lietuvių kalba

Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti.

„2009-ųjų sausio pirmoji savaitė, pirmadienis, - Daiva Žuvaitienė puikiai pamena pirmą apsilankymą Marijampolės sporto klube „Tauras“. – Įžengiau pro duris su drauge, kuri norėjo padailinti savo kūno linijas.

Lietuviškai kalba ar net dainuoja studentai iš viso pasaulio. Klaipėdoje vasaros akademijoje mūsų gimtosios kalbos mokosi ir verslininkai, ir pabėgėliai iš Ukrainos. Išgirdus šį chorą retas įtartų, kad lietuviškas dainas traukia būrys užsieniečių: Klaipėdos universiteto lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijos kursantai susirinko į paskutinę pamoką. Visą mėnesį 40 svečių iš 14-os pasaulio šalių mokėsi lietuviškai kalbėti ir rašyti.

Emigravę lietuviai nesnaudžia, atranda laiko savo antrai religijai – krepšiniui. Todėl nenuostabu, kad varžybas palydėdami su tradicinėmis dainomis, išmoko ir kolegas kitataučius lietuviškų žodžių bei dainų. Vienu iš tokių pavyzdžių pasidalijo ir tv3.lt skaitytojas.

Šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą išlaikė 90,7 proc. kandidatų, aukščiausius 9–10 balų įvertinimus gavo 1,3 procentai mokinių, penktadienį paskelbė Nacionalinis egzaminų centras. Mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šiemet laikė 11,2 tūkst. jaunuolių. Penktadienį taip pat skelbiami lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems mokyklinio brandos egzamino rezultatai. Šį egzaminą laikė 35 mokiniai ir visi jį išlaikė.

Pirmadienį vyko visiems abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Kaip ir visuomet, abiturientai skundžiasi, jog egzaminas buvo per sunkus, o kiti mokiniai iš anksto žinojo užduotis. „Šiandien sugrįžusi namo po lietuvių kalbos ir literatūros VBE bei pasijungus savo „Facebook“ paskyrą likau priblokšta. Vakar vakare visiškai reikšmės, iš pirmos pažiūros, neturintis ir spėlionę primenantis įrašas šiandien užgniaužė kvapą.

Pirmadienį vyko visiems abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Tiesa, kaip ir bet kuri kitas egzaminas, taip ir šis, išprovokavo nepasitenkinimo ir skundų laviną. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą registravosi laikyti 19 419 kandidatų, mokyklinį – 13 173 kandidatai, nurodo Nacionalinis egzaminų centras.  „Jei susimaišiau ir vietoj XIX parašiau XVIII amžių, bus labai blogai?“ - klausė abiturientas.

Pirmadienį vyks visiems abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą registravosi laikyti 19 419 kandidatų, mokyklinį – 13 173 kandidatai, nurodo Nacionalinis egzaminų centras. Tiek valstybiniame, tiek mokykliniame brandos egzamine kandidatai turės atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Brandos egzaminui bus pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio temos.

Didžiausią iššūkį lietuvių kalbai kelia prarandami „sąvokiniai raumenys“, „Žinių radijui“ teigė Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė, penktadienį Seime organizavusi konferenciją „Ar robotai kalbės lietuviškai?“. „Mums vis sunkiau kurti gerą sąvokų sistemą ir įauginti ją į mūsų pasaulėvaizdį.

Nuo šių mokslo metų abiturientai lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą laikys pagal koreguotą programą - temas formuluos patys. Anot Švietimo ir mokslo ministerijos, mokiniai su mokytoju temas susidarys patys iš Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos ugdymo turinio. Iki šiol viešojo kalbėjimo temas įskaitai sudarydavęs Nacionalinis egzaminų centras pateiks tik temų pavyzdžius, kurie bus perduoti mokykloms iki sausio 15 dienos.

Ruošiantis priimti pabėgėlius, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ragina sukurti valstybinės kalbos mokymo tinklą savivaldybėse ir parengti įvairių sričių pedagogus mokyti lietuvių kalbos atvykėlių vaikus. Komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė penktadienį sakė, kad šioje srityje Lietuva galėtų pasimokyti iš Skandinavijos.

 Lietuvių bendruomenės nariai Čekijos sostinėje Prahoje atgaivino tradiciją – spalio 3 dieną duris atvėrė šeštadieninė lietuvių kalbos mokyklėlė „Debesynas“. Mokyklėlę lankys Prahoje ir kitur Čekijoje gyvenantys lietuvių vaikai, kuriuos mokys keturios mokytojos.

 Premjeras Algirdas Butkevičus sako, kad daugiau nuolaidų per lietuvių kalbos egzaminą tautinėms mažumoms nebus suteikiama. Daliai tautinių mažumų mokyklų moksleivių trečiadienį įsitraukus į protesto akciją ir vietoj pamokų pasirinkus mišias, premjeras teigia raginimą neiti į mokyklas vertinantis kaip politikavimą. „Šitokią situaciją vertinu kaip politikavimą ir nesuprantu, dėl kokių priežasčių jie yra raginami neiti į mokyklą.

Į Lietuvą iš Maroko, Šri Lankos, Kinijos ir kitų egzotiškų šalių atvyko septynios dešimtys jaunuolių, pasiryžusių ne tik pažinti lietuvių kultūrą, bet ir... išmokti kalbėti lietuviškai. Vieniems, beje, sekasi visai neprastai – štai kinietė net perkūrė vieną lietuvių liaudies dainą. O kitiems susidoroti su lietuvių gramatika – tikras galvos skausmas. Taip „pasikankinti“ juos skatina ir meilė, ir smalsumas.

 Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo pakeitimus tautinių mažumų mokykloms. Interviu „Verslo žinioms“ švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sakė, kad pagal vieną iš siūlomų modelių daugiau dalykų būtų galima mokytis lietuvių kalba.

 Asmens dokumente įrašyta pavardė su „dviguba V“ gali tapti realybe. Valdančioji koalicija pritarė originaliai pavardžių rašybai pasuose ar tapatybės kortelėse.  Apsispręsti lieka Seimui. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo leisti asmenvardžius rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Vadinasi, pasuose ar tapatybės kortelėse galėtų atsirasti W, X ar Q raidės. Tam priešinasi Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

 Lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 91,5 proc. jame dalyvavusių kandidatų, skelbia Nacionalinis egzaminų centras. Aukščiausius 9–10 balų įvertinimus gavo 1,85 proc. jaunuolių. Laikyti šį egzaminą šiais metais rinkosi 14 tūkst. 977 kandidatai. Egzamine dalyvavo 13 tūkst. 72 kandidatai. Mokykliniame brandos egzamine mokiniai galėjo rašyti arba samprotavimo, arba literatūrinį rašinį.

Pirmadienį vyko privalomasis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kurį šiais metais laikė per 21 tūkst. abiturientų. Paaiškėjo, kad kiekvienais metais daug kritikos sulaukiantis Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas šiemet kelia gerokai mažiau neigiamų emocijų. Kalbinti lenkų mokyklos abiturientai teigė, kad egzaminas nebuvo sunkus ir pasimokius, jį buvo galima išlaikyti. „Manau buvo nelabai sunkus.

Pirmadienį abiturientai laikys lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, kuris yra privalomas norint gauti brandos atestatą. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą registravosi laikyti per 21 tūkst., mokyklinį - beveik 15 tūkst. kandidatų. Tiek valstybiniame, tiek mokykliniame brandos egzamine kandidatai turės atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį.

Startuoja nuo 2012 m. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų kartu su partneriais iš Kauno technologijos universiteto (KTU) kurta lietuvių kalbos sintaksinės-semantinės analizės sistema. Viešai ji bus pasiekiama internete: www.semantika.lt, www.rastija.lt ir per e-valdžios vartus, pranešė VDU atstovai.

 Kultūros ministerija teigia, kad iš Vilniaus rajono savivaldybėje dirbančio Lenkijos piliečio Mariuszo Cezary Cytackio (Mariušo Cezario Cytackio) pagrįstai reikalaujama mokėti lietuvių kalbą. Tai ministerija pareiškė atsakyme Europos Komisijai (EK), kuriai M.C.Cytackis pasiskundė dėl reikalavimo išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą.

Kol viso pasaulio lietuviai socialiniuose tinklapiuose vis dar dalijasi įspūdžiais iš Dainų šventės ir Tautinės giesmės giedojimo, aikčioja nuo vienas už kitą įdomesnių ir netikėtesnių Pasaulio futbolo čempionato rungtynių, svajonių vaikinų penketukas “Makchu Pikchu” į eterį paleidžia naujutėlę dainą lietuvių kalba, kurios pavadinimas pasako viską – “Tiesmukiškai myliu”. Liepos 9-oji vaikinų grupei “Makchu Pikchu” – ypatinga.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė.  Apie lietuvių kalbos egzaminą kalbamės su Nacionalinio egzaminų centro direktore Saule Vingeliene.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Astos Nidos Poderienės teigimu, nereikėtų smerkti abiturientų dėl per menkų rezultatų, nes, pirmiausia, turime kuo pasidžiaugti – valstybinį egzaminą išlaikė dauguma jį pasirinkusių. Pašnekovė sako, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, jog lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra vienintelis privalomas, dviejų lygių egzaminas.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė. Kai kurie mokytojai sako, kad šiuolaikiniai abiturientai – kosmopolitiniai valkatos, nevertinantys lietuvių kalbos.

Birželio 19 d. visuomeninė Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga išplatino kreipimąsi į žiniasklaidos priemones ragindama prisijungti prie pilietinės akcijos „Viešinkime lietuvių valstybinės kalbos išdavikus“. Visuomenininkai išreiškė susirūpinimą, kad valdantieji į Seimo birželio 19 d. darbotvarkę įtraukė į Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės įregistruotą Vardų ir pavardžių įstatymo projektą XIIP-1653, kuriame numatyta Lietuvos piliečių asmenvardžius oficialiuose dokumentuose leisti rašyti ne valsty...

Lietuva gali pasigirti bene sparčiausiu internetu pasaulyje, bet pačioje interneto erdvėje ir kompiuteriuose kol kas dominuoja ne lietuvių kalba. Dar 2011 m. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga universitetuose ir kolegijose atliko apklausą, po kurios paaiškėjo, kad tik apie ketvirtadalyje švietimo įstaigų kompiuterių buvo įdiegta lietuviška operacinė sistema, o lietuvišką raštinės paketą turi apie trečdalis kompiuterių. Pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano dr.

2014 m. birželio 11 d. „MyFerryLink“ su malonumu praneša pristatanti savo oficialiosios interneto svetainės versiją lietuvių kalba. „MyFerryLink“ generalinis direktorius Robinas Wilkinsas sako: „Tikimės, kad šis žingsnis padės mūsų klientams lietuviams geriau suprasti mūsų paslaugas ir įkvėps paskatinti kitus keltis per sąsiaurį mūsų keltais.

Naudotis lietuviškais rašmenimis bendraujant kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu – jau seniai ne kliūtis. Tačiau noro naudoti ir lietuvišką programinę įrangą savo kompiuteryje vis dar trūksta.

Minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kaskart prisimename tautos vertybes, dėl kurių protėviams teko sunkiai kovoti. Taip pat galvojame apie dabartį ir ateitį. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė pabrėžia, kad lietuvių kalba bus gyva tol, kol mums ji rūpi. Didžiausios grėsmės lietuvių kalbai, pasak Daivos Vaišnienės, glūdi ne ten, kur viešojoje erdvėje dabar dažnai nurodoma.

„Ši tematika skamba visur, o jos pateikimas yra ydingas ir žalingas, todėl, kad lietuvių kalbos sistema neturi būti ardoma. Elgtis reikia labai atsargiai ir delikačiai“, - kalbėjo Europos parlamento narys Algirdas Saudargas spaudos konferencijoje, skirtoje lietuvių kalbos išsaugojimui. „Tai yra svarbu skaitmenizacijos amžiuje. Konfliktinės, politizuojamos temos nukreipia dėmesį nuo daug rimtesnių problemų, kurios laukia lietuvių kalbos“, - kalbėjo A. Saudargas.

Lietuvių kalba negali būti politinių sandorių ar sandėrių objektu, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Savo poziciją galiu tik patvirtinti dar kartą - lietuvių kalba negali būti politinių sandorių, sandėrių objektu“, - antradienį žurnalistams sakė prezidentė, paklausta apie Seimui pateiktus du skirtingus įstatymų projektus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo dokumentuose. Pasak D.Grybauskaitės, Seimas antradienį pasielgė teisingai nepradėjęs svarstyti šių projektų.

Bendrovė „Tilde IT“ pranešė pristačiusi atnaujintą programinės įrangos paketo „Tildės Biuras“ versiją – „Tildės Biuras 2014“. Naujausia šios programos versija ne tik taiso gramatikos, rašybos ir stiliaus klaidas, bet ir pateikia pagrindines taisykles, pagrindžiančias, kodėl reikėtų taip rašyti, skelbia bendrovės atstovai.

Be privalomo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, daugiausiai kandidatų šiemet nusprendė tikrintis anglų kalbos, matematikos ir istorijos žinias. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, bendras brandos egzaminus laikyti prašymus pateikusių kandidatų skaičius per metus sumažėjo nuo 39 tūkst. 980 ki 38 tūkst. 562. Šiemet vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,38 (2013 metais – 3,25) egzamino. Lietuvių kalbos egzaminą numato laikyti per 22 tūkst.

Praėjusią savaitę daugiau kaip 12 tūkstančių 6–10 klasių moksleivių iš Lietuvos ir užsienio lietuvių mokyklų kompiuterį bandė prakalbinti lietuviškai – dalyvavo nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“. Ar toks gausus dalyvių susidomėjimas (paskutinius keletą metų iki šiol konkurse dalyvaudavo apie 8-8,5 tūkst.

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) Profesinių kompetencijų tobulinimo institute jau antrus mokslo metus išbandoma nauja pedagogų kvalifikacijos tobulinimo forma – ilgalaikė stažuotė. Šiemet stažuotę savojoje Alma mater pasirinko Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Justina Naujalytė-Žiauberienė. Stažuotės programa įgyvendinama bendradarbiaujant su LEU Lituanistikos fakultetu. Stažuotės vadovė – LEU Lituanistikos fakulteto dėstytoja Vilma Leonavičienė.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Lietuvių kalbos padėtis informacinėje erdvėje po truputį gerėja, bet dar reikia daug nuveikti, kad mūsų kalba išliktų ir netaptų buitine, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė. Anot jos, nunykusios arba buitinės kalbos likimas gali laukti visų kalbų, kurių nebus globalioje informacinėje erdvėje.

Andriaus Mamontovo, save vadinančio dainų autoriumi, atlikėju bei aktoriumi, pristatinėti nereikia. Kokybiškos muzikos mylėtojai jau 30 metų klausosi jo dainų, atlikėją myli, gerbia bei pelnytai laiko vienu iš Lietuvos muzikos autoritetų. Artėjant "AM+FOJE" koncertui Londone, laidoje “Tapatybė.LT” - interviu su A.Mamontovu. Laidos “Tapatybė.

Lietuvos kerlingo federacijai galbūt neteks keisti pavadinimo į lietuvišką Lietuvos akmenslydžio federaciją. Kalbininkai sušvelnino savo požiūrį į žodį kerlingas. Naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime kerlingas įvardijamas kaip vengtina svetimybė. Anksčiau kalbininkai kerlingą klasifikavo kaip netinkamą vartoti svetimybę. Nuo šiol futbolo ar ledo ritulio komandų vartininkai galės leisti kamuolius ar ritulius į savo vartus pro klyną.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpį pažymėjo dar vienas mūsų šalį pristatantis renginys. Vakar europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė kartu su Lietuvių kalbos institutu Europos Parlamente surengė iškilmingą parodos, skirtos lietuvių kalbai, jos istorijai ir raidai, atidarymą. Į renginį sugužėjo virš šimto dalyvių, tarp jų - EP nariai, Europos Komisijos, ambasadų atstovai ir nemažas Briuselio lietuvių bendruomenės būrys.

Agnė Raščiūtė, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt „Labas, kaip sekasi?“ – kas dieną mums girdimi žodžiai. Jų išmokti mėgina ir jaunuoliai iš įvairių šalių. Rugpjūčio mėnesį lietuvių kalbos pagrindų mokęsi studentai teigia, kad spėjo pamilti ne tik kalbą, bet ir pačią šalį, jos kultūrą. Jau dešimtus metus Lietuvos edukologijos universitetas vasarą kviečia užsieniečius mėnesį mokytis lietuvių kalbos, pažinti šalį, jos kultūrą.

Liepos mėnesį Alantoje ir Birštone vyko pirmoji Rusijos Šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikų lietuvių kalbos ir kultūros stovykla. Pirmieji sakiniai, dėliojami prosenelių kalba, reikalauja susikaupimo ir drąsos. Jos, beveik mėnesį Alantos ir Birštono stovykloje praleidusiems jaunuoliams, nestinga. „Čia oras daug šviežesnis nei Sankt Peterburge. Lietuva, man atrodo, yra gražiausia pasaulyje. Čia labai daug gerų draugų suradau“, – pasakojo stovyklautoja Kristina Bankauskaitė.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune prasideda Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai užsienio šalies gyventojams. Į penkioliktus metus Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) organizuojamus užsiėmimus atvyksta beveik 70 svečių iš 24 pasaulio šalių. VDU atstovai sako, kad beveik kiekvienais metais į kursus atvyksta juos jau lankę ir lietuvių kalbos pramokę žmonės. Tačiau gerų kalbos žinių neturintys studentai taip pat neturėtų baimintis.

Pirmadienį Lietuvoje vykusio privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino metu užfiksuotas vienas incidentas. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, Vilniuje vienas moksleivis iš egzamino buvo pašalintas suskambėjus jo mobiliajam telefonui, BNS sakė centre. Šiemet mokyklinis ir valstybinis lietuvių kalbos egzaminai pirmą kartą buvo vienodi visiems abiturientams, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos.

Šiandien šalies abiturientai laikė privalomą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Šiemet pirmą kartą vyko vienodi visiems abiturientams, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinis ir valstybinis brandos egzaminai. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą registravosi laikyti 23 465 kandidatai. Egzaminas bus vykdomas 213-oje Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtų centrų.

Pirmadienį šalyje rengiamas kol kas vienintelis privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Šiemet pirmą kartą vyks vienodi visiems abiturientams, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinis ir valstybinis brandos egzaminai, pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą registravosi laikyti 23 tūkst. 465 kandidatai. Jis bus vykdomas 213 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtų centrų.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt „Mūsų siekis – kuo patraukliau pateikti lietuvių kalbą. Norime, kad tokia griežta disciplina būtų mėgstama, ir siekiame parodyti, kad ir lietuvių kalba, ir šiuolaikinės technologijos gali draugauti ir eiti kartu koja kojon“, – teigia konkursą „Švari kalba – švari galva“ organizuojančios bendrovės „Tilde IT“ vadovė Renata Špukienė.

 Praėjusi savaitė buvo gausi renginių, skirtų lietuvių kalbai ir žodžiui. Šurmuliavo jau keturioliktoji knygų mugė, parašytas jau šeštasis nacionalinis diktantas. Kilo mintis, pakalbėti, ar ekonomistai moka lietuviškai ir ar lietuvių kalba leidžia jiems susikalbėti. O jei tiksliau - apie kai kurių ekonomikos terminų vartojimą. Štai terminas – mokestis. Ekonomistai mokesčiu vadina įstatymais įtvirtintus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybių biudžetus ir fondus.

Šią savaitę gali paaiškėti kai kurie sprendimai dėl lietuvių kalbos egzamino palengvinimo tautinių mažumų mokyklų mokiniams, sako Prezidentės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė. Tačiau ji pabrėžia, kad visose mokyklose - ar jos yra tautinių mažumų, ar ne - turėtų būti geriau mokoma lietuvių kalbos.