulio asmenybės puikiai dera su lietuviškomis riešinėmis. Panevėžietės tautodailininkės rankose gimsta išskirtiniai rankdarbiai: nuo tradiciniais raštais puoštų dailių riešinių iki karoliukais išmegztų žinomų žmonių portretų. Visuomenininkė Viktorija Poluznovaitė puošiasi išskirtinėmis riešinėmis. Ant jų išmegztas žymios mūsų tautos rašytojos Žemaitės portretas.

Užburianti Vincento Van Gogho pasaka Niujorke. Tai – naujausia paroda vienoje Manhattano galerijų, kurioje skambant muzikai, lankytojai kviečiami mėgautis olandų genijaus paveikslų vizualizacijomis. Klaidžioti Van Gogho drobių keliais lankytojai gali net 70-ies tūkstančių kvadratinių metrų erdvėje. Parodos prodiuserė Maria Shclove teigia: „Pastebiu net ašaromis paplūstančius žmones, nes juos labai paveikia ši muzikos ir vaizdų dermė. Tai magiška.

Iki Joninių likus kiek mažiau nei mėnesiui, šalia Šiaulių, Žaliūkių malūnininko sodyboje, kyla kone rekordinė – net šešių metrų aukščio gėlių ir žalumynų deivės Rasos skulptūra. Ir ne bet kokia, o kurta iš nendrių. Skulptūros autoriai sako skirtingai nei šiaudinė, ši deivė Joninių naktį nesuliepsnos, bet pagautą nuostabos paliks ne vieną.  Pundelį prie pundelio, detalę prie detalės jau daugiau nei dešimt dienų deda menininkai Arūnas ir Reda Uogintai.

Eifelio bokštas virš tarpeklio – Prancūzijos perlas vIenai dienai patupdytas ant uolų virš bedugnės. Paryžiuje tokią juodai baltą optinę apgaulę sukūrė paslaptingasis prancūzų grafiti artistas JR. Be abejo, prie tokios meno instaliacijos progos įsiamžinti nepraleido turistai, kurie čia gausiai būriuojasi ir telefonų kameromis fiksuoja naujausią garsiojo grafiti meistro darbą. Eifelis ant uolų būna toli gražu ne kiekvieną dieną.

Nuo kimštinių balandžių, žvelgiančių iš aukštai, iki lėtai tirpstančių kėdžių – tokią modernaus meno kolekciją jau greitai galės išvysti kiekvienas apsilankęs Paryžiuje. Netoli garsiojo Luvro esančioje restauruotoje grūdų prekybos salėje įsikūręs privatus muziejus – milijardieriaus Francois Pinault pasididžiavimas.

Tanko šūvį atlaiko dar ne kiekvienas statinys. Tačiau šį kartą šūvių tikslas kilnus – sukurti meną. Buvęs Izraelio armijos snaiperis dabar savo šūviais ženklina ne priešininkus, o molbertą. 42-ejų Davidas Roytmanas šaudo į maišelius su dažais. Prie molberto pakabinami maišeliai po tanko ar ginklo šūvio ištaško dažus, kuriuos vėliau dailindamas snaiperis taip kuria paveikslus.    Artistas pasakoja: „Po 20-ies metų armijoje, visiems reikia terapijos.

Londone – milžiniškas ekranas. Ir skirtas visai ne reklamoms. Taip britų menininkas Davidas Hockney’is bando gyventojams įkvėpti vilties. Ne atsitiktinai pasirinktas ir kūrinio pavadinimas: „Prisimink, kad negalima ilgai žiūrėti į saulę ar mirtį“. O ir pačiame ekrane pakyla saulė, kuri, kaip ir visas kūrinys kalba apie pasaulio pabudimą iš karantino. Tačiau gyventojai reaguoja dvejopai. „Aš nežinau, ar tai mane labai įkvėpė. Bet, žinoma, tai yra pozityvus dalykas.

Prabangiame Meifero rajone Londone duris atvėrė nauja vaistinė. Tiesa, joje įsigytais  vaistais bei tepalais gydytis negalėsite. Mat nors vaistinė siūlo įsigyti populiariausių prekių – visos jos iš veltinio. Čia galima įsigyti „Colgate“ „dantų pastos“, „dantų šepetėlių“ ar „Chanel“ „kvepalų“ ir kitų žymiausių pasaulio ženklų higienos priemonių ar kosmetikos gaminių veltinių kopijų. Net ir užrašas, skatinantis laikytis socialinio atstumo, – iš veltinio.  „Tai mano paroda.