maršas

Aplink Marsą skriejantis NASA kosminis aparatas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) užfiksavo, kaip nuo 700 metrų aukščio šlaito šiauriniame planetos regione nuslinko lavina. MRO didelės raiškos vaizdo kamera „HiRISE“ užfiksavo mažiausiai tris atskirus dalelių debesis, pakilusius į kelių dešimčių metrų aukštį virš šlaito, skelbiama „HiRISE“ programos svetainėje. Čia pat galima pamatyti didelės raiškos šio regiono nuotrauką.

Maždaug dvidešimt Portlendo (Meino valstija) dailiosios lyties atstovių surinko didelę praeivių minią nusiėmusios marškinėlius ir liemenėles tam, kad surengtų didžiausiame valstijos mieste eiseną, pavadinta „lygiateisiu viešu apsinuoginimu“. Maršo organizatorė Tai Makdeizil teigė, jog pusiau apsinuoginusios moterys viešose vietose neturėtų labiau pritraukti dėmesio, nei tai darantys vyrai, kurie vaikšto nedėvėdami liemenėlių.

NASA pranešė suteikusi Marso ašigalio rajone esančiam savo marsaeigiui „Phoenix“ paskutinę galimybę užmegzti ryšį su Žeme, pranešė „Space.com“. Jei aparatui vis dėlto pavyks „prabusti“ po atšiaurios Marso žiemos, nuo balandžio 5 iki 9 dienos jo signalų klausysis aplink Marsą skriejantis JAV palydovas „Mars Odyssey“. Toks bandymas bus jau trečias iš eilės ir paskutinis, teigia NASA atstovai. Du ankstesnieji baigėsi nesėkmingai – palydovui taip ir nepavyko aptikti „Phoenix“ signalo.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - žurnalisto Justino Argusto straipsnis „SODROS galas“.„Sodra“ ritasi į bedugnę, valdžia mąsto, ką daryti.

8 savanoriai (4 europiečiai, 3 rusai ir kinas) tapo laboratorijos pelėmis 500 dienų imitacinėje kelionėje į Marsą. „Noriu padėti žmonijai žengti į priekį, pagerinti mūsų žinias“, – naujienų agentūra AFP cituoja 28 metų belgą Jerome`ą Cleversą, kurį Europos kosmoso agentūra (angl. European Space Agency, ESA) atrinkto dalyvauti 500 dienas truksiančiame tyrime.

Žiūrėdami šį vaizdo siužetą jausitės taip, tarsi skristumėte virš Marso paviršiaus 900 metrų aukštyje. 3D animacijos ekspertai skrydį virš Candor Chasma kanjono Marse atkūrė remdamiesi NASA kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ didelės raiškos vaizdo kameros „HiRISE“ perduotais duomenimis.

NASA palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ Marso vidutinių platumų rajone aptiko šimtus kilometrų besidriekiantį požeminį ledyną, kurio storis siekia 1 km. Pirmieji pranešimai apie spėjamus ledo telkinius, slypinčius po Marso paviršaus grunto sluoksniu, buvo gauti dar prieš 2 metus, tačiau naujausieji „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) palydovo radaro tyrimų rezultatai patvirtino, kad šioje planetoje yra didelių požeminių ledo sankaupų, skelbia „Space.

Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminis zondas „Mars Express“ vakar pirmą kartą labai mažu atstumu prasilenkė su Marso palydovu Fobu. Vakar įvykusio priartėjimo metu „Mars Express“ praskriejo vos 67 kilometrų aukštyje virš Fobo paviršiaus, skelbia „Space.com“. Šio prasilenkimo metu buvo siekiama surinkti kuo daugiau duomenų, padėsiančių išsiaiškinti vidinę šio mįslingo dangaus kūno struktūrą, teigiama pranešime.

NASA pradėjo antrąją „aktyvaus klausymosi“ programos dalį, siekdama aptikti Marso paviršiuje esančio marsaeigio „Phoenix Mars Lander“ siunčiamus signalus, pranešė „Space.com“. Tuo tikslu aplink Marsą skriejantis palydovas „Mars Odyssey“ visą savaitę klausėsi galimų „Phoenix Mars Lander“signalų, pranešančių, kad aparatas atgijo po ilgos Marso žiemos, kai saulės šviesos nepakanka baterijoms įkrauti.

Jei tik leis oro sąlygos, naktį iš penktadienio į šeštadienį danguje bus galima stebėti artėjančią pirmąją šių metų pilnatį. Ji bus pati didžiausia ir įspūdingiausia per visus 2010 metus, skelbia „SpaceWather.com“. Pilnatis Lietuvos laiku prasidės šeštadienį, 8 val. 17 min. Mėnulis patekės 17 val. 31 min. Amerikos indėnai sausio mėnesio pilnatį vadino Vilko mėnuliu: šaltomis žiemos naktimis alkani vilkai staugdavo į ją žiūrėdami. Kiekvieno mėnesio pilnatį indėnai vadindavo vis kitu vardu.

NASA priėmė sprendimą nutraukti nesėkmingus bandymus išlaisvinti Marso smėlyje įstrigusį marsaeigį „Spirit“. Šis Marsą tiriantis aparatas planetos paviršiumi judėjo ilgiau nei 6 metus, kol 2009 m. gegužę jo ratai giliai įklimpo smėlingame grunte. NASA Reaktyvinio judėjimo centro Pasadenoje inžinieriai kelis mėnesius bandė išlaisvinti marsaeigį, siųsdami jam manevravimo komandas. Deja, lapkritį prasidėję tokie bandymai buvo nesėkmingi, teigiama NASA pranešime.

Žiūrint į šias aplink Marsą skriejančio NASA kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ didelės raiškos kamera „HiRISE“ padarytas nuotraukas, svarbu nepamiršti, kad tai ne kino režisieriaus ar dailininko fantazijos vaisius. Tai „plika“ dokumentika, leidžianti pažvelgti į už daugiau nei 55 milijonų kilometrų nuo mūsų esantį kitą pasaulį.

Šį kartą atsakymo į klausimą apie Marse egzistuojančios gyvybės tikimybę ėmė ieškoti ne astronomai ar astrofizikai, o paprasti biologai. Žinoma, į Marsą jie nekeliavo, o ir kosminių zondų persiųstų duomenų analize nesusigundė – ėmėsi gana keistos veiklos: tyrinėti Australijos ežerus, kuriuose pastebimas padidėjęs vandens rūgštingumas ir bendras druskingumas.

Kad ir kaip atrodytų keista, ateityje, vykdant Marso tyrimų ir kolonizavimo misijas, viena esminių problemų bus dulkės. Šioje planetoje praktiškai nėra atmosferos, taip pat trūks bet kokių įmanomų priemonių dulkėms paprasčiausiai nuplauti, todėl jos gali kelti grėsmę bet kokiai žmogaus veiklai. Tačiau sprendimas jau beveik baigiamas kurti. Mokslininkai dulkes kontroliuoti bando taikydami akustinės levitacijos reiškinį.

Marsą tiriantis kosminis zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ už maždaug 300 kilometrų nuo jo šiaurės ašigalio nufotografavo į spygliuočių medžių giraites panašius objektus. Pasak NASA atstovų, šio kosminio zondo didelės raiškos kamera „HiRISE“ padarytoje nuotraukoje matyti ant Marso paviršiaus kalvų iškilusių spygliuočių medžių giraitės, tačiau mokslininkai perspėja, kad tai tik optinė iliuzija. Iš tikrųjų medžio formos dariniai tėra sušalusiu anglies dvideginiu padengtos smėlio kopos.

Vandens ežerai egzistavo Marse prieš 3 mlrd. metų, parodė nauji palydovo užfiksuoti vaizdai. Anksčiau manyta, kad tuo metu ši planeta buvo sušalusi dykuma. Dabar mokslininkai mano, jog 12 mylių pločio ištirpusio ledo ežerai buvo išsidėstę netoli Marso pusiaujo. Nauji gero ryškumo vaizdai buvo gauti iš NASA universalaus dirbtinio Marso palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“. Išdžiūvę ežerai, anot mokslininkų, bus geros vietos ieškoti dabar jau išnykusios mikrobinės gyvybės ženklų.

Rusijos mokslininkai planuoja siųsti į Marsą beždžionę, praneša „Telegraph.co.uk“ . Nors misijos metu beždžionę prižiūrės robotas, manoma, kad šis sprendimas sukels gyvūnų teises ginančių organizacijų nepasitenkinimą. Pirmą kartą Rusijos mokslininkai sėkmingai išsiuntė beždžiones į kosmosą 1983 m. JAV mokslininkai tą padarė dar anksčiau - šiais metais kaip tik buvo švenčiamas 50 metų jubiliejus pirmosios beždžionės skrydžiui į kosmosą paminėti.

Šiemet Mėnulyje atradus vandens astronomai per daug nenustebo. Tokių įtarimų jau senokai būta. Vanduo kosmose gana paplitęs. Mūsų vandenynai - iš kadaise Žemę tankiai bombardavusių ledinių kometų. Tai kodėl jos negalėjo bombarduoti ir Mėnulio? Akivaizdūs vandens pėdsakai ir Marse. Gausu vandens tolimesnėse Saulės sistemos planetose - Jupiteryje, Saturne, Urane, Neptūne ir daugelyje jų palydovų.

Pagal naują Marso tyrimų projektą ARES į šią planetą būtų atgabentas nepilotuojamas orlaivis, tirsiantis Raudonąją planetą iš paukščio skrydžio. ARES (Aerial Regional-scale Environmental Surveyor) nepilotuojamo orlaivio Marse kūrėjai planuoja atskraidinti jį į Marsą raketa „Delta II“. NASA tyrimų lėktuvėlis būtų „įpakuotas“ specialioje aerodinaminėje kapsulėje. Pasiekus Marso atmosferą ir į ją įėjus, ši kapsulė būtų atidaryta, ir parašiutai iš jos ištrauktų sulankstytą ARES orlaivį.

Į asteroidų žiedą tarp Marso ir Jupiterio orbitų atvyko pirmasis dirbtinis objektas, pasiliksiantis čia visą laiką. Tai NASA zondas „Dawn“, įveikęs 187 milijonų kilometrų atstumą nuo Žemės. NASA „Dawn“ tyrimų programos pranešime teigiama, kad pirmą kartą zondas į asteroidų juostą, esančią už maždaug 249 mln. kilometrų nuo Žemės, įskrido praėjusių metų birželį, tačiau po 40 dienų ją paliko. Dabar „Dawn“ tarp asteroidų bus nuolatinai. Planuojamos „Dawn“ zondo misijos asteroidų žiede.

Lietuvos kino teatrai tikina, kad kinas gimsta vien Holivude. Liūdna, kai prisideda televizijos, kai iš viso turtingo kino pasaulio užklysta tik reti nestandartiniai kitų šalių filmai. Šeštadienis Amerikietiškai lietuviško repertuaro diena. Kodėl lietuviško – aišku, juk vis dėlto Kovo 11-oji, antroji iš eilės Nepriklausomybės diena! Skamba gana absurdiškai, kaip ir reikia nereikia vis iškabinėjamos ir tuo nuvertinamos nacionalinės trispalvės. Dar kas ne patriotu apšauks.

Prasideda Nauji 2006-ieji. Mūsų fronte ypatingų stebuklų jie, deja, nežada, nors šventės dvelktelėjimų čia yra. Šeštadienis Per Naujuosius, kaip jau įprasta, – aibė šventinių paties įvairiausio lygio koncertų (jau žavėjausi religiniais juodaodžių spiričiuelais per, deja, rusišką kanalą „Kultura“), naujų serialų. Yra ir filmų, net premjerų, bet jų parinkimas dažniausiai atitinka ne patį reikliausią skonį. Na, kaip pažiūrėsi... Paaiškinsiu mintį. Tarkim, tarakonai jums kelia alergiją.