lietuvių kalba

Šiauliuose gyvenantis šveicaras kalbininkas, vertėjas Marcus Roduneris iš lietuvių kalbos į sąvartyną neišmestų nė vieno žodžio. Vertėjo darbe prireikia ne tik norminės kalbos, bet ir tarmybių, žargono, keiksmažodžių. Šv. Jeronimo premija įvertintas vertėjas laukia, kada Lietuvoje šnekamoji tradicija bus įtraukiama ir į romaną. Šveicarijoje tarmė gyva ir šnekamojoje poezijoje, ir romane.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš šimtą metų – 1913-aisias, Vilniuje įsteigta Lietuvos švietimo draugija „Rytas“. Minint jos veiklos jubiliejų Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta fotografijų paroda. Draugijos „Rytas“, kuri įsteigta prieš 100 metų, sausio 31 dieną. Jos tikslai – šviesti vaikus ir suaugusius, rengti mokytojus, steigti ir išlaikyti lietuviškas mokyklas.

Gailutė Jankauskienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Ar lietuvių kalba Lietuvoje iš tikrųjų tokia prestižinė, kaip kad norėtume? – klausia kalbininkė profesorė Danguolė Mikulėnienė. – Jeigu taip būtų, užrašų kitomis kalbomis būtų mažiau“. Anot kalbininkės, jei nevertiname savo kalbos ir nelaikome jos prestižine, ką ir kalbėti apie tarmes. Pasak profesorės, pavojaus tarmėms išnykti esama.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) parengė ir patvirtino 2013 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vertinimo normas, praneša Švitimo ir mokslo ministerija.  Pirmą kartą egzamino vertinimo normos patvirtintos ir paskelbtos iš anksto, iki šiol jos būdavo teikiamos egzamino vertintojams po egzamino. Nuo norminio brandos egzaminų vertinimo pereinama prie kriterinio.

Viešojoje erdvėje vis pasirodanti informacija apie pasaulio kalbų nykimą kaskart paaštrina ir Lietuvoje girdimas diskusijas apie lietuvių kalbos ateitį. Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona teigia, kad pasisakymai apie kokias nors lietuvių kalbos apokalipses, pasaulio pabaigas yra absoliučiai juokingi. Lietuvių kalba neišnyks, tačiau kis. Doc. dr. A. Smetona atsako į klausimą, kokių pokyčių galime tikėtis.

Lietuvių kalba pagal visus kalbos technologijų vertinimų parametrus Europoje atsiduria paskutinėje vietoje, todėl jai būtinas proveržis skaitmeniniame amžiuje, teigia kalbininkai. „Man nemalonu vis kartoti, bet šnekos atpažinimo ir sintezavimo srityje esame paskutiniai, mašininio vertimo - esame paskutiniai, teksto analizės - esame paskutiniai.

Neslopstant emigracijai augantis  poreikis vaikams mokytis nuotoliniu būdu skatina ir Panevėžį pagalvoti apie bent vieną galinčią to imtis mokyklą. Paprastai vienam iš tėvų išvykus uždarbiauti į užsienį, po kurio laiko emigruoja ir visa šeima. Tačiau nekuriant planų ilgam įsikurti užsienyje, ne vienas nori, kad jų vaikai vis dėlto mokytųsi lietuviškose mokyklose. Tai nuotoliniu būdu padaryti šiuo metu galima keliuose šalies miestuose.

Lietuva yra bene vienintelė šalis, kur viešosios kalbos vartosena yra taip stipriai instituciškai kontroliuojama, teigia lingvistas Giedrius Tamaševičius. Kažkas panašaus, anot mokslininko, dar yra Rusijoje.

Gruzijos technikos universitete iškilmingai atidarytas Lituanistikos centras. Sveikindamas Tbilisio akademinę bendruomenę, Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Jonas Paslauskas pabrėžė ne tik kultūrinę ir istorinę, bet ir praktinę lietuvių kalbos mokymosi reikšmę. „Gruzijai įstojus į Europos Sąjungą, jauni specialistai, kalbantys oficialiomis ES kalbomis, turės daugiau karjeros galimybių. Tegul viena iš šių kalbų būna seniausia gyvoji indoeuropietiška kalba – lietuvių“, – sakė ambasadorius.

Jerzy Giedroyco forumas, Druskininkuose subūręs Lietuvos ir Lenkijos mokslininkus, diplomatus, žurnalistus, visuomenininkus, buvo gera proga prisiminti savo nesenus įspūdžius ir iš jų kylančias įžvalgas. Nuo gonkų žvelgė Pilsudskis Rugsėjo pabaigoje Pikeliškėse vykstanti derliaus šventė – spalvinga, linksma lenkų tapatybės demonstracija.

Tolimojoje Rusijos šiaurėje, už poliarinio rato esančiame Murmanske, lietuvių bendrija mini įkūrimo 20-metį Gyvendami tarp dvidešimt dviejų tautinių mažumų bendruomenių, tautiečiai stengiasi ne tik išsaugoti savo tapatumą, bet ir garsinti Lietuvos vardą, kuo plačiau pristatydami šalies kultūrą, išsaugotas tradicijas bei papročius. Šventė prasidėjo mišiomis prieš keliolika metų monsinjoro Kazimiero Vasiliausko pastangomis pastatytoje katalikų bažnyčioje.

Nuo 2013 m. visi Lietuvos abiturientai, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Švietimo ir  mokslo ministerijoje pristatyti balandžio mėnesį vykusio bandomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai, kurį laikė mokiniai iš mokyklų lietuvių, lenkų ir rusų dėstoma kalba, bei  pasirengimas  brandos egzaminui.

Lietuvių kalbos institutas atvirame laiške dėl naujos stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos ir lietuvių kalbos statuso nesupranta, kodėl užsienio kalba švietimo sistemoje įgauna ypatingą statusą, viršesnį už tą, kurį turi valstybinė lietuvių kalba. Sumaištį sukėlė švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymas dėl geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 metais tvarkos, kuri bus taikoma stojant į aukštąsias mokyklas.

Naujosios Zelandijos mokslininkai paskelbė, kad indoeuropiečių kalbų šeima (taigi anglų, prancūzų, vokiečių, indų, taip pat ir lietuvių kalbos) susiformavo prieš maždaug 9,5 tūkst. metų Vakarų Azijoje – teritorijose, kurios dabar priklauso Turkijai. Tyrėjus indoeuropiečių kalbų raidos pėdsakai atvedė į Anatolija vadintą istorinį regioną, kuris dengia didžiąją modernios Turkijos teritorijos dalį.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) daugiau kaip trys dešimtys užsieniečių mėnesį mokysis lietuvių kalbos ir keliaus po mūsų šalį. Tarp kursų lankytojų – svečiai ne tik iš Europos, bet ir Kinijos, Japonijos, Uzbekijos, Australijos. Iš pastarųjų dviejų norinčiųjų išmokti lietuviškai sulaukta pirmą kartą. „Moku: „į sveikatą“, „labas“, „ačiū“. Labai nedaug. Jau metus dirbu VDU ir planuoju Kaune likti dar kurį laiką, tad turiu išmokti lietuvių kalbos“, – sakė Jakas Greensponas iš JAV.

Lietuvių kalbos (gimtosios) valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 25655 kandidatai. Laikė 25436 kandidatai (apie 99,15 proc. užsiregistravusiųjų). Egzaminą išlaikė apie 92,39 proc. kandidatų (2011 m. šis procentas buvo apie 91,94). Matematikos valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 17806 kandidatai. Laikė 16867 kandidatai (apie 94,73 proc. užsiregistravusiųjų). Egzaminą išlaikė apie 92,95 proc.

Visus abiturientus sveikiname ir palaikome per abitūros egzaminus. Kaip sako lietuvių liaudies išmintis, „ko neprivalgei, neprilaižysi“, todėl siūlome atsipalaiduoti ir ramiai atsipūtus savo žinias pasitikrinti sprendžiant nesudėtingus Balsas.lt parengtus testus. Teisingai išsprendusiems pažadame padovanoti nuotaikingų prizų. Keletą dienų prieš egzaminus portale „Balsas.lt“ bus publikuojami nesudėtingi su kiekvienu dalyku susiję testai.

Lietuvoje baigtas kurti pirmasis lietuvių kalbos žodžių semantinių ryšių tinklo duomenų bazės prototipas. Sukurta bazė galės būti naudojama, kuriant naujas paieškos sistemas, sudarant sinonimų, antonimų, homonimų ar hiponimų žodynus, tobulinant mašininio vertimo sistemas, kurių populiarumas ir poreikis nuolatos auga.

33 metų kinas Hao Nan sako, kad kinai tarp savęs juokauja: „Koks tu kinas, jei neturi restorano?“ Juokas juokais, bet pagrindinis kinų verslas Lietuvoje iš tikrųjų yra restoranai. Apie tai Hao gali kalbėti drąsiai, nes Lietuvoje jau gyvena keturiolika metų ir, be abejo, taip pat valdo restoraną. Tačiau kaip iš svetur atvykusiam verslas sekasi šiandien? – Sutikti lietuviškai kalbantį kiną Lietuvoje vis dėlto pasitaiko retai.

Lietuvoje eilinį kartą susipliekta dėl smulkmenų – leisti pavardžių rašyboje vartoti nelietuviškas raides, tokias kaip w ar q, ar neleisti. Neleidėjai mėgsta aiškinti, kad tų w ir q reikia tik emigrantams, o kiti lietuviai puikiausiai be jų apsieina. Arba tvirtina, kad nelietuviškų rašmenų įvedimas sugriautų seniausios indoeuropietiškos kalbos pamatus. Va čia tai bent! Tai nuo tų pamatų ir pradėkim.

Vienas žymiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų, šveicarų kilmės JAV mokslininkas A. E. Sennas pristatė naują knygą. Joje Alfredas Erichas Sennas atskleidžia savo ir savo tėvo, garsaus šveicarų kalbininko, ryšį su lietuvių kalba.

Anykščiuose vyko lietuvių gimtosios kalbos ir literatūros olimpiada, kurioje dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai.Olimpiadoje dalyvavo per pusantro šimto mokinių. Mokiniams pateiktos kalbos vartojimo, rašymo ir meninio skaitymo užduotys. Pasak vertinimo komisijos, tai ne tik lietuvių kalbos, bet ir literatūros žinių patikrinimas.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Švietimo ir mokslo ministerija bei bendrovė „Tilde IT“ pranešė jau penktą kartą organizuojančios nacionalinį mokinių konkursą „Švari kalba – švari galva. Prakalbink kompiuterį lietuviškai“. Šiandien prasidėjusiame nacionaliniame mokinių konkurse pasitikrinti lietuvių kalbos žinias panoro beveik 13 tūkstančių 6–10 klasių mokinių iš visos Lietuvos. Šiemet konkursas vyks dviem etapais, sakoma organizatorių pranešime.

Nuo pernai sulaukiama vis daugiau emigrantų, besiteiraujančių apie savo vaikų galimybę lankyti lietuvišką mokyklą. Kai kurių vaikai nemoka sklandžiai lietuviškai kalbėti. Išmokti taisyklingos lietuvių kalbos, tęsti mokslus pagal lietuvišką mokymo sistemą ir priprasti prie naujų mokyklos taisyklių vaikams tampa didžiuliu iššūkiu, pastebi Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojai. Užsienyje – per 300 Tauragės mokinių Anot Reginos Patašienės, rajono Švietimo skyriaus vyr.

Šiandien Lietuvių kalbos institute baigėsi antrą kartą šalyje organizuotas Nacionalinis dailyraščio konkursas „Rašom!“. Finalo metu išrinkti trys dailiausią rašyseną turintys Lietuvos gyventojai bei viena originaliausio rašto autorė. Anot Lietuvių kalbos instituto direktorės Jolantos Zabarskaitės, rašymas ranka yra prasmingas ir informacinių technologijų amžiuje jis tampa tikru iššūkiu.

Nuvertėjant zlotui, lietuviai į Lenkiją traukia ne tik maisto produktų, tačiau vis dažniau užsuka į baldų, statybinių medžiagų ar elektroninių prekių prekybos centrus. Lenkijos verslininkai greitai reaguoja į padidėjusius pirkėjų srautus: lietuvių kalba kviečia pirkti, ieško pardavėjų, mokančių lietuviškai, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Pirmadienis, anot Suvalkų verslininkų, blogiausia savaitės diena – Lietuvos pirkėjai tik vakarop atvyksta į prekybos centrus.

Lietuvos atlikėja Liepa Mondeikaitė įsitikinusi: kalba, kuria dainuoji – nėra svarbiausias dalykas. Jos nuomone, scenoje klausytojus dainininkas turi sužavėti savo nuoširdumu, gerais vokaliniais sugebėjimais. Būtent dėl tos priežasties „Eurovizijos“ atrankos konkursui ji pasirinko dainą su lietuviškais žodžiais.

Viena mano bičiulė po švenčių iš tėvynės grįžo pasipiktinusi. Pasidalijo įspūdžiais apie Lietuvoje tuntais besiveisiančias blogybes ir parypavo, kad nieko šventa ten nebelikę. Kad nieko šventa nebelikę, nenuostabu, nes visa, kas šventa, turbūt išsivežėme į Angliją, o kas nešventa, palikome. Tai tipiškas keliauninko elgesys – juk netampysi su savim, ko tau nereikia ir kas kuprą spaudžia. Kita vertus, peikti Lietuvą gyvenant emigracijoje, mano galva, yra labai normalu ir žmogiška.

Jau per pirmą treniruotę VMFD „Žalgiris“ strategas Damiras Petravičius futbolininkų prašė atiduoti visą širdį komandai, skelbia VMFD „Žalgirio“ klubas. Ketvirtadienį VMFD „Žalgiris“ pradėjo pasiruošimą naujajam sezonui. Pačių aukščiausių tikslų siekiantis „Žalgiris“ laiko veltui neleis ir pasirengimo etapui skirs 9 savaites.

Vieną dieną nuo mano auskaro atsiklijavo akmuo ir aš nunešiau pataisyti į parduotuvę, kur pirkau. Pardavėja, priimdama daiktą, išrašė man lapelį, kuriame nurodyta, kas pridavė, kas priėmė ir pan. Tame lapelyje buvo eilutė, kur reikia nurodyti, kokius darbus meistras turi atlikti, ir ten miela pardavėja parašė: „priklijoti akmėn.

Prieš gerą pusę metų savaitraštyje „Mano Anglija“ buvo išspausdintas straipsnis apie lietuvaitę, dirbančią „Harrods“ parduotuvėje. Straipsnis buvo pavadintas taip – „Lietuvė Harrodse grindų nevalo“. Kokia reakcija? Atspėti nesunku – straipsnio komentaruose išsirikiavo ilga įsižeidimų virtinė.

Kitąmet rinkoje pasirodys integruojamas lietuvių kalbos gramatikos tikrintuvas, leisiantis elektroniniuose tekstuose aptikti ir ištaisyti daugiau gramatinių klaidų. Šiuo metu jau sukurtas programinės įrangos prototipas, netrukus bus kuriamas ir testuojamas pats produktas. Darbus atlieka bendrovė „Tilde informacinės technologijos“ („Tilde IT“), kurios viena iš veiklos sričių – kalbinių technologinių plėtojimas.

Vilniaus miesto taryba šiandien priėmė sprendimą dėl Antakalnyje esančių mokyklų pertvarkos. Šiuo sprendimu sudarytos sąlygos Antakalnio vidurinei mokyklai nuo ateinančio rugsėjo tapti gimnazija, be to, šios mokyklos jaunesniųjų klasių mokiniams skiriamas vienas J.Lelevelio vidurinės mokyklos korpusas. Pagal sprendimą, A.Vivulskio pagrindinė mokykla prijungiama prie J.Lelevelio vidurinės mokyklos.

Tęsiasi metodinių ir dalykinių seminarų ciklas lituanistams, dirbantiems mokyklose lenkų ir rusų mokomąja kalba. Šiuose mokymuose dalyvauja taip pat lietuvių kalbos mokytojai iš kitų mokyklų, kuriose mokosi daug mokinių, kuriems lietuvių kalba yra negimtoji. Druskininkuose baigiasi jau trečiojo etapo seminarai, tačiau netrukus, per mokinių atostogas lapkričio mėnesį, lituanistai vėl susirinks į mokymus Klaipėdoje ir Druskininkuose.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, rinkosi į trečią posėdį. Šiame sustikime nemažai dėmesio skirta Lenkijos lietuvių švietimo problemoms. Lietuviai lenkų prašo didinti finasavimą tautinei lietuvių mažumai Lenkijoje. Lietuvių ir lenkų ekspertai prie bendro stalo jau trečią kartą. Problemos irgi tos pačios – naujasis švietimo įstatymas, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma.

Kaliningrado srityje trūksta lietuvių kalbos mokytojų ir mokymosi priemonių, nors lietuviškai mokytis pageidauja vis daugiau moksleivių ir netgi suaugusiųjų. Iš viso srityje dirba apie trisdešimt lietuvių kalbos pedagogų, tačiau penkiose mokyklose lituanistų vis dar trūksta. Be to, mokytojai iš Lietuvos „Panoramos“ žurnalistams skundėsi, kad jiems vis sunkiau kirsti Lietuvos-Rusijos sieną.

(papildyta 16:50) Tikėtina, kad lenkų tautinės mažumos mitingas prie Seimo vyks taikingai ir draugiškai, nes jį tiesiogiai transliuoja Lenkijos televizija. Kol kas jame skamba lenkiškos dainos, kai kurie mitinguotojai apsirengę lenkų tautiniais drabužiais. Tikėtasi, kad mitinge dalyvaus iki 5,3 tūkst. žmonių. Tačiau, policijos vertinimais, susirinko nuo dviejų iki trijų tūkstančių žmonių.

Lituanistinis švietimas Sovetsko (Tilžės) mieste ir aplinkiniuose rajonuose, jo tikslai bus aptariami trečiadienį Lietuvos konsulate Sovetske. Čia rengiamas šio regiono lituanistinių mokyklų mokytojų ir etnokultūros užsiėmimų vadovų koordinacinis pasitarimas.

Profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Giedrė Čepaitienė: „man atrodo, kad daug kur yra dingusi žmogaus atsakomybė už tai, ką jis daro, ir drauge už tai, kaip jis rašo, kaip jis kalba“. Kasmet rugsėjo 8–ąją UNESCO iniciatyva yra švenčiama Tarptautinė raštingumo diena, kad būtų  prisiminti ir pagerbti visi, atnešusieji pasauliui raštingumą, ir mokytojai, kurie dabar moko kitus.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse spaudos konferencijoje „Dėl tautinių mažumų švietimo“ Seimo narys Jaroslavas Narkevičius pasisakė prieš šių metų kovo 17 d. Seimo priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą su pataisomis, kuriomis nustatoma, kad nuo šių metų rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyks Lietuvos istorijos, geografijos bei pasaulio pažinimo pamokos.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas  atmetė pareiškėjų Malgožatos Runevič–Vardyn ir Łukasz Paweł Wardyn prašymą išrašyti naują gimimo bei santuokos liudijimus lenkiškomis raidėmis.

Žmonės nebemoka taisyklingai reikšti minčių nei raštu, nei žodžiu, tvirtina lietuvių kalbos specialistai. „Manau, galima konstatuoti – Lietuvoje raštingumo lygis yra gerokai smuktelėjęs“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė. Ji taip pat pastebi, kad dalis vaikų neberašo nosinių raidžių. Tokioms mintims antrina mokytoja iš Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos sakydama, kad turime informuotus naujos kartos beraščius.

Rokiškio rajone, Salose, į 8-ąją tarptautinę kalbotyros vasaros mokyklą suvažiavo žinomi šalies ir užsienio kalbininkai, aukštųjų mokyklų studentai. Jie aptaria aktualiausias kalbotyros problemas. Jas esą nulemia laikmečio pasikeitimai ir mokslo plėtra, praneša LTV Naujienų tarnyba. Vienas iš kalbotyros specialistų, šios stovyklos organizatorių, Varšuvos ir Vilniaus universitetų profesorius Axelis Holvoetas kartu su kolegomis kuria naujo tipo lietuvių kalbos gramatiką.

2011 m. rugpjūčio 5 d., Vilnius. Šiandien Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje (toliau – TTVAM) prasideda intensyvūs lietuvių kalbos bei kultūros kursai (angl. Erasmus Intensive Lithuanian Language Course – EILC). Tris savaites vyksiančiuose kursuose lietuvių kalbos pagrindų mokysis jaunuoliai iš aštuonių Europos šalių, atvykę studijuoti į Lietuvą pagal Erasmus mainų programą. EILC kursai Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje organizuojami jau antrą kartą.

Šiaulių universiteto docentė Nijolė Bražienė Airijoje vykusiame pasaulio lituanistinių mokyklų festivalyje lietuviškų mokyklų pedagogams vedė seminarą, kaip mokyti lietuvių kalbos pasitelkiant pasakas. Ji įsitikino, kad išeiviai dar bando išsaugoti lietuvybę. Bendruomenės stiprina ryšius N. Bražienė, grįžusi iš netoli Dublino vykusio septintojo kasmetinio pasaulio lituanistinių mokyklų festivalio „Draugystės tiltas“, sakė dar jaučianti šilumą, patirtą bendraujant su pasaulio lietuviais.

2011 m. liepos 22 – rugpjūčio 19 dienomis Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete vėl šurmuliuos gausus būrys užsieniečių: jau dešimtą kartą vyks lietuvių kalbos vasaros kursai kitakalbiams. Tai intensyvus kursas; kalbos mokymas glaudžiai susietas su plačia kultūrine, pažintine ir pramogine programa.

Vyriausybė paskirstė 3 mln. 290 tūkst. litų iš 2011 metų Privatizavimo fondo. Pusė milijono litų iš šio fondo skirta Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje priestato statybai, pagerinant mokymo sąlygas bei infrastruktūrą. Vyriausybė taip pat skyrė 600 tūkst. litų Saulės mūšio pergalės memorialinio komplekso įamžinimui, pažymint šio istorinio įvykio 775-ąsias metines. 2 mln. 190 tūkst. litų numatyti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programai įgyvendinti.

Birželio 30-osios rytą paskelbti lietuvių kalbos gimtosios ir valstybinės brandos egzaminų rezultatai. Nacionalinio egzaminų centro specialistų teigimu, šiemet valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikė27 288 abiturientai ir anksčiau mokyklas baigę asmenys, sėkmingai egzaminą įveikė 91,94 proc. Abiturientai, kurie lietuvių kalbos egzamino neišlaikė, jį galės perlaikyti liepos 8 dieną.

Birželio 16-ąją šalies abiturientai laiko paskutinį pagrindinės brandos egzaminų sesijos egzaminą – šiemet tai chemijos egzaminas, kurį pasirinko daugiua nei trys tūkstančiai šalies abiturientų. Šiemet populiariausi valstybiniai brandos egzaminai – anglų kalbos, jį laikė 21,5 tūkst., istorijos egzaminą pasirinko laikyti 21,4 tūkst. bei matematikos, kurį laikė 20,7 tūkst. abiturientų. Abiturientai gali laikyti ne daugiau kaip šešis egzaminus brandos egzaminų sesijos metu.