ligos

Mokslininkus nuolat domino klausimas, kodėl vienose šalyse žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni nei kitų valstybių gyventojai. Pavyzdžiui, japonės moterys vidutiniškai sulaukia 86, prancūzės – 81,5, lietuvės moterys 78,8 metų, o Kazachstane žmonių vidutinė gyvenimo trukmė – tik 68,7 metai. Pastebėta, kad tose šalyse, kuriose vidutinė gyvenimo trukmė ilgesnė, žmonės yra laimingesni ir rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis.

Seksualiai lytiniu būdu perduodamų infekcijų (STIs) mastai pasiekė aukščiausią lygį JAV, rodo Kovos su ligomis ir prevencijos centro duomenys. Visgi, kiekvienoje valstijoje skaičiai yra skirtingi. Šis žemėlapis rodo STIs infekcijas turinčių ir sergančių žmonių kiekį skirtingose valstijose – kuo tamsesnė spalva, tuo mažesnė STIs norma. Kaip rodo duomenys, Aliaska turi didžiausią gonorėjos ir chlamidijų nešiotojų kiekį visoje šalyje. Po jos seka Luiziana, Šiaurės Karolina ir Misisipė.

Sergantiems daugybinėmis lėtinėmis ligomis yra skiriama beveik 75 proc. visų sveikatos apsaugos sistemos lėšų, rodo Santariškių klinikų atliktas tyrimas. „Tie pacientai, kurie sudaro apie 20 - 30 proc. populiacijos, sunaudoja apie 74 proc. išteklių, kurie yra skirti sveikatos apsaugai“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė Santariškių klinikų direktorė valdymui Elena Jurevičienė.

Vilnietė Agnė laukiasi mažylio, tad jau kuris laikas eina į nėščiųjų užsiėmimus. Į ka dabar moteris kreipia didžiausią dėmesį? Paprastai tikinama, kad besilaukiant labai svarbu tinkama mityba. Tačiau bent kol kas ponia Agnė sako nieko per daug nekeičianti. Tėvystės pradžiamokslio ir nėščiųjų mokykloje „Gandro lizdas akušerė Ieva Girdvainienė nėščiąsias moko apie nėštumą, gimdymą ir naujagimį. Kartais akušerė beislaukiančiosioms sudaro ir mitybos planą.

Šakių „Vyčio“ komandoje – nepavydėtina situacija. Gripo viruso išretinta ekipa iš trylikos registruotų žaidėjų savo sudėtyje turi vos keturis, galinčius rungtyniauti. Dar savaitės pradžioje liga į patalą ėmė guldyti vieną „Vyčio“ narį po kito, gripas palietė ir komandos trenerius Virginijų Sirvydį ir Eriką Kučiauską bei ekipos mediką Tadą Mikelionį. Treniruočių klubas nerengė nuo trečiadienio.

Termometro stulpelis, kurį laiką stebino mus itin žemomis temperatūromis, vertė gūžtis ir drebėti, taip pat sukti galvą, kuo apsirengti. Tačiau ir ne tokios žemos temperatūros kelia iššūkių, nes drėgnu oru puikiai plinta bakterijos. Štai keli patarimai, kaip ištverti žiemą. Artimiausiomis dienomis sniego tikimybė Lietuvoje maža.

Medikai įspėja - temperatūrai žemėjant padidėja insultų ir infarktų tikimybė. Tad žmonės sergantys lėtinėmis, pavyzdžiui, kraujagyslių ligomis lauke per šalčius turėtų būti ne ilgiau dvidešimties minučių. Ir jokios fizinės veiklos, kaip pabrėžia medikai. Ne tik sergantiems šalčiai kelia nepatogumų, temperatūrai nukritus iki dvidešimties, dažnam ima svaigti galva, skaudėti sąnarius ar juntame kitokius simptomus.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje truputį sumažėjo, palyginti su ankstesne savaite, bet lieka aukštas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 52-ąją šių metų savaitę (gruodžio 26 – sausio 1 dienomis) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šalyje sudarė 72,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 76,9 susirgimo 10 tūkst. gyventojų.

Akių gydytojai žmones ragina labiau prižiūrėti akis. Žiemą ka trečią žmogų ima kamuoti sausų akių liga. Ir vien akių lašų išsausėjusioms akims sudrėkinti jau negana. Būtina vėdinti patalpas, daryti pertraukas tarp darbų. Kitaip gresia rimti negalavimai ar net trumpalaikis regos pablogėjimas. Į oftalmologo kabinetą įžengia dešimtmetė Oriana. Tėvai mergaitę atvedė pasitikrinti akis. Mažylė sako prie kompiuterio per dieną praleidžianti vos valandą, tačiau mėgstanti skaityti knygas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai, vadovaudamiesi 2016 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, parengė atnaujintas rekomendacijas keliautojams ,,Dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos keliaujant į užsienio šalis“. Rekomendacijų tikslas – apsaugoti keliautojus nuo užkrečiamųjų ligų, vykstant į užsienio šalis, užkirsti kelią ligų plitimui tarp šalių ir suteikti reikiamą informaciją apie privalomus ir/ar rekomenduojamus skiepus keliautojams.

Vaistininkė Giedrė Parchomenko sako, kad slėptis nuo blogo oro ir virusų nereikia. Atvirkščiai, vaikams žiemą reikėtų kuo daugiau būti gryname ore. Lepumas – ne naudą „Jei vaiko niekur neleisime nuogąstaudami, kad sušals, jo imunitetas tik silpnės. O jeigu dar ir aprengsime per šiltai, vaikas suprakaituos ir lengvai peršals. Dažnai visai be reikalo išsigąstame šalčių ir blogo oro, vengiame į lauką eiti lyjant ar sningant.

Tie patys produktai gali būti sveiki, bet gali ir tukinti. Dažnai produktus sugadiname netinkamai juos paruošdami. Pasaulinės diabeto dienos proga spaudos konferencijoje „Kaip apgauti skrandį“ specialistai atskleidė mūsų klaidas, kurias darome ruošdami maistą ir taip gadiname savo sveikatą.

Gyvenimas didmiesčiuose ar sostinėse tik iš pirmo žvilgsnio žavi galimybėmis ir pasiūlymais. Ten, kur dirba ir gyvena gausybė žmonių, apstu ir problemų. Su tuo tenka kiek įmanoma labiau susitaikyti, išmokti gyventi. Socialine darbuotoja su rizikos grupės šeimomis Vilniaus mieste ilgai dirbusi specialistė (vardas redakcijai žinomas) portalui tv3.lt atskleidė po įvairių tarnybų statistika slypinčią realybę. Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai mažai rūpi savo tėvams, juolab ir jų sveikata.

Ar kada pagalvojote, kad jums gali trūkti vienokių ar kitokių vitaminų? Greičiausiai, kad taip, tačiau ne visada apie tai susimąstome laiku. Daugelis šiuolaikinių žmonių kenčia dėl vitamino  B12 trūkumo. Pagrindiniai požymiai panašūs į anemiją. Pasireiškia mažakraujyste, išbalusiomis lūpomis, pabalusia oda, sumažėjusiu energingumu, nuovargiu, oro trūkumu. Degantis liežuvis, pageltusi gleivinė, silpnumo jausmas pakrūtinyje, pakrikusi psichika.

Medikai skelbia pavojų – per penkerius metus sergančiųjų mažakraujyste vaikų padaugėjo kone dvigubai. Gydytojai vardija priežastis, esą kalčiausi dėl vaikų ligos – tėvai, vaikus maitinantys skurdžiai. Akmuo metamas ir į mėsos atsisakiusių vegetarų ar veganų daržą. Vilnietė Čianita su sūneliu vėl mina poliklinikos slenkstį – vaikui nuo gimimo diagnozuota mažakraujystė. Tad tenka sunkiai kovoti su liga ir dažnai lankytis gydytojų kabinetuose. „Nuo pat gimimo jam trūksta geležies.

Pagalvokime, kas atsitinka vandens telkiniui, kuriame nejuda vanduo? Teisingai, vanduo ima gesti, skleisti nemalonų kvapą ir „sužaliuoja“. Taip pat ir žmogus – ilgai sėdėdamas vienoje vietoje jis ima sirgti, nes nejudant kraujui, nejuda energija. „Sėdint kūnas juda mažai, dažnai pečiai palinksta į priekį, juosmuo išgaubiamas, nugaros ir pilvo preso raumenys nedirba ir kenčia visa mūsų sistema.

Orams vėstant vis dažniau susimąstome apie įvairias peršalimo ligas, norime sau padėti. Kyla klausimas, kada prasideda peršalimo ligų sezonas, kokiu oru jau reikėtų būti akylesniems, kokių priemonių imtis, kad nereikėtų gultis į lovą su skaudančia galva bei tekančia nosimi. Virusams daugintis padeda drėgmė Labiausiai prie spartesnio virusų plitimo prisideda žmonių kontaktas bei ore tvyranti drėgmė, be šių faktorių, pasak šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, jokie orai nėra baisūs.

Jei atidžiau paanalizuotume žmogų, patekusį į stresinę situaciją, pastebėtume, kaip keičiasi jo kvėpavimas: jis tampa paviršutiniškas ir dažnas. Taip pat padidėja širdies susitraukimų dažnis, lenkiamųjų raumenų tonusas, t.y. sugniaužti kumščiai, sulenktos rankos, į priekį palinkęs kūnas. Tai įprasta kūno savigynos reakcija, kada susigūždami bandome apsaugoti pažeidžiamiausias kūno vietas, kaip kaklas, vidaus ar lytiniai organai.

Priešmokyklinukai plaunasi rankas ir dabar tai daro dar dažniau ir kruopščiau, mat kartu su į klases ar darželių grupes grįžusiais vaikais sugrįžo ir virusai. Ir šiemet virusinės žarnyno infekcijos gerokai per ankstyvos. Įprastai kolektyvuose jos imdavo siausti rudens pabaigoje ar prasidedant žiemai, dabar guldo pačioje rudens pradžioje. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės sk. vyr.

Lietuvos medicinos sistema dažnai kritikuojama. Kaip teigia Lietuva eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, mūsų šalis turi daugiau dėmesio skirti susirgimų prevencijai, artinti medicinos paslaugas prie paciento, kad šis gautų visą būtiną ir šeimos gydytojo, ir specialistų pagalbą vienoje vietoje. „Komisija rekomendavo prevencijos programas, kurios ypač svarbios Lietuvai, nes ankstyvų mirčių skaičius yra per didelis. Netekčių skaičius yra per didelis.

Nauja revoliucinė CRISPR technologija suteikia neregėtą galią valdyti gamtą. Pirmąsyk istorijoje mokslininkai geba greitai ir tiksliai pakeisti, pašalinti arba pertvarkyti beveik visų gyvų organizmų, įskaitant mus, žmones, DNR. Apie naujausius mokslinius tyrimus ir, kaip jie gali pasitarnauti gydant AIDS, persodinant organus ar išvengiant maliarijos ir Zikos viruso rašoma žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugpjūčio numeryje.

Balandžio pabaigoje Lietuvą pasiekusios vakcinos nuo meningokokinės infekcijos daugelis gydymo įstaigų jau nebeturi. Kaip praneša LNK žinios, iš viso įstaigoms buvo nupirkta 3 tūkst. dozių vakcinos nuo meningokokinės B infekcijos. Nors norintieji pasiskiepyti brangią vakciną turėjo įsigyti savo lėšomis, jos atsargos greitai išseko.

Vasarą visiems norisi mėgautis šiltojo metų laiko teikiamomis galimybėmis, planuoti išvykas, keliones, poilsį gamtoje ir tikrai nesukti galvos dėl sveikatos. Tačiau specialistai perspėja, kad ignoruodami netikėtai užklupusius sveikatos sutrikimus, rizikuojate ne tik prisišaukti rimtesnes bėdas, bet ir kaip reikiant paploninti piniginę.

Pavasaris ir prasidedanti vasara gydytojams nefrologams – įtempto darbo pradžia. Šlapimo takų infekcijos tyko panorusiųjų išbandyti pernelyg šalto vandens malonumus ar mėgstančiųjų naktimis pasėdėti gamtoje. Infekcija linkusi kartotis Pasak Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės nefrologės Rimantės Čerkauskienės, nuo šlapimo organų infekcijos dažniausiai nukenčia mergaitės ir moterys, nors liga gali užklupti ir vyrus. Beveik pusei jų infekcija po metų pasikartoja.

Baltoji mirtis - cukrus slepiasi ne tik gazuotuose vaisvandeniuose ar saldumynuose, bet ir jogurte, sultyse ir net duonoje. Dietologai įspėja žiūrėti maisto produktų etiketes ir neviršyti dienos normos. Net ir nesąmoningai vartodami cukrų rizikuojate susirgti diabetu, širdies ligomis ar net vėžiu. Baltuoju auksu cukrus buvo vadinamas dar prieš pustrečio tūkstančio metų, tačiau dabar šis saldusis produktas sulaukia kiek kitokių epitetų. Mitybos specialistai cukrų krikštija baltąja mirtimi.

Ar kada nors susimąstėte, kokia liga taps jūsų mirties priežastimi? Tokią tiesą atskleidė Ligų kontrolės ir prevencijos centro išrasta programėlė. Ji sukurta pagal nuo 1999-ųjų iki 2014-ųjų darytą tyrimą JAV, kai buvo fiksuota žmonių mirties ir priežasties santykis.   Ši programėlė neatskleis jūsų tikslios mirties priežasties, tačiau parodys, kokios ligos metams bėgant ir žmogui senstant gali sukelti mirtį.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje per savaitę sumažėjo, skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią savaitę 10 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 46,6 gripo ar peršalimo ligų atvejo. Ankstesnę savaitę sergamumas siekė 51,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Jis sumažėjo visoje šalyje, išskyrus Kauno ir Telšių administracines teritorijas. Daugiausiai sergančiųjų praėjusią savaitę registruota Alytaus, mažiausiai – Klaipėdos apskrityse.

Graikijos Idomenio pabėgėlių stovykloje antisanitarinėmis sąlygomis vis dar glaudžiasi per dvylika tūkstančių žmonių. Ten esantys medikai praneša apie niežų ir kiaulytės epidemijas. Baiminamasi, kad stovykloje pasklis ir tuberkuliozė. Medikai valdžią ragina žmones iš Idomenio stovyklos kuo greičiau iškeldinti. To neapsikentusi graikų valdžia Idomenio pabėgėlių stovykloje ėmė dalinti lankstinukus apie grėsmę sveikatai.

Susiruošusiems žibuokliauti specialistai turi prastų žinių – suaktyvėjo mirtinas ligas platinančios erkės. Teigiama, kad šiemet po žiemos miego jos nubudo kaip niekada anksti. Į medikus kreipėsi jau pirmieji parsinešusieji namo parazitų. Specialistai ir vėl įspėja - vienintelis būdas einant į gamtą – tinkama apranga, purkštukai ir skiepas. Kito būdo apsisaugoti nuo erkių tiesiog nėra.

Praėjusią savaitę šalyje sumažėjo sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis. Dvyliktąją šių metų savaitę bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 50,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesniąją savaitę jis siekė 62,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 69,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausiai sirgo Šiaulių administracinės teritorijos gyventojų, daugiausia – Kauno.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl išaugo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su ankstesnės šių metų savaitės duomenimis, padidėjęs sergamumas gripu ir ŪVKTI užregistruotas visose Lietuvos administracinėse teritorijose, išskyrus Marijampolės ir Šiaulių administracines teritorijas.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) mažėja visoje Lietuvoje, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią šių metų savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergamumas siekė 95,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas praėjusią savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.

Nepamirškite, jog norėdami sužinoti tikslią ligos ar sutrikimo diagnozę, būtina kreiptis į medikus. Tačiau kartais apie įvairius negalavimus išduoda pats organizmas. Kokias ligas galime įžvelgti savo delnuose? 1. Margi tarsi marmuras delnai gali slėpti vegetatyvinės nervų sistemos veiklos sutrikimus. 2. Pleiskanojanti riešo ar delnų oda gali reikšti, jog jums trūksta vitaminų A ir D. Jei oda lupasi gana stambiomis atplaišomis – kreipkitės į dermatologą, veikiausiai užsikrėtėte odos grybeliu.

Savivaldybės viena po kitos skelbia epidemijas, masiškai uždaromos mokyklos bei gimnazijos, įmonių biurai tuštėja, o likę juose stalus nukrauna servetėlių, medikamentų bei vaistinių arbatų krūvomis. Šiuo metu, rodos, pavojinga net išeiti į gatvę, kur ant kiekvieno kampo mūsų tyko virusai bei bakterijos.

Nenuostabu, kad užsidelsusi gripo epidemija daro žalą ne tik žmogaus sveikatai, bet ir finansinei sričiai. Tiek įmonės, tiek valstybė užklupus žmonių nedarbingumui praranda dalį lėšų. Gripo epidemija staigi ir sunkiai sustabdoma, tad greitą ir stiprų neigiamą poveikį daro tiek paklausai, tiek pasiūlai. Akivaizdu, jog jei žmogus yra nedarbingas, jis neturi galimybės sukurti vertės ir tai yra praradimas ekonomikai. Nedirbama – nesukuriama vertė „Vis dėlto, viskas yra gana paprasta.

Moksleivei Vilniuje nustatyta atvira tuberkuliozės forma, ji šiuo metu gydoma, tiriami ir su ja bendravę šeimos nariai, aplinkiniai moksleiviai bei pedagogai. Susirgimas nustatytas vasario pradžioje, rusakalbės Vilniaus centro vidurinės mokyklos moksleivei, BNS patvirtino Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė. „Vasario pradžioje gavome skubų pranešimą iš ligoninės, kur mokinei diagnozuota atvira tuberkuliozė.

Nuo gripo ar kitų peršalimo ligų nėra apsaugotas nė vienas, tačiau šis straipsnis padės išsiaiškinti, kuriems epidemijų metu tektų išskirtinai saugoti savo sveikatą. Šiuolaikinėje medicinoje astrologija turi vis didesnę įtaką, nes yra įrodyta, jog gimimo data tikrai nulemia tam tikras sveikatas problemas. Sužinokite, kokios ligos gresia jūsų Zodiako ženklui: Ožiaragis Ožiaragiai yra ambicingi ir užsispyrę, todėl labai dažnai negailėdami jėgų ir sveikatos užsiima įvairiomis veiklomis.

Kuomet visoje Lietuvoje skamba grėsmingi įspėjimai apie ligas, o gripo epidemiją paskelbė jau 16 savivaldybių, nenuostabu, kad tokiu metu pradedama galvoti apie būdus, kurie padėtų išvengti susirgimo. Ne išimtis ir mūsų šalies garsenybės, kurioms dažnai tenka dirbti sergant. Dauguma jų palaiko liaudišką mediciną, o cheminius vaistus renkasi tik tada, kai jau nebėra kitos išeities. tv3.lt naujienų ir pramogų portalas domėjosi kaip pramogų pasaulio atstovai gydosi užklupus ligoms.

Nors kasdien vėžiu šalyje suserga 50 žmonių, dėl šios klastingos ir mirtinos ligos lietuviai tikrintis eina itin vangiai. Pacientai tikina, kad patys medikai neskuba siūlyti jiems priklausančių nemokamų prevencinių programų. O medikai teigia, kad nors patikros ir nemokamos, tikrintis žmonės bijo arba apsimeta, kad neranda tam laiko.

Alytuje ir Druskininkuose pirmadienį paskelbta gripo epidemija, BNS informavo Alytaus visuomenės sveikatos centras. Gripo epidemija skelbiama, jeigu savivaldybėse 10 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei šimtas sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), o gripo atvejai sudaro apie 30 procentų susirgimų. Tuo metu Alytaus mieste sergamumas gripu ir ŪVKTI praėjusią savaitę siekė 259,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, gripo atvejai sudarė 18 proc. susirgimų.

Šiauliuose dėl didelio sergančių vaikų skaičiaus daliai trijų mokyklų klasių paskelbtas karantinas. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus laikinoji vadovė Rita Švambarienė BNS sakė, kad pirmadienį nuspręsta savaitei nutraukti pamokas 25 klasėse. „Dainų progimnazijoje - 9 klasėms, Sandoros progimnazijoje - 15 klasių ir dar Centro mokykla vakar mus informavo, kad karantinas paskelbtas vienai klasei“, - sakė R.Švambarienė.

Lietuvoje įsisiautėja gripas. Praėjusią savaitę susirgusių šia liga fiksuota net dvigubai daugiau nei mėnesio pradžioje. Gydytojai perspėja žmones nežaisti su likimu ir susirgus likti namie, nes komplikacijos gali būti baisios ir baigtis netgi mirtimi. O pakliūti į ligos žabangas nesudėtinga. Kartais žmogų susargdinti padeda tiesiog stresas.   „Šitą savaitę tikrai jaučiamas suaktyvėjimas peršalimo ligų. Ypač vakar buvo labai daug pacientų, per 30, ir pusė buvo karščiuojančių.

Lektorė, sveikos gyvensenos specialistė Renata Venslovienė iš Kalvarijos dar prieš aštuonerius metus kamavosi dėl širdies ritmo sutrikimo, jai buvo darytos kelios intervencijos, medikai prognozavo, kad moteris negalės turėti vaikų. Tai Renatą privertė ieškoti atsakymų ne medicinoje, kol ji per vieną vakarą išsigydė visas ligas. Dabar moteris džiaugiasi puikia sveikata ir augina keturis vaikus. Silpna nuo darželio „Mano ligos prasidėjo dar darželyje – ten pajaučiau širdies ritmo sutrikimą.

Daugelis žmonių ligas ar organizmo negalavimus gydosi vaistais, skuba pas gydytojus. Tačiau visuomet yra alternatyva, kuri nėra užfiksuota medicinos vadovėliuose. Pateikiame devynis medicininius patarimus, kurie išties veiksmingi ir gali užkirsti kelią rimtiems susirgimams, o taip pat ir nepagydomoms ligoms, bei stiprinti jūsų organizmą. 1. Masturbacija Masturbuokitės į valias. Neseniai atlikti tyrimai įrodė, kad apie 90% ligų yra susijusios su įtampa ir stresu.

Tiek prieš tūkstančius metų, tiek dabar kiekviena vaikelio besilaukianti moteris dėl ko nors baiminasi. Jai ramybės neduoda mintis, ar kūdikis vystosi normaliai, ar jis gims sveikas. O jei dar koks nors virusas netikėtai prikimba, būsimosios mamytės nerimas tik sustiprėja.

Lietuvoje padidėjo sergamumas gripu ir peršalimo ligomis, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis siekė 50,6 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu dar savaite anksčiau šis rodiklis buvo 47,1 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Didesnis sergamumas gripu ir peršalimo ligomis, palyginti su ankstesne savaite, registruotas visose administracinėse teritorijose, išskyrus Marijampolės ir Vilniaus.

Gydytis galima ne tik vaistažolėmis, bet ir prieskoniais  –  apie jų tikrą ar menamą galią kalbama ir diskutuojama vis dažniau. Esą cinamonas su medumi mažina cholesterolio kiekį. Jis esą padeda ir peršalus ar suskaudus pilvą. Gvazdikėliai - mažina įtampą ir gerina kraujotaką, o ciberžolė ne tik stiprina imunitetą, bet ir gydo  inkstų, kepenų ligas.

Kai pradeda atšalti orai, žmonės pirmiausia neturėtų bijoti susirgti, sako „Žolinčių akademijos“ vadovė, žolininkė Danutė Kunčienė. Jeigu visgijauti, kad griebia liga, pašnekovė pažeria galybę tikrai veiksmingų būdų ją išvaryti lauk: pradedant aviečių arbata, baigiant pirtimi, lietuvišku imbieru – krienu ar savimasažu. „Rudenį žmonėms sakau pirmiausia nepradėti galvoti, kad jie turi susirgti.

Vasarą staiga sunegalavus ar prasčiau pasijutus dažniausiai žmonės kreipiasi į vaistininką, ieškoma patarimų ir pagalbos. Todėl būtent vaistininkai geriausiai žino, kokie nusiskundimai ir sveikatos negalavimai dažniausiai kamuoja žmones vasarą bei gali patarti, kaip tokių nemalonumų išvengti. Pateikiame dažniausių negalavimų vasarą penketuką: 1. Virškinimo sutrikimai. „Nebūna vasarą nė dienos, kad nesulauktume vaistinėje pacientų, besiskundžiančių virškinimo sutrikimais.