medicina

Lietuvoje jau beveik 2 metus veikia Telemedicinos centrai. Vien Kauno klinikų medikai sudėtingesniais atvejais nuotoliu konsultuoja 8 regionines ligonines. Sako, kad taip taupomos lėšos ir laikas, o pacientai diagnozės ir gydymo dažnai sulaukia gerokai greičiau nei atvykę į klinikas, kur dėl pacientų srauto nusidriekia milžiniškos eilės ir tenka laukti kelias valandas.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Kėdainietė Margarita susižeidė ankstyvą rytą pakeliui į darbą.

Lietuviai vis dažniau atranda Turkiją bei kitas šalis ne tik kaip vietą poilsinėms kelionėms, bet ir pigesnėms medicinos paslaugoms. Viena iš populiariausių gydymo sričių, kurią lietuviai renkasi Turkijoje – dantų gydymas. Skaičiuojama, kad turistų iš Lietuvos 2021 m. Turkijoje buvo 114 tūkstančių, o 2022 m. – jau 270 tūkst. Svarbią vietą šioje statistikoje užima ir keliaujantys medicinos tikslais. „Baltijos implantologijos centro“ vyr.

Mama ir dukra dažnai tampa geriausiomis draugėmis. Socialiniame tinkle „Facebook“ Respublikinė Šiaulių ligoninė pasidalijo įkvepiančia istorija apie slaugytojas Vitaliją Daujotienę ir Violetą Daujotaitę, dirbančias Nefrologijos-toksikologijos skyriuje. Šios dvi puikios draugės ne tik dalijasi artimais ryšiais, bet ir bendromis profesinėmis patirtimis, mokymais bei konferencijomis, stiprinančiomis jų bendradarbiavimą ir draugystę.

Nors pilvo išvarža dažnai atrodo kaip nereikšminga problema, laiku negydoma ji gali sukelti pavojingas komplikacijas. Taip nutiko ir žymios plaukų ekspertės Odetos Kilinc 30-mečiui vyrui – nuolat atidėliojęs operaciją, jis pateko į kritinę situaciją, kai staigus skausmas tapo gyvybei pavojingu signalu – jo žarna įstrigo ir buvo užspausta išvaržoje.

2026 m. Lietuvoje ketinama įrengti 97 mln. eurų vertės vaistų ir asmens apsaugos priemonių sandėlį ekstremalioms situacijoms. Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) duomenimis, naudojantis sukauptomis atsargomis, pagalbą bus galima teikti visų Europos Sąjungos (ES) valstybių piliečiams.

Kiekvienas mokantis privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas žino, kad už tai jam turi būti suteikta medicininė pagalba ir reikalingi tyrimai. Tad svarbu žinoti, kokius tyrimus galima pasidaryti nemokamai ir taip pasirūpinti savo sveikatos gerove. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo tyrimais, kuriuos galima pasidaryti nemokamai.

Iš suomių vitaminų tiekėjo B grupės vitaminų kompleksą įsigijęs vilnietis Tadas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) susidūrė su kurioziška situacija – pradėjus vartoti vitaminus, jam paraudonuodavo veidas. Paaiškėjo, kad vitaminai yra nekokybiški – juose net virš penkių kartų viršyta saugi nikotino rūgšties kiekio riba.

Vieni gyventojai į gydytojus žiūri kaip į tuos, kurie aria per 3, 5 ar dar daugiau darboviečių tam, kad užsidirbtų orią algą, dėl to neretai ir perdega.

Tyrimas parodė, kad moterys ilgiau nei vyrai laukia medicininės pagalbos ligoninių skubios pagalbos skyriuose ir rečiau nei vyrai gauna vaistų nuo skausmo dėl tų pačių nusiskundimų. Tyrimas atskleidė nerimą keliantį ir reikšmingą žmonių skirstymą pagal lytį, kai medicinos personalas vertina paciento skausmą, skelbia portalas „IFL Science“. Lyčių nelygybė medicinoje yra gerai užfiksuotas reiškinys.

Pinigų badas sveikatos sistemoje linksniuojamas jau seniai, tačiau privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo klausimas tarp politikų itin nepopuliarus. Patys medikai ir ekspertai gi konstatuoja, kad didesnis pinigų įliejimas savaime problemos neišspręs. Be to, neabejojama, kad ateityje už sveikatos paslaugas vis labiau teks prisimokėti iš kišenės.

Visoje Lietuvoje nuo liepos – nauja pacientų pavėžėjimo paslauga. Ji yra planinė ir kad ją gautų pacientas turės atitikti tam tikrus sveikatos būklės ir finansinius kriterijus. Kol kas skambučių centre apgultis, dauguma žmonių skambina teirautis, ar jiems paslauga priklauso, nes informacijos trūksta. O ministerija skaičiuoja, kad valstybei per metus ši paslauga atsieis milijonus, dalį lėšų dengs ir savivaldybės. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Medicinos gydytoja ir būsima anesteziologė-reanimatologė bei  tūkstančius sekėjų socialiniame tinkle turinti Ieva Bartuševičienė atvira – nejaučiant pašaukimo mediku ilgai neišbūsi. Kartu ji pažymi, kad pasirinkus šį kelią labai svarbu išmokti laiku save „perkrauti“, mat darbe patiriami sunkūs išgyvenimai gali pavojingai užjuodinti kasdienybę.   Žinomo šalyje komiko Manto Bartuševičiaus žmona juokavo, kad tik vyro dėka šiandien turi tiek sekėjų.

Organizmui susidūrus su įvairiais negalavimais, dažniausiai viliamės, kad šie netrukus praeis. Ligos simptomams užsitęsus, priežasčių imame ieškoti patys, pradedame užsiimti savigyda ir tik tuomet, kai situacija nepasikeičia, puolame kreiptis į gydytojus. Kad įvairius negalavimus kuo greičiau įveiktume ir jie neperaugtų į rimtesnes ligas, specialistai pataria nieko nelaukiant pasikonsultuoti su šeimos gydytojais.

Praėjus beveik dviem mėnesiams po operacijos, mirė pirmasis pasaulyje pacientas, kuriam buvo persodintas kiaulės inkstas. Kovo mėnesį Masačusetso bendrojoje ligoninėje 62 metų Rickui Slaymanui, sirgusiam paskutinės stadijos inkstų liga, buvo persodintas genetiškai modifikuotas kiaulės inkstas. Operacija buvo svarbus ksenotransplantacijos, organų ar audinių persodinimo iš vienos rūšies į kitą, etapas, mėginant spręsti pasaulyje jaučiamą organų trūkumą, tuo metu sakė ligoninė.

Seimas ketvirtadienį priėmė pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projektą. Šiuo įstatymo pakeitimu medicinos darbuotojams suteikiama galimybė atsisakyti teikti planines sveikatos paslaugas pacientams, kurie savo nepagarbiu ir agresyviu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Už tai, kad medikai galėtų atsisakyti teikti pagalbą agresyviems pacientams balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė – 8. Balsavusiųjų prieš nebuvo.

Dirbtinis intelektas jau darbuojasi Lietuvos medicinoje. Kompiuterinė programa atlieka dalį gydytojo darbo ir taip taupo pacientų laiką bei padeda išvengti žmogiškųjų klaidų. Vilniaus Šeškinės poliklinikoje dirbtinis intelektas peržiūri plaučių rentgeno nuotraukas ir pateikia savo išvadas. Nors gali kilti abejonė, ar kompiuterinė įranga tikrai tiksliai gali daryti išvadas žiūrėdama į žmogaus rentgeno nuotraukas, gydytojai ramina, rizika praktiškai neegzistuojanti.

Turkijoje 40-mečiui privačioje klinikoje turėjo būti atlikta eilinė implantacijos procedūra, tačiau dėl galimos gydytojo klaidos implantas buvo įsuktas kiaurai žandikaulį ir įsirėžė į smegenis. Vyrą teko gabenti į ligoninę. Turkijos Bursos miesto gyventojas kreipėsi į privačią stomatologijos kliniką ir sulaukė pasiūlymo išrauti paslankų krūminį dantį ir vietoje jo tą pačią dieną įsriegti implantą.

Pasitaiko situacijų, kai dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios galėtų padėti. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šalį.

Gyventojams nesiliaujant skųstis dėl sunkiai prieinamų medicinos paslaugų, akis bado gydymo įstaigose daromi pažeidimai. Jei vienur pasipinigauti siekta paslaugas teikiant net mirusiems pacientams, kitur nesąžiningai teikiamo dantų protezavimo paslaugos. Medikų sąjūdžio vadovė gi teigia, kad precedentą tam sudariusi pati ligonių kasa ir politikai.

Per pastaruosius metus bent kartą į privačias sveikatos priežiūros įstaigas teko kreiptis 1 iš 3 šalies gyventojų. Tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Dažniausiai gyventojai privačiose medicinos įstaigose lankėsi norėdami greičiau patekti pas gydytojus specialistus ir gauti specializuotų tyrimų paslaugas, rodo apklausos rezultatai. „Tyrimo rezultatai rodo, kad 35 proc.

Pacientai Panevėžio apskrityje atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – Panevėžio ligoninėje neliko nė vieno suaugusiųjų alergologo. Teigiama, kad dvi jaunos specialistės kone vienu metu susilaukė vaikučių ir išėjo motinystės atostogų. Ligoninė tvirtina intensyviai ieškanti pamainos laikinai išėjusioms gydytojoms. Tačiau rasti labai sunku – vienų nevilioja trumpalaikis darbas, kitų ligoninė neįperka. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Ilgomis eilėmis nepatenkintiems gyventojams vis dažniau už sveikatos paslaugas nemažus pinigus tenka susimokėti iš savo kišenės. Nors daug kas paburnoja, kad ir taip moka mokesčius, o paslaugos negauna, politikai ir medikai atkerta, jog laikas nustoti kalbėti apie nemokamą mediciną. Dar daugiau – svarstoma, kokie galėtų būti nauji paslaugų apmokėjimo modeliai.

Kadencijai einant į pabaigą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aktyviai tęsia apsilankymus Lietuvos regionų gydymo įstaigose. Šįkart jis pasidalino įspūdžiais iš Rietavo. „Grįžtu iš Kupiškio, tačiau keletas įžvalgų iš praėjusios savaitės vizito Rietave. Dėl ko labiausiai skauda mažoms savivaldybėms? Aplankytas Rietavas yra puiki iliustracija“, – rašė jis socialiniame tinkle.

Nuo kitų metų sausio 1 d. vairuotojų laukia pokyčiai, nes vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su sveikatos medicininės pažymos galiojimu. Transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu gali užtraukti ir piniginę baudą. Šeimos gydytojai ir ministerija ragina nedelsti pasitikrinti sveikatą, nes srautai, norinčių pasitikrinti sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, išaugo dvigubai.

Paradoksas, bet žmonės – su ribotomis žiniomis arba mažiau išsilavinę – gali patirti geresnius gydymo rezultatus nei labiau išsilavinę ar stipriau informuoti asmenys. Vienas iš svarbiausių veiksnių čia – papildomas placebo efektas, kuris yra labai galingas gydymo komponentas. Placebo efektas apibrėžiamas kaip teigiamas poveikis sveikatai, atsirandantis ne dėl veikliosios gydymo medžiagos, bet dėl paciento tikėjimo gydymo veiksmingumu.

Posakis „skausmas yra grožis, o grožis – skausmas“ žinomas jau ne vieną dešimtmetį, tačiau dabar šis senas posakis įgavo naują, šiurpą keliančią realybę. Milijonai žmonių, norėdami pasiekti, jų manymu, „tobulą išvaizdą“, ryžtasi ekstremaliems pokyčiams, o jų rezultatai kartais net būna pražūtingi.

Pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių išreiškia norą po mirties savo kūną paaukoti medicinos mokslui. Tam ryžtasi jau ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės. Dėl to medicinos studentai džiaugiasi, nes jiems daugėja galimybių mokytis iš realaus kūno, o ne čiupinėjant muliažus. Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, sutikimą po mirties savo kūną paaukoti medicinai pastaraisiais metais pateikė apie pusšimtis tautiečių. Prieš dešimt metų per metus tai darydavo vos vienas kitas.

Vis daugiau žmonių skundžiasi ilgėjančiomis eilėmis prie odontologų kabinetų poliklinikose. Kai kuriems tautiečiams sugedus dantims tenka laukti tris, o kartais ir šešis mėnesius. Medikų teisių gynėjai atkerta – kitaip nebus: kol poliklinikos nemokės didesnių algų ir negerins darbo sąlygų, jauni specialistai ir toliau dirbs privačiame sektoriuje ar net užsienio šalyse.

Pas naujienų portalo tv3.lt tinklalaidės „Karjeros laiptais“ vedėją Laurą Šukienę svečiuojasi žinomas vaikų ligų gydytojas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas. Tinklalaidėje garsus profesorius ne tik papasakojo apie jaunystės metus, bet ir mintimis nusikėlė į vaikystę – prisiminė pirmąją svajonėse atsiradusią profesiją ir tėvų žodžius, kurių nepamirš niekada. Prof. R. Kėvalas gimė ir augo Kaune, Vilijampolėje.

Greitosios medicinos tarnyba šeštadienio rytą pasidalijo istorija iš medikų kasdienybės. Atvykę gelbėti žmogaus, medikai pateko į pavojingą situaciją. Nepaisant pavojingų aplinkybių, medikai išvydo nuo šalčio pamėlusį vaiką.  Socialiniuose tinkluose Kauno greitosios medicinos tarnyba paviešino įrašą su neeiline istorija. Atvykus – pavojinga situacija „Emocijų švytuoklėse... Kartais gelbėdami medikai pravirksta... ...eilinė darbo diena... Temsta.

Marija (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas) iš Klaipėdos liko nusivylusi vienos iš uostamiesčio ligoninių priėmimo skyriaus darbuotojų elgesiu. Jos teigimu, su skausmais į Respublikinę Klaipėdos ligoninę atvykusiai jos sesei buvo pasiūlyta tik mokama pagalba ir paraginta kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tačiau jau netrukus moteriai toje pačioje ligoninėje teko gultis po skalpeliu – operuoti gangreninį apendicitą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti pokyčiai, leidžiantys nechirurgines estetinės medicinos paslaugas teikti tik specialų kursą baigusiems įvairių sričių gydytojams, sukėlė diskusijas medikų bendruomenėje. Nors dalis gydytojų pritaria siekiui užtikrinti didesnį kokybiškų grožio paslaugų prieinamumą taip kovojant su nelegalia jų pasiūla, kiti tvirtina, kad nieko keisti nereikia.

Tikriausiai esate girdėję apie vėžiu sergančius beviltiškus ligonius, kuriems jau nebepadėjo šiuolaikinės medicinos gydymo metodai, tačiau galiausiai jie ėmė ir pasveiko. Apie tokius atvejus kalbama atsargiai, siekiant nesuklaidinti kitų sergančiųjų, o iki šiol nebuvo nuodugniai ištirta, ką tokio ypatingo daro žmonės, kad galiausiai jie paneigia gydytojų prognozes ir nugali ligą. Kaip jie pasiekia radikalią remisiją? Daugelį užklupusi rimta liga paskatina pakeisti gyvenimo būdą.

Nors šiandien vis dažniau girdimi skundai, kad nemokama medicina tampa utopija, mat dėl didelių eilių viešosiose įstaigose žmonės stumiami kreiptis į privačias įstaigas, Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad išties Privalomąjį sveikatos draudimu (PSD) nedraustiems žmonėms tektų gerokai patuštinti kišenę.

Santaros medikų bendruomenę sukrėtė žinia – namuose nusižudė jaunas, vos trisdešimt šešerių pilvo chirurgas. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, tad informacijos šykšti ir nusižudžiusio gydytojo vadovai, tyli ir pareigūnai. Policijos teigimu, medikų namuose rastas legaliai laikytas šautuvas. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė prabyla apie nepakeliamą darbo krūvį, mažus atlyginimus medikams. Esą prieš du mėnesius dėl šios priežasties nusižudė ir Šiaulių ligoninės akušerė.

Pastaraisiais mėnesiais visuomenei ramybės neduoda augantis narkotikų vartojimas nepilnamečių tarpe – įvairius pasiūlymus teikia politikai, narkotikų platintojus sulaiko policija, tuo tarpu vaikų gyvybes tenka gelbėti vaikų gydytojams. Kauno klinikų vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas sako, jog narkotikai jau seniai tapo pagrindine nepilnamečių svaiginimosi priemone, o neatsakingai besielgiantys tėvai padeda kvaišalus paversti kasdienine gyvenimo dalimi.

Ketvirtadienį naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė informacija apie galimai neblaivią Kauno miesto poliklinikos slaugytoją. Poliklinikos direktorius Paulius Kibiša šią informaciją patvirtino – neblaivi darbuotoja nušalinta nuo darbo. „Pasidomėkite, kas nutiko Kauno miesto poliklinikoje Nepriklausomybės aikštėje, nes procedūros darbuotoja buvo girta. Aš atėjau, bet manęs ilgai nepriėmė, ale nespėja.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva startavusi naujoji Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba iki 2027 m. sulauks 50 mln. eurų vertės investicijų iš Europos Sąjungos, kurios bus panaudotos naujai medicininei įrangai, GMP tarnybos automobilių parkui atnaujinti ir darbuotojų kompetencijų stiprinimui. Tokiu būdu siekiama užtikrinti vienodai aukštos kokybės greitosios medicinos paslaugas visoje Lietuvoje. „Numatyta 31,8 mln.

„Jei turi stogą virš galvos – jau gerai. Jei yra sienos, langai ir nešalta, tai – jau didelis komfortas. Jei turi, ką pavalgyti, ir tas maistas dar šiltas, tai – irgi didžiulis privalumas. Visiškai paprasti, žemiški dalykai, apie kuriuos kiekvieną dieną galbūt net nesusimąstai, tokiose kelionėse tampa svarbiausi“, – kalbėjo gydytojas rezidentas Edvardas Jukna, šių metų vasarą įgyvendinęs savo svajonę – apkeliauti dviračiu aplink Lietuvą pasieniu.

Vienas didžiausių sveikatos priežiūros tinklų Lietuvoje „Antėja“ ir pažangios medicininės įrangos tiekėjas „Siemens Healthineers“ pratęsė jau ne vienerius metus trunkantį bendradarbiavimą. „Partnerystė su „Siemens Healthineers“ kompanija leido įmonės diagnostikos paslaugų lygį pakelti iki technologiškai moderniausių Vakarų Europos, JAV ir Japonijos medicinos centrų.

Daugiau kaip 100 pasaulio medicinos žurnalų ketvirtadienį paskelbė retą bendrą raginimą imtis skubių veiksmų dėl branduolinių ginklų eliminavimo ir perspėjo, kad branduolinės katastrofos grėsmė yra didelė ir vis didėja. Raginimas nuskambėjo Rusijai nuolat skelbiant menkai užmaskuotus įspėjimus, kad ji galėtų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje, Šiaurės Korėjai vykdant nuolatinius raketų bandymus ir stringant pastangoms siekti branduolinio ginklo neplatinimo.

Gydytojas Audrius Šimaitis kurti Klaipėdoje tretinio lygio ligoninę siūlė dar prieš dešimtmetį. Tuomet svajonės neįgyvendinęs, kardiologas-konsultantas šį rudenį po dviejų dešimtmečių darbo Jungtinėje Karalystėje grįš į Lietuvą vadovauti šiai ligoninei.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) skelbia konkursus Toksikologijos centro vadovo, keturiolikos klinikinių skyrių ir Medicininės statistikos skyriaus vedėjų pareigoms užimti. „Tai – puiki galimybė savo srities profesionalams išbandyti jėgas ir įsilieti į vienos didžiausių ir svarbiausių šalies gydymo įstaigų komandą“, – sako jos direktorė dr. Jelena Kutkauskienė.

Visi vairuotojai iki šių metų liepos 1 d. turi atnaujinti vaistinėles savo automobiliuose. Paskutinį kartą pirmosios pagalbos rinkinys atnaujintas prieš 18 metų, o per tiek laiko pasikeitė pirmosios pagalbos teikimo principai. Be to, naujosiose vaistinėlėse bus keturios papildomos priemonės.

Penktadienio naktį pasieniečiai sraigtasparniu iš Klaipėdos į Vilnių atgabeno donoro širdį persodinimo operacijai, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Informaciją, kad donoriniam organui gabenti reikalingas orlaivis, VSAT Aviacijos valdybos pareigūnai gavo iš Nacionalinio transplantacijos biuro.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius bei laidos „Kviečiame daktarą!“ vedėjas Alvydas Unikauskas kiekvieną šeštadienio rytą TV3 žiūrovams padeda spręsti įvairiausias sveikatos problemas ir atsako į jiems labiausiai rūpimus klausimus. Ir nors šiandien jo klausosi tūkstančiai, A. Unikauskas neslepia – pats apie mediciną niekuomet nesvajojo.   TV3 laidoje „Gero vakaro šou“ profesorius pasidalino tikrąją priežastimi, kodėl nusprendė stoti į mediciną.

Šiuolaikinė medicina, pasiekusi didelių aukštumų ir šiandien, toliau vystosi neįtikėtinais tempais. Kasdien naudojamos ligų diagnostikos ir gydymo technologijos kartais užima kvapą ir vis rečiau beprisimename laikus, kai tyrimų atsakymus nešdavome popieriuje ar kompaktinėje plokštelėje. Dabar nuotolinė konsultacija ar atsakymas, kokios ląstelės sukėlė vėžį – kasdienybė ir nieko nebestebina.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) atkreipia dėmesį, kad viešoje erdvėje, o ypač socialiniuose tinkluose, dalijamasi informacija bei rekomendacijomis apie bendrovės „Lidomed-Bio“ gaminamus biorezonansinius prietaisus. Šie prietaisai nebuvo įvertinti pagal jiems taikomus reikalavimus, todėl negali būti platinami Lietuvoje, jie nėra tinkami ir gydymui.

Atidėti suplanuotą operaciją, nes pacientas iš ryto sočiai papusryčiavo („kad ligoninėje jaustųsi stipriau“), tenka ne taip jau retai. O bereikalingą stresą keliančios diskusijos operacinės prieigose dėl priklijuotų nagų ar dėvimų papuošalų nėra naudingos nei pacientui, nei chirurginei intervencijai besiruošiančiam personalui, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Visiems lengviau, kai operacijai atvykę pacientai būna supratingi ir laikosi nurodymų, kurie sugalvoti ne šiaip sau.