lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Interneto parduotuvės stoja į kovą su banko įkainiais
Prie iniciatyvos siekti mažesnių bankų komisinių jungiasi tuzinas interneto parduotuvių, skelbia „Verslo žinios“. Prieš keletą savaičių interneto parduotuvė „Imk.lt“ pradėjo viešinti, įmonės manymu, per didelius SEB banko mokėjimų įkainius. Prie kovos su visų bankų taikomais įkainiais prisijungė dar tuzinas el. parduotuvių. Tarp jų – viena pagrindinių bilietų platintojų „Tiketa“, tokie vardai kaip „Pirk.lt“ ar „Open24.lt“ ir kiti.
Valstybės bankas kišenių nepripildytų
Nuosavo valstybinio komercinio banko idėja Lietuvoje aptariama bene kiekvienais metais. Britai steigia savą, tačiau ekspertai tokio darinio nauda Lietuvai vis dar abejoja. Verslui skundžiantis dėl griežtėjančių bankų paskolų sąlygų, šis klausimas prieš porą savaičių vėl buvo iškeltas Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK), bet Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tuomet pareiškė, kad tai nėra reali galimybė padėti aktyviau skolinti verslui.
„Snoro“ bankroto kaina auga
Iki prieš metus nacionalizuoto bankrutavusio banko „Snoras“ likvidavimo pabaigos dar toli. Kiek mums kainuos jo griūtis – dar sunkiau pasakyti.
Nei 2014, nei 2015 metais Lietuva euro neįsives
Lietuvos bankas, pristatydamas Lietuvos ūkio perspektyvas 2013 m., neprognozuoja įstojimo į euro zoną net 2014 m.
Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko, komentuodama euro įsivedimo galimybes, teigė, kad Lietuvos banko pateiktos prognozės greito euro įsivedimo nežada.
LB: Lietuvos ekonomiką gelbsti Rusija ir Baltijos šalys
Naujausioje Lietuvos banko prognozėje numatoma, kad realus bendrasis vidaus produktas (BVP) augs kiek lėčiau nei prognozuota, tačiau plėtra išliks tvari. Infliacija išliks nuosaiki, todėl kainų šuolio taip pat nelaukiama.
Numatoma, kad šiemet Lietuvos BVP padidėjęs 3,0 proc., kitąmet išaugs – 3,1 proc. (šių metų rugpjūtį prognozuota atitinkamai 3,0 ir 3,4 proc.). Nors augimas mažesnis nei 2011 metais, tačiau tai vienas geriausių rodiklių ES.
LB apribojo Nacionalinės kredito unijos veiklą
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba apribojo Nacionalinės kredito unijos (NKU) veiklą. Ji uždraudė priimti naujus terminuotus indėlius iš neprofesionalių rinkos dalyvių sutarčių.
„Tai yra tokių sutarčių, kuriose būtų nustatyta kredito unijos pareiga išmokėti indėlį praėjus tam tikram terminui.
Rinkos dalyviai turės teikti daugiau informacijos apie finansinius produktus
Rinkos dalyviai turės teikti daugiau informacijos apie finansinius produktus, tai leis Lietuvos bankui juos geriau įvertinti.
Finansų rinkos dalyviai, ketinantys platinti naujus finansinius produktus, kurti finansinių produktų derinius ar reikšmingai keisti esamus produktus, apie juos turės informuoti Lietuvos banką.
Lietuvos banko grynieji pinigai apyvartoje spalį padidėjo 65,4 mln.
Spalio mėnesį Lietuvos banko išorės turtas ir išorės įsipareigojimai padidėjo atitinkamai 357,3 ir 167,5 mln. litų. Mėnesio pabaigoje šie rodikliai buvo lygūs atitinkamai 22,2 mlrd. ir 227,5 mln. litų.
Rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 15,3 mln. litų ir spalio pabaigoje sudarė 8,8 mlrd. litų. Kitų pinigų finansinių institucijų (PFI) indėliai padidėjo 167,6 mln., o centrinės valdžios - sumažėjo 152,4 mln. litų.
V. Vasiliauskas: paskolų sąlygos verslui griežtinamos nebus
Šalies bankų ir pramonės vadovų susitikime aptarti kreditavimo sąlygų ir kreditavimo teisinės aplinkos kaita bei finansų sektoriaus vystymas Lietuvoje.
Kas pusę metų daromoje apklausoje apie kreditavimo rinką dalyvavo apie 500 įmonių. Pagal surinktus duomenis, mažėjęs paskolų portfelis vasario-spalio mėnesiais augo apie 400 mln. litų. 2011 metais buvo matomas 0,5 mlrd. Paskolų portfelio susitraukimas.
LB imasi gelbėti greitųjų kreditų paviliotus jaunuolius
Lietuvos bankas, nuo šių metų perėmęs smulkiųjų vartojimo (greitųjų) kreditų priežiūrą, imasi griežtesnių priemonių siekiant pažaboti kreditus teikiančias bendroves. Priemonių imtis paskatino 7 procentai „blogų“ paskolų. Absoliuti didžioji dauguma imančių greituosius kreditus yra jaunimas, prasiskolinusiųjų - taip pat.
Įvertinęs sparčią greitųjų kreditų rinkos ekspansiją, Lietuvos bankas tokių kreditų teikėjams artimiausiu metu pradės taikyti atsakingojo skolinimo reikalavimus.
REKLAMA
REKLAMA
Geriau kreditas nei kilpa ant kaklo
Skolintis iš smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių tampa norma. Gana ilgai laikytu nepatikimu, bedarbių ar asocialių asmenų pamėgtu skolinimosi būdu vis dažniau naudojasi išsilavinę ir duonos nestokojantys žmonės.
Retas skolinasi iš bado
Pasak Liutauro Valicko, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininko, skolininkų nėra tiek daug, kaip gali atrodyti. Tai maždaug 2–4 proc. visų smulkiųjų kreditų įmonių klientų.
Bankas – ne turgus, bet derėtis galima
Iki rekordinių žemumų kritusios palūkanų normos – puiki galimybė pigiai pasiskolinti būstui, sako finansų ekspertai. O kalbantis su banko konsultantu galima ir pasiderėti – sėkmingos derybos kai kuriais atvejais gali padėti pasiskolinti dar pigiau.
Neseniai paskolą butui Vilniaus senamiestyje iš banko paėmusiam vilniečiui Dariui pavyko pasiskolinti už žemas palūkanas – išsimokėtinai perkant daugiau nei kelių šimtų tūkstančių vertės butą palūkanos bankui siekė 2,3 proc.
Lietuvos bankui vis dar neprisistatė „Finastos“ pirkėjas
Lietuvos bankas (LB) vis dar negavo kreipimosi įvertinti banko „Finasta“ akcijų pirkėją, apie kurį buvo pranešta rugpjūčio pabaigoje.
Tai ekonomika.lt patvirtino LB atstovas spaudai Mindaugas Milieška.
Bankrutuojančio banko „Snoras“, kuriam prieš bankrotą priklausė „Finasta“, atstovas spaudai Tomas Vaišvila teigė, kad bankroto administratorius nereguliuoja ir negali pakeisti, kada potencialus pirkėjas kreipsis į LB.
V. Vasiliauskas: didžiausi bankų pelnai – už elektroninius pavedimus eurais
Nuo kitų metų Lietuvos bankas savo tinklalapyje ketina skelbti daugiau informacijos vartotojams apie mokėjimo paslaugas teikiančių subjektų taikomus įkainius. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, planuojama parodyti, kaip istoriškai keitėsi tie įkainiai.
„Šiandien mūsų tinklalapyje galima rasti kiekvienos mokėjimo įstaigos taikomus įkainius mokėjimo paslaugoms, be abejo, vartotojas gali palyginti.
Sumažėjo tiesioginių užsienio investicijų srautas
2012 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje ir sukauptosios Lietuvos investicijos užsienyje buvo mažesnės negu 2012 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje, tačiau didesnės negu 2011 m. birželio 30 d., – skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas.
S. Kropas: dabartinė indėlių palūkanų ekonomika – nuostolinga bankams
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas savo mėnesiniame komentare pastebi, kad rugpjūčio mėnesis buvo atostogų mėnuo bankų sistemoje. Nepaisant to, indėliai suma bankuose pasiekė naują rekordą, tačiau, anot jo, jie nelieka nepanaudoti.
„Kai kam, matyt, atrodo, kad bankai tiesiog turi tokią krūvą pinigų ir jų neskolina.
Lietuvos bankas suteikė pirmąją elektroninių pinigų įstaigos licenciją
Lietuvos banko valdyba nutarė išduoti pirmąją elektroninių pinigų įstaigos licenciją, suteikiančią teisę vykdyti veiklą, susijusią su elektroninių pinigų leidimu ir mokėjimo paslaugų teikimu. Šiandien tokia licencija suteikta „EVP International“, UAB.
Gavusi šią licenciją, bendrovė numato teikti paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, norintiems internetu nusipirkti ar parduoti tam tikras prekes ar paslaugas, naudojantis elektronine atsiskaitymų sistema.
Kodėl komercinių bankų paslaugų mokesčiai keletą kartų viršija kredito unijų?
Daugelis tų pačių finansinių paslaugų komerciniuose bankuose apmokestinamos keletą kartų brangiau nei kredito unijose. Šie paslaugų įkainių skirtumai pastebėti per komercinių bankų mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimo pristatymą Lietuvos banke.
„Pagal paskutinį tyrimą piniginių komercinių bankų operacijų skaičius nuolat didėja, o jų sąnaudos dažnai viršija gaunamas pajamas. Nepaisant to, kad kredito unijose daugelis finansinių paslaugų yra panašios į bankų, jų mokesčiai kur kas mažesni.
Bankų įkainius mažintų debeto kortelės, mobilūs mokėjimai ir didesnė konkurencija (atnaujinta 10:39)
Erdvės mažėti bankų paslaugų įkainiams yra, konstatuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Tam didžiausią įtaką darytų naudojimasis ne kredito, o debeto kortelėmis, vengimas mokėti grynaisias, perėjimas prie mobiliųjų mokėjimų bei didesnė konkurencija rinkoje.
Lietuvoje gausėja pinigų viliotojų
Finansinių piramidžių laikai vėl grįžta. Investuoti į tokį verslą siūlo daugybė interneto svetainių, bet rinkos prievaizdų dėmesio sulaukia tik viena kita. Lietuvos bankas pagaliau raitojasi rankoves, rašo „Lietuvos rytas“.
Vakar finansų rinkos prižiūrėtojai kreipėsi į prokurorus dėl iš lietuvių pinigus viliojančios finansų piramidės „Gold Line International“, registruotos Rusijoje.Tačiau „Lietuvos rytas“ nesunkiai rado dar bent dvi kompanijas, panašiais būdais viliojančias klientus.
LB įtaria, kad „Gold Line International“ vykdo finansų piramidę
Lietuvos bankas perspėja gyventojus dėl įtariamos „Gold Line International“ finansų piramidės, dėl jos veiklos kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą
Lietuvos bankas, įtardamas sistemą „Gold Line International“ dėl neteisėtos veiklos ir pinigų viliojimo iš Lietuvos gyventojų, kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ar kitaip užkardyti galimai nusikalstamą jos veiklą.
Lietuvos banke pradėjo veikti Grynųjų pinigų tarnyba
Rugsėjo 3-ąją Lietuvos banke veiklą pradėjo Grynųjų pinigų tarnyba, kuri formuos šalies grynųjų pinigų administravimo politiką ir bus atsakinga už jos įgyvendinimą. Įsteigus šį padalinį ir iki metų pabaigos struktūriškai pertvarkius banko pinigų saugyklų tinklą, bus sukurtos prielaidos efektyviau vykdyti grynųjų pinigų tvarkymo funkciją, užtikrinti sklandų Lietuvos banko klientų kasinį aptarnavimą ir tuo pat metu – sutaupyti lėšų, kurios dabar išleidžiamos įgyvendinti šią funkciją.
Nedavė bankas – duos SMS
„Pirmas kreditas nekainuoja“, „Norite naujos suknelės?“ – siūlo autobusų stotelės, internetas ir televizija. Bet, kaip sako liaudies išmintis, „skola auga be lietaus“.
Lietuvos bankas (LB) rengia finansinių paslaugų reklamos gaires, o dar gegužę pranešęs apie greitųjų kreditų bendrovių tyrimą jau turi pirmuosius rezultatus. Nuogąstavimai pasitvirtino: daugelis skolintojų veikia neatsakingai ir nepakankamai įvertina klientų mokumą.
Kredito unijų vadovams – griežtesnės taisyklės
Kredito unijų vadovams – griežtesni kvalifikacijos reikalavimai ir egzaminas
Tobulindamas kredito unijų veiklos priežiūrą Lietuvos bankas nustatė griežtesnius reikalavimus kredito unijoms vadovaujantiems asmenims. Kredito unijos vadovai, kurių kvalifikacija kels abejonių, arba pretendentai į tokias pareigas, neatitinkantys minimalių nustatytų reikalavimų, privalės laikyti specialų egzaminą.
V. Balkus: ruoškimės krizei nesidairydami aplinkui
Kai apie galimai artėjančias problemas ekonomikoje prabyla mūsų politikai, tai dar toli gražu ne priežastis nerimauti. Per 22 metus mes jau pripratome, kad šios problemos yra nuolatinės ir besikartojančios. Netgi drįsčiau teigti, kad kuo mažiau bandoma reguliuoti ūkį ir finansus „iš viršaus“, tuo sėkmingiau piliečiai ir verslas savaime susitvarko su sunkumais.
Daug blogiau, kuomet apie galimą apokalipsę kalba toks žmogus kaip N. Roubini.
Lietuvos bankas Vilniaus kredito unijai uždraudė teikti paskolas
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus kredito unija nevykdė veiklos riziką ribojančių normatyvų, nusprendė laikinai uždrausti jai teikti skolinimo (įskaitant hipotekines paskolas) finansinę paslaugą.
Finansinių paslaugų teikėjams – nauji reikalavimai
Rinkos dalyviai, ketinantys platinti naujus finansinius produktus ar keisti jau platinamus, privalės apie juos informuoti priežiūros instituciją – Lietuvos banką. Tokį įpareigojimą siūloma pradėti taikyti jau šį rudenį. Informavimo tvarką nustatantis teisės akto projektas pateiktas svarstyti bankų, kitoms finansų rinkos dalyvių asociacijoms.
Dėl būsto kreditų – vis daugiau vartotojų ginčų su bankais
Lietuvos bankas, nuo šių metų pradžios nagrinėjantis vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus, antrąjį ketvirtį gavo beveik penktadaliu daugiau vartotojų kreipimųsi dėl būsto kredito sutarčių negu pirmąjį ketvirtį. Tokios pretenzijos sudarė maždaug trečdalį visų ginčų su bankais, kuriuos spręsti vartotojai prašė Lietuvos banko.
N. Mačiulis: auganti valstybių skola – tarsi narkomanija
Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius.
Gegužę – perteklinis einamosios sąskaitos balansas
Padidėjęs paslaugų ir einamųjų pervedimų balansų perviršis bei sumažėjęs užsienio prekybos balanso deficitas lėmė, kad 2012 m. gegužės mėn. užfiksuotas perteklinis šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balansas (ESB). Lietuvos banko duomenimis, neigiamas 2012 m. gegužės mėnesio mokėjimų balanso finansinės sąskaitos balanso dydis (-250,4 mln. Lt) gautas dėl labai mažėjusių portfelinių ir kitų investicijų įsipareigojimų.
Gegužę perteklinis šalies mokėjimų balanso ESB sudarė 79,6 mln.
Lietuvos banke pradėjo veikti Bankininkystės tarnyba
Lietuvos banke veiklą pradėjo Bankininkystės tarnyba. Jai pavesta vykdyti visas bankines operacijas – valdyti užsienio atsargas ir kitą finansinį turtą, investuoti Lietuvos banko indėlininkų lėšas, vykdyti indėlininkų, kredito įstaigų ir Lietuvos banko mokėjimus bei atsiskaitymus.
Tarnyba, kurioje, numatoma, dirbs 52 žmonės, įsteigta pertvarkius Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentą, Mokėjimo sistemų departamentą ir Apskaitos departamento Indėlininkų aptarnavimo skyrių.
Lietuviškų pinigų dailininkai: meluok, bet neišduok
Šiemet rudenį sukaks 20 metų, kai atkūrusi nepriklausomybę Lietuva galutinai pasitraukė iš sovietinio „rublio zonos“.
Tačiau nei vadinamieji talonai, žmonių vadinti ir „žvėriukais“ dėl juose atvaizduotų gyvūnų, ir „vagnorkėmis“, kadangi jų atsiradimas siejamas su premjeru Gediminu Vagnoriumi, nei litai neatsirado per dieną.
Lietuvos tarptautinės atsargos didėjo 1,7 proc.
2012 m. birželio pabaigoje oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 18,9 mlrd. litų (5,5 mlrd. eurų). Birželio mėn. jos padidėjo 308,5 mln. litų, arba 1,7 procento.
Atsargų padidėjimui įtakos turėjo 256,8 mln. litų išaugę kitų pinigų finansinių institucijų indėliai Lietuvos banke, 206 mln. litų didesni grynieji pinigai apyvartoje ir 51 mln. litų padidėję Lietuvos banko išorės įsipareigojimai.
Oficialiųjų tarptautinių atsargų lėtesnį augimą nulėmė 151,5 mln.
Dideli maži bankų mokesčiai
SEB nuo liepos 1 d. pradėjo taikyti litą per mėnesį sieksiantį sąskaitos tvarkymo mokestį, kurį jau taiko dauguma mūsų šalyje veikiančių bankų. Aktyviai banko paslaugomis besinaudojantys gyventojai įvairių smulkių skirtingų mokesčių per metus sumoka bent dešimt.
Bankų įkainiai – daugelio šalių centrinius bankus dominantis klausimas. Lietuvos bankas (LB) taip pat jau yra pradėjęs tyrimą dėl bankų įkainių pagrįstumo.
Lietuvoje daugiausiai investuoja švedai, lietuviai savo investicijas kreipia į Nyderlandus
2012 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje ir sukauptosios Lietuvos investicijos užsienyje buvo didesnės tiek lyginant su 2011 m. pabaiga, tiek ir su 2011 m. kovo 31 d., skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas.
Išankstiniais duomenimis, 2012 m. pirmąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 1,2 mlrd. litų (4,6 proc.
Dailei skirtos naujos sidabrinės monetos – būriui Vilniaus dailės akademijos absolventų
Antradienį Lietuvos bankas į apyvartą išleis 10 litų kolekcinę sidabrinę monetą, skirtą dailei (iš serijos „Lietuvos kultūra“). Tą pačią dieną naujoji moneta bus pristatyta visuomenei Vilniaus dailės akademijoje, kur vyks magistro studijų diplomų įteikimo ceremonija.
Naujosios monetos bus padovanotos penkiolikai geriausių akademijos pasiūlytų absolventų. Juos pasveikins ir įteiks monetas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Kodėl bankų indėlių palūkanos skiriasi net keliais kartais?
4 procentai metinių palūkanų už terminuotą indėlį. Tokias palūkanas už indėlį, padėtą dviems metams, moka bankas „Finasta“. Šiuo metu, tai didžiausia kaina, siūloma Lietuvos komercinių bankų. Konkurentai siūlo 0,7–3 proc. mažesnes palūkanas. Kodėl skirtumas toks didelis? Ar tai nesignalizuoja blogų ženklų, mat „Snoras“ prieš bankrotą ir siūlė žymiai geresnes sąlygas nei kiti bankai.
Tarp Lietuvos finansų sistemos rizikų – programišiai ir „Facebook“ žlugimas
Lietuvos finansų institucijos teigia, kad šalies finansų sistema yra stabili, beveik visų rizikos šaltinių grėsmė mažėja, o finansų sistemos dalyviai teigia, kad prisiimamą riziką vertina konservatyviau, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa.
Susirūpinimą finansų institucijoms kelia Europos valstybių skolų tvarumo problemos, energetinių išteklių kainų šokas, galimas politinės aplinkos Lietuvoje pasikeitimas.
Teismas: su „Snoro“ savininku bičiuliavęsis K. Ramonas iš Lietuvos banko atleistas teisėtai
Vilniaus 3-iosios apylinkės teismas atmetė Kazimiero Ramono ieškinį dėl jo atleidimo iš darbo kaip nepagrįstą.
Buvęs bankininkas siekė, kad atleidimas iš darbo būtų pripažintas neteisėtu, prašė teismo priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą.
Teismas nutarė, jog už tai, kad buvęs Lietuvos banko departamento direktorius Kazimieras Ramonas „šoko“ buvusio banko „Snoras“ akcininko Raimondo Baranausko sūnaus Edgaro vestuvėse, jis buvo iš pareigų atleistas pagrįstai.
V. Vasiliauskas: Lietuvos bankų sistema pajėgi atlaikyti didelius sukrėtimus
Šalies finansų sistema yra stabili, atspari sukrėtimams ir pajėgi veikti labai nepalankiomis aplinkybėmis, skelbia trečiadienį spaudos konferencijoje pristatyta Lietuvos banko Finansinio stabilumo apžvalga.
Joje nurodoma, kad didžiausios rizikos šalies finansų sistemai sietinos su užsitęsusia euro zonos valstybių skolų krize, pasaulio prekybos apimties reikšmingu susitraukimu ir galimu energetinių išteklių kainų šuoliu.
Lietuvoje dirbs TVF misija
Šių metų birželio 11 – 15 dienomis Lietuvoje dirbs kas pusę metų atvykstanti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamento misija, vadovaujama šio departamento atstovės Julie Kozack.
TVF ekspertai išanalizuos bendrą Lietuvos makroekonominę būklę, įvertins ūkio raidos tendencijas, padėtį finansų sektoriuje, biudžeto bei socialinės politikos priemonių įgyvendinimą.
„Snoras“ – bankas be pinigų, klientų ir su milžiniška skola
Seimo valdantieji jau antrą kartą per šią kadenciją sužlugdė parlamentinės komisijos darbą. Šį kartą jų demaršas buvo nukreiptas prieš tyrimo išvadas „Snoro“ banko nacionalizavimo istorijai ištirti. Kol kas neaišku, kiek iki šių metų galo bankrutuojančiame banke liks turto, kai vien užsienio konsultantams ir bankroto administratoriui jau atseikėta per 100 mln. Lt.
Karas dėl „Snoro“ tęsiasi: konservatoriai apskundė laikinosios komisijos išvadas
Praėjusią savaitę laikinoji komisija, tyrusi banko „Snoras“ bankroto aplinkybes ir Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumą, baigė savo darbą ne visai taip, kaip buvo tikėtasi. Komisijos parengtoms išvadoms pritarė tik pusė komisijos narių. Kita pusė pasišalino iš baigiamojo posėdžio, tuo pačiu užkirsdama kelią išvadų patvirtinimui ir teikimui Seimui.
Bus kuriamas valstybinis pensijų fondas?
Seime įregistruotos įstatymo pataisos steigti antros pakopos pensijų fondų valstybinę įmonę. Esą jie būtų patikimesni ir patrauklesni norintiems draustis senatvei. Privačių pensijų fondų atstovai sako, kad nėra jokio skirtumo, kas administruoja pensijų fondus, nes jie veiktų toje pačioje rinkoje.
Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas teigia, kad valstybei priklausanti pensijų kaupimo įmonė, konkuruodama su privačiais fondais, į šią rinką galėtų įnešti naujų žaidimo taisyklių.
„Snoro“ komisijos išvados be TS-LKD narių palaikymo: VSD vadovas melavo per apklausą
Seimo laikinoji komisija, tirianti banko „Snoras“ bankroto aplinkybes, šiandien skandalingai baigė darbą ir pateikė savo išvadas, kurioms pasipriešino valdantieji. Jiems palikus „Snoro“ komisijos posėdį, išvados liko nepatvirtintos daugumos.
Valdančiųjų atstovas Stasys Šedbaras patikino, kad iš esmės nebuvo sutarta dėl vieno valstybinės reikšmės punkto, kuris būtų sukūręs prielaidas kiekvienam mokesčių mokėtojui reikšti ieškinius valstybei.
V. Vasiliauskas: „Snoro“ nacionalizavimas buvo skubus, bet ne skubotas
Laikinosios Seimo komisijos, tiriančios „Snoro“ žlugimą, pirmininkas V. Mazuronis Lietuvos banko veiksmus, nacionalizuojant „Snorą“ ir skelbiant jam bankrotą, pavadino skubotais ir nepakankamai motyvuotais. Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko tvirtinimu, sprendimas buvo skubus, bet neskubotas. Su juo „Savaitėje“ kalbėjosi Nemira Pumprickaitė.
Bankai tikisi skolinti daugiau, įmonės žada verstis be paskolų
Nors bankai žada švelninti kai kurias paskolų sąlygas verslui, didžioji įmonių dalis verslo plėtrą ir toliau ketina vykdyti be bankų paskolų. Tokias tendencijas atskleidė nefinansinių įmonių ir komercinių bankų apklausos.
Beveik kas penktas – 18 proc. – iš Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių vadovaujamas pareigas einančių komercinių bankų darbuotojų nurodė, kad artimiausią pusmetį skolinimo sąlygos verslui bus švelninamos. Griežtinti skolinimo sąlygas yra numatę 9 proc. respondentų.
Bankų pelnas ir turtas mažėjo, indėliai augo
Lietuvoje veikiančių bankų pelnas šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 43,2 proc. – iki 144,6 mln. Lt. Pelno pokyčiui didžiausią įtaką darė atidėjiniai blogoms paskoloms.
„Pernykštį bankų pelno šuolį lėmė dėl geresnės nei manyta skolininkų būklės sumažinti atidėjiniai blogoms paskoloms.
Draudikai brangina paslaugas
Draudimo rinka pagal įmokas praėjusiais metais ūgtelėjo sparčiau, tačiau ne gyvybės draudimo įmonių finansiniai rezultatai nedžiugina. Draudimo įmonių vadovai, girdėdami akcininkų nepasitenkinimą, įžvelgia draudimo paslaugų įkainių kilimo perspektyvą, rašo „Verslo žinios“.
Tačiau rinką prižiūrintys specialistai akcentuoja, kad draudikai dar turi galimybių susimažinti sąnaudas, o įkainių didinti neleis konkurencija.
„Snoras“: anot V. Vasiliausko, laimėtojai tik tie, kurių Lietuvoje jau nėra
„Buvo teiraujamasi apie tuos dalykus, kurie buvo viešai išsakyti, patikslinimų. Apie administratoriaus skyrimą, apie administratoriaus atlyginimą, apie patį sprendimą dėl banko „Snoras“, – žurnalistams sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas trečiadienį po Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo posėdžio.
