medicina

Aistras kursto Internete plintantis vaizdo įrašas iš Vilniaus ligoninės. Jame matyti, kaip slaugtoja ligos patale gulinčią moterį koneviekia ir reikalauja neišsišokinėti. Pacientų atstovai įraše matomus vaizdus vadina tiesiog katastrofa. Ligoninės vadovybė dėl išaiškėjusios situacijos apgailestauja, tačiau slaugytojos bausti neketina – žada medikams mokymus, kaip įveikti stresą ir grubų elgesį teisina nuovargiu.

Koronaviruso situacija kaip reikiant kaista – kai kuriuose miestuose prie ligoninių priėmimo – skubios pagalbos rikiuojasi greitųjų automobiliai. Ir eilėje greitosios su kovidiniais pacientais laukia po kelias valandas, mat ligoninių skyriai perpildyti. O kitomis ligomis sergantys pacientai priversti laukti pagalbos, fiksuojami ir rekordiniai iškvietimų skaičiai.

Dėl priedų už darbą su įtariamais COVID-19 pacientais teisme kovoję Panevėžio medikai liko nusivylę. Teismas nusprendė, kad iš 400 tūkstančių eurų, kurių reikalavo medikai, jiems turi būti išmokėta vos devyni tūkstančiai eurų. Teismo priteistos sumos nuo keliolikos eurų iki kiek daugiau nei tūkstančio skaičiuojant su delspinigiais. Teismas aiškina, kad pagal  įstatymą priedai priklauso tik dirbusiems su pacientais, kuriems patvirtintas koronavirusas, o ne su visais.

Baltarusija pirmadienį nurodė sustabdyti dalies planinių medicininių paslaugų teikimą valstybinėse klinikose, kad būtų galima daugiau išteklių skirti COVID-19 pacientams. Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad tarp sustabdytų paslaugų yra medicininės apžiūros ir patikrinimai, fizioterapijos ir odontologijos paslaugos. 9,3 mln.

Pirmą kartą istorijoje plačiam naudojimui patvirtinta vakcina nuo maliarijos – uodų pernešamos mirtinos infekcijos, kuri kasmet pražudo apie 400 tūkst. žmonių. Maliarijos parazitą kartais viešėdami Afrikoje pasigauna ir turistai – tiesa, kol kas apie komercinį vakcinos naudojimą niekas nekalba. Pirmiausia ja bus gelbėjami Afrikos vaikai.   Mokslininkai skaičiuoja, kad nuo maliarijos – uodų pernešamos parazitinės infekcijos – kas 2 minutes miršta vaikas.

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta amerikiečių tyrėjui Davidui Juliusui ir armėnų kilmės amerikiečių tyrėjui Ardemui Patapoutianui už temperatūros ir lytėjimo receptorių atradimą, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolinskos institute.

COVID-19 iš esmės paveikė ir daugybės valstybių medicinos sektorių. Galbūt nėra geresnės vietos pamatyti Italijos sveikatos priežiūros ateitį nei mažas medicinos centras Forlimpopoli mieste. Šalies vyriausybė didina investicijas į bendruomenės priežiūrą ir nukreipia dėmesį nuo didelių ligoninių.  Iki koronaviruso pandemijos italai didžiavosi turėdami vieną geriausių nacionalinių sveikatos sistemų pasaulyje.

Gydymo įstaigoms valstybė už paslaugas mokės daugiau, šios lėšos bus nukreiptos didinti medikų darbo užmokesčiui. Sveikatos apsaugos ministerija padidino balų vertes, kurios taikomos gydymo įstaigoms sumokant už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ligonių kasų teigimu, dėl to gydymo įstaigoms papildomai numatyta 26,2 mln. eurų – jie bus skirti medikų algoms didinti. Visa tai numatyta penktadienį įsigaliojusiame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakyme.

Medicinos, teisės sričių atstovai steigia Sveikatos teisės institutą (STI) – organizaciją, skirtą padėti valdyti koronaviruso pandemiją šalyje, bei siūlo peržiūrėti skiepijimo strategiją šalyje, atsisakyti neproporcingų ribojimų, panaikinti galimybių pasą. Šie siūlymai įtvirtinti organizacijos parengtoje deklaracijoje, kurią pasirašė daugiau nei pusantro šimto medicinos, teisės ir kitų sričių ekspertų. „Dabartinė Lietuva yra kaip niekad susiskaldžiusi.

Daugelis puikiai žino, kad dėl koronaviruso gyventi saviizoliacijos sąlygomis gali būti nelengva. Todėl Indonezijoje, kur šiuo metu itin stipriai siaučia koronavirusas, vietos inžinieriai sukūrė robotą, kuris sergantiems į namus saugiai pristato maistą ir praskaidrina nuotaiką. Robotas vardu delta pavojingos koronaviruso atmainos pavadinimu pramintas ne šiaip.

Kad ir kaip nemoksliškai tai skamba, „pasidavimas“ („give-up-itis“) yra tikras terminas, vartojamas apibūdinti mediciniškai dokumentuotą, tačiau menkai suprantamą reiškinį, kai noro gyventi netekęs asmuo iš tikrųjų miršta, nepaisant akivaizdžios fiziologinės priežasties nebuvimo. Pirmiausia ši būklė buvo nustatyta amerikiečiams ir Pietų Korėjos kariams, kurie žuvo karo belaisvių stovyklose Korėjos karo metu, o vėliau buvo pritaikyti Vietnamo karo belaisviams, išgyvenusiems laivo katastrofas.

Neseniai atliktas tyrimas teigia, kad jautrūs glitimui žmonės iš tikrųjų gali būti ne tokie jautrūs, kaip mano. Dėl to gali būti kaltas kažkas kitas, ir tai nėra glitimas. Tyrimas, kuriam vadovavo mokslininkai iš Oslo universiteto Norvegijoje ir Monasho universiteto Australijoje, buvo paskelbtas žurnale „Gastroenterology“. Apie 13 procentų žmonių teigia, kad yra jautrūs glitimui, o jų patiriami simptomai yra išsipūtimo jausmas suvalgius maisto produktų, tokių kaip duona ir makaronai.

Aortos aneurizma kasmet visame pasaulyje nusineša daugybę gyvybių. Aorta yra didelė kraujagyslė, kuria iš širdies išteka kraujas. Aortos aneurizma yra ant jos susiformavęs neįprastas padidėjimas (jį turėjo ir Einšteinas, tačiau siekiat sustabdyti ligą, jo aorta buvo apvyniota celofanu). Šie padidėjimai gali sukelti nepatogumo jausmą, tačiau daugelis nė neįtaria, kad turi aortos aneurizmą, kol ji nėra pastebima atliekant tyrimus.

Po to, kai 11 pacientų pradėjo skųstis keista neurologine liga, dėl kurios jie tapdavo beveik paralyžiuoti, gydytojai atrado naują, vaikams pasireiškiančią šoninės amiotrofinės sklerozės (ŠAS) formą. Nepaisant to, kad dauguma ŠAS formų pasireiškia jauniems, bet jau suaugusiems, arba vidutinio amžiaus žmonėms, šis naujas tipas paveikia mažus vaikus, kurių būklė su laiku blogėja.

58 metų aklas vyras išgyveno dalinį regėjimo atstatymą vienoje akyje. Tai buvo atlikta naudojant genų inžineriją ir šviesa aktyvuotą terapiją. Gydymo metu buvo pakeistos vyro tinklainės ląstelės – audinio sluoksnis akies gale, kuris beveik prieš 40 metų nustojo veikti dėl neurodegeneracinės ligos. Pacientui, kuris lieka neįvardytas, paauglystėje buvo diagnozuotas pigmentinis retinitas (PR). Tai būklė, kai tinklainės ląstelės, imlios šviesai, suyra, o tai gali sukelti visišką apakimą.

Neteisėtų narkotinių medžiagų legalizavimo idėja parodo dramatišką atitrūkimą nuo status quo. Ir nors nei viena valstybė iki šiol nėra žengusi tokio radikalaus žingsnio, naujas tyrimas, publikuotas žurnale „Drug, Science, Polivy and Law“, parodė, kad tai gali būti vienintelis būdas ištaisyti tam tikrą su narkotikais susijusią žalą. Kaip teigia autoriai, legalizavimas leistų valstybei reguliuoti visus narkotikų vartojimo aspektus.

Išsekimas arba mitybos nepakankamumas pernelyg nuvertinama grėsmė palyginti su nutukimu, teigia gydytojai. Mitybos nepakankamumas chirurgams yra rimtas iššūkis, didinantis komplikacijų riziką, todėl iki operacijos stengiamasi visais įmanomais būdais optimizuoti paciento mitybą ir kūno svorį, rašoma pranešime spaudai. Apie prereabilitaciją – pasiruošimą operacijai – pasakoja bendrosios chirurgijos gydytojas, koloproktologas doc. dr. Audrius Dulskas.

Pirmą kartą širdies masažus pacientams greitosios medicinos pagalbos automobilyje atliks robotas-paramedikas, leidžiantis kitiems komandos nariams imtis kitų būtinų veiksmų.

Maždaug trečdalis gyventojų susiduria su miego problemomis, įskaitant sunkumus išmiegoti visą naktį. Nors pabudimas nakties metu kelia nerimą daugumai kenčiančiųjų, yra keletas netolimos mūsų praeities įrodymų, leidžiančių manyti, kad šis budrumo laikotarpis tarp dviejų atskirų miego periodų buvo normalus dalykas, skelbia „The Conversation“. Per visą istoriją buvo daugybė segmentuoto (dalinio) miego aprašymų, pradedant medicininiais tekstais, baigiant teismo įrašais ir dienoraščiais.

Šiandien turime neįsivaizduojamą privilegiją: vos per kelias minutes interneto pagalba galime pasiekti bet kurią mums aktualią informaciją. Žinoma, tuo pačiu atsiranda problema, kaip tą informaciją atsirinkti ir kuo tikėti. Homeopatija – ne išimtis. Lietuviškoji Vikipedija homeopatiją vadina pseudomokslu, o štai vokiškoji įvardina kaip alternatyvų medicininį gydymo metodą. Taip, „alternatyvus“ skamba nepatikimai, tačiau „medicininis gydymas“ prideda svorio.

Nuo koronavirusinės pandemijos pradžios nuo COVID-19 mirė mažiausiai 115 tūkst. sveikatos apsaugos darbuotojų, pirmadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas, ragindamas visas šalis pagreitinti vakcinacijos tempus.  Pradėdamas PSO metinę asamblėją šios Jungtinių Tautų agentūros generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) atidavė pagarbą medikų indėliui kovojant su pandemija.

Dr. Elizabeth Blackwell, tapusi pirmąja moterimi, gavusia gydytojo diplomą Jungtinėse Amerikos Valstijose, atvėrė moterims galimybę rinktis gydytojo profesiją. E. Blackwell nusprendė tapti medike po savo draugės mirties. Moters draugės manymu, ji nebūtų patyrusi tiek daug kančių, jeigu ją būtų gydžiusi moteris. Mokantis E. Blackwell buvo nuolatos atstumiama tiek mokytojų, tiek pacientų, tačiau ji atkakliai siekė savo tikslo ir 1849 m. tapo pirmąja moterimi gydytoja JAV.

Į dienos šviesą lenda vis daugiau istorijų apie psichologinį smurtą ir terorą. Daugėja medikų, kurie nebijo viešinti savo patirčių. Atmosferai kaistant, politikai pradeda ieškoti kaltųjų. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo Pirmininkė bado pirštais į ligoninių vadovus, o Sveikatos apsaugos ministras akcentuoja nepadarytus praėjusių Vyriausybių darbus. Buvusi Šiaulių ligoninės darbuotoja dalijasi savo istorija apie psichologinį smurtą, kurį jai teko patirti prieš porą metų.

Nuotolinė vaistinių preparatų ir medicinos priemonių reklama gydymo įstaigų darbuotojams skaitmeninės komunikacijos platformomis, kaip alternatyva vaistų reklamuotojo atvykimui į gydymo įstaigas, nėra pakankamai kontroliuojama, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Kaip antradienį pranešė tarnyba, tokios reklamos organizavimo ir kontrolės tvarkos nereglamentuoja teisės aktai, o praktikoje nėra vieningo sutarimo, ar tokia nuotolinė reklama gali būti teikiama.

Po to, kai artimieji ir medikų bendruomenė dėl gydytojos savižudybės ėmė kaltinti Šiaulių respublikinę ligoninę, į diskusiją, ką daryti dėl psichologinio smurto darbe, vadinamojo mobingo, įsitraukė ir Vyriausybė, ir Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija telkia pajėgas kovai su mobingu, o parlamentarai net nori keisti darbo kodeksą ir jame įteisinti mobingo sąvoką.

Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičiaus didinimui iki 365-ių – 45-iomis daugiau nei buvo numatyta iki šiol. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, papildomos 45 rezidentūros vietos skiriamos prioritetinėms specializacijoms, kurių specialistų trūksta: šeimos medicinai, skubiajai medicinai, vidaus ligoms, vaikų ligoms, psichiatrijai, vaikų ir paauglių psichiatrijai, geriatrijai ir akušerijai bei ginekologijai.

Jau užfiksuoti atvejai, kai žmonės pasiskiepiję užsikrėtė Pietų Afrikos ir Didžiosios Britanijos viruso atmainomis, perspėjo Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) ekspertas. NHS testavimo ir atsekimo vyriausioji patarėja medicinos klausimais daktarė Susan Hopkins patikino, kad vakcinos yra imuninės sistemos „pradžiamokslis“ ir padės sumažinti ligoninėse gydomų žmonių bei mirčių skaičių.

Glorios Ramirez mirtis yra vienas paslaptingiausių ir sensacingiausių pastarųjų dešimtmečių medicinos atvejų tyrimų. 1994 m. 31 metų moteris buvo skubiai nugabenta į ligoninę Kalifornijoje. Per kelias valandas keli su ja kontaktavę medicinos darbuotojai ūmiai susirgo – labiausiai juos kamavo raumenų spazmai, traukuliai ir alpimo priepuoliai. Daugelis turėjo būti gydomi ligoninėje.

Dėl augančio sergančiųjų COVID-19 skaičiaus, planines paslaugas yra apribojusios dauguma Vilniaus regiono ligoninių, informuoja Santaros klinikos. „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė transformuota į COVID-19 ligoninę ir praktiškai neteikia nekovidinių paslaugų. Kitos Vilniaus regiono ligoninės – Santaros klinikos, Vidaus reikalų ministerijos, Trakų, Švenčionių, Elektrėnų, Druskininkų, Alytaus S. Kudirkos, Ukmergės – didelę dalį savo resursų skiria COVID-19 pacientams gydyti.

Su alergijomis susiduria vis daugiau žmonių – skaičiuojama, kad po penkerių metų tokių bus kas antras. Klaipėdos „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Danguolė Valatkienė pastebi, kad ilgainiui su šia bėda įmanoma susigyventi, tačiau reikia įsivesti kelias naujas taisykles. „Visame pasaulyje alergijos atvejų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais išaugo.

Nepaisant griežtų mikrobiologų perspėjimų pastarąjį dešimtmetį, pasaulis vis dar yra priklausomas nuo antibiotikų. Nuo jų išrašymo net nesergant bakterinėmis ligomis, iki vaistų šėrimo gyvuliams, siekiant padidinti jų išgyvenamumą, neteisingas ir perteklinis antibiotikų vartojimas nulėmė antibiotikams atsparių rūšių, kurių neįveikia daugelis mūsų turimų vaistų, atsiradimą.

Profesoriaus Aleksandro B. Niculescu vadovaujama mokslininkų grupė iš Indianos universiteto medicinos mokyklos sukūrė RNR biomarkerio (biologinio žymeklio) kraujo tyrimą, kuris gali nustatyti paciento depresijos sunkumą, taip pat informuoti apie riziką, kad pacientas gali susirgti sunkia depresija ar bipoliniu sutrikimu ateityje.

Buvusi Lietuvos Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentė D. Matonienė Lobistinės veiklos įstatymo nepažeidė. Tokį sprendimą priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Jos akiratyje atsidūrė ir buvęs Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas Vytautas Kasiulevičius.

Sveikatos apsaugos ministerija iki kitų metų vidurio planuoja įkurti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybą. Tai numatyta Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. Pokyčius numatoma pradėti antrąjį šių metų ketvirtį.

Naujagimiui berniukui nustatytas itin retas sveikatos sutrikimas, kurio metu vaikas gimė su trimis varpomis, rašo portalas dailymail.co.uk. Iš pradžių naujagimio tėvai vaiką nugabeno į ligoninę dėl kapšelio patinimo, tačiau gydytojai pastebėjo, kad berniukas turi dvi papildomas varpas.

Daugiau nei 99 proc. visos jūsų genetinės informacijos yra visiškai tokia pat, kaip ir visų kitų planetoje gyvenančių žmonių. Genai nulemia jūsų odos atspalvį, lytį, plaukų spalvą, taip pat ar jūs turite tam tikrų genetinių ligų. Tačiau pasidaro daug įdomiau, kai pradedame nagrinėti, kas yra tame mažiau nei 1 proc. Dėl specifinių genetinių variacijų kai kurie iš mūsų turi tam tikras, drįstame sakyti, ypatingas savybes.

Pamačius grandininį pjūklą, net neateitų į galvą, kad grandininiai pjūklai pirmiausia buvo skirti naudoti esant labai specifinėms medicininėms reikmėms. Gimdyti šiandien ne visada gali būti lengva, tačiau laikais iki azoto oksido, sanitarinių sąlygų ir anestetikų, tai buvo žymiai sudėtingesnis procesas. Pirmasis rašytinis įrašas apie sėkmingą cezario pjūvį yra iš Šveicarijos 1500 m., kurį profesionalus karvių kastruotojas atliko savo žmonai.

Maždaug 10 proc. moterų visame pasaulyje gyvena su endometrioze, skausminga ginekologine liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys susidaro už gimdos ribų: kiaušidėse, kiaušintakiuose, pilvaplėvėje. Nors endometriozė neturi jokio žinomo gydymo, šie nepageidaujami pakitimai gali būti pašalinami chirurginiu būdu.

Vyrai gali išbandyti daugybę dalykų, kad tik pasididintų savo pajėgumus. Britų medicinos žurnale („The BMJ“) aprašytas dar vienas neįprastas ir nesėkmingas atvejis. Vyras, norėdamas pasididinti savo lytinius organus, į varpą susileido variklinės alyvos. Urugvajuje vyras atvyko į vyrų lytinių organų dermatologijos skyrių ir parodė didelę „navikinę masę“, kuri aplink jo varpos kūną augo 10 metų.

Panevėžys atidarė naują vakcinavimo centrą ir jau vien šią savaitę ketina paskiepyti beveik 2000 senjorų. Tačiau naujausios apklausos rodo, kad Lietuvoje vis dar gausu ir skiepų skeptikų. Maždaug ketvirtadalis lietuvių skiepytis neketina. Sociologai sako, kad tai – daugiausia konservatyvūs, menkesnio išsilavinimo 25– 44 metų amžiaus žmonės.

Naujas tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Communications“, atskleidė, kad žmonės, kurie kalba pakelta intonacija, mažiau akcentuoja skiemenų pradžias ir šneka lėčiau, yra vertinami kaip mažiau patikimi. Atlikus eksperimentus su 115 klausytojų iš įvairių pasaulio šalių, tyrėjai nustatė, kad žmonės gali iš karto atpažinti melą pagal šį melodinį modelį, net jeigu yra kalbama užsienio kalba.

Įsibėgėjus senjorų vakcinacijai ir šalies valdžiai vis žadant didinti skiepų dozių kiekius Kaunas didina pajėgumus. Ir skiepijimui atveria vieną didelį pramogų centrą – ledo rūmus. Čia per dieną gali paskiepyti apie 6000 žmonių. O štai sostinė ir uostamiestis atskirų vakcinacijos centrų kol kas steigti neketina. Artimųjų lydimi Kauno senjorai traukia į naujuosius dar oficialiai net neatidarytus ledo rūmus, bet tikrai ne čiuožinėti, o skiepytis.

Gali būti, kad jau netrukus galėsime kvėpuoti lengviau – tikrąją žodžio prasme, bent jau lauke. Mokslininkai siūlo Vyriausybei atšaukti nurodymą dėvėti apsaugines veido kaukes lauke – su sąlyga, jei pora metrų aplink nėra svetimų žmonių. Tiesa, laukia ir sugriežtinimas. Ekspertai ragina nebeleisti žmonėms burnas ir nosis dengti medžiaginėmis kaukėmis ir skydeliais, nes jie gerai neapsaugo nuo koronaviruso.

Motinai, kuriai buvo duota gyventi mažiau nei metus, suteiktas „stebuklingas“ vaistas, galintis pratęsti jos gyvenimą. Natalie Sanders (30) iš Šiaurės Lanarkšyro pernai buvo pasakyta, kad ji įveikė vėžį, tačiau po mėnesio jis grįžo dar agresyvesne ir nepagydoma forma.

Lietuvos mokslininkai kovą su koronavirusu bando paversti lengvesne ir sukūrė būdą, kuris leidžia perpus sutrumpinti ilgai trunkančius COVID-19 tyrimus. Tokia pažanga leistų sumažinti eiles laboratorijose, o atsakymą, ar serga COVID-19, žmogus galėtų gauti greičiau.  Vilniaus universiteto Santaros klinikų laboratorijose Lietuvos mokslininkai ne tik kasdien tiria COVID-19 ėminius, bet ir ieško priemonių, kurios leistų palengvinti kovą su pandemija.

Šįryt Jungtinė Karalystė žmones nuo koronaviruso pradėjo skiepyti antrąja patvirtinta vakcina. Tai – „AstraZeneca" ir Oksfordo kurtas preparatas, kuris ir pigesnis, ir paprasčiau transportuojamas už „Pfizer" vakciną. Artimiausiomis dienomis šia vakcina planuojama paskiepyti per pusę milijono britų. Šįryt Jungtinė Karalystė nuo koronaviruso skiepyti pradėjo ne tik „Pfizer-BioNTech“, bet ir „AstraZeneca“ vakcina. Pirmasis skiepą gauna 82-ejų Brianas Pinkeris.

Pirmadienį Vilniuje – incidentas. Antakalnio rajone žmonės pastebėjo ant šaligatvio gulintį įtartiną maišą. Į vietą iškviestos tarnybos. Antakalnio gatvėje, šalia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) licėjaus iš pravažiuojančios transporto priemonės iškrito maišas, kaip vėliau paaiškėjo, su panaudotomis medicininėmis apsaugos priemonėmis: kaukėmis, pirštinėmis. Į vietą atvykusios tarnybos nustatė, kad aplinkai toks iškritęs krovinys nėra pavojingas.

Šalies kurortai nuo šiol taps koronaviruso sergančių pacientų sveikimo vietomis. Tad viešbučių kambarius primenančios patalpos verčiamos palatomis. Į reabilitacijos klinikas planuojama išvežti 900 užsikrėtusių žmonių. Tiesa, tik tuos, kurie jau sveiksta arba serga lengva forma ir jų gyvybei nebegresia pavojus.  Birštono „Tulpės” sanatorija viena iš tų, kuri, Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu, turės priimti Covid-19 sergančius pacientus.

Bent vienas iš 20 žmonių patyrė haliucinacijas per savo gyvenimą, kurios nebuvo susijusios su narkotinėmis medžiagomis, alkoholiu ar sapnais, tikina Australijos mokslininkai. Ekspertai perspėjo, kad besikartojantys epizodai turėtų paskubinti kreiptis į medikus. Mokslininkai ištyrė daugiau nei 31 tūkst. žmonių iš 18 valstybių psichinės sveikatos apklausas, kurias atliko Pasaulio Sveikatos Organizacija.