menas

Nacionaline kultūros ir meno premija įvertinta parodų kuratorė Giedrė Jankevičiūtė teigia, kad džiaugsmą sustiprino, jog premija skirta prieš Kalėdas ir Vilniui minint 700 metų jubiliejų. „Labai smagu prieš Kalėdas pajusti kolegų dėmesį, tikrai graži prieššventinė dovana. (...) Smagu, jog Vilniaus parodos kontekste minint Vilniaus 700-ąjį gimtadienį tokie sutapimai“, – pirmadienį BNS sakė G. Jankevičiūtė.

Nacionaline kultūros ir meno premija pirmadienį apdovanota tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė sako besidžiaugianti, jog šio svarbaus kūrybos įvertinimo sulaukė dar būdama gyva. „Džiugu, kad aš dar gyva sulaukiau. Juokinga, bet ir nelabai juokinga, nes, pavyzdžiui, Rožanskaitės atveju, žmogus buvo pristatomas ne vieną kartą, negavusi moteris pasimirė ir dabar po mirties į Veneciją vežami darbai“, – BNS pirmadienį sakė 56-erių menininkė.

Trisdešimt devynerių metų marijampoliečiui Mariui Kunigiškiui pavyksta užfiksuoti neįtikėtiną Lietuvos gamtos grožį. Nors vyras dirba matematinį darbą, jam pavyksta įžvelgti ir perteikti tai, ko nepavyksta kitiems. Marius sako, kad jam labiausiai patinka gamtos peizažai. Vyras pamena, kai vaikystėje būdamas kaime galvodavo, jog nori užfiksuoti matomus gamtos vaizdus. O vėliau vyras suprato, kad svajoti reikia atsargiai, nes svajonės pildosi.

Galbūt šiais metais šventinį sezoną atrasite daugiau laiko aplankyti meno parodas. Kai gruodį sutemsta greit popiet, šviesos ir ramybės galite rasti muziejuose ir galerijose.

Lapkričio pradžioje Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse pradėjo veikti vienas didžiausių šalyje žibintų ir šviesos festivalis „Mėnulio takais“, kuris pakvietė smagiai ir prasmingai praleisti rudens bei žiemos vakarus. Pasiruošimas šiam festivaliui užtruko apie metus, tačiau rezultatas turėtų nudžiuginti net ir išrankiausią skonį turinčius lankytojus.

Nacionalinio Kauno dramos teatro premjeros „Kai mes būsim jauni“  nekantriai laukia ne tik žiūrovai, bet ir pjesės autorė – poetė ir dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Po kelių metų pertraukos pjesę suaugusiems sukūrusi autorė procesą stebi iš labai arti – yra dažna viešnia repeticijose, o lapkričio 11-ąją teatro trupės legendų sukurtus  personažus paleis į savarankišką  kelionę, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tam, kad parduotų savo kūrinius, menininkai apnuogina ne tik savo sielą, bet ir kūną. Vieni prie savo paveikslų pozuoja išsirengę, kiti – šoka pusnuogiai. Mergina prigludusiu triko plastiškai šoka. Už jos – spalvingas paveikslas. Tai vienas iš daugybės vaizdo įrašų, kuriais vilnietė dailininkė ir šokėja Modesta Butautytė, pasivadinusi Monisha, dalijasi per socialinius tinklus.

Deimantai, paveikslai ir prabangūs vynai gali būti ne tik pirkinys grožiui ir sielai, bet ir investicija. Lietuviai, anot verslininkų bei šių sričių žinovų, tokiomis investicijomis domisi vis labiau. Vyno mėgėjai perka vyną ir šampaną, kurių vertė bėgant metams gali kilti. Žėrinčių deimantų mylėtojai už retesnius spalvotuosius brangakmenius kloja dešimtis ir šimtus tūkstančių eurų.

Penktadienio vakarą „Litexpo“ parodų ir konferencijų centre įvyko 14-osios tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’23“ atidarymo ceremonija. Joje apdovanoti šių metų geriausieji.  „ArtVilnius’23“ atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys. Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ vadovas Jonas Sakalauskas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Kino tyrimai kartais gali pakankamai taikliai numatyti ateitį – tai, apie ką dar tik girdėjome prieš trejus metus, šiandien jau vyksta“, – sako kinotyrininkė, medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ tyrimų vadovė, LMTA Meno istorijos ir teorijos katedros vedėja, docentė, humanitarinių mokslų daktarė Lina Kaminskaitė.

Keramika – tai viena iš meno rūšių, su kuria galima išreikšti savo kūrybą per molio, spalvų ir formos žaidimą. Dvidešimt septynerių marijampolietė Rugilė Navickaitė keramika susidomėjo vaikystėje ir šį pomėgį pavertė pragyvenimo šaltiniu. Dabar mergina gauna užsakymų iš įvairių kavinių, veda edukacijas, rengia savo darbų parodas. Kodėl mergina pasirinko šią veiklą bei su kokiais sunkumais jai ten susidurti, mergina pasidalino su tv3.lt portalo skaitytojais.

Kauną savaitgalį užtvindė linksmybės, garsi muzika ir karnavalinė eisena, o Parodos kalną vietoje mašinų okupavo žmonės. Miestas šventė tradicija tapusį „Fluxus festivalį“, į kurį susirinko tūkstančiai žmonių, pasidabinę įmantriausiais kostiumais. Ir Parodos kalną užtvindo keisčiausiais kostiumais apsirėdžiusi tūkstantinė minia. Kaune šėlsta naktinis miesto karnavalas – „Fluxus festivalis“.  Sutemus gatvę, kuria įprastai rieda mašinos, okupuoja pėstieji.

  Festivalis „Vilniaus galerijų savaitgalis“ jau aštuntus metus simboliškai pažymi naujo parodų sezono mieste pradžią. Šiais metais festivalio rengėjai į 700 metų jubiliejų švenčiantį sostinės meno lauką žvelgia iš aukso amžių perspektyvos ir būtent juose ragina ieškoti įkvėpimo.

Garsus menininkas Algis Kriščiūnas daugiau nei prieš dešimtį metų Visvaldui Matijošaičiui nutapė siurrealistišką portretą, tačiau šiandien viskas apsivertė – šis prisiminimas jam iki šios dienos kelia nemalonius jausmus ir labai to gailisi. „Kadaise esu nutapęs vienam Kauno ponui paveikslą: ponas joja ant žirgo, už nugaros per balną persimetęs nugalabytą mešką. Nes, sakė, mėgsta šaudyti meškas.  Gavau atlyginimą – tūkstantį su trupučiu.

Nuo šiol Nemuno saloje pasivaikščioti išėję kauniečiai ir miesto svečiai turės į ką paganyti akis – šalia „Žalgirio“ arenos baseino iškilo neįprasti kūriniai-aviliai, atvaizduojantys visiems puikiai pažįstamus ikoniškus Kauno modernistinius pastatus. Kauno savivaldybė praneša, kad unikalūs bičių nameliai, papuošę Nemuno salą – „Kaunas 2022 landšafto dizaino festivalio „Magenta“ palikimas.

Kiekvieną kartą savo idėjomis stebinantis muzikos kūrėjas ir atlikėjas Vidas Bareikis kartu su Kanarų salose gyvenančiu dailininku Algiu Kriščiūnu pristato intriguojantį projektą. Žinomas dainų kūrėjas pristato A. Kriščiūno net septyniems paveikslams sukurtus garso takelius. Mintis sukurti muziką pagal A. Kriščiūno darbus V.Bareikiui gimė poilsiaujant dailininko namuose Fuerteventūros saloje.

Šiaulių dailės galerijos parodoje pristatytas neeilinis kūrinys – menininkė Edita Sūdžiūtė miške surinkusi briedžio išmatas sukūrė netradicinius maldos karolius. Menininkė naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie gamtos ir žmogaus santykio svarbą.

Kol dar vėsuma sulaiko miestuose, – atraskime laiko kultūrai gegužės mėnesį, – jis ir pats iš savęs būna labai žavus! Dalinamės tradiciniu ateinančio mėnesio meno ir kultūros įvykių sąrašu. Muzika Gegužės 1 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje Kaunas Jazz pristato vieno garsiausių pasaulio džiazo dainininkų Kurto Ellingo pasaulinę premjerą – programą, atliekamą su Kauno miesto simfoniniu orkestru.

Meno, rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“,  balandžio 20–22 d. surengė tarptautinį simpoziumą „Įžeminti“ (angl. „Earth Bonds“). Trijų dienų programa skirtingais pjūviais kvietė diskutuoti ir ieškoti ryšių tarp klimato kaitos keliamų iššūkių, technologijų, kultūros institucijų bei meninės vaizduotės.

Kultūros ministerija dėl šeštadienį minimos Kultūros dienos sąsajų su Rusija sieks ją pakeisti Pasauline meno diena. „Rusija buvo viena pasaulinės Kultūros dienos iniciatorių, pavertusi ir šią datą savo propagandos dalimi. Tradiciškai per Kultūros dieną keliama Taikos vėliava, deja, plevėsavo ir Donecko karo zonoje, patvirtindama imperialistinius tikslus.

Atėnų šiuolaikinio meno muziejus priėmė neįprastą sprendimą – leido atsivesti savo mylimus šunelius. Tai išties netikėtas sprendimas, mat daugelyje pasaulio vietų vestis keturkojus į muziejus yra griežtai draudžiama. Vis tik šio muziejaus valdžia sako norėjusi suteikti žmonėms galimybę pasiimti šunelius kartu ir taip išvengti streso, kurį keturkojai patiria palikti vieni. Atėnų šiuolaikinio meno muziejuje – neįprasti lankytojai.

Sportbačių entuziastų parduotuvė „SNYKS“ prie Vilniaus 700 metų jubiliejaus šventimo nusprendė prisidėti unikaliu būdu – kartu su menininku Kipru Petruliu-Trexus sukurdama autentiškus miesto kedus, išpieštus žinomiausiais architektūriniais objektais.

Minint pasaulinę Žemės dieną, pirmadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, įrengta tirpstančio ledo instaliacija. „Tai manifestas, kviečiantis atkreipti visuomenės dėmesį į destruktyvų žmogaus santykį su aplinka bei skatinimas domėtis aplinkosauga ir ieškoti tvaresnių sprendimų kasdieniame gyvenime“, – pranešė iniciatyvos autoriai.

Į Vilnių atgabenta sakralinio ir kitokio meno kultūros vertybių iš Ukrainos muziejų, jos bus eksponuojamos Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bei Radvilų rūmuose Vilniuje. Anot Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, pernai vasarį prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvos muziejininkai aktyviai ieškojo būdų padėti kolegoms ukrainiečiams. Vienas jų – saugiai atgabenti vertingiausius Ukrainos muziejų meno kūrinius į Lietuvą.

Pablo Picasso darbų paroda Paryžiuje – kitaip. Po ne vieną mėnesį trukusių eksperimentų naują kvėpavimą jai suteikė garsus britų dizaineris. Tad dabar į parodą užsukę lankytojai gali pasidžiaugti ne tik Picasso darbais, bet ir įspūdingomis specialiai parodai sukurtomis erdvėmis. Jau vien takas, vedantis į Pablo Picasso parodą, kitoks nei įprasta. Ką jau kalbėti apie išdažytas, jo kūrinių subtilumą išryškinančias sienas. Vienos atrodo žaismingais, kitos – net baugokai.

Rusų kilmės avangardo dailininko Vasilijaus Kandinskio meno kūrinys „Murnau Mit Kirche II“, kurį neseniai atgavo jo savininko, nacių nužudyto Vokietijos žydo, palikuonys, buvo parduotas už 45 mln. JAV dolerių (42,35 mln.

Vilnius miestas kviečia grafitininkus piešti ant sienų gatvėse, tačiau ne bet kur, o specialiose vietose. Tačiau vandalai siaučia ten, kur jų teplionių niekas nelaukia – miestiečių namai, tvoros ir kiti pastatai nusėti grafitininkų keverzonėmis. Visuomenininkai abejoja tokios priemonės veiksmingumu. Esą grafitininkams laisvų plotų neužteks, jie toliau bjauros miestą, dėl to juos reikia ne kviesti piešti, o gaudyti ir bausti.

Kai Jasonas M. Allenas nusprendė sudalyvauti vizualinio meno konkurse Kolorado valstijos mugėje, jis ne tik bandė laimėti – jis norėjo kai ką įrodyti. J.M. Allenas yra vaizdo žaidimų kūrėjas. Jo darbas, pavadintas „Théâtre D'opéra Spatial“, buvo barokinė fantasmagorija, vaizduojanti tris puošniai apsirengusias figūras, apšviestas didelio atviro lango šviesos.

Ar leistumėt savo vaikui žaisti su lėle, kurios kaina siekia 20 tūkstančių eurų? Štai viena šilutiškė tokias brangias, antikvarines lėles kolekcionuoja ir su jomis žaisti niekam neleidžia. Kai kurioms porcelianinėms lėlėms jau pusantro šimto metų, tačiau jos vis dar tebedėvi tuomet apmautus rūbelius, demonstruoja devynioliktojo amžiaus madas. Ir yra nepaprastai trapios – porcelianinėmis galvomis ir vandens bijančiais kūnais.

Argentinos sostinėje duris atvėrė užburianti paroda – interaktyvioje ekspozicijose galima išvysti garsiausius Fridos Kahlo kūrinius. Paroda pasakoja apie menininkės gyvenimą ir darbą. Stebuklingas ir įtraukiantis garsiosios Meksikos menininkės Fridos Kahlo pasaulis. Ši įstabi paroda, pasakojanti apie menininkės gyvenimą ir darbą, duris atvėrė Buenos Airėse, Argentinoje. Menininkės kūrybai ir gyvenimui dedikuota paroda – tokia pati, kaip ir Frida Kahlo – spalvinga ir žadą atimanti.

Po ramaus, tylesnio sausio žiemą, bent jau kalendorinę, galime palydėti įvairiuose kultūriniuose renginiuose, įvykiuose, potyriuose. Vėl dalinamės ateinančio mėnesio meno ir kultūros įvykių sąrašu. Iškart galima paminėti vasarį tradiciškai vykstančią Knygų mugę: šiais metais ji jau 23-oji, visus sukvies į Lietuvos parodų ir kongresų centrą Litexpo vasario 23-26 dienomis.

Šiemet Vilniaus galerija „Meno niša“ švenčia 20-ies metų gimtadienį. Visus metus trukusią šventinę parodų programą vainikuoja nuo gruodžio 10 d. VDA parodų salėse „Titanikas“ vyksianti tarptautinė 20-ies menininkų paroda „XX“. J. Basanavičiaus gatvės pradžioje esanti Vilniaus galerija„Meno niša“ įkurta 2002 metais.

Po nesibaigiančių išankstinių prekybininkų erzinimų šventės išties jau beveik čia. Dalinamės nauju atrinktų meno ir kultūros įkvėptų įvykių gruodžio mėnesį bei kalėdinių dovanų įdėjų sąrašu. Taip pat įtraukėme kalėdinius susibūrimus, kuriuose kasmet labai stipriai ir jaukiai pasijaučia artėjančių švenčių nuotaika.

Premjerė Ingrida Šimonytė, siūlanti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) neterminuotai taikyti meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, sako, kad tokia lengvata valstybės biudžetui būtų pakeliama.

Prieš metus Vilniuje parodyta ir didžiulio susidomėjimo sulaukusi opera-performansas „Saulė ir jūra“ sugrįžta į Vilniaus taksi parką. Menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės kūrinys sostinėje bus rodomas gruodžio 8–11 dienomis. „Auksiniu liūtu“ 2019 m. Venecijos bienalėje apdovanota opera gruodžio 9–11 dienomis sostinėje darsyk suskambės lietuviškai, o gruodžio 8 dieną bus atliekama angliškai. Į šios dienos pasirodymus atvyksta tarptautinė atlikėjų trupė.

Valdžiai ne visi Lietuvos menininkai vienodi. Pilnas arenas surenkantys dainininkai gauna Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, moka 9 procentus, o skulptoriai ar tapytojai valstybei atiduoda didesnę dalį pinigų, 21 procentą. Menininkai prašo šią neteisybę ištaisyti, esą šiuo metu visi kūrėjai veikia vienodai prastomis ekonominėmis sąlygomis, dėl to ir mokesčių politika turėtų būti vienoda.

Penktadienį Kauno centriniame pašte prasideda Ukrainos šiuolaikinio meno trienalė „Ukrainian Cross-Section 2022. Ukraine! Unmuted“ („Ukraina! Nenutildyta“).  Anot trienalės organizatorių, „Ukraine! Unmuted“ – unikali galimybė išgirsti ilgai tildytą Ukrainos kultūros balsą, ir apie tai, koks Ukrainos menas buvo ir yra, leisti kalbėti pačiam menui. „Kaune prasidėsianti trienalė siekia apžvelgti Ukrainos meną šiandien – laiku, kai ukrainiečių realijas daugiausia lemia karas.

Lietuvos kultūra nuolat siūlo kažką naujo, įdomaus ir prasmingo. Įpusėjęs ruduo yra, stebėtinai, naujų pradžių sezonas, - dalinamės sąrašu koncertų, parodų, festivalių ir kitų pramogų akiai ir širdžiai, kaip palydėti rudenį Lietuvoje ir juo pasimėgauti kultūringai: Parodos Jei šiais metais nenuvykote į jau 59-ąjį kartą organizuojamą tarptautinę Venecijos meno bienalę (nors vis dar galite – ji veiks iki lapkričio 27 dienos), jos metu pristatytų parodų autorių, tokių kaip Marlene Dumas, Anselm K...

Aukcione Niujorke – meno kolekcija už milijardą eurų. Ją daugybę metų kaupė vienas iš „Microsoft“ įkūrėjų Polas Allenas. Meno kritikai sako, kad tai, jog tokią įspūdingą kolekciją jau netrukus bus galima įsigyti – šimtmečio įvykis. Prancūzų postimpresionisto Polio Sezano kūrinys „Šventosios Viktorijos kalnas“ – brangiausias Paulo Alleno meno kolekcijos eksponatas. Vien šis paveikslas vertas daugiau nei 120-ies milijonų eurų.

Spalio 5 d. Vilniaus rotušės prieigose atsirado apsivertęs ant stogo Citroën BX automobilis. Šis reiškinys jau spėjo susilaukti įvairių visuomenės reakcijų: vieni fotografuojasi, kiti mano, jog įvyko nelaimė. Tačiau, tai nėra eismo įvykis. Tai – Dainiaus Liškevičiaus naujausias kūrinys „O kas, jeigu? / Situacija / Paralelės“, sudarantis ryšius tarp praeities ir dabarties įvykių, rašoma pranešime spaudai.

Niujorko Metropoliteno muziejus Italijai grąžino 19 milijonų dolerių vertės antikinių daiktų, tarp kurių – ir marmurinė deivės Atėnės galva, vertinama 3-imis milijonais dolerių. Visus šiuos daiktus dar praėjusiame amžiuje nugvelbė du italų plėšikai. Marmurinė deivės Atėnės galva mena ne tik 200 metų prieš mūsų erą, tačiau ir įdomią savo dingimo istoriją.

Tatuiruočių meistrės dalinasi, su kokiais iššūkiais teko susidurti pandemijos ir karo akivaizdoje, kokios tatuiruotės dominuoja tarp lietuvių ir kuo skiriasi vyrų bei moterų norai. Jos neslepia, kad karantino laikotarpis buvo ypač sunkus, teko gyventi vien iš savo santaupų, o dabar klientų irgi mažiau, nes visi stengiasi taupyti. Pašnekovės atskleidžia, kad yra dariusios įvairių tatuiruočių: ornamentų, minimalistinių, Lietuvos, baltų ar taikos simbolių.

Penktadienį Vilniuje, Rotušės aikštėje, prasideda dešimtoji istorinė Šv. Baltramiejaus mugė, skirta supažindinti su vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos miesto amatais, menų ir cechų tradicijomis. Dvi dienas vyksiančios mugės svečiai galės susipažinti su atgaivintais miestiečių amatais, patys įsijausti į amatininko kailį ir pabandyti žiesti puodynę, vyti juostą, nusikalti monetą, pranešė savivaldybė.

Marijampoliečius vėl džiugino menininkai iš Niujorko, Londono ir Lietuvos. Jau devintą vasarą dailininkai atskrenda į Lietuvą ir Suvalkijos sostinėje gražina pIlkas pastatų sienas. Per šitiek metų daugybė jų tapo meno kūriniais. Miestiečiai džiaugiasi gražėjančiu miestu, o valdžia – vis didėjančiu turizmu.

Vasarą, kai rengiamės atviresniais drabužiais, nesunku pastebėti, kad dauguma žmonių turi bent vieną tatuiruotę. Ne paslaptis, kad toks meno kūrinys ant kūno yra ne pigi paslauga, taigi kyla klausimas – kiek Lietuvoje kainuoja tatuiruotės, nuo ko ta kaina priklauso ir kiek joms įprastai išleidžia lietuviai. Tatuiruočių meistrės papasakoja, kad ir taškelis ant kūno kainuos 50 eurų, nes tai – minimali kaina, į kurią įeina naujos adatos, pasiruošimas ir kt.

Šveicarijoje ant upės kranto išdygo milžiniška pilis. Neįtikėtinas statinys vilioja lankytojus. Karalystę iš molio Tolero upės pakrantėje pastatė šveicarų menininkas Francois Monthoux. Pilis ne tik įspūdinga, bet ir milžiniška. Tiesa, prieš šešias savaites ją statyti pradėjęs skulptorius net pats nesitikėjo, kad ji bus tokio dydžio. Molio karalystė vis auga ir auga dėl to, kad šiame Šveicarijos regione pastaruoju metu visiškai nelyja.

Vilniaus Rasų kolonijoje įsikūręs kultūros kompleksas SODAS 2123 ketvirtadienį specialios programos OPEN SODAS metu kviečia aplankyti menininkų dirbtuves. Organizatoriai praneša, kad duris lankytojams atvers dešimtys įvairių disciplinų menininkų ir organizacijų: tarp jų – menininkės Aistė Laisvė Viršulytė, Joana Kairienė, Lisa Lurati, Sandra Kazlauskaitė, kūrybinė tyrinėtoja Austėja Platūkytė ir Biomedžiagų biblioteka, tyrėja, kuratorė Aušra Vismantaitė.

Kaunietis bus teisiamas dėl kovą Kauno centre padegtos meninės instaliacijos-automobilio padegimo. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui su kaltinamuoju aktu perdavė bylą, joje kaunietis M. B. kaltinamas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, antradienį pranešė prokuratūra. Incidentas įvyko kovo 15 dieną, apie 4 valandą ryto, Kauno centre, A. Mickevičiaus gatvėje, netoli Kauno tardymo izoliatoriaus.

Penktadienio vakarą Vilniuje rengiamas kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis“. Pernai ir užpernai dėl koronaviruso pandemijos į rugsėjį perkeltas renginys šiemet grįžo į savo tradicinį laiką – birželio vidurį. Šiemetinės „Kultūros nakties“ šūkis – „Šviesa visada laimi“.  Festivalio programoje – apie 90 muzikos, teatro, vizualiųjų ir tarpdisciplininių menų, kino, šokio ir edukaciniai renginių.