maršas

Visiškai neseniai galėjome stebėti kaip pirmą kartą žmonijos istorijoje privatus kosminis laivas prisijungė prie tarptautinės kosminės stoties, tačiau grupė olandų paruošė kur kas ambicingesnį planą.

NASA paskelbė marsaeigio „Opportunity“ į Žemę atsiųstą savo paties šešėlio nuotrauką, padarytą vėlyvą popietę Marse. Marsaeigio fotokamera užfiksavo vaizdą, atsiveriantį žvelgiant į rytus nuo „Endeavour“ kraterio krašto, pranešė NASA. Originalios raiškos nuotraukos variantą (620 KB) galima pamatyti šiame NASA tinklalapyje. Pranešama, kad nuotrauka buvo padaryta šių metų kovo 9 dieną tarp 16.30 ir 17 val. Marso vietos laiku.

Nauji meteorituose rasti įrodymai leidžia manyti, kad Marse yra svarbiausios gyvybės sudedamosios dalys. Tyrime nustatyta, kad 10 meteoritų, apimančių daugiau kaip 4 mlrd. metų Marso istorijos, rasta anglis atkeliavo iš šios planetos ir nėra taršos Žemėje rezultatas. Naujojo tyrimo rezultatus skelbia žurnalas „Science“. Tačiau tyrimai taip pat rodo, kad Marso anglis atkeliavo ne iš gyvybės formų, praneša BBC.

Kosmoso tyrinėjimai turi Rusijai labai svarbią ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Pirmojo žmogaus kosmose – Jurijaus Gagarino – skrydis yra vienas iš istorinių šiandieninės Rusijos ramsčių, kaip ir, pavyzdžiui, pergalė Didžiajame Tėvynės kare. Žinoma, visi šie laimėjimai pasiskolinti iš sovietmečio, tačiau jie padeda šiandieninei Rusijai palaikyti tam tikrą istorinį vientisumą, išgryninti dalykus, vertus pasididžiavimo.

Kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter" (MRO) Marso paviršiuje aptinkamų įdomybių nemažėja. Naujausias artefaktas, liudijantis, jog Marsas nėra absoliučiai statiška dykuma, yra toks: dingo 2010 m. nufotografuoti didžiulio riedančio akmens pėdsakai. 2010 m. zondo MRO fotokamera „HiRISE“ nufotografavo vieno kraterio slėnį, kuriame labai aiškiai matėsi šlaitu žemyn nusiritusio akmens palikti pėdsakai.

Kaimyninės Marso planetos paviršiuje NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) nufotografavo šimtus sraigių kiautus primenančių didžiulių spiralės formos kraštovaizdžio elementų, kokių iki tol Raudonojoje planetoje nebuvo užfiksuota, informuoja „NationalGeographic.com“. Mokslininkai yra linkę manyti, jog neįprastos struktūros – sustingusios lavos srautai.

Ateities astronautai, kurie dirbs Marso paviršiuje, rizikuoja patirti DNR lygiu vyksiančius bendruosius sveikatos pokyčius. To priežastis – padidėję radiacijos kiekiai, pirmadienį pareiškė žymus Rusijos akademikas, kurį cituoja naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Pagal mūsų skaičiavimus, tyrėjai Marso paviršiuje gali tikėtis keleto neigiamų veiksnių, tokių kaip širdies ritmo sutrikimas, sumažėjęs stabilumas, sensorinis pablogėjimas, o taip pat ilgalaikių pasekmių, susijusių su pokyčiais DNR ly...

Rusijos mokslų akademijos mokslininkas teigė, kad pasaulis per pirmąją šio amžiaus pusę gali išvysti žmogaus skrydį į Marsą, skelbia „RIA Novosti“. „Aš manau, kad (žmogaus kelionė į Marsą) įvyks pirmojoje šio amžiaus pusėje“, – per Maskvoje vykusią spaudos konferenciją, skirtą praėjusiais metais baigtos misijos į Raudonąją planetą išvadoms, sakė Rusijos mokslų akademijos direktoriaus pavaduotojas Anatolijus Grigorjevas.

Šiauriniame Marso pusrutulyje matomos tamsios dėmės, kurias pro teleskopus pirmąsyk pamatę žmonės galvojo, jog tai – kanalai ar miškai, yra stiklo dariniai, byloja naujo tyrimo rezultatai. Arizonos valstijos universiteto mokslininkų Brajonio Horgano (Briony Horgan) ir Džeimso Belo (James Bell) atradimas leidžia manyti, jog Raudonojoje planetoje kadaise vyko procesai, analogiški Žemėje vykusiems ir tebevykstantiems geologiniams procesams.

Ketvirtus metus į Holokausto aukų pagerbimą Paneriuose – „Gyvųjų maršą“ – atvyksta svečiai iš Izraelio, Jungtinių valstijų.Kartu su Lietuvos žydų bendruomene, Izraelio ir Lietuvos vadovybės atstovais Paneriuose pagerbti čia nužudyta 70 tūkstančių žydų. Žmonės, kurių artimieji nukentėjo per holokaustą, Lietuvos žydų bendruomenė ir vadovybės atstovai kilometrą nuo Panerių stoties iki žudynių vietos – Panerių memorialo – pagerbdami žuvusiuosius eina pėsčiomis.

Vilniaus senamiesčio baras „Marsas“ tęsia akustinių koncertų seriją „Mars Uplugged“. Š. m. balandžio 21 d., šeštadienį „Marso“ scenoje – pirmasis hip hopo grupės „Repo seniai“ akustinis koncertas. Po starto praėjusį mėnesį, organizatoriai džiaugiasi iki šiol didžiausiu savo vakaru, o jame pasirodę „Freaks on Floor“ skundžiasi užsakymais groti bardų šventėse ir Aleksandro Makejevo bei Valdo Slabados gerbėjais, norinčiais pereiti į jų fanų klubą.

Prireikė 36 metų, kad mokslininkai „kitomis akimis“ pažvelgtų į NASA kosminių aparatų „Viking“ atliktų biologinio Marso grunto tyrimų rezultatus. Jie dar 1976 metais patvirtino, kad šioje planetoje egzistuoja mikrobiologinė gyvybė. Iš naujo atlikę „Viking 1“ biologinio eksperimento rezultatų analizę, Sienos (Italija) universiteto ir Kecko instituto (JAV) mokslininkai priėjo išvadą egzistuojant 99 proc. tikimybę, kad šis kosminis aparatas Marse atrado gyvus mikroorganizmus, praneša „Dailymail.

Berlyno laisvojo universiteto mokslininkai pasiūlė tris galimus keistų geologinių darinių, kartais vadinamų Marso šuliniais, esančių Tarsis regione Marse, kilmės versijas. Tarsis regione, išsiskiriančiame aktyvios vulkaninės veiklos bruožais, egzistuoja neįprasti geologiniai dariniai: vienoje eilėje išsirikiavę krateriai, iš Marso orbitos padarytose nuotraukose atrodantys kaip šalia vienas kito planetos paviršiuje iškasti milžiniški šuliniai.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ ketina dar kartą pakartoti pernai žlugusią kosminio aparato „Phobos-Grunt“ misiją į Marso palydovą Fobą. Apie tai pranešė Rusijos Mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojas Levas Zelionyj, skelbia naujienų agentūra „Interfax“. „Rusijos Mokslų akademija yra tos nuomonės, kad „Phobos-Grunt“ misija turi būti pakartota. Tai aiški mūsų pozicija, ir „Roskosmos“ jai pritaria“, – pareiškė L. Zelionyj.

Nepaisant jau daug metų besitęsiančių kosmoso tyrimų, iki šiol žmonės neturėjo beveik jokių duomenų, kokie garsai gali sklisti kitose planetose. Į jas siųstuose zonduose daugiausia tyrimo prietaisų buvo skirta fotografavimui, filmavimui, cheminiams bei šviesos spektro tyrimams, radarų duomenims kaupti. Nors keli zondai turėjo ir mikrofonus, nė vienam iš jų nepavyko sėkmingai išklausyti ir atsiųsti kito pasaulio garsų.

NASA kosminis laivas su marsaeigiu MSL (Mars Science Laboratory) įveikė pusę kelio į Marso planetą, pranešė „Universe Today“. Šiuo metu MSL jau yra įveikęs daugiau nei pusę kelio iki Marso, skelbiama, kad kosminis aparatas yra už 78 mln. kilometrų nuo Žemės ir už 50 mln. kilometrų nuo Marso. MSL turėtų nusileisti Marso paviršiuje šių metų rugpjūčio mėnesį. Sausio viduryje kosminis laivas su MSL atliko sudėtingą manevrą, kurio metu jis buvo nukreiptas į skrydžio į Marsą trajektoriją.

Astronomijos mėgėjų bendruomenė gyvai aptarinėja neseniai vieno jos nario užfiksuotą keistą fenomeną Marse, į kurį dėmesį jau atkreipė ir profesionalūs astronomai. Astrofotografas Wayne'as Jaeschke savo interneto svetainėje pranešė praėjusią savaitę virš Acidalijos lygumos šiauriniame Marso pusrutulyje nufotografavęs „keistą objektą“, panašų į debesį. Jis juda kartu su planeta ir netgi šiek tiek išsikiša virš Marso disko krašto, praneša „Space.

Maždaug 2 tūkstančiai žmonių penktadienį Rygos centre dalyvavo eitynėse Latvių SS legiono veteranams pagerbti, per kurias neįregistruota jokių didesnių incidentų. Eitynės pradėtos iš centrinės senamiesčio aikštės po pamaldų Rygos Domo katedroje ir baigtos prie Laisvės paminklo, kurio papėdėje padėta gėlių. Tiek eitynės, tiek ir prieš jas nukreipti piketai surengti, kai teismas panaikino Rygos savivaldybės draudimus šią dieną rengti bet kokias akcijas.

Europa 2016 ir 2018 metais vykdys misijas Marse, skelbia BBC. Europos kosmoso agentūros (EKA) narės per tarybos susitikimą Paryžiuje ketvirtadienį pakartojo remiančios rizikingas misijas Raudonojoje planetoje. Planais išsiųsti palydovą ir marsaeigį į Raudonąją planetą buvo suabejota, kai JAV pasitraukė iš šios misijos dėl finansavimo problemų. Tačiau dabar JAV vietą užims Rusija, prisiimdama atsakomybę už svarbiausius dalykus, įskaitant aprūpinimą dviem raketomis.

Š.m. kovo 10 d., šeštadienį, bare „Marsas“ metų roko grupe pripažinta „Freaks on Floor“ surengs savo pirmą akustinį koncertą. Programa, suklijuota iš šviežutėlio „Hello girls!“ albumo, kitų trijulės dainų ir keletos netikėtų „cover'ių“ pradės akustinių koncertų seriją „Mars Unplugged“. „Akustinio koncerto idėja užsimezgė bare, skambant legendiniams 90-ųjų MTV šlageriams.

Mėgėjai pasižvalgyti po naktinį dangų praėjusį savaitgalį giedrame naktiniame danguje galbūt stebėjo ne tik jau ne vieną parą trunkantį fantastiškai atrodantį Veneros ir Jupiterio „suartėjimą“, bet ir tai, jog Raudonąja planeta vadinamas Marsas buvo pastebimai rausvesnis nei įprastai – net ir žvelgiant plika akimi. Astronomijos mylėtojai, ko gero, vaizdingai interpretuotų, jog Marsas raudonavo greičiau ne iš pavydo Jupiteriui, bet iš... sumišimo ar net drovumo Žemei.

Aplink Marsą skriejantis NASA palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO)  atsiuntė į Žemę dviejų Raudonosios planetos paviršiuje įšalusių kosminių aparatų nuotraukas. MRO nuotraukose matyti du neveikiantys kosminiai aparatai, prišalę prie Marso savo kapavietėse, skelbia „Space.com“.  Nuo 2006 m. aplink Marsą skriejantis MRO palydovas pirmąjį aparatą Marso Šiaurės ašigalio regione nufotografavo šių metų sausio 26 dieną.

Gyvybė Marso paviršiuje negalėtų egzistuoti, nes planetoje 600 mln. metų tęsėsi „supersausra“, teigia mokslininkai. Raudonosios planetos dirvožemio analizė parodė, kad Marso paviršius sausas buvo taip ilgai, kad bet kokia gyvybė galėtų slypėti tik giliai po žeme, rašo telegraph.co.uk. Tyrėjai padarė išvadą, kad praeityje, šiltesniuoju laikotarpiu, trukusiu iki 5 tūkst. metų, planetoje buvo vandens, tačiau tai pernelyg trumpas laiko tarpas, kad paviršiuje galėtų įsitvirtinti gyvybė.

Antrasis metų mėnuo pavadintas vėjo, būdingo pagal kryptį šiltajam pusmečiui, vardu. Trumputis tas vasaris; tradiciniame kalendoriuje žinomas kaip pridėtinis, pusinis, mažasis rago, ragutis. Mat tik keliamaisiais metais jis papildomas 29-ąja diena. Galima užjausti gimusius tądien, – nedažna gimtadienio šventė... Tikėtina vasarį būsiant šviesesniu; pagal daugiamečius vidurkius saulėtų valandų jame 27-iomis daugiau nei gruodyje. O vidutinė temperatūra – minus 4,4 laipsniai Celsijaus.

Nepaisant žlugusios „Phobos-Grunt“ kosminės kelionės į Marsą Rusija ruošiasi surengti ją iš naujo . Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ pranešė planuojanti pakartoti „Phobos-Grunt“ kosminę misiją į Marsą ir jo palydovą Fobą.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo administracija (NASA) atsisakė dalyvauti tyrime, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar JAV radarai galėjo lemti Rusijos Marso tyrimų zondo „Phobos–Grunt“ nesėkmę, teigė Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ direktoriaus pavaduotojas Anatolijus Šylovas, skelbia „RIA Novosti“. „Roskosmos“ pateikė oficialų prašymą JAV ekspertams dalyvauti tyrime, tačiau jie atsisakė“, – teigė A. Šylovas.

Mokslininkų tvirtinimu, meteorito, praeitą vasarą nukritusio Maroke, fragmentai – ypač reti Marso planetos uolienos gabalai. Ugnies kamuoliu apgaubta uoliena, skriejanti į Žemę, buvo pastebėta dar liepą. Kur tiksliai ši nusileido, nebuvo aišku iki gruodžio mėnesio, primena telegraph.co.uk. Tyrėjai jau nuo pat pradžių įtarė, kad meteoritas gali būti kilęs iš raudonosios planetos – Marso.

NASA kosminis laivas, skraidinantis į Marsą marsaeigį „Mars Science Laboratory“ (MSL), sėkmingai atliko pagrindinį skrydžio trajektorijos keitimo manevrą. NASA pranešime sakoma, kad šis manevras truko tris valandas. Jo metu buvo įjunginėjami keli kosminio laivo varikliai, kol kosminis laivas buvo išvestas į reikiamą skrydžio į Marsą trajektoriją. Tai, kad manevras buvo sėkmingas, patvirtino iš aparato į Žemę persiųsti telemetriniai ir nuotolinio stebėjimo duomenys.

Astronomui mėgėjui iš Prancūzijos pavyko nufilmuoti neveikiantį Rusijos Marso palydovą „Fobos-Grunt“, praneša BBC. Thierry Legault naudoja modernią teleskopinę sekimo sistemą. Praeitais metais jam pavyko nufilmuoti nebenaudojamą JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) palydovą UARS. Rusijos palydovas „Fobos-Grunt“ pamažu artėja link Žemės. Spėjama, kad per ateinančias 8–9 dienas palydovas pasieks Žemės atmosferą ir krisdamas link Žemės paviršiaus sudegs.

JAV Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos štabas (NORAD) pranešė preliminarią nevaldomo Rusijos kosminio aparato „Phobos-Grunt“ kritimo vietą ir datą. Patikslintais „Phobos-Grunt“ orbitą stebinčio NORAD duomenimis, šis kosminis aparatas į atmosferą įeis sausio 14 dieną ir nukris Afganistano pietvakarinėje dalyje, Helmendo provincijoje. NORAD atstovai pabrėžia, kad ši prognozė yra preliminari ir gali būti tikslinama priklausomai nuo kintančių „Phobos-Grunt“ orbitos parametrų.

Teigiama, kad brangakmeniai yra ne vien dailus papuošalas, bet galėtų pasitarnauti ir kaip stebuklingų savybių turintis daiktas. Manoma, kad šie akmenys turi paslaptingą kosminę energiją, todėl jų savininkui gali užtikrinti sėkmingą asmeninį gyvenimą ar finansinę sėkmę. Be abejo, taip paprastai magiškosios brangakmenių savybės neatskleis, tad reikia žinoti, kokius akmenis nešioti, bei kaip tinkamai su jais elgtis.

Daugiau kaip mėnesį ne toje orbitoje įstrigęs rusų zondas „Phobos-Grunt“ kitą mėnesį turėtų nekontroliuojamai nukristi į Žemę. Jį sekantys ekspertai prognozuoja, kad „Phobos-Grunt“ į Žemės atmosferą sugrįš 2012 metų sausio 9 dieną, tačiau dabar šių prognozių paklaida siekia plius minus 5,5 dienos. Kai kurie analitikai netgi tvirtina, kad erdvėlaivis gali nukristi jau sausio 1 ar 2 dieną, rašo SPACE.com.

JAV Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos štabas (NORAD) pranešė, kad žemėjančia orbita skriejantis nevaldomas Rusijos kosminis aparatas „Phobos-Grunt“ nukris į Žemę 2012 m. sausio 11 dieną. Ankstesni NORAD orbitos skaičiavimai rodė, kad „Phobos-Grunt“ į atmosferą įeis sausio 9 d. Po nepavykusio „Phobos-Grunt“ bandymo pereiti į kosminio skrydžio į Marsą orbitą lapkričio pradžioje NORAD atstovai skelbė, kad, pirminiais duomenimis, šis aparatas nukris lapkričio 26 dieną.

Australijos mokslininkai ištyrė sąlygas Marse, kad išsiaiškintų, kokia Raudonosios planetos dalis tinkama gyvybei. Pirmadienį mokslininkai paskelbė, kad „didelėse teritorijose“ galėtų gyventi organizmai, panašūs į esančius Žemėje, rašo „telegraph.co.

Europos kosmoso agentūros paleistas Marso palydovas „Mars Express“ šioje planetoje aptiko didelius vandens ledo klodus, esančius vos 20 metrų gylyje nuo planetos paviršiaus. Pranešama, kad požeminės ledo sankaupos aptiktos kalnuotame Marso „Phlegra Montes“ regione. Požeminiai ledynai slūgso rajone, kurio centro koordinatės – 33 laipsniai šiaurės platumos ir 162 laipsniai rytų ilgumos.

Nevaldomas Rusijos kosminis aparatas „Phobos-Grunt“, kurio nepavyko nukreipti į Marsą, pradėjo byrėti orbitoje: nuo jo atitrūko du neidentifikuoti fragmentai.

Astrofizikas Stephenas Hawkingas tiki, kad žmonijai norint išlikti reikės kolonizuoti kosmosą. Ar žmogaus kūnas pasiruošęs tokiems išbandymams? Notingemo universiteto mokslininkai tiki, kad mikroskopinis kirminas (Caenorhabditis elegans arba (C. elegans)) yra biologiškai panašus į žmogų ir gali padėti suprasti kaip žmonės galėtų prisitaikyti prie ilgai trunkančių kosmoso klajonių.

Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ specialistų bandymai pakelti kosminio aparato „Phobos-Grunt“ orbitą baigėsi nesėkmingai, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. „Roskosmos“ spaudos tarnyba informavo, kad šią naktį antžeminės kosminio stebėjimo stotys Australijoje ir Baikonūre (Kazachstanas) turėjo pabandyti užmegzti ryšį su „Phobos-Grunt“ ir perduoti jam instrukciją įjungti variklius ir padidinti orbitos aukštį.

NASA šeštadienį paleido sudėtingiausią kada nors sukurtą aparatą, skirtą nusileisti ant Marso, praneša BBC. Vieną toną sveriantis marsaeigis, patalpintas kapsulėje, nešamas „Atlas 5“ raketos iš Floridos pakilo 10.02 val. vietos laiku (17.02 val. Lietuvos laiku). „Curiosity“ („Žinių troškimas“) pramintas aparatas nuo kelionės tikslo jį skiriantį didžiulį atstumą turėtų įveikti per 8,5 mėnesio.

Rytoj arba sekmadienį iš Kanaveralo kyšulio (Florida) turėtų pakilti NASA raketa „Atlas 5“, skraidinsianti į Marsą marsaeigį „Curiosity“. Jei nesutrukdys blogos oro sąlygos, raketa turėtų pakilti šeštadienį 10.02 val. vietos laiku. JAV kariuomenės meteorologai prognozuoja 70 proc. tikimybę, kad planuojamo starto laiku oro sąlygos bus palankios. Jei orai pasikeistų,  starto laikas gali būti atidėtas iki 11.45 val. arba perkelats į sekmadienį, praneša „Space.

Rusijos specialistai iššifravo telemetrinius duomenis, gautus iš įstrigusio Marso zondo, tačiau vis dar nenustatė jo gedimo priežasčių, teigė šaltinis kosmoso pramonėje. Gauta „kai kurių duomenų“ apie kosminio aparato būklę, tačiau dar neaišku, kiek „funkcionalus“ jis yra, naujienų agentūrai „RIA Novosti“ teigė šaltinis. Ketvirtadienį Baikonūre, Kazachstane, esančioje Rusijos kosmoso centre gautas signalas iš zondo „Phobos-Grunt“, kuris po paleidimo įstrigo Žemės orbitoje.

Orbitoje aplink Žemę įstrigusi nevaldoma Rusijos kosminė stotis „Phobos-Grunt“ per anksti pradžiugino „Roskosmos“ ir Europos kosmoso agentūros (ESA) specialistus, pranešusius, kad praėjusią naktį pirmą kartą pavyko iš jos gauti telemetrinę informaciją. Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ šaltinis pranešė, kad iš orbitos priimtų duomenų neįmanoma iššifruoti, jie beprasmiški. „Iš šiąnakt gautų telemetrinių duomenų nepavyko nieko sužinoti, kažkokios problemos su kodavimu ir iškodavimu.

Galiausiai pavyko užmegzti ryšį su Žemės orbitoje įstrigusiu rusų Marso zondu, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA). Agentūra praneša, kad jos stotis Perte, Australijoje, užfiksavo zondo „Phobos-Grunt“ signalą, informuoja BBC. ESA šiuo metu kartu su rusų inžinieriais bando nustatyti, kaip geriausiai išlaikyti ryšį su kosminiu aparatu. Lapkričio 9 dieną paleistas „Phobos-Grunt“ įstrigo Žemės orbitoje, kai neužsivedė jo variklis, turėjęs zondą nukreipti Marso link.

Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ ekspertai sumišę, nes nepilotuojamas Marso tyrimų zondas „Fobos-Grunt“ tolsta nuo Žemės, praneša „RIA Novosti“. „Fobos-Grunt“ tyrimų zondo lapkričio 9-ąją nepavyko nukreipti į trajektoriją skrydžiui į Marsą. Aparatas turėjo įskrieti į orbitą aplink Marsą, nutupdyti zondą ant didžiausio šios planetos palydovo Fobo, paimti jo grunto ir dulkių mėginių ir parskraidinti juos į Žemę.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskomos“ ketina pakeisti savo kosminių tyrimų prioritetus ir dėmesį sutelkti  į Mėnulį. Apie tai šalies naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė „Roskomos“ vadovo pavaduotojas Vitalijus Davydovas. „Mes dar kartą apsvarstysime, kaip būtų galima geriau paskirstyti jėgas.

Šiandien Rusijos kosminė korporacija „Roskosmos“ neteko net ir teorinio šanso paleisti  į Marsą Žemės orbitoje „įstrigusį“ kosminį aparatą „Phobos-Grunt“. Toliau tęsti bandymus jį atgaivinti jau nebėra prasmės.

Rusijos kosmoso agentūroje „Roskosmos“ vilties reanimuoti praėjusį trečiadienį nesėkmingai Marso link paleistą tarpplanetinę automatinę stotį „Fobos-Grunt“ neparandama. Šįryt Baikonūro kosmodrome „Roskosmos“ vadovas Vladimiras Popovkinas žurnalistus informavo, jog šansų aparatą perprogramuoti išlieka iki gruodžio. Jei tai nepavyks, pirmosiomis 2012-ųjų dienomis erdvėlaivis įskries į atmosferą ir sudegs, o toks incidentas būtų vienas pavojingiausių kosmonautikos istorijoje.

Rusijai ir toliau nesiseka užmegzti ryšį su šią savaitę paleistu zondu „Phobos-Grunt“. Paleidus aparatą sugedo jo varikliai, tad zondo nepavyko nukreipti Marso link. „Per naktį ir šį rytą Rusijos specialistai iš Europos kosmoso agentūros bandė užmegzti ryšį. Tai buvo daroma iš Baikonūro ir kitų sekimo vietų, tačiau ryšys nebuvo užmegztas“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ šeštadienį teigė šaltinis kosmoso raketų pramonėje. Anot jo, Rusijai talkina ir JAV mokslininkai.

Tuo metu, kai Rusijos kosminės pramonės specialistai žūtbūt stengiasi išgelbėti į Marsą turėjusį skristi savo kosminį laivą „Phobos-Grunt“, NASA irgi ruošiasi naujai misijai į Raudonąją planetą. Lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje į Marsą bus paleistas JAV kosminis laivas su marsaeigiu „Curiosity“, praneša NASA.