lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Rugsėjį Lietuvos banko išorės turtas padidėjo 188,2 mln. litų
2013 m. rugsėjo mėn. Lietuvos banko išorės turtas padidėjo 188,2 mln., o išorės įsipareigojimai sumažėjo 74,3 mln. litų. Mėnesio pabaigoje šie rodikliai sudarė atitinkamai 20,4 mlrd. ir 118,2 mln. litų. Rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 363,5 mln. ir rugsėjo pabaigoje sudarė 6,7 mlrd. litų. Centrinės valdžios indėliai ir kitų pinigų finansinių institucijų (PFI) indėliai padidėjo atitinkamai 192,4 mln. ir 173,4 mln. litų.
LB pristatys pristatys euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą
LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ketvirtadienį Lietuvos bankas spaudos konferencijoje pristatys euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą. Centrinis bankas ėmėsi iniciatyvos objektyviai įvertinti, kokią naudą šalies ekonomikai gali turėti euro įvedimas ir kokio dydžio galėtų būti su euro įvedimu susijusios sąnaudos.
Ūkio banko lizingas nubaustas už reklamą
Už Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus pažeidžiančią reklamą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba skyrė vartojimo kredito davėjui UAB Ūkio banko lizingui 7,5 tūkst. litų baudą. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba šių metų liepą–rugpjūtį atliko tyrimą ir nustatė tris UAB Ūkio banko lizingo vartojimo kredito reklamos atvejus, pažeidžiančius minėto įstatymo reikalavimus.
V. Vasiliauskas smogs greitųjų kreditų palūkanoms ir reklamai
Lietuvos bankas tikisi, kad jam pavyks suvaldyti greitųjų kreditų rinką, ribojant maksimalias paskolų kainas bei jų prieinamumą, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Lietuvos bankas ketina pasitvirtinti trejų metų veikos strategiją, ir vienas iš strateginių tikslų yra greitųjų kreditų bumo suvaldymas”, - interviu BNS ketvirtadienį sakė V.Vasiliauskas. Centrinio banko vadovas teigė, jog problemą ketina spręsti, peržiūrint kreditų kainos lubas bei jų prieinamumą.
Lietuvos įmonėms gauti finansavimą vis sudėtingiau
Lietuvos bankas paskelbė pirmojo pusmečio ataskaitą, kurioje apžvelgė ir bankų paskolų portfelio tendencijas. Pastarasis per pirmus du ketvirčius ūgtelėjo 2%, o bankų apklausos rezultatai ataskaitoje rodo, jog bankai tikisi paskolų portfelio augimo ir toliau. Nepaisant to, jog bankai švelnina skolinimo sąlygas, o verslo paskolų portfelio augimo prognozė yra teigiama, dideliai daliai įmonių bankinis finansavimas ir kredito unijų paskolos nėra prieinamos.
Pavasarį buvo skaičiuojamas šalies einamosios sąskaitos perviršis
Antrąjį ketvirtį 1,5 mlrd. litų dydžio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos perviršio susidarymą lėmė gerokai padidėję paslaugų ir einamųjų pervedimų balansų perviršiai. Šiuo laikotarpiu nedaug didėjo užsienio prekybos ir pajamų balansų deficitai. 2013 m. pirmąjį pusmetį irgi užfiksuotas einamosios sąskaitos balanso perviršis, jis sudarė 784,8 mln. litų (2012 m. pirmąjį pusmetį buvo susidaręs 546,9 mln.
Lietuvos banko IT įranga – „Technologijų ir inovacijų centro“ duomenų centre
Bendrovės „Technologijų ir inovacijų centras“ duomenų centre, specialiai pritaikytose patalpose, bus saugoma šalies centrinio banko IT įranga. „Technologijų ir inovacijų centrui“ laimėjus konkursą, sutartis su Lietuvos banku pasirašyta 10-ies metų laikotarpiui, sakoma bendrovės pranešime. „Finansų sektoriaus organizacijos kelia ypač aukštus reikalavimus IT įrangos ir duomenų saugumui, todėl džiaugiamės šiuos standartus atitikę.
Lietuvos banke – simbolinis Lietuvai auksą grąžinusio buvusio Prancūzijos centrinio banko vadovo vizitas
Lietuvos banke viešėjo buvęs Prancūzijos centrinio banko vadovas Žakas de Larozjeras (Jacques de Larosière), Prancūzijos centriniam bankui vadovavęs tuo metu, kai jis 1992 m. Lietuvai grąžino prieškariu šioje šalyje saugotą jos auksą.
„Mūsų šalyje didžiai vertinamas Prancūzijos banko atsakingumas ir sugebėjimas sudėtinguose istorijos verpetuose išsaugoti jam patikėtą Lietuvos auksą, kurį grąžinote mūsų valstybei atkūrus Nepriklausomybę.
Sukčiai apsimetinėja Lietuvos banku
Lietuvos bankas perspėja kredito kortelių turėtojus neužkibti ant sukčių meškerės – jie internetu mėgina apgaule išgauti asmeninius gyventojų duomenis ir pasisavinti lėšas iš jų sąskaitų. „Lietuvos bankas neaptarnauja mokėjimo kortelių turėtojų ir nerenka jų duomenų. Bet kokie mėginimai tokią informaciją išgauti interneto svetainėse, turinčiose Lietuvos banko svetainės dizaino elementų, yra apgaulė.
Internetiniai sukčiai suklastojo Lietuvos banko svetainę
Lietuvos bankas (LB) perspėjo kredito kortelių turėtojus neužkibti ant sukčių meškerės – jie internetu mėgina apgaule išgauti asmeninius gyventojų duomenis ir pasisavinti lėšas iš jų sąskaitų. „Lietuvos bankas neaptarnauja mokėjimo kortelių turėtojų ir nerenka jų duomenų. Bet kokie mėginimai tokią informaciją išgauti interneto svetainėse, turinčiose Lietuvos banko svetainės dizaino elementų, yra apgaulė.
REKLAMA
REKLAMA
Rugpjūtį mažėjo Lietuvos tarptautinės atsargos
Rugpjūčio pabaigoje oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 20,3 mlrd. litų (5,9 mlrd. eurų). Rugpjūčio mėn. jos sumažėjo 327,1 mln. litų, arba 1,6 proc., praneša Lietuvos bankas. Oficialiųjų tarptautinių atsargų mažėjimui rugpjūtį įtakos turėjo 611,3 mln. litų sumažėję centrinės valdžios indėliai Lietuvos banke. Oficialiųjų tarptautinių atsargų sumažėjimo dalį kompensavo 157 mln. litų išaugę Lietuvos banko išorės įsipareigojimai, 69,2 mln.
Finansinių institucijų turtas padidėjo 963,3 mln.
Per 2013 m. liepos mėn. pinigų finansinių institucijų (PFI) grynasis išorės turtas padidėjo 963,3 mln. ir buvo lygus 9,8 mlrd. litų. Pinigai P3 per mėnesį padidėjo 300,3 mln. litų, o jų metinis augimo tempas mėnesio pabaigoje buvo lygus 4,5 procento. Pinigų P3 padidėjimui didžiausią įtaką turėjo padidėję vienadieniai indėliai (326,8 mln. Lt) ir grynieji pinigai apyvartoje (41,2 mln.
Vidutinė smulkaus kredito suma II ketvirtį sumažėjo iki 379 litų
Lietuvos banko II ketvirčio duomenimis, mažųjų vartojimo kreditų (iki 1000 litų) rinka sumažėjo apie 11,5 proc. iki 79,4 mln. litų. Sudarytų sutarčių skaičius sumenko 8,7 proc. iki 210 tūkstančių. Vidutinė smulkiojo vartojimo kredito suma paskutinio ketvirčio duomenimis buvo 379 litai – 2,5 proc.
Palankios kainos lemė mažesnę infliaciją Lietuvoje
Mažesnė, nei tikėtasi, pastarųjų mėnesių infliacija, taip pat ribotas vienetinių darbo sąnaudų augimas ir palankios pasaulinių žaliavų kainų tendencijos skatina reikšmingai mažinti infliacijos prognozę. Bendra šalies ūkio plėtra iš esmės atitinka ankstesnius vertinimus, todėl realiojo BVP augimo perspektyva tebėra nepakeista.
LB: apynasris kredito unijoms duoda vaisių
Šiemet įsigalioję sugriežtinti kredito unijų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kai kurioms kredito unijoms taikomos poveikio priemonės sumažino neatsakingą kredito unijų kreditavimą ir padėjo užtikrinti tvaresnę viso sektoriaus plėtrą. Vis dėlto kai kuriose kredito unijose rizika valdoma nepakankamai konservatyviai. 2013 m. antrąjį ketvirtį kredito unijų turtas beveik nepasikeitė ir liepos 1 d. siekė 2 mlrd. Lt.
Gausėja klientų ginčų su bankais
Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėjantis Lietuvos bankas šių metų pirmąjį pusmetį gavo 343 vartotojo prašymus išspręsti ginčą su finansinių paslaugų teikėju – tai maždaug dešimtadaliu daugiau nei pernai per tokį laikotarpį (306). Sparčiausiai daugėjo ginčų dėl bankų paslaugų: jų kiekis šiemet per pusmetį pasiekė 128 (pernai buvo 101). Vien šių metų antrąjį ketvirtį vartotojų ginčų su bankais skaičius pasiekė 78, ankstesniais ketvirčiais – apie 50. „Ginčų su bankais skaičius veja...
LB neleido įsteigti 4 kredito unijų
Lietuvos banko valdyba atsisakė išduoti leidimus steigti keturias kredito įstaigas: Uosto kredito uniją, Vilniaus krašto kredito uniją, Panevėžio krašto kredito uniją, Sūduvos krašto kredito uniją.
Išnagrinėjus pateiktus dokumentus, padarytos išvados, kad steigiamos kredito unijos neužtikrins saugios ir patikimos veiklos, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta informacija apie steigiamų kredito unijų vadovus.
Brangsta grynųjų pinigų operacijos, pinga elektroninės perlaidos
„Swedbank“ pabranginus kai kuriuos mokėjimus, kuriems atlikti įmokami grynieji pinigai, ir kredito pervedimus atliekamus banko skyriuje, rinkoje didėjo pastarųjų paslaugų kainų atotrūkis nuo elektroniniu būdu inicijuojamų mokėjimų, teigiama Lietuvos banko Mokėjimo paslaugų įkainių apžvalgoje.
LB ragina pasitikrinti savo kredito istoriją
Nuo šiol Lietuvos gyventojai gali daug paprasčiau pasitikrinti informaciją apie savo finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir sužinoti savo kredito istoriją – tereikia per elektroninės bankininkystės sistemą prisijungti prie Lietuvos banko valdomos Paskolų rizikos duomenų bazės.
Teismas: LB buvusį Kredito įstaigų priežiūros departamento vadovą K. Ramoną atleido pagrįstai
Galutine ir neskundžiama nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad Lietuvos bankas pagrįstai skyrė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo buvusiam Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriui Kazimierui Ramonui.
Lietuvos bankas neleido parduoti „Finastos“
Lietuvos banko valdyba nepatenkino kartu veikiančių „EurEst Capital“ OU ir kitų juridinių bei fizinių asmenų prašymo įsigyti 100 % AB banko „Finasta“ akcijų.
Pranešimą apie ketinimą „EurEst“ Capital“ OU ir kartu veikiantys juridiniai bei fiziniai asmenys Lietuvos banko priežiūros tarnybai pateikė 2013 m. balandžio 29 d. Lietuvos bankas potencialius investuotojus ir siūlomus banko vadovus vertino pagal įstatyme numatytus finansinio patikimumo, nepriekaištingos reputacijos ir kitus kriterijus.
Birželį didėjo Lietuvos kapitalas ir atsargos
Birželį Lietuvos banko išorės turtas sumažėjo 178,0 mln., o išorės įsipareigojimai padidėjo 70,4 mln. litų. Mėnesio pabaigoje šie rodikliai sudarė atitinkamai 19,3 mlrd. ir 130,5 mln. litų. Rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį sumažėjo 547,0 mln. ir birželio pabaigoje sudarė 5,5 mlrd. litų. Kitų pinigų finansinių institucijų (PFI) indėliai sumažėjo 1,6 mlrd., o centrinės valdžios indėliai padidėjo 1,1 mlrd. litų. Birželio pabaigoje šie indėliai buvo lygūs atitinkamai 2,6 mlrd.
LCKU: Lietuvos bankas diskriminuoja kredito unijas
Nuolat griežtinami reikalavimai kredito unijų veiklai kelia abejonių, ar Lietuvos bankas nesiekia įteisinti nevienodų konkurencinių sąlygų finansų rinkos dalyviams. Tokį klausimą kelia Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), kurios sistemai priklauso 63 iš 74 Lietuvoje veikiančių kredito unijų. LCKU svarsto galimybę kreiptis į Europos kooperatinių bankų asociaciją dėl kredito unijų diskriminavimo Lietuvoje kitų finansų rinkos dalyvių atžvilgiu.
Dauguma kredito unijų vadovais siūlytų asmenų neįveikė LB egzaminų
Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas surengė 5 specialius egzaminus, kuriuos laikė 13 kandidatų į kredito unijų vadovus ir 7 jau esantys kredito unijų vadovai, kurių kvalifikacija ir patirtis kėlė abejonių. Egzamino neišlaikė 10 kandidatų ir 4 esami vadovai, dar 3 vadovai į egzaminus neatvyko. „Siekdami, kad kredito unijoms, kurioms indėlininkai patiki savo pinigus, vadovautų šią sritį puikiai išmanantys asmenys, pakėlėme jų kvalifikacijos ir patirties kartelę.
V. Vasiliauskas: Mūsų pirmininkavimo portfelyje – 27 ES bankų priežiūros iniciatyvos
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas liepos 3 d. Varšuvoje pristatys ES ekonomikos ir finansų srities prioritetus Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai. Su Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkės akcentais bus supažindinti Lenkijos valdžios institucijų vadovai, verslo ir akademinės visuomenės atstovai, taip pat Varšuvoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai ir žiniasklaida.
Lietuvos bankas imasi priemonių: greitieji kreditai nebus tokie greiti
Lietuviai skolinasi vis daugiau, o vadinamųjų greitųjų vartojimo kreditų portfelis pastaraisiais metais pučiasi itin sparčiai. Taip pat sparčiai daugėja greitųjų paskolų firmų klientų. Lietuvos banko (LB) surinkti duomenys atskleidžia, kad nuo 2011 metų vartojimo kredito gavėjų, kurie daugiausia teikė mažuosius – iki 1 tūkst. litų – kreditus, bendras paskolų portfelis išaugo nuo kiek daugiau negu 83 mln. litų iki beveik 207 mln. litų, arba 2,5 karto.
Lito istorija – antroji pradžia
Pernai rudenį sukako 20 metų, kai atkūrusi nepriklausomybę Lietuva galutinai pasitraukė iš sovietinio rublio zonos, o birželio 25-ąją sukanka 20 metų, kai mūsų rankose sušiugždėjo pirmieji litai. Tiesa, sakyti „pirmieji“ – ne visai tikslu, nes pirmą kartą nepriklausoma Lietuva tarpukariu taip pat turėjo savo pinigus – litus. Tada naujieji pinigai apyvartoje pasirodė 1922 spalio 2 dieną ir pakeitė iki tol apyvartoje buvusius rublius bei pirmojo pasaulinio karo metais cirkuliavusias markes.
LB „Linas“ akcininkams skyrė dideles baudas už įstatymo pažeidimus
Lietuvos banko valdyba už Vertybinių popierių įstatymo pažeidimus kartu veikiantiems AB „Linas“ akcininkams UAB „Rentija“ ir Ramūnui Lenčiauskui skyrė baudas: UAB „Rentija“ – 250 000 Lt, R. Lenčiauskui – 300 000 Lt. Lietuvos banko valdyba įpareigojo UAB „Rentija“ ir R. Lenčiauską Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka nedelsiant pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias AB „Linas“ balsavimo teisę suteikiančias akcijas.
Parengtas euro įvedimo planas
Lietuvai ruošiantis 2015 metais įvesti eurą, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas parengė Nacionalinio euro įvedimo plano projektą - planas bus pagrindinė praktinio pasirengimo euro įvedimui koordinavimo priemonė. Dokumentas numato pagrindinius euro įvedimo Lietuvoje principus, būdą, laikotarpius ir priemones, užtikrinančias vartotojų interesų apsaugą, sklandų lito pakeitimą euru ir visuomenės informavimą bei informacijos sklaidą tarptautiniu ir Europos Sąjungos lygiu.
Lietuvos banko balanso apžvalga
2013 m. balandžio mėn. Lietuvos banko išorės turtas padidėjo 953,2 mln., o rezidentų indėliai Lietuvos banke – 941,7 mln., iš jų kitų pinigų finansinių institucijų (PFI) indėliai – 862,4 mln. litų. Mėnesio pabaigoje šie rodikliai sudarė atitinkamai 20,3 mlrd., 6,5 mlrd. ir 4,7 mlrd. litų. Balandžio mėn. grynieji pinigai apyvartoje sumažėjo 58,0 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 11,4 mlrd. litų. Centrinės valdžios indėliai per mėnesį padidėjo 78,7 mln., kapitalas ir atsargos – 41,2 mln.
LB atšaukė „Laikinosios sostinės kredito“ veiklos licenciją
Kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ nevykdant kapitalo pakankamumo ir kai kurių kitų riziką ribojančių normatyvų, įsipareigojimams gerokai viršijus turto vertę ir jos vadovams pripažinus, kad jie nebeturi galimybių atkurti unijos veiklos stabilumą, Lietuvos banko valdyba pripažino šią kredito uniją nemokia ir visam laikui atšaukė jai išduotą veiklos licenciją.
Apklausa: stiprėjant konkurencijai bankai švelnina skolinimo sąlygas verslui
Lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad komerciniai bankai antrą pusmetį iš eilės švelnino kreditavimo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ateityje žada jas švelninti dar labiau. Kaip pagrindinius argumentus bankai nurodo didėjančią konkurenciją ir gerėjantį rizikos vertinimą.
Komerciniai bankai NT rinkos perspektyvas vertina palankiau
Nors didžioji dalis Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių komercinių bankų nurodė nesitikį nekilnojamojo turto kainų pokyčių, reikšmingai išaugo manančiųjų, kad rinkos sąstingis baigėsi, dalis. „Analizuojamu laikotarpiu nekilnojamojo turto kainų augimo besitikinčių bankų buvo daugiau negu prognozuojančių jų kritimą.
LB nubaudė „Mėmelio taupomąją kasą“
Lietuvos bankas skyrė baudą ir nustatė veiklos apribojimus kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ bei nustatė normatyvų laikymosi terminus Palangos kredito unijai. „Priežiūros tarnyba, atsižvelgdama į kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ (Klaipėda) tikslinio inspektavimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus ir veiklos trūkumus, skyrė kredito unijai baudą, sudarančią 0,1 proc. jos bendrųjų 2012 m. metinių pajamų dydžio“, – teigiama Lietuvos banko pranešime spaudai.
Prezidentė paskyrė Lietuvos banko valdybos narį
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, Lietuvos banko įstatymu ir atsižvelgdama į Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teikimą, Lietuvos banko valdybos nariu paskyrė Marių Jurgilą.
Į Lietuvos banko valdybos narius siūlomas M. Jurgilas
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pateikė Prezidentei Daliai Grybauskaitei centrinio banko valdybos nario kandidatūrą. Naujuoju Lietuvos banko valdybos nariu pasiūlytas ekonomistas Marius Jurgilas. Šiai kandidatūrai pritarė rekomendacijas dėl valdybos narių skyrimo teikianti Patariamoji taryba, sudaryta iš žinomų šalies ekonomistų, finansų bei verslo pasaulio autoritetų.
Apklausa: daugumai įmonių Ūkio banko ir kredito unijų veiklos sustabdymas – mažai reikšmingas
Didžiajai daliai įmonių Ūkio banko ir kredito unijų veiklos sustabdymas turėjo mažą įtaką. Tai paaiškėjo šių metų kovą bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus 500 nefinansinių įmonių vadovų ir finansininkų apklausą. Tai, kad kredito unijų ir Ūkio banko veiklos nutraukimas mažai paveikė jų veiklą, teigia 83,4 % apklausoje dalyvavusių įmonių, 3,4 % respondenčių sako, kad šio veiksnio įtaka joms buvo vidutinė, 3,6 % – didelė.
Naujas indeksas atskleis, kaip vertinama Lietuvos finansinė būklė
Lietuvos bankas pradeda skelbti naują – litais denominuotų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) indeksą, kuris parodys Lietuvos skolinimosi kainos ir rizikos vertinimų pokyčius vidaus rinkoje. VVP indekso skelbimas tampa aktualus valstybei ėmus vis didesnę dalį savo poreikių finansuoti skolinantis būtent vidaus rinkoje. Vien per 2012 m. Vyriausybės skolinimosi apimtis vidaus rinkoje išaugo pusantro karto.
Lietuvos gyventojų finansinis neraštingumas – visų jų bėdų priežastis?
Lietuvos bankas pristatė naują finansinio švietimo iniciatyvą. Pristatytas naujas interneto tinklalapis pinigubite.lt, tikimasi, padės Lietuvos gyventojams tapti atsakingesniems ir ne tokiems patikliems. „Finansinis švietimas yra mūsų prioritetinė sritis. Tik per finansinį švietimą galima spręsti įsiskolinimo problemas.
V. Vasiliauskas: „Finasta“ domisi subjektais iš Rytų
Europos finansų rinkoje netrūksta problemų. Lietuvos finansinių paslaugų rinkoje įvyko Ūkio banko pertvarka, pernai žlugo „Snoro“ bankas, dėl tokios dinamikos atsirado erdvės lizingo rinkoje. Parduodamas investicinis bankas „Finasta“ atveria ne tik naujas galimybes, tačiau kelia ir nemažai klausimų. Lietuvos bankininkystės rinką portalui eversus.lt nušviečia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Kovą sumažėjo oficialiosios tarptautinės atsargos
2013 m. kovo pabaigoje oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 19,5 mlrd. litų (5,6 mlrd. eurų). Kovo mėn. jos sumažėjo 4,2 mlrd. litų, arba 17,6 procento, o per dvylika mėnesių – 1,2 mlrd. litų, arba 5,9 procento. Tokiai kovo mėn. oficialiųjų tarptautinių atsargų kaitai įtakos turėjo 4,1 mlrd. litų sumažėję centrinės valdžios indėliai Lietuvos banke. Atsargos dar sumenko ir dėl 206,9 mln. litų mažesnių Lietuvos banko išorės įsipareigojimų bei 193,4 mln. litų – kitų veiksnių.
Nuo liepos vartojimo kredito davėjai bus įsprausti į etikos rėmus
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos papildytose Finansinių paslaugų reklamos gairėse numatyta, kad vartojimo kredito sutarčių reklamoje pateikiama informacija turėtų būti objektyvi ir leidžianti vartotojui priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus. Vartotojai turėtų būti skatinami įvertinti savo galimybes grąžinti kreditą. Lietuvos bankas netinkama laiko tokią reklamą, kurioje žadama suteikti kreditą neatsižvelgiant į vartotojo finansinę būklę.
LB: privati pensijų sistema Lietuvai atsipirks tik 2036 metais
Nuo balandžio 1 dienos Lietuvos gyventojai, dalyvavę II pakopos pensijų fonduose, turi apsispręsti, ar ir toliau kaupti pensiją šiuose fonduose, ar grįžti į ,,Sodrą“. Lietuvos banko (LB) specialistai, antradienį pristatydami tyrimo ,,II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams“ rezultatus, pabrėžė, kad dalyvavimas II pakopos pensijų sistemoje yra ne panacėja, o dalyvauti joje gyventojams, vyresniems negu 55 metai, ir tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau negu 7 metai, ...
V. Vasiliauskas: skirdami lėšų bendram euro zonos šalių pagalbos fondui apsidraudžiame ir patys
Nepaisant Europos sąjungos narių, įsivedusių eurą, ekonominių sunkumų, Lietuva toliau siekia litus pakeisti eurais. Tiesa, gyventojai, pasisakantys už ir prieš, pasiskirstę po lygiai, o daugiau nei trečdalis neturi tvirtos nuomonės. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Kipro ar kitų šalių sunkumų lyginimą su euru vadina mažų mažiausiai neteisingais.
V. Vasiliauskas: bankų sistema kyla į aukštesnę lygą
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina matantis eurą horizonte 2015-aisiais. Tiesa, tik atlikus namų darbus ir be jokių dirbtinių priemonių. Platus horizontas gydomoje Lietuvos finansų sistemoje atsiveria ir privataus vartojimo kreditų teikėjams.
„Snoro“ bankroto atgarsiai: Lietuvos banko darbuotojas K. Ramonas stojo prieš teismą
Vilniaus miesto apylinkės teismui Kazimiero Ramono gynėjas pranešė turintis kitą posėdį. Dėl šios priežasties posėdis atidėtas net iki balandžio vidurio.
Dėl neišgelbėtų valstybės lėšų ŪB įtarimai Lietuvos bankui
Po Ūkio banko žlugimo įtarimai mesti ir Lietuvos bankui. Paaiškėjo, kad likus valandai iki sprendimo stabdyti banko veiklą į skęstantį Vladimiro Romanovo laivą vis dar buvo pumpuojami valstybės pinigai.
Pernai Lietuvos bankai uždirbo trečdaliu mažiau
Per praėjusius metus šalyje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių valdomas turtas sumažėjo, suteiktų paskolų portfelis ir indėlių suma išaugo, tačiau pelnas sumenko šiek tiek daugiau nei trečdaliu. „Pelno smukimą lėmė du veiksniai.
R. Kuodis: energetiniai projektai paremti erkės sindromu
Lietuvoje vykdant svarbius energetikos projektus politikai vadovaujasi pernelyg dideliu optimizmu, nesiremia matematiniais skaičiavimais, o tai trukdo Lietuvoje suformuoti ekonomiškai pagrįstą energetikos strategiją, mano ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Politikų optimizmą, kalbant apie energetinius projektus, jis įvardina kaip vieną didžiausių problemų ir lygina jį su erkės sindromu – svarbu įsisiurbti, o kaip bus vėliau – žiūrėsime.
Kokių investicijų nepamatuoja kredito unijos
Kredito unijos nerimauja dėl klaidinančių antraščių „Bankrutuojančios kredito unijos“ ir atsiriboja nuo „Snoro“ likimo, bet savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltiniai praneša apie nepamatuotas unijų investicijas. Kredito unijos prarado 17 mln. litų, iš kurių 11 mln. litų investavo į Graikijos vertybinius popierius, o 6 mln. litų laikė likviduojamame banke „Snoras“, teigia savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltiniai.
