ligos

Į Lietuvą atkeliaujantis žiemos sezonas daro didelę įtaką žmogaus organizmui – atšalus orams sparčiai silpsta imunitetas ir išauga tikimybė susirgti, o įsivyravusi tamsa pastebimai mažina energijos kiekį ir dažnai nulemia prastesnę nuotaiką. Specialistų teigimu, vieno atsakymo, kaip išvengti ligų ir žiemiškos apatijos, nėra. Tačiau tikimybė jomis užsikrėsti smarkiai sumažės išsiugdžius įprotį kasdien išgerti tinkamai parinktos arbatos.

JAV entomologai nustatė, kad kambarinė ir mėsinės musės yra kur kas didesnio kiekio ligų sukėlėjų platintojos, negu anksčiau buvo manoma. Pasirodo, atlikus DNR tyrimus paaiškėjo, kad šie vabzdžiai gali platinti apie 600 įvairių rūšių bakterijų, rašoma BBC. Daugelis šių bakterijų yra žmogaus ligų sukėlėjai, įskaitant ir pneumoniją, žarnyno infekcijas ir kraujo užkrėtimą. Mokslininkų eksperimentai rodo, kad musės platina bakterijas, kurios „gyvena“ ant jų letenų ir sparnų.

 Kaip šiandien jaučiasi jūsų liežuvis? Nors šis klausimas skamba kiek keistai, bet stipriausias kūno raumuo gali papasakoti apie jūsų sveikatą. Dėmesį į liežuvį atkreipiate retai, tačiau jei pasikeitė jo spalva, jis ėmė skaudėti, tai signalas, jog metas pasirūpinti savimi. Iš pradžių reikėtų sužinoti, kaip turėtų atrodyti sveiko žmogaus liežuvis. Jis dažniausiai yra šviesios rožinės spalvos, o jo paviršius padengtas mažais gumbeliais, vadinamais papilėmis.

Pastarąją savaitę išaugo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Lapkričio 6-12 dienomis 10 tūkst. gyventojų teko 57 susirgimai, ankstesnę savaitę sergamumo rodiklis buvo 52 atvejai 10 tūkst. gyventojų. Pastarąją savaitę mažiausias sergamumas peršalimo ligomis registruotas Šiaulių, didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.

 Paprasčiausias kraujo testas, atliktas 40-mečiams, galėtų nustatyti riziką sirgti Alzhaimerio liga. Mokslininkai aptiko pavojingu laikomą apie ligą pranešantį ženklą, kuris žmogaus organizme pasirodo dar gerokai prieš pradedant prarasti atmintį. Tai stiprus uždegimas, kurį vidutinio amžiaus žmogui sukelia antsvorio, aukšto kraujo spaudimo ar diabeto sukelta imuninės sistemos reakcija. Tyrime dalyvavo 1600 žmonių. Jiems atlikti kraujo testai, ieškantys 5 tam tikrų požymių.

Netikėtai nuskilęs ar iškritęs dantis daugeliui gali sukelti paniką, tačiau nuo to nesame apsaugotas nė vienas. Prarasti dantys visų pirma asocijuojasi su estetine problema, tačiau tai gali lemti ir rimtus sveikatos sutrikimus. Apie dažniausiai pasitaikančias dantų netekimo priežastis ir pirmąją pagalbą pasakoja klinikos „Grožio chirurgija“ gydytojas odontologas ortopedas Robertas Kirlys.

Dienas užplūstant šaltiems orams, o vasariškas nuotaikas keičiant rudeniškoms svarbu pasirūpinti savo sveikata. Egzistuoja gausybė natūralių būdų stiprinti savo organizmą. Vienas iš labiausiai šiuo metu plintančių organizmo stiprinimo būdų - pasinaudoti naudingosiomis grybų savybėmis, kurių atrandama vis daugiau. Apie grybų naudą sveikatos stiprinimui šaltuoju metų periodu pasakoja „Grožio deivė“ vadovas Ramūnas Garčinskas. Ruduo – metas kai pagausėja peršalimo ligų.

  Diena, kurią gimėte, gali nulemti sveikatą bei nurodyti ateityje gresiančias ligas. Tai būdas, kurio pagalba galima net sunkiausioms ligoms užbėgti už akių. Vedų astrologas, chiromantas, numerologas Egidijus Gubinas skaitytojams pasakoja, kiek daug galime sužinoti apie save iš gimimo dienos.

Lietuvos gyventojų sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis per pastarąją savaitę sumažėjo, tačiau viršija praėjusių metų lygį. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šių metų 42-ąją savaitę (spalio 16–22 dienomis) 10 tūkst. gyventojų teko 65,7 susirgimo, ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 69,6. Praėjusiais metais spalio viduryje sergančiųjų buvo mažiau – 42-ąją savaitę 10 tūkst. gyventojų teko 63,5 ligos atvejo.

Sekmadienį Kaune nuo žaibinės meningokokinės infekcijos mirė penkiametis vaikas. Tai naujienų portalui tv3.lt pranešė šiaulietis Tomas Janauskas. Šią žinią naujienų portalui tv3.lt patvirtino ir Šiaulių specialiojo ugdymo centro atstovė Eglė Jankauskienė.  Kaip ji teigė, penktadienio vakarą berniukas buvo visiškai sveikas, niekuo nesiskundė.  ,,Penktadienį vakare sveiką berniuką mama pasiėmė į namus. Viskas buvo gerai.

85-erių moteris iš Didžiosios Britanijos prisipažįsta esanti laiminga. Ji du kartus per dieną geria specialų mišinį ir niekada nėra turėjusi problemų dėl kraujospūdžio ir cholesterolio. Moters teigimu, jos net nekankina jokios jos amžiui būdingos ligos. Išbandykite šį receptą kuo greičiau, kad ir jūs būtumėt sveiki, žvalūs ir laimingi.  Jums reikės: 1 šaukštelio citrinų sulčių, 1 šaukšto medaus, 1 griežinėlio imbiero (sutarkuokite), 1 šaukšto obuolių acto.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, jog šalyje jau skelbiamas gripo sezonas. Ligos atvejai fiksuojami visose didžiųjų miestų savivaldybėse. Ūmios peršalimo ligos taip pat nesitraukia. Tarp sergančiųjų daugiausiai – vaikai. Įprastai Lietuvoje sergamumo gripu pikas stebimas žiemos mėnesiais, t. y. gruodį ir sausį, tačiau didesnis atvejų skaičius pradedamas registruoti jau spalio mėnesį ir gali tęstis net iki gegužės.

Lietuvos gyventojų sveikatos statistika verčia nerimauti – vėžiu sergama vis dažniau. Vėžio registro duomenimis, šalyje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų onkologinių susirgimų. Pasak Nacionalinio vėžio instituto, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kiekvienais metais dažniausiai diagnozuojami 4 šios ligos tipai: plaučių (1.5 tūkst.), krūties (1.5 tūkst.), prostatos (2.5 tūkst.) ir įvairūs odos (3 tūkst.) vėžiniai susirgimai.

Dėl dabar keturmečio Emilio gyvybės medikai kovojo nuo pirmosios jo gyvenimo akimirkos. Tėvams buvo aiškinama, kad mažylis gali net neišgyventi. Sužinojusi tokią naujieną, 44-erių Emilio mama Lina Barakauskienė neslėpė ašarų – moteris su sutuoktiniu svajojo apie pagranduką, tačiau tokios lemties jie tikrai nesitikėjo. Po komplikuoto nėštumo – baisi žinia Lina su vyru užaugino penkis vaikus, tačiau netrukus suprato norintys susilaukti dar vienos dukrelės.

Artėjant šaltajam sezonui, organizmas darosi mažiau atsparus įvairiems susirgimams ar ligų paūmėjimams. Apie užklupusias ligas gali signalizuoti ir nagai. Nuolatinis nagų lūžinėjimas, jų spalvos ar formos kitimas neretai gali būti klaidingai siejamas su netinkamu nagų lako pasirinkimu ar kitais pašaliniais veiksniais. Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė įspėja – kai kurie nagų požymiai gali rodyti itin rimtus sveikatos sutrikimus.

Rugsėjis vaikams ir tėveliams yra naujų mokslo metų pradžia, o gydytojams – naujas peršalimo ligų sezonas. Rugsėjis yra laikas, kai vaikai grįžta arba pradeda lankyti darželius ir mokyklas ir didžiąją laiko dalį praleidžia kolektyve. Keičiantis orams, kai rytais ir vakarais būna vėsu, o dienomis šilta, netinkamai pasirinkta apranga, buvimas uždarame kolektyve, stresas ir blogas miegas lemia padažnėjusį sergamumą dėl peršalimo.

Delnai gali atskleisti ne tik žmogaus likimą, tačiau ir ligas, kurioms, chiromantijos pagalba, kartais galima užbėgti už akių ar išvengti komplikacijų. Kadangi žmogaus organizmas yra sistema, kurioje tarpusavyje viskas susiję, chiromantė Lara Adžgauskienė atskleidžia, kad mūsų rankos gali pasakyti kur kas daugiau, nei galime numanyti. „Rankų spalva bei temperatūra – vieni iš faktorių, galinčių parodyti tiek žmogaus temperamentą, emocinę būseną, tiek sąsajas su tam tikromis ligomis.

Prie neįgaliojo vežimėlio prikaustyta ir daugybės ligų kamuojama šiaulietė Sigita Šimkevičienė svajoja apie labiau savarankišką gyvenimą ir trokšta, jog vieną dieną pati galės nukeliauti į parduotuvę ar parką. Su mylimuoju gyvenanti moteris prisipažįsta, kad kiekviena diena jiems kelia vis didesnius iššūkius, kuriuos kartu įveikti tampa vis sudėtingiau.

Peršalimo ligų sezonas prasidėjo ir nesulaukus Bobų vasaros. Gydymo įstaigas ir vaistines jau užplūdo ir sloguojantys, ir karščiuojantys lietuviai. Medikai sako, kad tokių ligų sezonas šiemet prasidėjo gerokai anksčiau nei įprasta ir sergančiųjų skaičius auga kaip ant mielių. Gydytojai atskleidžia, kuriuose šalies regionuose peršalimo ligos siaučia labiausiai. Nosies šnarpštimas ir kosulys – ne patys maloniausi garsai, ypač, kai sklinda iš savo paties kvėpavimo takų.

Užkrečiamųjų ligų ir  AIDS centras (toliau – ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, informuoja, kad keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse šiais metais padaugėjo virusinio hepatito A (VHA) atvejų ir bendroje populiacijoje, ir rizikos grupėse.

Riešutų mylėtojams – liūdnos naujienos - gamta šių gėrybių šiemet pašykštėjo. Bent jau miškuose riešutų, kaip sako gamtininkai yra tik voverėms ir paukščiams. Tą patį tvirtina ir lazdynų sodus turinys ūkininkai. Tiesa, nors ūkininkai kaltina pavasarį, iššaldžiusį žiedus, gamtininkai turi savo paaiškinimus – pasirodo, bent jau lazdynai pramečiuoja ir dosnūs būna kas ne kasmet. Kone tris kartus didesni nei miškiniai, tokius lazdyno riešutus penkiolikoje hektarų augina ūkininkas Vilmantas Šlekys.

17-metė Kate Dranfield iš Buxtono (Anglija) tvirtina, kad turi tokį neįprastą sutrikimą: dienos metu ji išeina į transo būseną, kuomet 120 personažų užvaldo jos gyvenimą. Paskendusi į jų gyvenimą, Kate gali būti praradusi koncentraciją valandų valandas – dėl to mergina realiame pasaulyje negali užmegzti draugysčių, rašo dailymail.co.uk. Šie keisti epizodai, kuomet Kate išeina į panašias į transą būsenas, gali nutikti net iki trijų kartų per dieną – ypač, kai ji yra pavargusi arba stresuoja.

  Visiems yra žinoma, jog meditacija padeda atrasti vidinę ramybę, atsipalaiduoti, tačiau retai kalbama apie tai, kokį poveikį ši praktika turi mūsų sveikatai. Jogos mokytoja, meditacijos ir sąmoningo kvėpavimo instruktorė, jogos studijos BODHI vadovė Indrė Straševičė kalba apie tai, kaip užsiimdami meditacija galime paveikti savo tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet Lietuvoje padaugėjo susirgimų salmonelioze. Per penkerius šių metų mėnesius užregistruota 40 proc. ligos atvejų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (atitinkamai 254 ir 351 salmoneliozės atvejis). Vasara – tai atostogų, iškylų ir poilsio gamtoje metas. Tačiau šis metų laikas yra itin palankus plisti bakterinėms žarnyno infekcinėms ligoms, kuriomis dažniausiai užsikrečiama suvalgius patogeniniais mikroorganizmais užteršto maisto.

Tikriausiai ne kartą esame girdėję, jog išorė – žmogaus vidinis atspindys. Veidotyros specialistas Armandas Kažerskas tai tik patvirtina ir teigia, jog išvaizda neretai net gali pasakyti kur kas daugiau, nei žodžiai. Būtent tai galime pritaikyti ir siekiant išsiaiškinti savo sveikatos negalavimus. Veidotyrininkas supažindina su pagrindinėmis veido dalimis ir požymiais, kurie gali signalizuoti apie organų disbalansą.

Visi puikiai žinome apie naktinius reidus po vidurnakčio į šaldytuvą. Nors turime du pasirinkimo variantus: grįžti į lovą ir iki ryto kęsti alkį arba prisivalgyti. Anaiptol, valgymas vėlai naktį ne tik lemia svorio priaugimą, bet ir padidina insulto tikimybę bei cholesterolio lygį, palyginus su valgymu anksčiau tą pačią dieną, rodo naujausi mokslininkų tyrimai. Valgymas vėlai naktį taip pat neigiamai veikia harmonus, širdies veiklą.

Vasara – sijonų, suknelių ir bikini sezonas. Tačiau kai kurios moterys vengia apnuoginti kūną, net ir turėdamos nepriekaištingas kūno linijas. Gyventojų apklausos, atliktos Didžiojoje Britanijoje rezultatai parodė, kad daug dažniau nei dėl papildomų kilogramų, moterys kompleksuoja dėl išsiplėtusių kojų venų. Net 80 procentų apklaustųjų, prisipažino turinčios šią problemą ir norinčios ją slėpti. Gydytoja dermatologė Birutė Adomavičienė patvirtina, kad ši problema ypač dažna ir Lietuvoje.

Dažniausiai nereikalingų kilogramų siekiama atsikratyti dėl dailesnės figūros, tačiau retas kuris susimąsto apie tai, kokį poveikį antsvoris daro sveikatai. Negana to, trokštant greitų rezultatų, neretai daromos grubios klaidos lieknėjant, kurios dar labiau gali mums pakenkti. Dietų ir mitybos specialistė Ieva Kuodienė pasakoja, kodėl kiekvienam patartina numesti nereikalingus kilogramus ir kokias klaidas dažniausiai darome norint sulieknėti.

Lietuvos vyrai - trumpiausiai visoje Europoje gyvenantys vyrai. Medikai nesistebi, mat daugėja jaunų lietuvių, kuriuos pasiglemžia prostatos ar sėklidžių vėžys. Iš dalies taip yra tik todėl, kad vyrai skirtingai nei moterys savimi linkę rūpintis mažiau, ir į gydytojus kreipiasi jau tik tada, kai liga suriečia ar paguldo į patalą. Valstybinio patologijos centro laboratorijoje tyrimui paruošiama išoperuota prostata.

Dainininkė Indrė Launikonytė nuo pat gimimo turėjo sveikatos problemų. Viskas prasidėjo nuo kasos nepakankamumo ir tęsėsi ilgus metus: merginai nevirškindavo beveik jokio maisto, ji nuolatos būdavo skausmuose, vaikščiodavo su išsipūtusiu pilvu, dėl ko kompleksuodavo ir neišlįsdavo iš poliklinikų ir gydytojų kabineto. Dauguma gydytojų ji visiškai nusivylė, nes jie negalėjo atsekti, kas gi merginai yra ir net „pripaišė“ jai vėžį ar AIDS, ko jokiu būdu nebuvo.

Permainingi orai ilgina pacientų eiles poliklinikose. Po švenčių padaugėjo ne tik kosėjančių ar čiaudinčių, bet ir sergančiųjų gripu. Medikai įtaria, kad virusai ir bakterijos žmones pakerta greičiausiai dėl to, kad į kiemą koją iškeliame netinkamai apsirengę. Be to, pavasarį dažno imuninė sistema prašo pastiprinimo. Ne tik medikamentais, bet ir judėjimu. Medikai sako po švenčių štai tokių pacientų sulaukę gerokai daugiau. Ir ne tik dėl to, kad po žiemos dažnas nesportuoja.

Britė Connie Inglis rašo įkvepiančias žinutes ir pasakoja, kaip jai žingsnis po žingsnio pavyko įveikti ligą. Connie Inglis įveikė anoreksiją ir baimę atsiskleisti. Ši jauna britė naudodamasi socialiniu tinklu Instagram demonstruoja savo baisią realybę. Per vienerius metus ji spėjo pasiekti mirties slenkstį ir vėl tapti sveika ir laiminga. „Susigrąžinti laimę yra įmanoma“, Instagram paskyroje daugybę kartų komentavo po savo nuotraukomis, kuriose matosi jos pasikeitimai.

O štai ir ligų sezonas su nuolatiniu palydovu – kosuliu. Vos atvėsus orams, nekosintis vaikas atrodo išties retenybė. Ne paslaptis, kad kosulys dažnai tampa rimtesnių ligų pranašu. Vis dėlto nesinori vos kostelėjusio mažylio paversti tikru ligoniu ir suskubti guldyti į lovą bei pulti girdyti stiprių vaistų.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje po truputį mažėja. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šalyje buvo 62,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 66,1. Pernai tuo pačiu metu registruota 62,2 susirgimo 10 tūkst. gyventojų.

Nors kasdienio gyvenimo įpročiai pamažu kinta, sergamumas ir mirčių skaičius nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje nemažėja. Naujaisiais duomenis, šios ligos yra pagrindinė mirties priežastis: lietuvių mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro 58 proc. Daugiau nei trečdalį visų mirčių sukelia miokardo infarktas, kitaip vadinamas širdies smūgiu.

Mokslininkus nuolat domino klausimas, kodėl vienose šalyse žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni nei kitų valstybių gyventojai. Pavyzdžiui, japonės moterys vidutiniškai sulaukia 86, prancūzės – 81,5, lietuvės moterys 78,8 metų, o Kazachstane žmonių vidutinė gyvenimo trukmė – tik 68,7 metai. Pastebėta, kad tose šalyse, kuriose vidutinė gyvenimo trukmė ilgesnė, žmonės yra laimingesni ir rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis.

Seksualiai lytiniu būdu perduodamų infekcijų (STIs) mastai pasiekė aukščiausią lygį JAV, rodo Kovos su ligomis ir prevencijos centro duomenys. Visgi, kiekvienoje valstijoje skaičiai yra skirtingi. Šis žemėlapis rodo STIs infekcijas turinčių ir sergančių žmonių kiekį skirtingose valstijose – kuo tamsesnė spalva, tuo mažesnė STIs norma. Kaip rodo duomenys, Aliaska turi didžiausią gonorėjos ir chlamidijų nešiotojų kiekį visoje šalyje. Po jos seka Luiziana, Šiaurės Karolina ir Misisipė.

Sergantiems daugybinėmis lėtinėmis ligomis yra skiriama beveik 75 proc. visų sveikatos apsaugos sistemos lėšų, rodo Santariškių klinikų atliktas tyrimas. „Tie pacientai, kurie sudaro apie 20 - 30 proc. populiacijos, sunaudoja apie 74 proc. išteklių, kurie yra skirti sveikatos apsaugai“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė Santariškių klinikų direktorė valdymui Elena Jurevičienė.

Vilnietė Agnė laukiasi mažylio, tad jau kuris laikas eina į nėščiųjų užsiėmimus. Į ka dabar moteris kreipia didžiausią dėmesį? Paprastai tikinama, kad besilaukiant labai svarbu tinkama mityba. Tačiau bent kol kas ponia Agnė sako nieko per daug nekeičianti. Tėvystės pradžiamokslio ir nėščiųjų mokykloje „Gandro lizdas akušerė Ieva Girdvainienė nėščiąsias moko apie nėštumą, gimdymą ir naujagimį. Kartais akušerė beislaukiančiosioms sudaro ir mitybos planą.

Šakių „Vyčio“ komandoje – nepavydėtina situacija. Gripo viruso išretinta ekipa iš trylikos registruotų žaidėjų savo sudėtyje turi vos keturis, galinčius rungtyniauti. Dar savaitės pradžioje liga į patalą ėmė guldyti vieną „Vyčio“ narį po kito, gripas palietė ir komandos trenerius Virginijų Sirvydį ir Eriką Kučiauską bei ekipos mediką Tadą Mikelionį. Treniruočių klubas nerengė nuo trečiadienio.

Termometro stulpelis, kurį laiką stebino mus itin žemomis temperatūromis, vertė gūžtis ir drebėti, taip pat sukti galvą, kuo apsirengti. Tačiau ir ne tokios žemos temperatūros kelia iššūkių, nes drėgnu oru puikiai plinta bakterijos. Štai keli patarimai, kaip ištverti žiemą. Artimiausiomis dienomis sniego tikimybė Lietuvoje maža.

Medikai įspėja - temperatūrai žemėjant padidėja insultų ir infarktų tikimybė. Tad žmonės sergantys lėtinėmis, pavyzdžiui, kraujagyslių ligomis lauke per šalčius turėtų būti ne ilgiau dvidešimties minučių. Ir jokios fizinės veiklos, kaip pabrėžia medikai. Ne tik sergantiems šalčiai kelia nepatogumų, temperatūrai nukritus iki dvidešimties, dažnam ima svaigti galva, skaudėti sąnarius ar juntame kitokius simptomus.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje truputį sumažėjo, palyginti su ankstesne savaite, bet lieka aukštas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 52-ąją šių metų savaitę (gruodžio 26 – sausio 1 dienomis) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šalyje sudarė 72,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 76,9 susirgimo 10 tūkst. gyventojų.

Akių gydytojai žmones ragina labiau prižiūrėti akis. Žiemą ka trečią žmogų ima kamuoti sausų akių liga. Ir vien akių lašų išsausėjusioms akims sudrėkinti jau negana. Būtina vėdinti patalpas, daryti pertraukas tarp darbų. Kitaip gresia rimti negalavimai ar net trumpalaikis regos pablogėjimas. Į oftalmologo kabinetą įžengia dešimtmetė Oriana. Tėvai mergaitę atvedė pasitikrinti akis. Mažylė sako prie kompiuterio per dieną praleidžianti vos valandą, tačiau mėgstanti skaityti knygas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai, vadovaudamiesi 2016 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, parengė atnaujintas rekomendacijas keliautojams ,,Dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos keliaujant į užsienio šalis“. Rekomendacijų tikslas – apsaugoti keliautojus nuo užkrečiamųjų ligų, vykstant į užsienio šalis, užkirsti kelią ligų plitimui tarp šalių ir suteikti reikiamą informaciją apie privalomus ir/ar rekomenduojamus skiepus keliautojams.

Vaistininkė Giedrė Parchomenko sako, kad slėptis nuo blogo oro ir virusų nereikia. Atvirkščiai, vaikams žiemą reikėtų kuo daugiau būti gryname ore. Lepumas – ne naudą „Jei vaiko niekur neleisime nuogąstaudami, kad sušals, jo imunitetas tik silpnės. O jeigu dar ir aprengsime per šiltai, vaikas suprakaituos ir lengvai peršals. Dažnai visai be reikalo išsigąstame šalčių ir blogo oro, vengiame į lauką eiti lyjant ar sningant.

Tie patys produktai gali būti sveiki, bet gali ir tukinti. Dažnai produktus sugadiname netinkamai juos paruošdami. Pasaulinės diabeto dienos proga spaudos konferencijoje „Kaip apgauti skrandį“ specialistai atskleidė mūsų klaidas, kurias darome ruošdami maistą ir taip gadiname savo sveikatą.

Gyvenimas didmiesčiuose ar sostinėse tik iš pirmo žvilgsnio žavi galimybėmis ir pasiūlymais. Ten, kur dirba ir gyvena gausybė žmonių, apstu ir problemų. Su tuo tenka kiek įmanoma labiau susitaikyti, išmokti gyventi. Socialine darbuotoja su rizikos grupės šeimomis Vilniaus mieste ilgai dirbusi specialistė (vardas redakcijai žinomas) portalui tv3.lt atskleidė po įvairių tarnybų statistika slypinčią realybę. Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai mažai rūpi savo tėvams, juolab ir jų sveikata.

Ar kada pagalvojote, kad jums gali trūkti vienokių ar kitokių vitaminų? Greičiausiai, kad taip, tačiau ne visada apie tai susimąstome laiku. Daugelis šiuolaikinių žmonių kenčia dėl vitamino  B12 trūkumo. Pagrindiniai požymiai panašūs į anemiją. Pasireiškia mažakraujyste, išbalusiomis lūpomis, pabalusia oda, sumažėjusiu energingumu, nuovargiu, oro trūkumu. Degantis liežuvis, pageltusi gleivinė, silpnumo jausmas pakrūtinyje, pakrikusi psichika.