medikai

Vietoje kondicionierių langai užtraukiami žaliuzėmis, daromi skersvėjai, drėkinamos marškos. Taip Kėdainių ligoninėje gelbėjamasi nuo karščio stengiantis nors kiek suteikti pacientams komforto kaitriomis dienomis. „Dieve, padėk, kokie kondicionieriai“, – prasitaria medikai. Per karščius vargsta ir personalas, ir pacientai. O sunkiausia – operacinėse, kur specialiomis aprangomis apsirengusiems gydytojams prie operacinio stalo tenka stovėti net po kelias valandas.

Beveik 4 metų Benas (vardas – pakeistas) jau daugiau kaip pusę metų gyvena su persodinta donoro širdele. Laimingo atsitiktinumo bei gydytojų profesionalumo dėka pastebėta itin reta liga ir metus lauktas viltingas skambutis, jog atsirado donoras, pakeitė šios šeimos gyvenimą neatpažįstamai. Iš ligoto vaiko Benas tapo judriu, visavertį gyvenimą turinčiu mažamečiu. Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM kviečia susipažinti su Benu bei jo mama.

Lietuvai minint Tarptautinę viešųjų paslaugų dieną, opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė netesi mokytojams, dėstytojams, medikams ir pareigūnams duotų įsipareigojimų dėl algų didinimo. Pasak politikės, pakoreguotame šių metų biudžete, kurį antradienį patvirtino Seimas, atsispindi tik dalis viešojo sektoriaus darbuotojams duotų įsipareigojimų.

Atšilus orams daugiau laiko gryname ore leidžiantys žmonės susiduria su stipriai suaktyvėjusiais vabzdžiais, kurie ne tik trukdo poilsį, bet ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. „Šiltuoju metų laiku labiausiai nuo geliančių gyvių reikėtų saugotis alergiškiems žmonėms, nes jiems pasekmės gali būti netgi mirtinos. Dažnai manoma, kad alergiją sukelia tik širšės ar bitės, tačiau tokių reakcijų pasitaiko ir po vapsvų ar uodų įkandimo.

Lietuvoje kas penktas žmogus prisipažįsta medikams duodantis kyšį valstybinėse ligoninėse ar klinikose. Medikų sąjūdis tikina, kad kyšininkavimo mastas yra dar didesnis nei skelbia tyrimai. Štai kai kurie TV3 žinių kalbinti pašnekovai vadovaujasi posakiu „netepsi – nevažiuosi“, o medikai, imdami kyšius, teisinasi per mažais atlyginimais. Realybė liūdna – pacientai kyšiams Lietuvoje kasmet išleidžia didžiules sumas – kelias dešimtis milijonų eurų.

Respublikinė Šiaulių ligoninė neigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl neteisėtai nutekinto medikų laiško. Ketvirtadienį naujienų portalas lrytas.lt pranešė, kad apie problemas ligoninėje prabilusių kardiologų laiškas atsidūrė apskųsto padalinio vadovo rankose, nors buvo adresuotas Respublikinės Šiaulių ligoninės laikinajai administratorei Česlovai Špūrienei bei sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sudarytai Pokyčių inicijavimo grupei.

Sekmadienį sostinėje vakare įvyko avarija – girtutėlis „Volkswagen Golf“ vairuotojas rėžėsi į stovintį „Audi“ automobilį. Vilniuje, Dzūkų g., Naujininkų mikrorajone, automobiliu „Volkswagen Golf“ važiavo įkaušęs vairuotojas, kuris, nesuvaldęs automobilio, trenkėsi į šalikelėje stovintį „Audi A6“ automobilį. Po smūgio nulėkė „Volkswagen“ automobilio priekinis buferis, nukrito grotelės, o „Audi“ dešinys sparnas buvo kaip reikiant sulankstytas.

Per 100-o Panevėžio ligoninės medikų mūšis teisme dėl negautų algos priedų už pavojingą darbą per pirmą karantiną. Ligoninės vadovybė apskundė darbo ginčų komisijos sprendimą, kuri dar gruodį buvo įpareigojusi darbdavį medikams išmokėti priklausančius priedus. Medikai teisme atskleidė, kokias pinigų sumas jie prarado.  Dabar vienam darbuotojui su delspinigiais nepriemokos siekia nuo kelių šimtų iki 4000 eurų.

 Šiauliuose sekmadienio naktį taksi partrenkė per perėją ėjusią moterį. Avarija įvyko apie 0.15 val. Lyros gatvėje esančioje pėsčiųjų perėjoje, pranešė policija. 64 metų vyras, vairuodamas taksi automobilį, partrenkė per perėją ėjusią 24 metų pėsčiąją. Nukentėjusioji dėl sužalojimų gydoma Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Pirmą kartą širdies masažus pacientams greitosios medicinos pagalbos automobilyje atliks robotas-paramedikas, leidžiantis kitiems komandos nariams imtis kitų būtinų veiksmų.

Ne pirmus metus girdimi įspėjimai dėl katastrofiško ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų stygiaus šalyje užklupus pandemijai dar labiau aktualizavosi. Mažų algų ir taip silpnai motyvuojami dirbti slaugytojai dėl viruso baimės ar neatlaikę krūvio per šiuos metus neatsigręždami paliko darbą, o jauni ruošiami specialistai gi neretai net nebando darbintis Lietuvoje. Anot sveikatos sektoriaus atstovų, jei taip ir toliau, tai, kad gydytis gali tekti važiuoti į Lenkiją, nebeskambės kaip juokas.

Pirmadienį Klaipėdoje, prie elektros skydinės, aptiktas negyvas vyras, pranešė Policijos departamentas. Pirminiais duomenimis, apie 14 val. 25 min. Minijos gatvėje, prie atidarytos aukštos įtampos elektros srovės skydinės spintos, rastas mirusio bendrovės darbuotojo, gimusio 1993 metais, kūnas. Įtariama, kad vyrą mirtinai traumavo elektros srovė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo.

Apie tai, kad iš didžiulės apsaugos priemonių siuntos už 24 mln. eurų ne viskas pasiekė medikus, žinota dar pernai vasarą, pirmadienį skelbia LRT Tyrimų skyrius. LRT turimi dokumentai taip pat rodo, priemones iš Kinijos užsakęs Ekstremalių sveikatai situacijų centras pagal tiekėjų pageidavimus taisė sąskaitas, kad sumos ir kiekiai atitiktų sutartį. Kur dingo prekės beveik už milijoną eurų, šiuo metu tiria teisėsauga.

Nepaisant to, kad rezidentūrą valstybės finansuojamose vietose šiemet baigė daugiau nei 300 rezidentų, medicinos darbuotojų trūkumas – viena opiausių šiandieninės Lietuvos problemų. Problemą gilina faktas, kad kitose Europos šalyse taip pat trūksta gydytojų. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Suviliojo sąlygos ir požiūris į medikus Kitos Europos šalys medikų iš Lietuvos laukia išskėstomis rankomis.

Jau beveik metus Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, gyvenantys Deimantas ir Inga gedi savo tėvelio. Iki šiol ašaras braukiantys vaikai įsitikinę – jei ne aplaidus medikų darbas, tėvas iki šiol būtų su jais. „Tragedija visam gyvenimui. Išgyvenam skaudžiai, nėra dienos, kad neprisimintum žmogaus“, – tikino Deimantas Jonaitis ir pridūrė, kad medikai nepadarė visko, kad būtų išgelbėta jo tėvo gyvybė. Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Po nusižudžiusios medikės skandalo su Šiaulių Respublikinės ligoninės darbuotojais susitiko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Apie susitikimą žiniasklaida informuota nebuvo, o pats pokalbis vyko už uždarų durų. Prezidentas rėžė išgirdęs, kad psichologinis teroras įstaigoje tęsiasi, ir nušalinti tik ligoninės direktorių nepakanka.   Prezidentas G. Nausėda išėjo po pokalbio su medikų bendruomene.

Pirmadienį iš Kauno į Vilniaus atskraidinta donoro širdis, pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Anot jo, sekmadienį sulaukta žinios, kad Kauno klinikose užregistruotas potencialus donoras. Transplantuoti paimti jo širdis, inkstai, kepenys ir ragenos. Donoro širdis tiko recipientui Vilniuje, inkstai, kepenys ir ragenos – recipientams Kaune. „Vienas donoras išgelbės net šešių sunkiai sergančių žmonių gyvybes“, – teigiama Nacionalinio transplantacijos biuro pranešime.

Nuo koronavirusinės pandemijos pradžios nuo COVID-19 mirė mažiausiai 115 tūkst. sveikatos apsaugos darbuotojų, pirmadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas, ragindamas visas šalis pagreitinti vakcinacijos tempus.  Pradėdamas PSO metinę asamblėją šios Jungtinių Tautų agentūros generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) atidavė pagarbą medikų indėliui kovojant su pandemija.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį ketina nuo pareigų nušalinti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovą Remigijų Mažeiką. Tai ministras paskelbė pasirodęs medikų mitinge, kurį gydytojai organizavo dėl esą ministerijos neveiklumo tiriant nusižudžiusios medikės atvejį. Šalia ministerijos su plakatais susirinkę žmonės liejo nuoskaudą dėl sveikatos sistemoje išvešėjusio mobingo – psichologinio teroro ir drąsino vieni kitus netylėti, o valdžią – keisti įstatymus.

Lietuvą praėjusią savaitę sukrėtus žiniai apie jaunos gydytojos savižudybę nešini protesto plakatais sekmadienį medikai renkasi prie Sveikatos apsaugos ministerijos į mitingą prieš mobingą. Visgi medikai neslepia baimės, kad nepaisant šio sujudimo pažadai dėl pokyčių vėl gali likti pažadais iki kitos tragedijos. Negana to, pačią gydytojų bendruomenę skaldo dvejopos nuotaikos.

Koronaviruso pandemija suaktyvino daugelį psichikos sveikatos skaudulių, o šiai sistemai reikia pokyčių, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Įtampos visuomenėje tikrai neatsirado pernai, su pandemija, šios srities problemų buvo apstu anksčiau, deja neskubėta jų spręsti arba sprendimai buvo daugiau fasadiniai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad gruodį, pirmąją jo darbo ministerijoje dieną, Šiaulių medikų siųstame laiške buvo kalbama apie įvairias problemas, tačiau ne apie mobingą. „Paprašiau surasti dokumentus, kurie buvo siųsti. Taip, iš tikrųjų buvo gruodžio 11 dienos laiškas, jis buvo nuo grupės Šiaulių ligoninės darbuotojų. Tame laiške rašoma, kad pas juos yra vykdoma reorganizacija, kad ji vykdoma, jų nuomone, netinkamai ir kad jie norėtų, kad ji būtų sustabdyta.

Medikai, vienydamiesi po Lietuvą sukrėtusios tragedijos – jaunos gydytojos savižudybės – ruošiasi surengti mitingą prieš mobingą. Sekmadienį 12 val. jie savo plakatus iškels prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Kvietimas rinktis jau sklinda socialiniuose tinkluose. Žadama mitingo trukmė – iki 15 val. „Susitiksime prie SAM su plakatais prieš mobingą. Lietuvą neseniai sukrėtė jaunos gydytojos savižudybė, kalbai pasisukus apie mobingą, buvo apnuoginta sena, mūsų šalyje gaji, piktžaizdė.

Sveikatos apsaugos ministerijai aiškinantis buvusios Šiaulių ligoninės medikės mirties priežastis, premjerė Ingrida Šimonytė jos kolegas ragina bendradarbiauti ir dalintis informacija apie situaciją gydymo įstaigoje. „Be žmonių dalyvavimo šita problema tikrai neišsispręs“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Po Lietuvą sukrėtusios jaunos gydytojos savižudybės Lietuvos medikų sąjūdis ragina nuo pareigų nušalinti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovą Remigijų Mažeiką tol, kol vyksta įvykio tyrimas. Sekmadienį išplatintame dar viename organizacijos kreipimesi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją taip pat įvardijami kiti vadovaujantys asmenys, kurių nušalinimo prašoma. Dalinamės medikų išplatintu raštu.

Kai vaiką ištinka paslaptinga koma, yra rimtai sunerimstama, tačiau ką daryti, kai tai per kelerius metus tai įvyksta net 169-iems vaikams mažoje geografinėje zonoje? Taip įvyko Švedijoje prieš maždaug dešimt metų. Pirmiausia vaikai pradėdavo daug nerimauti, būdavo nuolat nusiminę. Jie nustodavo žaisti su kitais. Jie kalbėdavo vis mažiau ir mažiau, kol visiškai nebešnekėdavo. Galiausiai, jie nebeatsikeldavo iš lovų.

Jaunai gydytojai iš Šiaulių respublikinės ligoninės pasitraukus iš gyvenimo, jos kolegos prakalbo apie mobingą, arba tiksliau bosingą, iš vadovų. Paprastai taip vadinamas ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras prieš asmenį. Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos katedros profesorė, kovos su mobingu ekspertė Jolita Vveinhardt teigia, kad mobingas Lietuvoje yra paplitęs reiškinys, bei siūlo keletą patarimų, kaip reaguoti susidūrus. „Svarbiausia netylėti ir rinkti įrodymus.

Kauno vakcinavimo centras iki šiol miestui skiriamus vakcinų kiekius išnaudoja greičiau nei per savaitę, net ir dirbant puse pajėgumų. Dėl to penktadienį teko užverti duris nė nesulaukus pietų, o dalį ten dirbančių medikų nuspręsta deleguoti išvažiuojamiesiems vizitams – sparčiau skiepyti senyvo amžiaus ar sunkių ligų bei negalios paliestus žmones namuose.

Su pandemija kovojančių medikų atlyginimų priedams siūloma šiemet papildomai skirti beveik 75 mln. eurų. Vyriausybė penktadienį pritarė, kad Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF) iš valstybės biudžeto papildomai būtų skirta 48,5 mln. eurų, o dar 26,2 mln. eurų – iš sveikatos priežiūros paslaugoms anksčiau numatytų lėšų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, PSDF biudžete darbo užmokesčiui didinti buvo numatyta 45,6 mln. eurų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina imtis priemonių, kurios leistų apsaugoti spaudimą patiriančius medikus. Diskusija dėl medikų psichinės sveikatos ir patiriamo spaudimo kilo po žinios apie jaunos medikės savižudybę. „Šiandien, jeigu tik galėsiu, Ukrainoje uždegsiu žvakutę už jauną medikę, išėjusią dėl ydingos sistemos, dėl nepakeliamo spaudimo. Dėl mobingo, institucijų abejingumo.

Pakeitus priedų už darbą su COVID-19 pacientais tvarką, dalis medikų piktinasi dėl per mažų išmokų, ketvirtadienį pranešė LRT radijas. Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigia, kad didesnių išmokų tikėjęsi medikai jaučiasi nusivylę – kai kurie priedai nebesiekia nė dviejų eurų. „Tiems medikams, kurie tikėjosi gauti didesnes išmokas tikrai manau, kad jie dabar jaučiasi nusivylę“, – LRT radijui sakė ji.

Šiaulius ir visą Lietuvą sukrėtė jaunos medikės savižudybė. Įtariama, kad moteris nusižudė dėl mobingo, kurį patyrė darbo vietoje. Medikų atstovai teigia, kad daug jaunų medikų darbe patiria patyčias ir psichologinį smurtą.

Po to, kai artimieji ir medikų bendruomenė dėl gydytojos savižudybės ėmė kaltinti Šiaulių respublikinę ligoninę, į diskusiją, ką daryti dėl psichologinio smurto darbe, vadinamojo mobingo, įsitraukė ir Vyriausybė, ir Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija telkia pajėgas kovai su mobingu, o parlamentarai net nori keisti darbo kodeksą ir jame įteisinti mobingo sąvoką.

Po Šiaulių medikės savižudybės kolegos iškart parakalbo apie galimai patirtą mobingą darbe, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skelbia planą, kaip sustabdyti šią problemą. Pasak ministrės Monikos Navickienės, vien tik įstatymų keitimu ir reguliavimu ši problema neišsispręs, todėl reikia pradėti ir pokyčius organizacijų viduje.

Praėjusios savaitės pabaigoje nusižudė jauna Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusi gydytoja anesteziologė. Medikės aplinka tvirtina, kad prie tokio sprendimo ją galėjo privesti mobingas, tragiškos darbo sąlygos ir psichologinis spaudimas. Ligoninės vadovas nuo platesnių komentarų susilaiko, o nusižudžiusi gydytoja, kaip teigia Seimo narė Jurgita Sejonienė, rinko mobingo įrodymus, kurie dabar jos artimųjų rankose.

Medikų bendruomenės atstovai aiškina, kad jauna respublikinės Šiaulių ligoninės medikė nusižudė neatlaikiusi psichologinio spaudimo darbe ir atsisveikinimo laiške kaltina Šiaulių ligoninės vadovus. Šeima dėl privedimo prie savižudybės ruošiasi kreiptis į prokuratūrą, o medikų atstovai ir politikai vis garsiau kalba apie šioje srityje įsivešėjusią psichologinio smurto prieš pavaldinius problemą.

Teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės mirties priežastį, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Gydymo įstaigos atstovai teigia, kad gydytoja buvo atleista iš darbo praėjusį ketvirtadienį dėl šiurkštaus pareigų pažeidimo. „Mirties atvejis yra tiriamas. Tai yra tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, – BNS pirmadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė. Tačiau daugiau detalių ji neatskleidžia.

Specialistų trūkumą mažų miestų savivaldybės sprendžia, kaip kas išmano. Akmenės rajono savivaldybė į gydymo įstaigas trūkstamų specialybių medikus vilioja pinigais. 60 tūkstančių eurų – tiek siūloma gydytojui, jei sutiks su šeima persikelti ir dirbti bent penkerius metus Akmenės rajone. Dvi šeimos gydytojos jau sutiko kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir sako, kad net ne pinigai buvo esminė sąlyga, kodėl nusprendė gyvenimą perkelti į Naująją Akmenę.

Lėšų poreikis kelti medikų atlyginimams yra didesnis nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) galimybės, pripažįsta sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Pasak jo, vien priedams už darbą koronaviruso pandemijos sąlygomis medikams reikės papildomai skirti apie 200 mln. eurų, tačiau ministras tikisi, kad su profesinėmis sąjungomis pavyks susitarti ir dėl sveikatos sektoriaus kolektyvinės sutarties. Dalis profesinių sąjungų kaltina ministeriją dėl stringančių derybų.

Lėšų medikų atlyginimams didinti nenumatė dar buvusi Vyriausybė rengdama šių metų biudžetą, be to, daugiau pinigų nei planuota reikia priedams už darbą su COVID-19, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jos duomenimis, minėtiems priedams šiemet bus išleista beveik 200 mln. eurų. „Kaip matote, situacija yra tokia, jog COVID-19 priedus reikės mokėti gerokai ilgiau. Tam valstybė šiais metais išleis beveik 200 mln.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys  sako, kad lėšos medikų atlyginimų didinimui suplanuotos, bet vertinant realų poreikį priedams dėl darbo su COVID-19, pinigų turės būti skirta daugiau. Pasak jo, algų didėjimas nebuvo numatytas 2019 ir 2020 valstybės biudžetuose, o tam naudotas PSDF rezervas.

Medikų profsąjungos skundžiasi ministerijos vilkinamomis derybomis dėl kolektyvinės darbo sutarties ir įspėja, kad šią savaitę pasiekiant finišo tiesiąją joms neįvykus gali net grėsti streikas. Tuo metu kitos medikus vienijančios organizacijos teigia čia įžvelgiančios ne ministerijos kaltę, o paklodės tempimą tik į vieną pusę ir kai kurių profesinių sąjungų norą jaustis labiau privilegijuotomis.

Uostamiestyje bendrovėje „Klaipėdos mediena“ per pietus nugriaudėjo du sprogimai, o po jų įsiplieskė gaisras. Vieno pastato sienos pasviro, kitą statinį sprogimai sulygino su žeme. Aštuoni darbuotojai išvežti į ligonines, penki jų – atsidūrė reanimacijoje. TV3 žinios gavo išskirtinę medžiagą, kas dėjosi gamykloje praėjus vos kelioms minutėms po sprogimų. Kelios minutės po dviejų sprogimų bendrovėje „Klaipėdos mediena“. Saulę užstoja dūmai. Vieni darbuotojai bėgioja, kiti sutrikę vaikšto.

Šiemet tikslinant biudžetą papildomų lėšų bus skirta su COVID-19 dirbančių medikų algų priedams, atlyginimų didinimas visiems medicinos darbuotojams atidedamas vėlesniam laikui, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiais metais pagrindinis prioritetas vis dėlto yra atlyginti medikams už tą didelį krūvį, kurį dabar patiria turbūt labai didelė dalis medikų dirbdami COVID-19 fronte.

Medikų profsąjungos piktinasi nesulaukusios žadėto algų didinimo, kuris buvo numatytas prieš trejus metus tarp profsąjungų ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje, tačiau ministerija teigia, kad klausimui spręsti prireiks naujų derybų, pirmadienį skelbia naujienų portalas lrt.lt. Anot profsąjungų atstovų, medikų ir ministerijos susitarimas galioja iki šių metų pabaigos, o algos turėjo kilti 9 proc.

Net du teismai patvirtino, kad dėl Šilutės gyventojos mirties kalti šio miesto ligoninės medikai. Moteris dukart kreipėsi pagalbos dėl ūmaus skausmo krūtinėje, tačiau abiem atvejais po apžiūros moteris buvo išrašyta iš ligoninės. Išrašant iš ligoninės antrąkart, medikai rekomendavo moteriai pablogėjus būklei kreiptis pakartotinai. Vis dėlto, prabėgus mažiau kaip 12 val. po to, šilutiškę ištiko staigi mirtis. Į teismą Šilutės ligoninę padavė žmonos netekęs sutuoktinis ir du jų vaikai.

Gera žmonių savijauta neatsiejama nuo fizinio aktyvumo. Nors aktyvus judėjimas išties gali būti naudingas kiekvienam iš mūsų, medikai vis dažniau beda pirštu į sumenkusį sportuojančių asmenų skaičių, todėl žmonės rizikuoja susidurti su galimomis sveikatos problemomis. Pandeminė situacija visame pasaulyje gyventojus privertė užsidaryti namuose, o neveikiantys sporto klubai neretam tapo priežastimi, nulėmusia fizinio aktyvumo sumažėjimą.

Vilniuje epidemiologinė situacija primena infekcijos piką žiemą. Blogėjant situacijai, vilniečiai sulaukė įspėjamųjų žinučių, ragina laikytis karantino ribojimų ir skiepytis. Pasak medikų, serga ir miršta vis daugiau 30-40 metų jaunų, darbingo amžiaus žmonių, greitosios viena po kitos veža ligonius į ligonines. Artėjant Motinos dienai, policija ragina gyventojus neatsipalaiduoti – savaitgalį tikrins viešąsias erdves, stebės, ar žmonės laikosi karantino.

Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti asmenys už jiems atliktą kojų venų operaciją patys mokėti neturi. Nepriklausomai nuo operacijos metodo – chirurginio ar lazerinio, išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Vidutinė kompensuojama šios paslaugos kaina – 828,85 euro. Ligonių kasos vis dažniau sulaukia pacientų klausimų, ar jiems reikia mokėti už kojų venų (flebektomijos) operacijas, ypač, kai jos atliekamos lazeriu.