lietuvių kalba

Birželio 1-ąją Lietuvos mokyklose laikytas lietuvių kalbos egzaminas. Tai vienintelis privalomas egzaminas visiems, mokyklą baigiantiems abiturientams. Norėdami gauti brandos atestatą, abiturientai privalo išlaikyti du egzaminus. Lietuvių kalbos egzaminą  laikė 48 tūkst.  abiturientų, o pats egzaminas sudarytas iš dviejų dalių ir truko keturias su puse valandos. Egzaminą laikantys abiturientai galėjo rintis rašyti teksto interpretaciąj ar samprotaująmąjį rašinį.

Birželio 1 d. Alytaus rajono abiturientai laikys lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzaminą.  Šis egzaminas yra dviejų tipų: valstybinis ir mokyklinis. Valstybinį  lietuvių kalbos(gimtosios) egzaminą laikys 119 rajono vidurinių ir gimnazijų bei 7 profesinių mokyklų abiturientai. Mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą laikys 52 rajono vidurinių ir gimnazijų bei 115 profesinių mokyklų abiturientų.

Isterija dėl valstybinės kalbos raidyno man priminė žemaičių separatizmo sukeltą erzelį. Akis bado faktas, kad Lietuvos vidury stūkso (stūksojo) vietovardžiai, suręsti nevalstybine kalba.   Nežinau, ar tai gelžbetonis, ar Photoshop'as? Ar išvis dar stūkso? Žemaitiška Vikipedėjė (liousuojė encikluopedejė) gyvuoja. Nors lietuvisai reikalavo ją panaikinti. (Kas tie lietuvisai – žr. čia.) Dar negirdėjau reikalavimo uždrausti žemaitišką ilgąją „Ė“ kaip antilietuvišką.

Seimas raginamas nedelsiant svarstyti ir priimti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą. Tokį įsipareigojimą siūloma parlamentarams prisiimti rezoliucijos projekte „Dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo dėl vardų ir pavardžių rašymo civilinės būklės aktuose“. Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame rezoliucijos projekte siūloma Lietuvos Vyriausybei parengti poįstatyminius aktus, kad būtų nedelsiant realizuoti Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo...

Šių metų nacionalinė Kalbos premija paskirta dviem lietuvių kalbos puoselėtojoms. Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija Kalbos premiją skyrė Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės‒Bitės bibliotekos darbuotojai Albinai Saladūnaitei ‒ už G. Petkevičaitės‒Bitės idėjų sklaidą Aukštaitijoje ir rašytojos dvasinio paveldo plėtojimą, viešų renginių ir kalbos puoselėjimo akcijų rengimą.

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia Lietuvos valstybinių Kazimiero Būgos stipendijų konkursą. Šios stipendijos kasmet teikiamos užsieniečiams, užsienio šalių aukštosiose mokyklose studijuojantiems lietuvių kalbą. Užsienio šalių aukštųjų mokyklų lituanistikos ir baltistikos centrai iki rugpjūčio 31 d. kviečiami atrinkti po vieną kandidatą iš savo studentų ir pateikti jo kandidatūrą Švietimo ir mokslo ministerijai.

Lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose vienodinamas lietuvių kalbos mokymas, o dar po dvejų metų – ir pats egzaminas. Lenkiškos ir rusiškos mokyklos naujovę sutinka priešiškai. Esą negali būti kalbos, kad mokinių jėgos laikant tą patį egzaminą bus vienodos, praneša LTV „Panorama“. Nuo kitų mokslo metų lenkiškų ir rusiškų mokyklų 11–12 klasių mokiniai lietuvių kalbą ir literatūrą privalės mokytis tokiu pat krūviu kaip ir lietuviškų mokyklų mokiniai.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ketvirtadienį Austrijos sostinėje Vienoje dalyvaus dešimtajame ESBO Parlamentinės Asamblėjos žiemos susitikime. ESBO pareigūnai aptars aktualius organizacijos klausimus, A. Ažubalis supažindins asamblėjos dalyvius su jo pirmųjų dviejų mėnesių veikla ir vizitų į ESBO šalis rezultatais.

Ar pažįstate įžūlesnį internautą, išleidusį tris bestseleriais tapusias knygas, kunkuliuojantį idėjomis ir kūrybiniais sumanymais, o kartu ir šiltai, globojančiai bei kartais pašiepiančiai savo knygų skaitytojus lepinantį išsišokėlį? Londone gyvenantis ir jau beveik metus į Lietuvą žadantis grįžti rašytojas bei žurnalistas Andrius Užkalnis vėl šlavė laurus Vilniaus knygų mugėje, viešais pasisakymais siutino „Talibanu“ vadinamus kalbos stagnatorius ir internete brėžė gaires prestižinei žiniaskl...

Vasario 21 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko spaudos konferencija „Atnaujintos viduriniojo ugdymo programos – modernaus švietimo erdvės“, kurios metu ministras Gintaras Steponavičius pristatė atnaujintas viduriniojo ugdymo programas.

Lietuvių kalba ne veltui vadinama viena sudėtingiausių kalbų. Internete patalpintame vaizdo įraše matome, kad ne visiems lengva taisyklingai kalbėti lietuviškai. Ne paslaptis, kad mūsų šalis ilgą laiką buvo okupuota, todėl ir svetimų žodžių perėmėme išties nemažai.

„Penkis šimtus metų lietuvių kalbai niekada nebuvo taip gerai, kaip yra šiandien“, - sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, Lietuvių kalbos katedros docentas, dr. Antanas Smetona. Kalba, nepasinaudojusi Johano Gutenbergo išradimu – spausdinimo mašina – pasmerkta rimtam pavojui išnykti. Raštas suteikia kalbai išlikimą, galimybę ateities kartoms perteikti tautos sukauptą patirtį, papročius, tradicijas ir istoriją.

Sausio 19 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatytas nauja lietuvių kalbos mokymo strategija. Naujoji strategija parengta įvertinus mokinių lietuvių kalbos pasiekimų nacionalinių ir tarptautinių tyrimų rezultatus, atsižvelgus į šių dienų situaciją ir visuomenės poreikius. Strategijos autorių teigimu, itin svarbu stiprinti moksleivių kalbinę savivertę ir tapatybę bei gerinti lituanistinį ugdymą mokykloje.

Po tautinių mažumų ir Lenkijos valstybės protestų Lietuvos valdžia traukiasi. Atsisakoma žadėtų planų jau nuo kitų metų įvesti vienodą lietuvių kalbos egzaminą ir lietuviškų, ir lenkiškų mokyklų abiturientams. Švietimo ir mokslo ministras sako, kad anksčiausia tokios naujovės data – 2013-tieji. Ir apie idėją bent du dalykus kitakalbių mokyklose mokyti lietuviškai valdžia jau kalba miglotai.

Lietuvių kalboje kasmet gimsta begalė naujų žodžių. Kaip ir mūsų humorą rodančių žaismingų terminų, kilusių iš garsių politikų pavardžių, prie kurių neretai prikabinami ir tokie iškalbingi epitetai kaip „sijonuota„ ar „sauskelnėtas“... Bet kuris žodis virs kūnu, o kuris taip ir liks amžinas naujažodis, neaišku. Kaip ir tas vietoj “futbolininko„ neprigijęs „spirdžius“, po daugel metų į viešąją erdvę grįžęs kaip anekdotas.

Minime pirmojo profesionalaus lietuvių kalbininko, garsaus pedagogo, visuomenininko ir tautiškumo idėjų puoselėtojo, vertėjo bei spaudos leidinių bendradarbio, Žemaitės ir kitų autorių kūrinių redaktoriaus Jono Jablonskio 150–ąsias gimimo metines. Sudėtingas jo gyvenimo kelias ir dideli darbai lietuvinant ir norminant gimtąją mūsų kalbą žymi svarbų etapą, liudijantį, kokiomis sąlygomis XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje brendo visos mūsų inteligentijos tautinė savimonė.

Kalbines technologijas plėtojanti įmonė „Tilde IT“ siūlo sukurti žinių tikrinimo įrankį lietuvių kalbos mokytojams, suteikdama galimybę tam panaudoti per kelerius konkurso „Švari kalba – švari galva“ metus sukauptus duomenis. „Iš parengtų užduočių banko atrenkamos užduotys, kurias mokytojai galės pateikti 6–10 klasių mokiniams.

Kaliningrado srityje daugėja norinčių mokytis lietuvių kalbos, ir ne tik mišriose šeimose augančių vaikų. Atsiranda vis daugiau į baltistikos centrą ateinančių vietos turizmo ir bendrų užsienio kapitalo bendrovių darbuotojų, praneša LTV „Panorama“. Immanuelio Kanto universiteto baltistikos centre lietuvių kalbos mokosi beveik 140 filologijos fakulteto studentų, studijuojančių rusų ir lenkų kalbas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Baltarusijoje veikiančių lietuviškų Pelesos ir Rimdžiūnų mokyklų mokiniais bei jų mokytojais. Jau tradiciniu tapusiame kasmečiame Kalėdų susitikime su Baltarusijoje gyvenančių lietuvių vaikais Prezidentė pabrėžė svarbų lietuvių bendruomenių Baltarusijoje vaidmenį puoselėjant lietuvybę, saugojant ir gerbiant savo kalbą, kultūrą ir papročius.

Gruodžio 13 d. sostinėje prie Prezidentūros susirinko apie 500 lenkų ir kitų tautinių mažumų atstovų.  Juos papiktino Švietimo ir mokslo ministerijos užmojis padidinti lietuvių kalba dėstomų dalykų kiekį tautinių mažumų mokyklose. Lenkų tautinės mažumos atstovai į mitingą susirinko nešini plakatais, kuriuose buvo užsimenama apie tai, kad lenkų bendruomenė tokiu būdu patirs priverstinę asimiliaciją.

Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2010-2011 mokslo metais Lietuvos valstybinėmis stipendijomis apdovanotos keturios studentės, studijuojančios lietuvių kalbą Čekijos, Lenkijos ir Suomijos universitetuose.

Lietuvoje jauni žmonės vis aktyviau įsitraukia į lietuviškų rašmenų populiarinimo virtualioje erdvėje vajų. Todėl kalbines technologines plėtojanti bendrovė „Tildė IT“, kasmet organizuojanti moksleivių lietuvių kalbos skatinimo elektroninėje erdvėje konkursą „Švari kalba – švari galva“, ketina šį konkursą plėsti bei pakviesti įsitraukti ir studentus.

Nuo birželio 15 d. LRT laida „Klausimėlis“ pradeda naują erą pasauliniame tinkle. Balandį dešimtmetį atšventusi Juro Jankevičiaus laida sukūrė svetainę, kurios pavadinimas yra lietuviškas – www.klausimėlis.lt „Laikas ne tik kalbėti, bet ir naršyti lietuviškai – pakaks rašinėti visokius aukstaicius, zemaicius, dzukus, suvalkiecius ar klausimelius. Lietuviški rašmenys yra unikalus lietuvių paveldas, ir tyčiotis iš jų – negražu“, – teigia Juras Jankevičius.

Nacionalinis egzaminų centras fiksavo bandymą internete pardavinėti lietuvių kalbos brandos egzamino „užduotis“ ir apie tai informavo policiją. Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė beveik 49,6 tūkst. kandidatų: beveik 700 eksternų, per 600 buvusių mokinių, beveik 3500 suaugusiųjų mokyklų, apie 9500 profesinių ir žemės ūkio mokyklų, 14,8 tūkst. vidurinių mokyklų ir 20,5 tūkst. gimnazijų mokinių, rašo portalas delfi.

Grupė visuomenės ir kultūros veikėjų atviru laišku trečiadienį kreipėsi į Seimą, ragindami apginti konstitucinį lietuvių kalbos statusą ir stiprinti Lietuvos gyventojų pilietinį integralumą. Kreipimesi reiškiamas susirūpinimas dėl balandžio 8 d. Vyriausybės Seimui teikiamo "Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo" projekto, kuriuo siūloma leisti Lietuvos piliečių pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis.

Lietuvių kalbos būklė Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir jos institucijose trečiadienį bus aptariama Europos savaitės diskusijoje "Lietuvių kalbos konstitucinis statusas po Lisabonos sutarties įsigaliojimo". Seimo Europos informacijos biure rengiamoje diskusijoje pakviesti dalyvauti Seimo nariai, Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai, Seimo, Užsienio reikalų ministerijos, kitų valstybės institucijų tarnautojai, visuomenės ir žiniasklaidos atstovai.

Elektroniniai laiškai be lietuviškų rašmenų, kalbos taisykles laužantis jaunimo slengas internete. Tai nedideli pavyzdžiai, iliustruojantys, kaip internetas keičia lietuvių kalbą. Bet kitaip ir būti negali.

Vilniaus universitetas (VU) glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomis užsienio aukštosiomis  mokyklomis. Užsimezgusi draugystė su Pekino užsienio studijų universitetu Kinijoje peraugs į abipusę partnerystę ir šios aukštosios mokyklos studentams atsivers išskirtinė galimybė lietuvių kalbą studijuoti Kinijoje, teigiama universiteto pranešime.

Vytauto Didžiojo universiteto kalbininkų atliekami tyrimai rodo, kad viešojoje erdvėje gana dažnai skambantys nuogąstavimai dėl lietuvių kalbai grėsmės keliančių skolinių iš kitų kalbų neturi pagrindo, teigiama universiteto pranešime.

Šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo nariai Gintaras Songaila ir Rytas Kupčinskas pristatė Seime įregistruotą alternatyvų įstatymo projektą Vyriausybės pateiktam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymui.