medicina

Prievarta gydomi alkoholikai, psichiatrinėse kenčiantys demokratijos mylėtojai ar venerinių ligų ligoninėje užstrigę hipiai sovietmečiu niekam nekėlė nuostabos. Gydyti per prievartą, iš namų į ligoninę vežti su milicijos palyda ar keisti testamentą dėl sublūdusio tėvo, prieš tai davus pakišą medikui, buvo gana normalu. Skiepai anuomet taip pat buvo privalomi, o antiskiepininkų judėjimas nesisapnavo nė vienam medikui.

Abiturientams nenumaldomai artėja kol kas gana daug nežinios keliantys brandos egzaminai ir sprendimas, ką veikti toliau, pabaigus mokyklą? Vieni planuoja imti laisvus nuo studijų metus, galbūt kur nors įsidarbinti, kiti – renkasi tarp kelių specialybių, o štai Šiaulių Didždvario gimnazijos dvyliktokas Lukas Kvietkauskas (19) yra tvirtai apsisprendęs savo ateitį sieti su medicina. Tokiam žingsniui vaikinas tarsi ruošėsi visą gyvenimą.

Vyriausybė dar kartą švelnina karantino sąlygas – gydymo įstaigos galės atlikti planines operacijas ir teikti konsultacijas ligoniams. Tiesa, prieš atverdamos duris pacientams ligoninės ir poliklinikos privalės garantuoti tiek darbuotojų, tiek pacientų saugumą. Įsigalioja ir daugiau naujovių – už miestelių ir kaimų dėvėti apsauginių kaukių nebereikės, jei šalimais nėra kitų žmonių. Karantino metu durys į polikliniką atsiveria ne visiems pacientams.

Vyriausybei pamažu švelninant karantino sąlygas, Nacionalinis kraujo centras (NKC) ruošiasi išaugusiam kraujo poreikiui. Šoktelėjimo tikimasi tuomet, kai bus atnaujintos planinės operacijos ir gydymo įstaigoms per karantiną išsekusių kraujo atsargų nebeužteks. Todėl NKC kviečia ilgąjį savaitgalį paskirti geriems darbams ir padovanoti kraujo, rašoma pranešime spaudai. Šią savaitę, minint Medicinos darbuotojų dieną, į NKC prašymą paaukoti kraujo sureagavo Diana Nausėdienė.

Odontologų atstovai skelbia – pasibaigus karantinui jų paslaugų kainos drastiškai šaus į viršų. Už kiekvieną vizitą pas dantistą papildomai teks suploti nuo 30 iki 50 eurų. Pasak šio sektoriaus atstovų, kainų kilimo išvengti neišeina, nes dėl Covid-19 infekcijos atsirado naujų išlaidų. Esą iš kiekvieno kliento bus papildomai atsiriekta būtent tiek, kiek atsieina visos, jo vieno aptarnavimui būtinos naujos apsaugos priemonės.

Policininkų mėginius dėl koronaviruso pavesta imti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, teigiama antradienį pasirašytame Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendime. Kaip teigiama dokumente, esant reikalui, ši įstaiga turės imti ir „kitų būtinąsias funkcijas užtikrinančių tarnybų ar institucijų specialistų“ mėginius. Medicinos centras taip pat turės užtikrinti, jog ėminiai būtų pristatyti į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją.

Iki pirmadienio koronavirusas diagnozuotas 111 Lietuvos medicinos darbuotojų, BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centas. Alytaus apskrityje yra vienas susirgęs medikas, Kauno – 13, Klaipėdos – 34, Marijampolės – keturi, Panevėžio – trys, Šiaulių – du, Tauragės – vienas, Utenos – trys, Vilniaus – 50. Pirminiais duomenimis, daugiau kaip tūkstantis medikų turėjo tiesioginių kontaktų su užsikrėtusiais asmenimis.

Sekmadienį Kauno oro uoste leisis antrasis lėktuvas, gabenantis medikams skirtas apsaugos priemones. Lietuvos oro uostų atstovės Linos Beišinės duomenimis, orlaivis iš Vokietijos Kaune turėtų nusileisti 12.45 valandą. Susisiekimo ministro patarėja Aldona Violeta Grinienė BNS informavo, kad sekmadienį atgabenama likusi šeštadienį atvykusios siuntos dalis: iš daugiau kaip 33,3 tūkst. apsauginių akinių šeštadienį atgabenta 28 tūkst. vienetų, sekmadienį atskris dar beveik 5,3 tūkstančio.

Lietuvoje įvestas karantinas be daugybės kitų paslaugų atidėjo ir odontologų paslaugų teikimą, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą. Ir nors danties skausmas nesirenka, kada užklupti, odontologai priversti atsirinkti, kam gali suteikti pagalbą. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika praneša, kad karantino laikotarpiu jau sukomplektavo komandas būtinajai odontologinei ir burnos, veido ir žandikaulių chirurginei pagalbai teikti.

Karantinas ir visuotinė baimė dėl koronaviruso kelią grėsmę žmonėms, nesergantiems koronavirusu, bet turintiems aukštą temperatūrą ar kitų negalavimų. Šių žmonių nepriima poliklinikos, juos ignoruoja skubiosios pagalbos skyriai, o paguldžius ir ištyrus, kad aukštą temperatūrą lemia ne koronavirusas, juos tiesiog išmeta iš ligoninės.  Į portalą tv3.lt kreipėsi klaipėdietė Gabija, kuri jau keturios dienos nesėkmingai ieško pagalbos itin karščiuojančiai savo dukrai.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo svarbiomis įžvalgomis apie tai, kada ir kaip užsikrečiama koronavirusu, kada pasirodo pirmieji simptomai ir koks yra inkubacinis ligos laikas.  „Užsikrėsti COVID-19 galima jau 2-3 paros iki simptomų pradžios. Tikėtina, kad iki 44 procentų pacientų užsikrečia būtent tame laikotarpyje.

Vilniuje pradėję veikti mobilieji punktai koronaviruso ėminiams tirti jau priima pirmuosius žmones. Vienas jų – vilnietis Povilas, tyrimą atlikęs ketvirtadienį Savanorių prospekte esančiame punkte. Vaikinas teigia, kad procedūra, nors ir nemaloni, trunka vos porą minučių. Vienintelis jį nustebinęs dalykas, – kad niekas neinformavo, kaip jį pasieks informacija, ar tyrimo rezultatas teigiamas, ir kaip reikės elgtis po to.

Klaipėdos medikai sako jau nebegalintys tylėti – medicininės apsaugos priemonės senka, o jų turimas rezervas – tuščias. Tiesa, gydytojai visuomenę ramina: esą padarys viską, kad pacientai jaustųsi saugiai. Klaipėdos universitetinė ligoninė sako net medicinines kaukes sau pati besisiuvanti. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškina, kad su galimai užsikrėtusiais koronavirusu žmonėmis dirbančioms ligoninėms esą skiriamos visos priemonės.

Kaip niekada ankstyvas pavasaris išjudino praalkusias erkes. Specialistai įspėja – kol kas itin aktyvi viena, ir labiau gyvūnams, o ne žmogui, pavojinga voragyvių rūšis. Tačiau budrūs turi išlikti ir žmonės, mat didesnė dalis erkių šiemet ir iš viso nemiegojo. Tad išėję pasigrožėti sprogstančiais kačiukais, ar mėlynuojančiomis žibuoklėmis, nepamirškime ir apsaugos priemonių. Pastarosiomis dienomis vaizdų su aukų laukiančiomis erkėmis vis daugiau.

Kėdainių rajone paradoksali situacija. Sumanyta uždaryti Petkūnuose slaugytojos namuose veikiantį ir jos pačios išlaikomą medicinos punktą. Išsigandę, kad liks be medicininių paslaugų gyventojai tam priešinasi. O situacija pradėjusiai domėtis rajono valdžiai panašu, kad teks išnarplioti ne vieną rebusą – mat kai kurie veikiantys punktai ilgą laiką nesulaukė pagalbos, o seniai be slaugytojų likusios įstaigos finansuotos šimtinėmis.

JAV medikai iš Pensilvanijos aptiko iki šiol nežinotą ligą, kuri faktiškai pavertė vienos pacientė šlapimo pūslę į nedidelį alaus fabrikėlį, gaminantį etilo spiritą. Unikalų atradimą, šią savaitę aprašytą „Annals of Internal Medicine“ žurnale, aptiko galima sakyti netyčia. 61-erių moterį ruošė kepenų transplantacijos operacijai Pitsburgo universiteto klinikoje: ji kentė nuo sunkios cirozės ir apleisto antrojo tipo diabeto.

Vidurio Ukrainoje dešimtys žmonių ketvirtadienį susirėmė su policija dėl vyriausybės planų vienoje medicinos įstaigoje karantinuoti iš Kinijos, kur siaučia koronavirusas, evakuotus žmones. Šeši autobusai atvežė evakuotuosius prie to medicinos centro, o juos lydėjo teisėsaugos pareigūnai, parodė Ukrainos žiniasklaida. Policininkai turėjo išsklaidyti protestuotojus, užblokavusius kelią, vedantį į medicinos centrą, kad juo galėtų pravažiuoti autobusai.

Medikai reikalauja stiprinti jų pajėgas greitosios medicinos pagalbos įstaigose. Vykstant į iškvietimus pas ligonius, pasak sveikatos specialistų, dviejų paramedikų brigadoje neužtenka. O jei gydymo įstaiga į greitosios pagalbos skiria trečią žmogų, ministerija šio specialisto darbo atskirai neapmoka. Medikai pasakoja su kokiais sunkumais tenka susidurti dirbant dviese, kai, pavyzdžiui, tenka ant neštuvų nešti didelio svorio pacientą.

Siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso, aktyviai perkamos medicininės kaukės – jų įsigyti darosi vis sunkiau ne tik gyventojams, bet ir bendrovėms, tiekiančioms apsaugos produktus pramonės įmonėms, rašo „Verslo žinios“.  Viena iš tiekėjų VŽ teigė, kad vienkartines kaukes importuoja iš Azijos, kurioje šiuo metu ir siaučia koronavirusas.

Ligonių kasa neseniai pasiūlė visiems gyventojams pasižiūrėti, kiek pinigų valstybė išleido jų gydymui. Kai kurie žmonės pasižiūrėjo ir neteko amo. Kaunietė, atsidariusi ataskaitą, išvydo, kad tapo kaulų čiulpų donore, o procedūra valstybei kainavo kelis šimtus eurų, nors nieko panašaus moteris nedarė. Per savaitę, kai Valstybinė ligonių kasa leidžia žmonėms pasižiūrėti savo gydymo kainas, tokių skundų skundų ji gavo jau dešimt.

„Sodra" ir Valstybinė ligonių kasa kiekvienam Lietuvos gyventojui siūlo pasidomėti, kiek valstybė išleido jo gydymui ir vaistams. Anot valstybės institucijų vadovų, žmonės vis dar nesuvokia, kaip veikia privalomasis sveikatos draudimas, kodėl yra mokamos įmokos ir kur nugula visi sumokėti pinigai. Taip pat tikimasi, kad smalsumas sužinoti, kiek kainuoja paslaugos, žmones paskatins sumokėti skolas ir neduoti gydytojams kyšių.

Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė siūlo tam tikrais atvejais vaikus skiepyti ir be pačių tėvų sutikimo. Pasak Seimo narės, esant epidemijos grėsmei ar ligos protrūkiui, vaikai turėtų būti skiepijami priverstinai. Sveikatos apsaugos ministerija atšauna, kad planiniai skiepai Lietuvoje nėra privalomi, o toks priverstinis skiepijimas pažeistų pacientų teises. Trijų vaikų mama Virginija į Šeškinės polikliniką atvežė paskiepyti savo vienerių metų pagranduką Aroną.

Už dantų gydytojo kabineto tirtantys žmonės ir naujagimius tik per ligoninės langą galintys pamatyti tėvai, buvo sovietinės medicinos kasdienybė. Tai, kaip ir vienodomis dryžuotomis pižamomis papuošti bei ligoninėse uždaryti pacientai, anuomet nieko nestebino. Tokios buvo taisyklės, sąlygos ir galimybės.

Gydymas per televizorių. Ir tai ne pasakos, o realybė. Tokia realybė jau kitąmet atkeliaus pas mus. Kitąmet Lietuvoje planuojama pradėti teikti telemedicinos paslaugas rajonų ir regionų ligoninėms, tad mažųjų ligoninių gydytojai, iškilus klausimams dėl paciento gydymo, galės prašyti pagalbos ir per mobiliąją įrangą, tartis su trijų respublikinių ligoninių medikais.

Sergamumui peršalimo ligomis tai augant, tai mąžtant, vieni žmonės griebiasi vitaminų ir vaistų, kiti – eterinių aliejų. Specialistai dalijasi į dvi stovyklas, vieni tam pritaria, kiti grūmoja, esą, jeigu garinsim bet kokius aliejus, galim ne tik nenusikratyti ligų, bet ir pasigauti dar baisesnių – alergiją ar vėžį.

Įsivaizduoti ligoninių darbą be slaugytojų – neįmanoma, tačiau tai gali tapti realybe, nes ir slaugytojai, ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pripažįsta, kad jų gretos retėja. Tokia situacija susidarė, nes slaugytojus ir medikus kamuoja nežinia dėl ligoninių pertvarkos, didesniais atlyginimais juos vilioja užsienio šalys, o mažėjant slaugytojų gretoms, auga jų darbo krūvis Lietuvoje. Tiesa, nepanašu, kad šią problemą pavyks išspręsti greitai.

Po 200 eurų už vieną vizitą pas nekvalifikuotą gydytoją – kai kurių nevaisingų moterų realybė. Vis dėlto net dideli pinigai negarantuoja, kad moters svajonė pastoti išsipildys. Įstatymų kalviai atsigręžė į netradicinius gydymo būdus siūlančiuosius ir ketina reglamentuoti alternatyviąją mediciną, kad tokias paslaugas galėtų teikti tik aukštąjį išsilavinimą ir licencijas turintys asmenys. Tuo metu netradicinę mediciną praktikuojantys specialistai Seimui siūlo paprastesnį kelią.

Suskaudo dantį naktį ar per šventes? Kentėkite, bent jau tokį patarimą pažeria Sveikatos apsaugos ministerija, sukanti galvą, kaip spręsti skubios odontologinės pagalbos suteikimo problemą Lietuvoje. Jeigu apie Vilnių ir Kauną gyvenantys pacientai dar gali tikėtis nuskausminamųjų, tai atokesnių miestų gyventojai laiką leidžia užsiimdami naudos neduodančia savigyda ar ieškodami nelegalių dantistų.

Ukmergės ligoninės chirurgai atliko kiek neįprasta operaciją – iš paciento bambos jie ištraukė vienuolikos centimetrų kirmėlę. Į medikus vyras kreipėsi dėl sunkiai pakeliamų skausmų pilvo srityje. Atlikus pjūvį paaiškėjo – vyrą kankino lietuviškų uodų platinamas, po oda migravęs parazitas. Tai jau trečias šiemet Lietuvoje registruotas toks atvejis. Įspūdžiais po kiek neįprastos operacijos dalijosi ir kompiuterio ekrane tik pašalintą, dar besiraitančią kirmėlę rodė chirurgas Nikas Samuolis.

Turbūt nėra žmogaus, nesusidūrusio su skausmu. Vieni kenčia dėl „plyštančios“ galvos, kiti vos pajuda dėl nepakeliamų juosmens skausmų. Tad kentėti, užsiimti savigyda ar kreiptis į medikus? Gydytojai sako, kad skausmas gali signalizuoti apie rimtą ligą, todėl užmerkti prieš jį akis ir kentėti nepataria, juolab, kai šalyje veikia šias problemas sprendžiantys skausmo medicinos centrai.

Daugybė žmonių visame pasaulyje vartoja vitamino B papildus, manydami, kad taip tausoja sveikatą. Vitaminas B yra svarbus metabolizmo procesams ląstelėse, todėl jis yra iš tikrųjų svarbus. Tačiau mokslininkai teigia, kad perdėtas vitamino B vartojimas veda link sveikatos problemų, tarp kurių - ir klubų kaulų lūžiai. Iš tikrųjų, B grupės vitaminų yra ne tiek jau mažai - išskiriama dvylika, nors kai kurie iš jų atlieka panašias funkcijas.

Didžiojoje Britanijoje per pastarąjį dešimtmetį buvo aptikta 19 naujų genetinių mechanizmų, kurie bakterijas paverčia neįveikiamomis antibiotikams. „Anglijos viešosios sveikatos agentūra“ (Public Health England (PHE) perspėja apie neišgydomas ligas – gonorėją ir stafilokoką. Medicinos asociacijos atstovai baiminasi, kad antibiotikai netrukus gali tapti visiškai beverčiais. Tam tereikia, kad atsparių bakterijų skaičius pasiektų tam tikrą lygį.

Pajūryje įsikūręs bitininkas siūlo ne tik paragauti šviežio medaus, bet ir išbandyti neįprastą poilsiui vietą – bičių lovą. Ant 12-os avilių stovinčiame namelyje įrengti gultai, po kuriais dūzgia šimtai tūkstančių bičių. Tokios terapijos metu esą dauguma nurimsta ir užmiega. Tačiau medikai įspėja, kad kai kuriems toks poilsis gali baigtis reanimacijos skyriuje. „Užeinam į didelį avilį. Kur čia yra 12 šeimų, gyvena bitės, yra gultai padaryti, kaip pirty“, – pasakoja bitininkas Giedrius Kalnius.

Nuo rugsėjo atsisakius 094/a medicininės pažymos, kuria buvo pateisinamas vaikų neatvykimas į mokyklą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savivaldybėms, mokykloms ir tėvams primena dėl pamokų pateisinimo tvarkos. Kaip ir iki šiol, ją nusistato mokykla, susitarusi su tėvais. Atsisakius medicininės pažymos, pamokų pateisinimo tvarka nesikeičia, tik ministerija siūlo papildyti mokyklos ir tėvų sudaromas sutartis nuostatomis, kad patys tėvai pateisina vaiko pamokas.

Didžioji Britanija yra išleidusi savo rekomendacijas gydytojams, kokių simptomų tikėtis iš kitų šalių atvykstantiems migrantams. Tokį „standartinių nusiskundimų“ ir „rizikų“ sąrašą yra surašę ir lietuvių pacientams. Oficialiame Didžiosios Britanijos valdžios puslapyje gov.uk yra pateikiamas patarimų ir gairių sąrašas medikams, ką daryti, išvydus lietuvių kilmės asmenį. Pagrindiniai patarimai Siūloma patikrinti, ar visų pacientų skiepų kalendorius atitinka JK imunizacijos taisykles.

Stojantieji į universitetus ir kolegijas šiandien jau informuoti apie bendrojo priėmimo rezultatus. Kvietimus gavo 10 914 jaunuolių, pretenduojančių studijuoti universitetuose (2018 m. – 11 164), ir 9 489 – kolegijose (2018 m. – 10 645). Pirmajame etape dalyvavusieji juos gali matyti prisijungę prie savo prašymo paskyros, visa informacija taip pat išsiųsta elektroniniais laiškais.

Europos žaidynės Minske buvo gera generalinė repeticija prieš Tokijo olimpines žaidynes. Nors ir ne visi elitiniai sportininkai kovojo dėl vietos po saule neatradusiose varžybose, lietuvių delegacija grįžo su trimis medaliais. Tokius pasiekimus vadovybė vertino kontraversiškai ir laiko tai sporto reformų pasekme. „Jeigu mes nesiimsime kokių nors skubių veiksmų ir nemėginsime atkurti sistemos, mūsų laukia fiasko Tokijo olimpinėse žaidynėse. Reikia atstatyti sugriautą medicinos aptarnavimą.

Karštomis dienomis lietuviai traukia prie ežerų, karjerų ar kitų vandens telkinių. Niekam ne paslaptis, kad daugelis jų svajoja apie rudą įdegį. Tiesa, vis dar nemažai besideginančių saulėje iki šiol daro didžiules klaidas ir rizikuoja susirgti odos vėžiu. Ištroškę saulės spindulių, lietuviai yra įsitikinę, kad saulė yra geriausias vitamino D šaltinis. Su tuo sutinka ir dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė ir patikina, kad ultravioletinių spindulių pagalba mes iš tiesų gauname šio vitamino.

Vyriausybė trečiadienį pasiūlė Seimui įteisinti alternatyviąją mediciną. Projektą pateikęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad dabartinė situacija, kai papildoma ir alternatyvi medicina nėra reglamentuota, šiandien kelia pavojų. „Tai, kad šita sritis yra praktiškai nereguliuojama, sudaro labai daug prielaidų pavojingoms veikloms ir apsimestinėms praktikoms, kurios gali kelti realią žalą paciento sveikatai“, – Vyriausybės posėdyje teigė ministras.

Žuvų taukai – vienas populiariausių maisto papildų, kurį vartoja viso pasaulio gyventojai. Daugelį amžių žmonės žuvų taukais gydė įvairius skausmus, rachitą, podagrą. Tačiau ar žuvų taukai tikrai yra vaistas nuo visų ligų, ar greičiau žmonės pajaučia placebo efektą? Medicinos specialistai atsakė, kaip žuvų taukai gali prisidėti prie jūsų sveikatos.

Ką pasakytumėte, jeigu sužinotumėte, kad galite išgelbėti žmogaus gyvybę? Vienas žmogus po savo mirties galėtų suteikti naują gyvenimą ne vienam žmogui. Profesorius kardiologas Pranas Šerpytis mano, kad didžiausia kliūtis organų donorystės idėjos vystymuisi Lietuvoje yra nepasitikėjimas ir žinių trūkumas. Vieno žmogaus organai gali padėti septyniems žmonėms.

Mūsų gyvenime lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą lemia įvairūs faktoriai: genetika, elgesio įpročiai, mus supanti aplinka. Riziką susirgti lėtinėmis ligomis sumažina reguliarus tikrinimasis pas šeimos gydytą, bet įprastai, kol nejaučiame sveiktos pablogėjimo, į daktarus nesikreipiame. Pastebėję šią problemą, analitikai, kūrę duomenų apdorojimo ir dirbtinio intelekto sprendimus finansų srityje – dažniausiai bankams, sukūrė programinę įrangą, vertinančią žmogaus rizikas susirgti.

Kada ir kaip Stasys užsikrėtė hepatitu C, jis nežino. „Esu operuotas tik vaikystėje, pastaruoju metu neturėjau jokių chirurginių intervencijų. Visuomet rūpinausi savo sveikata, sportavau, todėl žinia apie virusą buvo netikėta“, – pasakojimą pradeda 40-metis vyras. Pacientas Statys iš pradžių jautė tik silpnumą, kurį nurašė stresui. „Prastai jaustis pradėjau savaitgalį, tačiau galvojau, kad tai tiesiog apsinuodijimas maistu arba nuovargis po sunkių savaitės darbų.

Martinas McKee iš Londono Higienos ir tropinės medicinos mokyklos nusprendė nebetylėti - jis Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugą kaltina tuo, kad daroma „viskas, kas įmanoma elektroninių cigarečių reklamai.“ Tyrimai rodo, kad elektroninės cigaretės gali pakenkti kraujagyslėms. Žymus akademikas kritikuoja sveikatos apsaugos sistemos darbuotojus dėl elektroninių cigarečių rekomendavimo, nepaisant to, kad vis daugėja jų keliamos žalos įrodymų, rašoma dailymail.co.uk.

Krūties vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Tačiau, laiku diagnozavus, krūties vėžį galima išgydyti. Kalbiname Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoją mamologę, akušerę-ginekologę Juliją Vitko. „Statistika labai iškalbinga. Jei gydome pirmos stadijos krūties vėžį, yra 95 proc. tikimybė, kad pacientė išgyvens, antros stadijos – 85 proc. Kuo vėžys labiau pažengęs, tuo ši tikimybė mažėja. Jeigu krūties vėžys išsivysto iki trečios stadijos, belieka 50 proc.

52-ejų vyras atvyko į gydymo įstaigą Delyje, Indijoje, su dvi dienas besitęsusia erekcija. Vyrui prireikė medikų pagalbos, kad būtų pašalintas spaudimas iš genitalijų, rašo portalas iflscience.com. Gydytojai skalpeliu išlaisvino penyje susikaupusį kraują, kad atslūgtų tinimas. Ir nors ši procedūra paprastai nėra pavojinga, neturi ilgalaikių šautinių poveikių, kitą dieną dalis šio vyro penio pakeitė spalvą ir ėmė juoduoti. Gangrena ėmė plisti po vyro penį.

Daugelis žmonių, išgirdę ir pamatę greitai atvažiuojantį greitosios medicinos pagalbos automobilį, skuba trauktis iš kelio. Juk niekas nežino, ar tuo metu gydytojai jau kovoja dėl žmogaus gyvybės, ar dar tik skuba į įvykio vietą.

Ligoninių ir gydytojų darbas nuolat patenka į visuomenės dėmesio centrą, ir tai tinka bene visoms šalims. Pradedant situacija Lietuvos gydymo įstaigose, baigiant neseniai dėl nepavykusios sveikatos politikos reformos atsistatydinusia Suomijos vyriausybe ar kaimynine Rusija, kurioje dėl sunkios šalyje finansinės situacijos medicinai skirtas biudžetas stokoja lėšų.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius dr. Rimantas Kėvalas vaikų gydymui, medicinai paskyrė visą savo gyvenimą. Stebėdamas jaunesnius kolegas gydytojus ir medicinos studentus jis dažnai pastebi vieną ryškią tendenciją. Kalbėdamas laidoje „Pasaulis pagal moteris“ profesorius atkreipė dėmesį į bendravimo trūkumą tarp medikų ir pacientų. „Su siaubu žiūriu į studentus, kurie iš viso nemoka bendrauti. Kai patenkate į ligoninę, juk koks svarbus yra bendravimas.