ligos

Diabetas, paralyžius, žvynelinė ar inkstų nepakankamumas – šios ligos sukrėtė ne vieno gerai žinomo veido gyvenimą. Sužinokite, kurie garsūs žmonės pateko į šį sąrašą.  Morganas Freemanas 2008 metais „Oskaro“ laureatas Morganas Freemanas pateko į kraupią automobilio avariją, kurios metu jam buvo sužalotas petys ir paralyžiuota kairioji ranka.

Nors šiuolaikinė medicina yra stipriai pažengusi, tačiau žmogaus kūnas vis dar pateikia daug paslapčių. Šiuo metu yra suskaičiuojama tūkstančiai dar neišsiaiškintų ligų, deformacijų, kurios iš medikų atsakymų negaunantiems žmonėms smarkiai gadina gyvenimą. Pateikiame jums penkias ligas, kurios smarkiai pakeitė tradicinę žmonių išvaizdą. Gaila, tačiau didžioji dalis žmonių sergančiuosius vadina tiesiog „pabaisomis“, ir mano, kad jų vieta cirke.

Nacionalinėje vaikų ligoninėje Peru ant chirurginio stalo nemalonios procedūros laukia septyniolikmetis. Berniukas skundėsi patinusia akimi. Tik po apžiūros paaiškėjo, kad akyje apsigyveno kirminas. O juk tai visai šalia vadinamojo žmogaus mirties trikampio. Šioje veido srityje infekcijos gali staigiai patekti į smegenis ir pražudyti žmogų. Gydytojai į pagalbą pasitelkė visiems žinomą prieskonį baziliką. Ir išviliojo kirminą į paviršių. „Kirminas buvo apatiniame akies voke.

Daugelis sveikais save laikančių žmonių ilgus metus gali neįtarti, kad serga klastinga kraujagyslių sieneles pažeidžiančia liga. Specialistų teigimu, arterinės hipertenzijos požymių Lietuvoje turi apie trečdalis visų suaugusiųjų ir tik maža dalis tai žino, kadangi nesimatuoja kraujo spaudimo. Savaitgalį buvo minima Pasaulinė hipertenzijos diena – nepaisant medicinos mokslo pažangos, sergamumas šia liga pasaulyje nuolat didėja, o situacija Lietuvos dar blogesnė nei daugelyje kitų Europos šalių.

Daugėjant sergančiųjų ikimokyklinėse įstaigose, specialistai skelbia pavojų. Vaikai dažnai ne tik nežino, kad reikia plautis rankas, bet į darželius ateina net nesiprausę, utėlėti.  Negana to, dažnai vežami atostogauti į egzotiškus kraštus mažyliai parsiveža pačių netikėčiausių užkratų, ir taip užkrečia kitus bendraamžius. Siekiant problemą spręsti, darželius akyliau ėmė stebėti visuomenės sveikatos biurų specialistai.

„Pastaruoju metu pastebėjau, jog pėdos kauliukas pastebimai išsišovė, kartais jį skauda (ypač tada, kai tenka daugiau laiko praleisti ant kojų). Ar aukštakulniai gali būti šios bėdos priežastis? Ar reikia kreiptis į medikus, o galbūt galiu kažką padaryti pati? Labai bijau, nes girdėjau, kad šią problemą gydytojai sprendžia tiesiog nupjaudami kauliuką – tokią operaciją darė mano močiutei. Patarkite!“ Tokį klausimą tv3.lt atsiuntė skaitytoja Elena.

Gegužės 5 d. pasaulis mini Pasaulinę astmos dieną. Pasaulinės astmos dienos minėjimu siekiama visuomenės supratimo ir pagarbos kitų kvėpavimui, sunkios ligos prevencijos bei pacientų ir sveikųjų piliečių informuotumo. Per pastaruosius tris dešimtmečius astmos atvejų gerokai išaugo, mokslininkai tai sieja su mitybos ir aplinkos sąlygų kaita, nes tai turi tiesioginį poveikį astmos atsiradimui.

Įpusėjus pavasariui žmones vis dažniau vargina varvanti nosis, ašarojančios akys ir stiprus kosulys – kai kurie jų virsta namų įkaitais, kadangi žengti į gatvę neįmanoma dėl itin sunkių alergijos žiedadulkėms simptomų. Medikų teigimu, dėl alergijos kasmet kenčia vis daugiau žmonių, jos simptomai darosi sunkesni ir ateityje tik stiprės, tad Europos alergologijos akademija gegužės mėnesį paskelbė slogos ir imunoterapijos mėnesiu.

 Į Lietuvą grėsmingai veržiasi egzotiškoms šalims būdinga infekcija – maliarija. Pranešama, kad ją vien per šių metų keturis mėnesius į Lietuvą jau parsivežė penki pacientai. Vieno žmogus Lietuvos medikams išgelbėti nepavyko. Nors, kaip teigiama, ankstesniais metais ši infekcija buvo diagnozuojama jūreiviams, dabar maliarija užsikrečia turistai arba Afrikoje ar Azijoje dirbantys lietuviai. Prieš kelias savaites į Vilniaus infekcinę ligoninę pakliuvo dvi stiuardesės.

 Venų ligos kamuoja nemažai žmonių. Viena venų plėtimosi priežasčių – stovimas darbas. Tačiau net jeigu kojų po darbo neskauda, į išsiplėtusias venas negalima nekreipti dėmesio. Gydytojai tvirtina, kad venų varikozė – ne vien estetinė problema. Serga vis jaunesni Pagrindinės venų susirgimų priežastys yra paveldimumas, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas: laisvalaikį vis dažniau žmonės praleidžia žiūrėdami televizorių, retas kuris sportuoja.

Statistiniais duomenimis, akių ir jų priedinių organų ligos kamuoja 152 žmones iš tūkstančio, o regos sutrikimais ir kitais akių negalavimais sergančių vaikų – beveik dvigubai daugiau nei suaugusiųjų. Pasak gydytojos oftalmologės Elenos Grikienienės, neramina, kad kasmet susirgimų vis daugėja, o sausų akių ligos (SAL) simptomai, dažniausiai kankinantys biurų darbuotojus, pasireiškia vis jaunesnio amžiaus žmonėms.

 Atėjus pavasariui ir orui šylant, vis daugiau laiko praleisime gamtoje – parkuose, miškuose, soduose, sodybose. Kartu su visa atbundančia gamta, bunda ir erkės, kurios platina sunkias ligas. Vilniaus gyventojai erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga užsikrečia kasmet. 2014 m. daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) visų šiomis ligomis užsikrėtusių Lietuvos gyventojų sudarė vilniečiai.

Imunitetas - tai iš viduramžių atėjęs terminas, kai vasalai atleisdavo pavaldinius nuo duoklės mokėjimo. Imunus reiškia atleisti nuo duoklės arba dabar sakytume atleisti nuo duoklės sirgti. Ne taip seniai, dar XIX amžiuje, difterija buvo laikoma kabutėse privaloma vaikiška liga. Kokliušas - absoliučiai privaloma. Tymai - privaloma. Raudonukė - privaloma. Dar šiandien kartais galim išgirsti, kad vėjaraupiai yra būtina infekcija.

 Pastarąją savaitę šalyje sumažėjo sergančiųjų peršalimo ligomis ir gripu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis vienuoliktą metų savaitę siekė 74,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesniąją savaitę rodiklis buvo 88,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis sudarė 66 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

 Parengė Sergejus Stonkus Katės dažnai yra vadinamos namų daktarėmis. Šiuos gyvūnus auginantys žmonės nepaliauja pasakoti, kaip, jiems sunegalavus, augintinės žūtbūt stengiasi prisiglausti ar dar geriau – visu kūnu užgulti skaudamą vietą. Kartais katės taip praguli po kelias valandas nepajudindamos nė ūso, kol šeimininkas ar šeimininkė pasijunta geriau ir skausmas pasitraukia.

Vienas šalies gyventojas pas gydytojus užpernai vidutiniškai lankėsi aštuonis karto, rodo statistika. Iš viso per 2013 metus gydytojai sulaukė 24 mln. gyventojų vizitų, rodo Tarptautinę ligonių dieną minint Statistikos departamento paskelbti duomenys. 2013 metais Lietuvoje bent vienas susirgimas ar trauma buvo užregistruoti 77,3 proc. gyventojų: 74,8 proc. suaugusiųjų ir 88,4 proc. vaikų. Suaugusiems Lietuvos gyventojams dažniausiai buvo registruotos kraujotakos sistemos ligos (28,6 proc.

Citrina – naudingas ir daugelio iš mūsų mėgstamas vaisius. Ar žinote, kokiomis savybėmis jis pasižymi? Angina. Skauda gerklę? Suvalgykite pusę citrinos su žievele. Taip, tai rūgštu, tačiau itin naudinga. Atskiestomis citrinos sultimis taip pat galima paskalauti gerklę (maišykite santykiu 1:3). Skalaukite maždaug kas valandą visą dieną. Taip pat sultis galima patepti gerklę tose vietose, kur susikaupė baltų apnašų. Bronchitas. Sumaišykite 50 g tarkuoto krieno ir 2–3 citrinų sultis.

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad pirmą kartą gardžiuotis duona žmonės galėjo jau prieš 15 tūkstančių metų. Lietuvoje tai įvyko kiek vėliau, tačiau vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Duona būdavo kepama ugniakuro pelenuose, žarijose, ant plokščių akmenų ir duobėse. Mokėti kepti duoną buvo moters brandumo požymis. Lietuvos kaime ruginė duona iki pat XX amžiaus vidurio buvo pagrindinis valgis. Tuomet per dieną suaugęs žmogus suvalgydavo apie 1–1,5 kg duonos.

Kai tik prasideda žiema, dažnai peršalu. Tai sloga, tai gerklės perštėjimas, skausmas kankina. Kaip galėčiau atsikratyti šių varginančių ligų? Kokių papildų reikėtų vartoti? Matas, 32 m.   Kai kalbama apie imuniteto stiprinimą, pirmiausia reikia apsvarstyti, ar jūsų nekamuoja nervinė įtampa. Nedidelis stresas stiprina organizmo apsaugines jėgas, bet nuolatinė emocinė perkrova veikia atvirkščiai.

  Sunku ir patikėti, tačiau net ir tie, kurie televizijos ekranuose atrodo tobulai, kenčia nuo gana sunkių lėtinių ligų. Šiuos 10 garsių žmonių kamuoja energijos nepriteklius, atminties problemos ir kiti nemalonūs ligų simptomai (therichest.com).   Lilas Wayne‘as Reperį kankina epilepsijos priepuoliai. 2013-aisias atlikėjas net buvo atsidūręs komoje. „Mane nuolat kankina priepuoliai, tiesiog niekas apie tai nežinojo.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad Europa nepasieks 2015 metų ŽIV epidemijos plitimo įveikimo tikslų. ŽIV infekcijos perdavimas 2013 metais palyginti su ankstesniu dešimtmečiu išaugo 80 procentų, informuoja nacionalinė LGBT teisių organizacija. Naujausi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPC) ir PSO pateikti duomenys rodo, kad pernai Europoje ir Centrinėje Azijoje ŽIV užsikrėtė 136 000 žmonių.

Oksana Laurutytė Sveika gyvensena besidomintys žmonės girdėjo ukrainiečių mokslininko Boriso Bolotovo sukurtą gydymo metodiką, stabdančią senėjimo procesus ir gydančią neišgydomomis laikomas ligas, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Šiauliuose lankėsi du šio mokslininko mokiniai – gydytojas onkologas chemikas Jurij Šulga ir gydytojas gastroenterologas Dmitrij Naumov, kurie pasakojo, kaip sveikai maitintis, kad organizmas neužsiterštų.

 Parengė Sandra Miškinienė Viena vertus, biurų darbuotojams visi pavydi: dienas leidžia šiltoje, šviesioje, jaukioje patalpoje, ir darbas – ne griovius juk kasti. Kita vertus, ši iš pažiūros nerūpestinga ir net privilegijuota visuomenės dalis turi aibę savų problemų. Dažnas biuro darbuotojas tiesiai šviesiai prisipažins, kad net susirgęs normaliai sveikti negali – nedarbingumo lapeliai dažnoje įstaigoje, švelniai pasakius, nelaukiami, – ir viršininkas dažnai būna tikras žvėris.

Kad ir ką kalbėtume apie aukštą Lietuvos medicinos lygį ir medikų profesionalumą, jų kolegos užsieniečiai kai kuriais atvejais ligoniui gali pasiūlyti kur kas efektyvesnį gydymą. Tuo įsitikino šeštą dešimtį einantis panevėžietis Laimonas, kuriam prieš metus Lietuvoje buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Vyras specialiai vyko operacijos į Vokietiją, Eseno miestą. Po savaitės namo jis grįžo visiškai sveikas.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Česnakas gydo labai daug ligų ir negalavimų, valo kraują ir sąnarius, gerina medžiagų apykaitą, sako Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė. „Tibeto ir Kinijos medicinoje česnakas yra profilaktinė priemonė nuo vėžio, nes turi savybę naikinti vėžio užkratus, kurių yra net 38 rūšys“, – teigia ji.

Mano pusantrų metų dukrytė jau yra sirgusi tridiene karštine. Tuomet šeimos gydytoja patikino, kad ši liga nebepasikartos. Tačiau dabar vėl diagnozuota tridienė karštinė. Bėrimas buvo labai nežymus.

 Iš balso nustatomos ligos ir vien ištarus raidę „A“ diagnozuojamas vėžys. Tai ne mokslinė fantastika, o realybe netrukus tapsiantis Kauno medikų ir mokslininkų ilgo darbo rezultatas. Projektas, kurio metu atliekamas balso akustinio signalo automatinis parametrizavimas bei kuriami klasifikavimo metodai, padėjo sukurti dirbtinį intelektą bei algoritmą, galintį vien iš žmogaus balso nustatyti, kokia, pradedant paprastais uždegimais ir baigiant gerklų vėžiu, liga pacientas serga.

Ne menkesnis iššūkis nei peršalimo ligos šaltuoju sezonu Lietuvoje yra saulės spindulių stoka, tvirtina gydytojai ir vaistininkai. Jų teigimu, dauguma gyventojų rudenį ir žiemą pernelyg mažai laiko praleidžia natūralioje dienos šviesoje, o tai gali iššaukti nemigą, nuotaikos sutrikimus, migreną, galvos skausmus. Maža to, saulės spindulių, o kartu ir vitamino D trūkumas gali lemti net tokius rimtus negalavimus kaip diabetas, širdies bei kraujagyslių ligos, osteoporozė ar rachitas.

 Išnagrinėję kelių milijonų pacientų duomenis, Izraelio mokslininkai išryškino jau anksčiau nustatytą astmos ir vitamino D ryšį – kuo daugiau žmogus sukaupęs šio vitamino, tuo retesni ligos priepuoliai. Tyrimui vadovavo Tel Avivo universiteto medicinos fakulteto mokslininkė dr.

 Ne menkesnis iššūkis nei peršalimo ligos šaltuoju sezonu Lietuvoje yra saulės spindulių stoka, tvirtina gydytojai ir vaistininkai. Jų teigimu, dauguma gyventojų rudenį ir žiemą pernelyg mažai laiko praleidžia natūralioje dienos šviesoje, o tai gali iššaukti nemigą, nuotaikos sutrikimus, migreną, galvos skausmus. Maža to, saulės spindulių, o kartu ir vitamino D trūkumas gali lemti net tokius rimtus negalavimus kaip diabetas, širdies bei kraujagyslių ligos, osteoporozė ar rachitas.

Sloga, kosulys, temperatūra, sąnarių skausmai šaltuoju metų laiku į lovą paguldo daugybę įvairaus amžiaus žmonių. Dažniausiai dėl to „kalta“ kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusas. Jo sezonas tęsiasi nuo lapkričio iki kovo. Kasmet pasitaiko atvejų, kai gripo komplikacijos ilgam paguldo į ligoninę, o kai kuriems ligoniams jos baigiasi tragiškai.Patikimiausias būdas išvengti gripo – laiku pasiskiepyti.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Norint, kad vaikas būtų aprūpintas vitaminais, tėvams visų pirma reikėtų pasirūpinti visaverčiu maistu, o ne vitaminų ir mineralų rinkiniais. Taip mano Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro docentas Algimantas Vingras. Pasak jo, yra atvejų, kai tokie rinkiniai vaiko organizmui tikrai reikalingi, bet dažnai tėvai savo atžaloms vitaminų duoda dėl išgalvotų priežasčių.

 Nuo venų trombozės kas 37 sekundes Vakarų šalyse miršta žmogus. Tai – trečia labiausiai paplitusi širdies ir kraujagyslių liga pasaulyje ir dažniausia mirties priežastis, kurios galima išvengti, jei imamasi reikiamų prevencijos priemonių. „Didesnis pacientų ir įvairių specialybių gydytojų dėmesys venų trombozei ir praktinės bei teorinės žinios apie ligą gali padėti sumažinti nediagnozuotų atvejų skaičių, išplėsti profilaktinių tikslingai orientuotų priemonių taikymą.

 Rudenį, subjurus orams, dažno vaiko nosis parausta dėl prasidėjusios įkyrios slogos. Nuo jos ima skaudėti galvą, darosi sunku kvėpuoti, o kartais, ligos negydant, sloga išsivysto į sunkesnius negalavimus – bronchitą ar net sinusitą. Ir nieko nestebina, kad tėvai vaiko sveikatą gerina vaistais nuo galvos skausmo, pakilusios temperatūros ar tekančios nosies – tai yra, slopina simptomus, bet neieško ligos priežasties.

Dainininkės Gintarės Karaliūnaitės mama bei viena žinomiausių šalies žolininkių Adelė Karaliūnaitė teigia, kad kiekvienas žmogus gali išsigydyti jį kamuojančias ligas, tačiau tam būtinas sąmoningas sveikos gyvensenos puoselėjimas. „Tereikia atsigręžti į gamtą ir vartoti tai, kas yra natūralu beisveika“, – kalbėjo šį šeštadienį prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ vyksiančioje „Sveikoje mugėje“ paskaitą apie sveikatą bei ligų gydymą skaitysianti žolininkė.

 Parengė Sergejus Stonkus Kodėl viengungiai gyvena trumpiau nei vedę vyrai. Pasirodo, viengungiai dažniau serga. Nejaugi nevedusiems vyrams šitokią meškos paslaugą daro neramus gyvenimo būdas, nevisavertė mityba ir nežinojimas, kas yra sutvarkyta buitis? Įrodytas faktas Edinburgo universiteto ir Šeimos ir santykių tyrimų centro mokslininkai atliko tyrimą ir priėjo prie išvados: viengungiai nesugeba visavertiškai mėgautis gyvenimu.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Dažnai manoma, kad, sergant kepenų liga, turi kažką skaudėti, o jei nieko neskauda, apie hepatitą C nė nepagalvojama, sako infekcinių ligų gydytoja dr. Lina Jančorienė. „Kai liga per toli pažengusi, esami gydymo metodai tampa per daug pavojingi dėl šalutinių reakcijų, o specifinių metodų, kurie galėtų paveikti virusą, nėra.

 Daiva Savickienė Kelionių į egzotiškas šalis mėgėjams medikai pataria pirmiausia pasidomėti epidemiologine situacija tame krašte ir imtis visų saugos priemonių, kad paskui netektų skaudžiai gailėtis. Kelionės suteikia ne vien smagių ir nepakartojamų įspūdžių, bet ir galimybę susidurti su gyvybei pavojingomis ligomis.

Siekdamas išspręsti rpieš gerą šimtmetį pastatyto Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo perpildymo problemą bei įvertindamas tai, kad Pravieniškėse buvo pradėtas ir nebaigtas statyti kalėjimas, Kalėjimų departamentas 2012 metų birželio mėnesį pradėjo vykdyti partnerystės projektą "Privataus subjekto atranka valdžios ir privataus subjektų partnerystės projekto "Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo iš Vilniaus centrinės dalies 1-asis etapas" įgyvendinimui". "2013 spalį įvyko posėdis,...

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Nors rudenį imame bijoti peršalimo ligų, kurias sukelia įvairios bakterijos ir virusai, yra žmonių, kurie nežino, kas yra sloga, sako „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė. „Tokie žmonės daug ir tinkamai kvėpuoja. Pavyzdžiui, atsisėskite, užspauskite vieną šnervę ir kažkiek laiko ramiai pakvėpuokite. Paskui užspauskite kitą šnervę“, – pataria ji.

Tikriausiai nė vienas iš mūsų sąmoningai nesistengia gadinti savo pačių sveikatos. Tačiau, pasirodo, jog to nė nesuvokdami, save žalojame nuolat. Nė nepastebime, kaip pradedame jausti nuovargį, atsiranda galvos skausmas ar kiti darbingumą ir nuotaiką gadinantys veiksniai. Pateikiame keletą priežasčių, kodėl taip gali atsitikti.  6) Bėgimas - daugelio mėgstamas sportas. Bėgiojant smagu pasigrožėti aplinka ir tuo pačiu mesti svorį, treniruoti raumenis.

Tikriausiai nė vienas iš mūsų sąmoningai nesistengia gadinti savo pačių sveikatos. Tačiau, pasirodo, jog to nė nesuvokdami, save žalojame nuolat. Nė nepastebime, kaip pradedame jausti nuovargį, atsiranda galvos skausmas ar kiti darbingumą ir nuotaiką gadinantys veiksniai. Pateikiame keletą priežasčių, kodėl taip gali atsitikti. 1) Daugelis darbuotojų kas dieną valandų valandas praleidžia prie kompiuterio, o grįžę namo dar valandą ar kelias praleidžia socialiniuose tinkluose, pažiūri filmus.

Sinoptikai vis praneša Lietuvoje kaitrą. Temperatūra dienomis kai kur siekia net 30–35 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smū...

Sveikatos specialistai vykstantiems į egzotiškas šalis pataria pasiskiepyti, kad vėliau netektų gailėtis susirgus rimtomis ar net nepagydomomis ligomis. Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai vykstantiems į egzotiškas šalis pataria pirmiausia pagalvoti apie skiepus: tai padaryti reikėtų likus bent 4–6 savaitėms iki kelionės. Keliaujant su vaikais, jiems gali prireikti papildomų skiepų. Kur, kada ir nuo ko skiepytis, gali pasakyti gydytojas specialistas.

Kai kambaryje įkyriai zvimbia musės, kokių priemonių dažniausiai imatės? Daugelis greičiausiai ranka jas nuveja į šalį, netekę kantrybės geriausiu atveju pritrenkia po ranka pasitaikiusiu laikraščiu. Tačiau kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa” įspėja, jog dažnai žmogus net nesuvokia, kad vidurių šiltine, dizenterija ar kt. liga užsikrėtė būtent dėl musių.

Veidas gali labai daug papasakoti apie žmogų. Ir nors sakoma, kad akys yra sielos veidrodis, tačiau būtent veidas gali išduoti nuo kokių ligų kenčia kūnas. Patofiziognomika – taip vadinama mokslo sritis, kuri tyrinėja žmogaus ligų simptomus, matomus iš veido. Patyrusi akis pakitimus gali nustatyti iš tokių ženklų, kurių kiti nė nepastebi. Dažniausiai iš pirmo žvilgsnio galima nustatyti tas nepagydomas genetines ligas, kurios keičia veido bruožus.

Žinių radijas Dabartinė medicinos tikslas yra padaryti žmones ne sveikus, o darbingus, sako natūraliosios medicinos gydytoja Aiva Vaivariene. „Jums duodamas ne sveikatingumo lapelis, o nedarbingumo lapelis. Kada nedarbingumas baigiasi, jūs tikrai ne sveikas, jūs tik darbingas. (...) Kiekviena tabletė sukelia maždaug 7 pašalinius poveikius, kuriems reikia dar 7 tablečių, kurios vėl sukelia 7 pašalinius poveikius“,- „Žinių radijo“ laidoje „Mano sveikata“ sakė A. Vaivarienė.

Jei iš giminės vienas po kito išeina vyrai, jei šeima niekaip negalite susilaukti vaikelio, gali būti, kad tai – bausmė. Tačiau nebūtinai jūs padarėte tai, už ką jus baudžia likimas, teigia latvių aiškiaregė Irina Taranė, prieš kurį laiką viešėjusi Lietuvoje.

 Alė Sima „Susirgai sunkesne liga, nueik į maldos namus ir pasikalbėk su savo siela, kodėl ji nori išeiti iš kūno. Neužmerk akių, nes tai realybė“, – Vilniuje surengtoje konferencijoje „Onkologinės ligos – mitai ir tikrovė“ Londono klinikoje sutikto vienuolio žodžius citavo Vilniaus onkologijos instituto Fitoterapijos kabineto vedėjas Juozas Ruolia.