maisto produktai

Europoje kiekvienais metais šiukšlyne atsiduria beveik 90 mln. tonų maisto produktų. Tai trečiadienį Briuselyje paskelbė Europos Komisija. Kiekvienas Europos Sąjungos (ES) pilietis per metus išmeta vidutiniškai 179 kg nesuvalgytų vaisių, daržovių, mėsos ir kitų maisto produktų. „Ši aplinkybė yra stebinantis neefektyvaus išteklių naudojimo pavyzdys“, – sakė ES komisaras Johnas Dallis. Komisija dėmesį į šią problemą atkreipė Maisto produktų saugumo dienos, kuri bus minima ketvirtadienį, proga.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kontroliuojanti prekybos įmones, daro išvadą, kad pažeidimų prekybos centruose mažėja, o dažniausi yra bendri higienos ir maisto produktų ženklinimo pažeidimai. „Visi teisės aktų reikalavimų pažeidimai tiesiogiai daro įtaką parduodamų maisto produktų saugai ir kokybei. Bet išnagrinėjus pastarųjų metų (2009 - 2011) valstybinės maisto kontrolės rezultatus, pastebima pažeidimų mažėjimo tendencija.

Kaliningrado srities parduotuvėse mielai perkami mūsų šalyje pagaminti pieno bei duonos gaminiai, kurių kaina ten yra netgi mažesnė. Kaliningrade, Lenino prospekte visą parą veikiančiame prekybos centre „Majak“ gausu lietuviškų produktų. Ten galima įsigyti duonos „Vakaras“, „Rokiškio“ sūrio, jogurto, pagaminti Lietuvos bendrovėse. Šie produktai yra kiek pigesni, nei mūsų parduotuvėse. Pavyzdžiui, duona pigesnė beveik litu.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) maisto produktų inspektoriai, atlikę maisto produktų tyrimus, papildė prekyboje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašą. VMVT duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį į rinką nepateko 26 tūkst. 55 kg nepaženklintų, genetiškai modifikuotų maisto produktų, importuotų iš trečiųjų šalių. Sojos izoflavonų, kurie skirti maisto papildų gamybai, sausame ekstrakto „Solgen 40“ mėginyje buvo nustatyta daugiau nei 5 proc.

Atlikus Baltijos šalyse maisto produktų ir gėrimų vartojimo tyrimą, paaiškėjo, kad tiek lietuviai, tiek latviai, tiek estai dažniausiai renkasi duoną, aliejų ir arbatą. Į Lietuvos gyventojų labiausiai mėgstamų maisto produktų penketuką taip pat patenka mėsa (kiauliena, jautiena, paukštiena) ir prieskoniai, į latvių – grietinė ir šviežios daržovės, į estų – pienas arba kefyras ir sviestas arba margarinas.

Šalies žiniasklaida praneša, kad į Lietuvą, taip pat ir į Tauragę, vėl veržiasi didžiausias Europos prekybos tinklas „Lidl“. Šis maisto produktais prekiaujantis vokiečių tinklas mūsų šalyje buvo įsigijęs 28 sklypus prekybos centrams statyti (vieną jų – Tauragėje). Prasidėjus krizei 21 sklypą pardavė. Dabar ši mažmeninės prekybos milžinė vėl žengia į Lietuvą, kalbama, kad „Lidl“ žvalgosi sklypo prekybos centrui statyti Tauragėje.

Vilniaus viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ restorane rasta beveik 30 kilogramų įvairių maisto produktų, kurių vartojimo terminas jau buvo pasibaigęs, nustatyta ir daugiau maisto tvarkymo taisyklių pažeidimų.

Nors lietuviams kaimyno žolė visada atrodo žalesnė, panašu, kad bent jau maisto produktus perkame tikrai pigiau nei mūsų kaimynai latviai ir estai. Produktų kainų statistiką renkantis tinklalapis produktukainos.lt  neseniai paskelbė trijų  Baltijos šalių sostinių būtiniausių maisto produktų krepšelio vidutines kainas, kurios rodo, kad už daugumą produktų lietuviai moka mažiausiai.

Pirmąjį šių metų pusmetį sulaikyta 353 tonos nesaugių maisto produktų ir pašarų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, atlikdami importuojamų ir rinkoje esančių maisto produktų ir pašarų valstybinę kontrolę, pirmąjį šių metų pusmetį uždraudė tiekti į Lietuvos rinką apie 353 tonas maisto produktų ir pašarų.

Antras mėnuo Šiaulių centrinės turgavietės maisto paviljonuose pirkėjai su pirkiniu gauna ir kasos kvitą. Visą tą laiką prekyba mėsa ir jos gaminiais mažėjo, o prekeivių gretos retėjo — teigiama, kad ištuštėjo apie 30 procentų prekybos vietų. Tikrintojai varo baimę Iš ryto turgavietės mėsos paviljone pirkėjų mažiau nei pardavėjų. Pastarųjų čia gal kelios dešimtys. Pardavėja pasveria pagyvenusios moters išsirinktų produktų ir, atidavusi grąžą, muša kasos kvitą.

Maisto produktų kainoms per metus išaugus daugiau kaip 11 proc. ir nesiliaujant augti, mažų kainų parduotuvių tinklo „Lidl“ atėjimas būtų naudingas vartotojams, svarsto ekspertai, bet prekybininkai ragina palaukti, kol paaiškės, kokios strategijos imsis naujokas, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. Apie tinklo plėtrą Lietuvoje skelbiantis „Lidl“ turi parduotuvių visose ES šalyse, išskyrus tris - Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Po ilgų diskusijų darbo grupėje, žemės ūkio ministro sudarytoje savanoriško maisto produktų ženklinimo išskirtinumą suteikiančiais ženklais gairių projektui parengti, sutarta atsisakyti išskirtinumą suteikiančių, absoliučių teiginių „Be E“, „Be jokių E“ ir pan.

Gegužės mėn. metinė vartotojų kainų infliacija (VKI) Lietuvoje ir toliau augo iki 5,0 proc. ir buvo nežymiai didesnė nei mūsų prognozes (4,9 proc.) Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią poveikį infliacijai darė brangstantys maisto produktai. Tačiau gegužės mėn. taip pat ženkliai brango būsto išlaikymas bei drabužiai ir avalynė. Šių tendencijų, deja, nekompensavo atpigusios transporto prekės ir paslaugos.

Po truputį, bet užtikrintai augant nanožemdirbystės apimčiai, kai nanotechnologijos pasitelkiamos didinant augalų, naudojamų maistui, kurui ir kitoms reikmėms, našumą, mokslininkai suzgribo praktiškai nieko nenutuokią apie nanodalelių poveikį grūdams, pomidorams, ryžiams ir kitiems itin svarbiems maisto šaltiniams.

Žemės ūkio maisto produktų gamintojai, siekiantys gauti kompleksinę paramą, turi laikytis ir valdymo reikalavimų, kurie yra kompleksinės paramos reikalavimų dalis. Valdymo reikalavimai diegiami palaipsniui: pirmieji jie įsigaliojo dar 2009-aisiais, kita dalis – šiemet, paskutinioji įsigalios 2013 metais. Tarp šiemet įsigaliojusių reikalavimų grupių (augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo) viena gausiausių – maisto saugos.

Augančios maisto kainos gali privesti prie skurdo – tikina „Oxfam“, 98-iose pasaulio šalyse veiklą vykdanti organizacija, kovojanti prieš skurdą ir nelygybę. „Oxfam“ įspėja, kad tik radikaliai reformuojant globalinę maisto sistemą galime tikėtis geresnių rezultatų. Prognozuojama, kad iki 2030 javų kaina gali padidėti nuo 120 proc. iki 180 proc. Tokios prognozės sudarytos po maisto kainų šuolių per pastaruosius 20 metų.

Nuo birželio 1 d. Baltarusija didins bazinę palūkanų normą nuo 14 proc. iki 16 proc. ir taip bandys kovoti su infliacija, informuoja BBC. Baltarusijos centrinis bankas teigia, kad padidinus bazinę palūkanų normą padidės investicijų Baltarusijos rubliais vertė, o žmonių santaupos bus apsaugotos nuo infliacijos. Antradienį Baltarusijos vyriausybė išplėtė sąrašą „socialiai jautrių“ prekių, kurių kainos bus laikinai reguliuojamos.

Per metus, 2011 m. balandį lyginant su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos padidėjo 36,8 proc. Tai lėmė 73,7 proc. padidėjusios augalininkystės produktų bei 19,3 proc. – gyvulių ir gyvulininkystės produktų kainos, praneša Statistikos departamentas.

JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos tyrimai rodo, jog trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto yra išmetamas. Kaip to išvengti, diskutuojama tarptautiniame kongrese Diuseldorfe, praneša Lietuvos radijas. Tuo pat metu, kai maždaug milijardas planetos gyventojų alksta, maistas paprasčiausiai išmetamas, ypač išsivysčiusiose šalyse. Pagrindinės priežastys yra netinkamas apsipirkimo planavimas bei maisto išmetimas, kai šis praranda idealią formą, nors dar yra tinkamas vartoti.

Pagrindiniai maisto produktų gamintojai skirtingoms Europos šalims tiekia to paties pavadinimo, tačiau skirtingos kokybės maisto produktus, pranešama specialų tyrimą atlikusios Slovakijos Vartotojų Gynimo Asociacijos išplatintame pranešime. Šiuo metu Europos Parlamente yra svarstomas griežtesnis maisto produktų ženklinimą reglamentuojantis teisės aktas, leisiantis vartotojams ne tik pasirinkti sveikesnį maistą, bet ir kovoti su nutukimo problema.

Penktadienį Vyriausybės Didžiojoje salėje įvyko Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) organizuoto konkurso „Populiariausia prekė 2010“ nugalėtojų  apdovanojimai. Konkurso metu išrinkta 70 pernai šalyje perkamiausių produktų pieno, mėsos, duonos, gėrimų ir kitose kategorijose. Specialūs apdovanojimai įteikti 48 tiekėjams, užėmusiems pirmąsias vietas. Iš viso konkurse dalyvavo 285 prekės ir 134 tiekėjai.

Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) teigimu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) siekiai uždrausti maisto produktų ženklinimą žymenimis „Be E“, „Jokių E“ ir pan., gali pažeisti ir vartotojų teises į informaciją.

Radioaktyvios žuvys, mėsa, „atšviežinta“ plaunant ją indų plovikliu, maisto produktai „be jokių E“, kuriuose gausu antioksidantų, emulsiklių, stabilizatorių, dažiklių, puriklių, tirštikių bei rišiklių ir kitokių apetitą žadinančių priemonių, saldainiai, nuo kurių vaikai pasidaro hiperaktyvūs ir nevaldomi – tokį prieššventinį stalą Jums ruošia LNK laida „24 valandos“. Tiksliau, tokį gausų nuodų asortimentą mums siūlo gamintojai ir prekybininkai, besidangstantys melagingais lozungais apie „sveiką ...

Susumavus išankstinius savaitgalį vykusios„Maisto banko“ akcijos rezultatus paaiškėjo, kad sunkmetis nesumažino aukotojų dosnumo. Penktadienį ir šeštadienį 48 miestų parduotuvėse šurmuliavusiame labdaros vajuje surinkta maisto už 670 000 litų. Tai šiek tiek daugiau, nei pernai pavasarį „Maisto banko“ aruodus papildžiusios atsargos. Parduotuvėse pirkėjus kvietę aukoti maisto nepasiturintiems savanoriai suskaičiavo daugiau nei 125 tonas paaukotų ilgai negendančių maisto produktų.

„Išvirti košei reikia pieno, kruopų, margarino. Yra žmonių, kuriems stinga pinigų tokiai košei. Padėkite pamaitinti nepasiturinčius“ – tokiais žodžiais „Maisto bankas“ kviečia į šį penktadienį ir šeštadienį 47 miestų beveik visuose prekybos centruose vyksiančią maisto produktų rinkimo akciją. Nors šalies vadovai ir ekspertai prakalbo apie krizės pabaigą, sunkmetis neskuba trauktis iš labiausiai nepasiturinčių žmonių gyvenimo.

Ateinantį pirmadienį, nors ir buvo žadėta, vargšams kruopų niekas nedalys. Maisto produktų iš intervencinių atsargų dalijimą sustabdė paslaptingi biurokratiniai reikalai – imtasi tikrinti produktus perkančią ir skirstančią agentūrą. Kovo 21-osios daugelis vos galus suduriančių šeimų laukė kaip išganymo – juk buvo pažadėta, kad tą dieną bus pradėti dalyti maisto produktai iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų fondų.

Rizika, kad iš Japonijos į Lietuvą bus importuoti radiacija užteršti maisto produktai, yra labai maža, tikina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgdama į augančius nuogąstavimus dėl pastarųjų įvykių Japonijoje. Europos Komisija visoms Europos Sąjungos (ES) šalims nurodė griežčiau kontroliuoti maisto produktus, importuojamus iš Japonijos. Didžiausias dėmesys bus skiriamas žuvininkystės produktams.

Šiemet parama maisto produktais vargingiausiai gyvenantiems šalies piliečiams bus pradėta dalyti vėliau nei įprastai. Mat agentūrą, kuriai pavesta tuo užsiimti, užgriuvo tikrintojai. Jiems nė motais, kad varguoliams dėl to gali tekti net badauti.

Maisto produktų gamintojai ir prekybininkai nesibodi lobti ir pačiais brutaliausiais būdais – kėsindamiesi į vartotojo sveikatą. Dabar, kai kalbų apie tai, jog valgome nekokybišką, chemijos „prifarširuotą“ maistą vis daugiau, auga ir visuomenės reiklumas maisto kokybei. Tuo įsitikino Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, kurių pagalbos šaukiasi vis daugiau maisto kokybe nepatenkintų žmonių. Tikrinama griežčiau Kokybės pradžia – ne parduotuvėje, kur perkame maisto produktus.

Ekonomikos ekspertai tvirtina, kad maisto produktų kainos jau sugrįžo į ekonominio pakilimo laikus – į 2008 metų pradžią. Per vienus metus pieno produktai pabrango nuo 15 iki 20 proc., juoda duona – beveik 13 proc. Tik piniginėse vis dar krizinis, pavasario saulės neištirpdomas įšalas.

Prekybos tinkluose maisto produktams taikoma vienoda kainodara, tačiau to paties tinklo atskiruose prekybos centruose kainos gali skirtis. Didiesiems tinklams nepriklausančiose parduotuvėse dauguma maisto produktų kainuoja brangiau. O patys brangiausi maisto produktai pardavinėjami turguose – kartais to paties produkto, kuriuo prekiaujama ir prekybos centruose, kainos skirtumas gali sudaryti ir kelis litus. Tokias apytikres išvadas padarė „Respublika“, atlikusi mažą žurnalistinį tyrimą.

Maisto produktų kainos Didžiojoje Britanijoje auga sparčiau nei daugelyje išsivysčiusių šalių ir labiau nei būtų galima pagrįsti jų augimą, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje, kuria remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Britanijos vyriausybė jau grasina maisto produktų pardavėjams sankcijomis. Šveicarijos banko UBS analitikai teigia, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė galėtų mobilizuoti žiniasklaidą, kad ši paspaustų maisto produktų gamintojus ir prekybos centrus.

Klonuoti žemės ūkio gamyboje naudojamus gyvulius beprasmiška: jie masiškai miršta ir kenčia nuo ligų, teigia Naujosios Zelandijos mokslininkai. Nacionalinė N. Zelandijos žemės ūkio mokslinių tyrimų agentūra „AgResearch" priėmė sprendimą nutraukti 13 metų trukusią naminių gyvulių klonavimo programą, nes bandymai atskleidė, jog dauguma juose dalyvavusių gyvulių nugaišo, be to, esama įrodymų, jog taip galvijai yra kamuojami, pranešė „Dailymail.co.uk“. Skelbiama, kad apie 90 proc.

Skurstantys, neišgalintys kokybiškų produktų įpirkti Lietuvos gyventojai tiesia kelią nelegalių maisto produktų gamybos įmonėlių steigimuisi, o pogrindinių įmonių savininkai laimi du kartus –  išvengia investicijų į įrangą bei mokesčių mokėjimo už nelegalias pajamas.

Sausį užsukus į didžiuosius prekybos centrus kai kurių prekių kainos pasitiko nedraugiškai. Anot prekybininkų, labiausiai brango daržovės, tačiau statistika rodo, kad pabrango ir duona. Anot Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) renkamų kassavaitinių duomenų, gruodį kilogramas juodos duonos metų pabaigoje vidutiniškai kainavo 5,54 lito, batonas – 5,97 lito. Šiemet sausio pabaigoje šių gaminių kaina kilo apie 10–20 centų.

Prekybininkai atsargiau, gamybininkai – pilna burna kalba, kad vėl brangs duona, miltai, aliejus. Kavos pardavėjai ir šokolado gamintojai perspėja dėl pavasarį galimo dar vieno kavos kainų šuolio. Duona neišvengiamai brangs „Pavasarį – balandį ar gegužę – duoną neišvengiamai branginsime, nors mūsų įmonė duonos nebrangino trejus metus, – sakė UAB „Verbūnų duona“ komercijos direktorius Eugenijus Dajoras.

Skelbiame penkiasdešimtuką produktų, kurie yra patys naudingiausi bei sveikiausi Jūsų organizmai! Taip pat trumpai aptarsime kiekvieną iš jų! 1. Avokadas. Šis stebuklas yra naudingas tuo, kad per itin trumpą laiką padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje! 2. Obuolys. Naudingas skrandžiui, mažina bakterijas, besikaupiančias organizme taip pat mažina riziką susirgti vėžiu! 3. Avietės.

Pirmasis šių metų mėnuo Panevėžio maisto saugos bei kontrolės specialistams pažėrė nemalonių staigmenų: parduotuvėse apstu sugedusių produktų. Praėjusių metų pabaigoje pasidžiaugus, kad sumažėjo prekybos nekokybiškais, pasenusiais maisto produktais atvejų, Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams vėl iš parduotuvių lentynų tenka traukti susmirdusią mėsą. Kelią pas nerūpestingus pardavėjus valstybinės tarnybos specialistams nurodė pirkėjo skundas.

Mokslininkai vis dažniau sako, kad nitratai turi žmogaus sveikatai naudingų savybių. Vokiečių dienraštis „Die Welt“ rašo, esą nitratai mažina spaudimą, gerina virškinimą ir teigiamai veikia kraujo klampumą. Cituojamas vokiečių mokslininkas, atlikęs tyrimus, nustatė, jog daržovės, kuriose gausu nitratų, gali tapti natūraliais vaistais nuo kraujotakos sistemos sutrikimų ir nuo senatvinės silpnaprotystės.

Nuo pirmadienio Kipre įvestas 5 procentų PVM visiems maisto produktams ir medikamentams. Alkoholiniai gėrimai, įskaitant vyną ir alų, apmokestinami 15 procentų. Finansų ministerijos pranešime pabrėžiama, kad nauji mokesčiai nustatyti pagal įsipareigojimus, Kipro prisiimtus stojant į ES, kurios narys jis yra nuo 2004 metų. Šalis taip pat prisijungė prie euro zonos 2008 metais. Manoma, kad PVM įvedimas kasmet papildys valstybės iždą 60 milijonų eurų (207 mln.

Per visus praėjusius metus augusios daugumos būtiniausių maisto produktų kainos 2011-ųjų pradžioje pasivijo ir aplenkė tas, kurios buvo 2009-ųjų pradžioje. Svaigiausias aukštumas pasiekė aliejus ir grikiai, pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. 2009-aisiais, išaugus pridėtinės vertės mokesčiui (PVM), mažmeninės prekybos tinklai su konkurentais grūmėsi ieškodami būdų mažinti kainas.

Rusija nusprendė sugriežtinti gyvulinės kilmės maisto produktų importą iš Vokietijos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, praneša „RIA Novosti“. Šio žingsnio imtasi po to, kai vištų lesale Vokietijoje buvo aptikta nuodingojo dioksino. Penktadienį dėl šios priežasties buvo uždaryti daugiau nei 4,7 tūkst. paukštynų Vokietijoje. Oficialūs pareigūnai teigė, kad dioksino kiekis pašaruose yra nekenksmingas žmonėms, o paukštynai uždaryti tik imantis atsargumo priemonių.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 19,8 procento. Per metus augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 37,7, o gyvulių ir gyvulininkystės – 8,9 procento. Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango vaisiai (4 kartus), grikiai (3,1 karto), avižos (2,4 karto), rugiai (2,3 karto), kvietrugiai (2 kartus), ankštinių augalų grūdai (78,2 proc.), kviečiai (65,2 proc.

„Maisto bankas“ 227 socialiai pažeidžiamais asmenimis besirūpinančioms ne pelno organizacijoms perdavė 139 tonas šios akcijos metu surinktų maisto produktų. Išrūšiavę Lietuvos žmonių paaukotą maistą, akcijos organizatoriai suskaičiavo 240951 vienetą įvairių bakalėjos, konservuoto maisto ir kitokių maisto produktų bei higienos prekių. Surinktos paramos vertė - 743045 litai.

Reguliariai ekologiškus produktus perkančių žmonių Lietuvoje yra 1-2 proc., o daugelyje Europos šalių šis skaičius siekia 7-9 proc., JAV – 10-12 proc. Tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta gyventojų apklausa, kaip dažnai lietuviai perka ekologiškus maisto produktus, atskleidė, kad mažiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas perka juos nuolatos. Dažniausiai nurodoma tokių maisto produktų nevartojimo priežastis - didelė kaina.

Didžiojoje Britanijoje rengiamas projektas „Foodtubes“ („Maisto vamzdynai“), pagal kurį maisto produktai iš pardavimo taškų būtų specialiais vamzdynais transportuojami iki viešojo maitinimo įstaigų ar net privačių namų, informuoja Britanijos žiniasklaida. Maisto produktai būtų pristatomi lengvose maždaug dviejų metrų ilgio ir metro pločio kapsulėse. Kapsulės judėtų polietileno vamzdžiais, nutiestais po žeme.

Lapkričio mėnesį, palyginti su spalio mėnesiu, visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 1,4 proc. Kainų pokytį didžiąja dalimi lėmė 2,2 proc. pabragę rafinuoti naftos produktai, 8 proc. – chemikalai ir chemijos produktai, 0,9 – maisto produktai ir 1,3 proc. atpigę baldai, 1,1 – kiti nemetalo mineraliniai produktai, 1 proc. – metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius. Neįskaitant rafinuotų naftos produktų, parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 1,1 proc.

Praėjusią savaitę prekybos tinkluose labiausiai išaugo batono, juodos duonos bei sviesto kainos. Jos lyginant praėjusią savaitę su užpraėjusia vidutiniškai pakilo daugiau kaip 30 centų, rodo tinklalapio produktukainos.lt duomenys. Vidutinė batono kaina didžiuosiuose prekybos centruose išaugo 42 centais, juodos duonos – 30 centų. Taip pat gana ženkliai pasikeitė ir 83 proc. riebumo sviesto kaina. Per savaitę ji nuo vidutiniškai 4 litų už pakelį pakilo iki 4,30 lito.

Prasidedant adventui – didžiajam susikaupimo ir laukimo laikotarpiui, „Maisto bankas“ savaitgalį vėl kvietė prisiminti skurstančiuosius. Panevėžio prekybos centruose paaukoti maisto produktų alkstantiesiems prašė 16-a organizacijų, padedančių vargšams. Iš jų keturios akcijoje dalyvavo pirmąkart. Vaikams buvo dosnūs Akcijos dalyviai pastebi, kad sunkmetis vis dėlto žmonių gerumo neužgesino.