maršas

Jei Rusijos inžinieriams nepavyks įjungti kosminio aparato „Phobos-Grunt“ variklių, techninės galimybės užtikrinti kontroliuojamą šio aparato nusileidimą iš orbitos nebus, naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė šaltinis Rusijos kosmoso pramonėje. „Jei neįsijungs pagrindiniai „Phobos-Grunt“ varikliai, jis po kurio laiko taps kosmine šiukšle. Tokiu atveju jo nusileidimas iš orbitos bus nevaldomas.

Rusijos korporacija „Roskomos“ vis dar negali užmegzti dvikrypčio radijo ryšio su aplink Žemę skriejančiu kosminiu aparatu „Phobos-Grunt“, kurio dėl gedimo ar programinės įrangos klaidos nepavyko nukreipti į Marsą, pranešė Rusijos naujienų agentūra  „Interfax“. Pasak nepriklausomų ekspertų, su kiekvienu apsisukimu aplink Žemę šio aparato orbita žemėja, o greitis lėtėja. Už maždaug 5 - 10 dienų jis gali nukristi į Žemę.

Nepavykus į skrydžio į Marsą orbitą nukreipti Rusijos kosminio laivo „Phobos-Grunt“, jis netrukus gali nuslysti iš orbitos ir nukristi į Žemę. Dėl to gali kilti pati didžiausia katastrofa per visą kosminių aparatų istoriją, perspėja JAV ekspertas.

Vos prasidėjusi ambicinga Rusijos kosminė misija, turėjusi į Žemę pargabenti Marso palydovo Fobo grunto mėginius, atsidūrė ties žlugimo riba. Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ neįvardytas korporacijos „Roskosmos“ ekspertas sakė, kad tikimybė, jog kosminį laivą „Phobos-Grunt“ pavyks sėkmingai nukreipti į reikiamą skrydžio į Marsą trajektoriją, yra itin maža. Jo teigimu, nesėkmės priežastis – „Phobos-Grunt“ valdymo sistemos sutrikimas.

Lietuvoje viešėjęs NASA Ameso tyrimų centro vadovas dr. Simonas Pete'as Wordenas išskirtiniame interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ tvirtina, kad šiuo metu išgyvename naują kosmoso revoliuciją, mat per keliasdešimt artimiausių metų žmonės galės gyventi kitose planetose. S. P. Wordenas su „Ekonomika.

Dvi nedidelės vandens suformuotos įdubos yra taip prisotintos mineralais, kad jose sąlyginai neseniai galėjo egzistuoti gyvybė. Moklininkai atrado vietas, kuriose gausu vandens suformuotų mineralų. Atrasta magnio ir geležies prisotinto dumblo, kuris yra sąlyginai jaunas, lyginant su kitomis Marso uolienomis. Tai reiškia, kad šiose dviejose įdubose galėjo egzistuoti visiškai kitokios sąlygos gyvybei, nei bet kur kitur Marse.

Nors nepritekliai skurdina JAV, Rusijos ir kitų šalių kosmines programas, Amerikosnacionalinė aeronautikos agentūra (NASA) ir toliau varžosi su Rusija atlikdama įvairiausius kosmoso tyrimus. Ko gero, tai vienintelė mokslo sritis, kur tokios varžytynės nemažina tempo nuo pat istorinio J. Gagarino skrydžio prieš pusšimtį metų. Dabar jų objektai – Mėnulis, Marsas, Jupiteris.

Dortmunde suimta šimtai antifašistų. Kaip skelbia lenta.ru, suimta apie 270 antifašistinės eisenos dalyvių. Antifašistinė eisena vyko Dortmunde. Apie 1500 kairiųjų dalyvavo proteste prieš neonacius. Pastarieji Dortmunde rengė eitynes. Pareigūnai siekė atskirti kraštutinius kairiuosius nuo radikalių dešiniųjų. Kairieji pradėjo į pareigūnus mėtyti akmenis bei butelius, purškė dujas bei leido petardas. Tuo tarpu Vokietijos policija taip pat panaudojo spec. priemones.

Lagaminas su branduoline jėgaine – gana retas derinys net ir moderniausių technologijų kontekste. Tačiau mokslininkai tokios koncepcinės technologijos perspektyvas svarsto labai rimtai: idėja buvo pristatyta ir aptarta 242-ojoje Amerikos chemikų bendrijos konferencijoje. Labai tikėtina, jog tokiems įrenginiams tikrai atsiras vietos netolimos ateities tarpplanetinėse misijose.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) skyrė 2,4 mln. dolerių vadinamųjų „kosminių degalinių“, kuriose tarpplanetinių skrydžių metu kuro atsargas galėtų pasipildyti kosminiai laivai, programai. NASA atstovai pranešė, kad toks finansavimas skirtas bendrovėms „Analytical Mechanics Associates Inc.

NASA pranešė apie Marse aptiktus skysto vandens pėdsakus, sustiprinusius viltį, kad Raudonojoje planetoje gali egzistuoti primityvios gyvybės formos. Marsą tiriantys mokslininkai pastaraisiais metais rado tvirtų įrodymų, kad šios planetos ašigalius dengia vandens ledas, tačiau dabartinis atradimas yra pats patikimiausias iki šiol tvirtinimas, jog šios planetos paviršiuje gali būti skysto vandens, praneša „Space.

NASA kartu su privačia kosminių skrydžių bendrove „Space Exploration Technologies“ („SpaceX“) planuoja bendrą misiją, kurios metu Marso grunte bus ieškoma konkrečių gyvybės požymių. NASA tyrimų įranga į Raudonąją planetą keliaus „SpaceX“ pagamintoje kapsulėje „Dragon“, kurią bendrovė konstruoja astronautams ir kroviniams gabenti į Tarptautinę kosminę stotį. Vadinamoji misija „Raudonasis drakonas“ turėtų būti parengta 2018 m. Ja bus gabenama įrangos ne daugiau kaip už 400 mln. JAV dolerių.

Stipresnės nei Žemėje pūgos Marse? Atrodo neįtikėtina, tačiau tokie reiškiniai Marse galėjo vykti ir gali pasikartoti ateityje nepaisant ypatingai sauso planetos klimato. Marse nebuvo stebėta jokio lietaus ar jokių pūgų, jo klimatas pastaruosius 3,5 mlrd. metų laikosi labai sausas. Nepaisant to randami mineralų pėdsakai liudija apie tai, kad įvairiose Marso paviršiaus vietose tam tikru metu  galėjo atsirasti trumpalaikiai ežerai.

Tiksli mūsų planetos vandens, dengiančio apie 70 proc. Žemės paviršiaus, kilmė mokslininkams vis dar yra paslaptis. Dauguma tyrėjų mano, kad jis neatsirado tuo metu, kai susiformavo Žemė, o netrukus po to jį atgabeno su planeta susidūrę kosminiai kūnai, atkeliavę iš Saulės sistemos gilumos, rašo Lifeslittlemysteries.com. Tyrėjai spėja, kad bet kokius vandens telkinius, planetos paviršiuje susidariusius jai formuojantis prieš 4,5 mlrd.

1931 m. Alytaus XIX šaulių rinktinės vadas kapitonas Antanas Petruškevičius suorganizavo 100 Antanų ekskursiją į Kauną, vardinių proga pasveikinti prezidentą Antaną Smetoną. Antanų eitynės Alytuje neberengiamos, tačiau Jonų maršas – gyvuoja. Lietuvoje bene vienintelės varduvininkų eitynės pradėtos rengti daugiau prieš dešimt metų.

NASA pakviestų mokslininkų grupė pasiūlė geriausią jų manymu vietą marsaeigiui „Curiosity„ nuleisti, pranešė „Nature News“. Galutinį sprendimą, pasitarusi su savo ekspertais, priims NASA vadovybė. Šių metų lapkričio mėnesį į Marsą NASA paleis kosminį laivą su 930 kg sveriančiu marsaeigiu „Curiosity„. Šios šešiaratės kosminės transporto priemonės moduliai jau gabenami į NASA kosmodromą Floridoje, sakoma pranešime. Ši misija į Marsą JAV biudžetui kainuos 2,5 mlrd.

Žmonės keisčiausių dalykų Marso paviršiuje įžiūri jau ne vieną šimtmetį. Nuo pat XVIII a. iki šių dienų per pasaulį vis nuvilnija dažniausiai šiaudiniais argumentais paremtos teorijos apie gyvybės požymius Marso paviršiuje.

JAV kosmoso agentūra antradienį pranešė nebebandysianti susisiekti su Marse esančiu robotu „Spirit“. Manoma, kad marsaeigis atšiaurios Raudonosios planetos žiemos metu sušalo. „NASA nutraukia bandymus užmegzti kontaktą su ilgai gyvavusiu marsaeigiu „Spirit“, kuris paskutinį kartą komunikato 2010 metų kovo 22 dieną“, – teigiama NASA pranešime.

46-erių italas Mateo Janeo (Matteo Ianneo) pastarosiomis savaitėmis viešojon erdvėn pažėrė ištisą plejadą Marso paviršiaus anomalijų tema „Žmogiški veidai Marse“. Puljos regione gyvenantis prisiekęs mįslingų Marso paviršiaus darinių ieškotojas teigia, jog pirmąjį iki tol neatrastą Marso reljefo darinį, keistai primenantį žmogaus veido bruožus, atrado studijuodamas aplink Raudonąją planetą ratus sukančio Europos Kosmoso Agentūros (ESA) zondo siųstose fotografijose, kurios patalpintos „Google Maps...

Tam tikra prasme – įmanoma. Tačiau pirmiausia tektų atmosferą įšildyti, kadangi vidutinė temperatūra Marso paviršiuje siekia maždaug -50°C. „Kas jau kas, o mes (žmonės) tai tikrai žinome, kaip reikia įšildyti planetas, – tvirtina pelno nesiekiančios Marso tyrinėjimams pasišventusių žmonių organizacijos „Marso visuomenė“ („Mars Society“) prezidentas Robertas Zubrinas (Robert Zubrin). – Žmonės tuo užsiiminėja jau dabar.

Po dviejų metų pertraukos NASA pagaliau pradėjo marsaeigio, kurio paleidimas numatytas lapkričio mėnesį, įrangos bandymus. Aparatas „Curiosity“, sukurtas Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje, į Marsą turėjo iškeliauti dar 2009-aisiais, tačiau 2,5 mlrd. dolerių vertės misija buvo vis atidėliojama tiek dėl subrangovų kaltės, tiek dėl iškilusių problemų dėl termoizoliacijos ir parašiuto. Dabar, kai visos kliūtys jau pašalintos, paruošiamieji darbai vėl prasidėjo.

Kinijos kosminės programos atstovai atskleidė artimiausios ateities planus tiriant kosminę erdvę, pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinxua". Kinijos Kosminių technologijų akademijos tolimojo kosmoso tyrimų programos vadovas Ye Peijianas naujienų agentūrai sakė, kad 2013 metais planuojama paleisti į Marsą kinų sukurtą kosminį aparatą. Jis ir jį gabensianti raketa nešėja bus pagaminti Kinijoje.  Šis kosminis zondas bus skirtas Marso paviršiaus tyrimams, sakoma pranešime.

Kas nėra kada nors gyvenime užvertęs galvą į naktinio dangaus platybes ir tyrinėjęs paslaptingą tamsią kosmoso gelmę? Linksmo būdo žmonės mėgsta pajuokauti: dėl gamtinių reikalų atlikimo ypatybių tai dažniau daro vyrai... Šiaip ar taip, dažniausiai mes žvelgiame į Mėnulį, žvaigždynų figūras, rečiau plika akimi įžiūrime kokią planetą. Su kuo valgomas tas Marsas? Raudoną Marso tašką taip pat rasime nelengvai.

Pusantrų metų eksperimente, kuriame imituojama misija į Marsą, dalyvaujantys savanoriai priartėjo prie svarbaus misijos etapo. Trys iš šešių projekto dalyvių šeštadienį „nusileido ant Marso paviršiaus“, o pirmadienį jų laukia pirmasis „pasivaikščiojimas raudonojoje planetoje“. Ir visa tai vyks Maskvoje įsikūrusiame tyrimų centre.„Imituojamas nusileidimas sėkmini gali baigtas 12 val.

JAV mokslininkų pasiūlyta idėja išsiųsti į Marsą pirmąją kolonizatorių grupę įteikus savanoriams ,,bilietą į vieną pusę" netikėtai susilaukė nemenko pritarimo. Į žurnale ,,Journal of Cosmology" praėjusį rudenį paskelbtą paskelbtą amerikiečių mokslininkų Dirko Schulze-Makucho ir Paulo Davieso straipsnį, siūlantį pilotuojamos ekspedicijos į Marsą, kurios dalyviai niekada negįžtų į Žemę,  idėją, atsiliepė daug skaitytojų, norinčių tapti tokios misijos savanoriais.

Paslaptingos tamsaus smėlio kopos, esančios aplink Marso šiaurinę poliarinę kepurę, kintant metų sezonams taip pat keičiasi. Mat pavidalą keičia anglies dioksido dujos, o tai sukuria kraštovaizdį keičiančias lavinas, praneša naujienų agentūra AFP. NASA zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“, kuris raudonąją planetą tyrinėja jau penkerius metus, darytose nuotraukose užfiksuoti netikėti pokyčiai, žurnale „Science“ paskelbtame tyrime teigia mokslininkai.

Daugiau nei 400 žmonių pasisiūlė savanoriais keliauti į Marsą ir iš ten nebe sugrįžti. Tiek savanorių atsirado po to, kai „The Journal of Cosmology“ praėjusį mėnesį išspausdino straipsnį, kuriame buvo svarstoma tokia idėja. Kodėl ryžtųsi tokiam nuotykiui? BBC nusprendė prakalbinti vieną iš savanorių, norėdama sužinoti motyvus.

Iš naujo išanalizavę prieš 34 m. kosminių aparatų „Viking-1“ ir „Viking-2“ į Žemę atsiųstus Marso grunto mėginių duomenis, mokslininkai mano, kad juose galėjo būti organinės kilmės komponentų. Nors dar 1976 m. buvo skelbta, kad 1975 m. paleisti NASA kosminiai aparatai „Viking-1“ ir „Viking-2“ Marso dirvožemyje organinės kilmės pėdsakų nerado, mokslininkai nusprendė patikrinti trisdešimt ketverių metų senumo išvadas.

Šį nuostabų Marso saulėlydžio vaizdą savo įranga užfiksavo marseigis „Opportunity". Nors daugelyje mokslinės fantastikos filmų Marso spalvų paletė vaizduojama išskirtinai raudonos spalvos, saulėlydžiai visgi yra mėlyni. Kodėl? Žinoma, Marsas mums yra žinomas Raudonosios planetos pavadinimu. Paviršiaus dulkėse esančios rūdys joms suteikia rausvai rudą atspalvį. Plačios vietinės erdvės primena Žemės dykumas, kuriose besileisdama Saulė sukuria raudonų ir oranžinių spalvų potepius.

Bendraudami su draugais ar pažįstamais žmonėmis, šiandien susiduriame su daugybe problemų, nes mes dažnai vieni kitų tiesiog nesuprantame. Vyrai nežino, ko reikia moterims, kad jos pagaliau būtų laimingos, o šios nesuvokia, kaip paprasčiau ir aiškiau išdėstyti vyrams savo mintis ir svajones. Keičiasi laikai, keičiasi požiūris į tarpusavio santykius.

Du mokslininkai teigia, kad raudonosios planetos kolonizacija būtų spartesnė ir pigesnė, jei ten keliaujantys astronautai nesitikėtų grįžti atgal. „Svarbiausia, kad Marso tyrimai tęstųsi“, – teigia Vašingtono universiteto profesorius Dirkas Schulze-Makuchas. Jis su kolega siūlo į misijas siųsti iš dviejų į šeštą dešimtį įkopusių astronautų sudarytas komandas. Jos į Marsą skris tų atskirais erdvėlaiviais, kurie vėliau būtų naudojami kaip būstas.

Diskutuojant apie nežemišką gyvybę Visatoje, neretai linkstama tokias gyvybės formas įsivaizduoti kaip radikaliai besiskiriančias nuo mūsų planetoje egzistuojančios gyvybės. Tačiau Masačiusetso technologijos universiteto (MIT) tyrėjai tikina, kad kaimyninėse Paukščių Tako galaktikos srityse gyvybė turėtų būti panaši į žemiškąją.

Orbita aplink Marsą skriejantis NASA palydovas MRO (Mars Reconnaissence Orbiter) „Raudonojoje planetoje" aptiko ugnikalnį, kurio šlaituose gali būti rasta įrodymų, jog prieš milijardus metų šioje planetoje egzistavo gyvybė.

Indija iki 2030 metų surengs kosminę misiją į Marsą, pranešė šalies dienraštis „The Times of India“. Jis remiasi buvusio Indijos prezidento, dabar vadovaujančio šios šalies Kosmoso tyrimų ir technologijų institutui, daktaro A. P. J Abdulo Kalamo žodžiais. Dienraštis nepraneša, ar ši misija bus pilotuojama, ar automatinė.

Marsą tiriantis palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) persijungė į vadinamąjį laukimo režimą (standby mode), pranešė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadenoje. Tai įvyko po to, kai rugsėjo 15 dieną dėl nežinomų priežasčių persikrovė MRO kompiuteris, teigiama laboratorijos pranešime. Šiuo metu MRO misijos specialistai bando atstatyti normalų palydovo veikimo režimą ir stengiasi išsiaiškinti techninio sutrikimo priežastį, teigia NASA atstovai.

Europos kosmoso agentūros atstovai pranešė, kad Maskvoje, Rusijos biomedicinos problemų institute, vykdomas kosminio skrydžio į Marsą imitavimo eksperimentas „Mars500“ pasiekė naują trukmės rekordą. Šeši specialioje patalpoje nuo išorinio pasaulio izoliuoti eksperimento dalyviai – trys rusai, kinas, italas ir prancūzas – čia prabuvo jau daugiau nei 105 dienas, teigiama pranešime.

Vis dėlto Marse gali būti daug anglies turinčių organinių molekulių – pagrindinių gyvų organizmų sudedamųjų dalių, teigia mokslininkai. Kai 1976 metais du NASA kosminiai aparatai „Viking“ paėmė Marso dirvožemio pavyzdžius, mokslininkai juose neaptiko jokių daug anglies turinčių molekulių ar biologijos pėdsakų, rašo BBC.

Europos kosmoso agentūra (ESA) paskelbė naujas pailgos formos kraterio Orcus Patera, esančio netoli Olimpo kalno Marse, nuotraukas. Aplink Marsą skriejančio palydovo „Mars Express“ padarytas Orcus Patera nuotraukas galima pamatyti ESA interneto svetainėje. Šio pailgos formos kraterio, esančio tarp Eliziejaus ir Olimpo kalnų, ilgis – maždaug 380 kilometrų, plotis – apie 140 km.

Jauname Marso krateryje, esančiame vidutinėse planetos šiaurės pusrutulio platumose, Marso palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) aptiko vandens ledo, pranešė NASA. Nuotraukos buvo padarytos šių metų liepos 6 ir 7 dienomis. Mokslininkai mano, kad maždaug 6 metrų skersmens krateris šiame Marso rajone atsirado palyginti neseniai, maždaug tarp 2004 m. balandžio ir 2010 m. sausio, teigiama pranešime.

Aplink Marsą skriejantis NASA kosminis zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) planetos paviršiuje nufotografavo taikinio formos kraterį, užminusį mokslininkams keblią jo kilmės mįslę. Neįprastos formos kraterį planetos paviršiuje liepos 9 dieną nufotografavo MRO didelės raiškos vaizdo kamera „HiRISE“, tačiau jo nuotraukas NASA paskelbė tik dabar, skelbia „Space.

Ketvirtadienio vakarą danguje bus galima stebėti šalia viena kitos „išsirikiavusias“ ryškiausias planetas – Venerą, Marsą ir Saturną.  Šis planetų paradas truks dvi savaites. Šį gražų naktinio dangaus vaizdą galės pamatyti kiekvienas, jei tik horizonto vakarų – šiaurės vakarų kryptimi neužstos debesys, praneša „Space.

NASA ir Europos kosmoso agentūra apsisprendė, kokie moksliniai intrumentai bus įrengti būsimajame Marso palydove „ExoMars Trace Gas Orbiter“, kuris turėtų pasiekti Marso orbitą 2016 metais. NASA pranešime sakoma, kad šis bendros JAV ir ES Marso tyrimų programos „ExoMars“ zondas naudos mokslinę aparatūrą, kuri bus kelis kartus „jautresnė“, nei visuose iki šiol į Marso orbitoje skriejusiuose palydovuose.

Mokslininkai teigia nustatę Marso uolienas, kuriose, anot jų, gali būti suakmenėjusių gyvų organizmų liekanų. Tyrimų metu nustatyta, kad Marso tamsiojoje pusėje esantis Nili Fossae regionas yra tiksli vienos vietovės Australijoje kopija, kur atrasti vieni ankstyviausių gyvybės Žemėje pėdsakai, išsilaikę mineralų pavidalu.

NASA paskelbė raiškiausią  žmogaus veidą primenančio objekto Marso Cidonijos  regione nuotrauką. Ji buvo padaryta iš mažiausio iki šiol aukščio. Tačiau „Marso sfinkso“ mįslės suintriguoti interneto vartotojai greičiausiai liks nusivylę – naujojoje nuotraukoje aiškiai matyti, kad „veidas“ – tik stalkalnio viršūnė.

NASA inžinieriai bando atkurti seniausio aplink Marsą skriejančio palydovo „Mars Odyssey“ normalų funkcionavimą, kad būtų galima tęsti Raudonosios planetos stebėjimus, skelbia „Space.com“. Pranešama, kad liepos 14 dieną „Mars Odyssey“ persijungė į vadinamąjį saugųjį režimą ir nutraukė aktyvią tyrimų veiklą. NASA specialistai mano, kad tai įvyko dėl elektroninio kodavimo įrenginio sutrikimo.

Žvelgdami į Marsą virtualiu „Microsoft WorldWide Telescope“ teleskopu, kurio duomenų bazę dabar papildė daugybė naujų didelės raiškos Raudonosios planetos paviršiaus nuotraukų, naujų atradimų Marse gali padaryti ir moksleiviai, ir patyrę mokslininkai, tvirtina NASA. NASA pranešė sudariusi patį išsamiausią iki šiol Marso paviršiaus žemėlapį, kuris pasiekiamas naudojant nemokamą „Microsoft“ „WorldWide Telescope“ programą arba „Silverlight“ technologija paremtą klientinį programinį įrankį.

NASA pranešė nutraukusi Marso šiaurės ašigalio regione 2008 m. gegužę nusileidusio kosminio aparato „Phoenix“ radijo paieškas. Oficialiai pripažinta, kad jam nepavyko atlaikyti atšiaurios Marso žiemos: ant aparato susikaupęs ledas sugadino jo saulės baterijas. Tai patvirtina naujausia aplink Marsą skriejančio NASA palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) padaryta „Phoenix“ buvimo vietos nuotrauka.

Panašu, jog raudonosios Saulės sistemos planetos vidus yra porėtas tarsi fermentinis sūris: tuštumos sudaro iki 30 proc. jo tūrio. O tai reiškia, kad pati populiariausia jo atsiradimo hipotezė - jog Marsas pagavo pro šalį skriejantį asteroidą - yra neteisinga. Klausimas apie tai, iš kur atsirado Marso palydovai, aptarinėjama jau seniai ir gan audringai.

Kino režisierius Jamesas Cameronas ketina Marse filmuoti 3D kino filmą, pranešė „Pasadena Star News“. Laikraščio teigimu, režisierius įkalbėjo NASA į Marsą 2011 m. išsiunčiamame marsaeigyje „Mars Science Laboratory“ („Curiosity“) įrengti specialias 3D vaizdo kameras. Leidinio žiniomis J. Cameronas dar šių metų sausį susitiko su NASA administratoriumi Charlesu F. Boldenu techninėms šios misijos detalėms aptarti.