leonidas donskis

Visuomenės gyvenime aktyviai dalyvaujantys liberalios minties intelektualai ketvirtadienį renkasi į tradicinę "Santaros-Šviesos" konferenciją.Alantoje, netoli Molėtų, vyksiančioje konferencijoje pranešimus apie Lietuvos gyvenimo aktualijas, galimą ateities raidą skaitys filosofai Leonidas Donskis, Arūnas Sverdiolas, istorikas Egidijus Aleksandravičius, žurnalistai Rimvydas Valatka, Mykolas Drunga ir kiti.

Šiandien aukštajam mokslui būtina esminga, sistemiška ir nuosekli reforma, kurios dėka mokytis linkę jaunuoliai geriausiomis sąlygomis gautų kokybiškas studijas, talentingi dėstytojai – modernių tyrimų ir oraus pragyvenimo sąlygas, o Lietuva – visuomenės ir ūkio klestėjimo laidą.

Laisvosios rinkos instituto, kai kurių aukštųjų mokyklų ir kitų visuomenės grupių atstovai paskelbė peticiją už aukštojo mokslo reformą. Peticija iš esmės pritariama partijų diskutuojamam susitarimui dėl aukštojo mokslo reformos ir raginama jį pasirašyti nedelsiant, praneša Lietuvos radijas.

Mes, pilietinės akcijos „Neišduok!" iniciatoriai, kviečiame Jus užtikrinti Lietuvos Seimo – Tautos atstovybės – savarankiškumą bei galias, būtinas visoms Konstitucijos parlamentui patikėtoms priedermėms atlikti. Parlamentinė vykdomosios valdžios ir specialiųjų tarnybų kontrolė yra esminė demokratinės santvarkos, kurią ginti prisiekė visi Seimo nariai, sąlyga. Deja, Seimo gebėjimu atlikti šią svarbią priedermę ir diegti krašte demokratinę tvarką piliečiai pastaruoju metu vis labiau nusivilia.

Piliečių santalka kreipėsi į Seimą ragindama užtikrinti tautos atstovybės savarankiškumą, būtina konstitucinėms priedermėms atlikti. Santalkai rūpestį kelia tai, kad Seimas aplaidžiai žvelgia į kontitucinę pareigą kontroliuoti, ar specialiosios tarnybos neveikia prieš įstatymą ir tautos interesus.„Norėjome pareikšti susirūpinimą, kad mūsų žmonių, kaip pavyzdžiui, Vytauto Pociūno žūties aplinkybės nėra išaiškintos“, – sakė Piliečių santalkos dalyvis generolas Jonas Kronkaitis.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. „Abu kartus iš Amerikos į Lietuvą grįžau be didelio širdies skausmo. Žmonėms nuostabą ir įvairiausių klausimų kelia, kodėl aš tai padariau? – pasakoja Marius Vismantas. – Ateina laikas žmogaus gyvenime, kai paklausi, vardan ko tas gyvenimas užsienyje. Auga vaikai, tėvai – Lietuvoje.

Gegužės 6-ąją dieną įvyko pirmasis Vilniaus moksleivių diskusijų klubo susitikimas. Susirinko 17 dalyvių iš skirtingų mokyklų (Vilniaus Žvėryno gimnazijos, Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos, Vilniaus licėjaus, Vilniaus M. Daukšos vidurinės mokyklos), taip pat atvyko gerbiamas profesorius Leonidas Donskis, kuris sutiko pasidalinti savo mintimis šį ankstyvą Motinos dienos rytą. Susitikimas vyko Lietuvos vaikų ir jaunimo centre.

Vilniuje iš kelių Rytų Europos ir Kaukazo regiono valstybių susirinkę intelektualai savaitgalį diskutuos apie posovietinių šalių politinę situaciją.Kaip pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, šeštadienį Prezidentūroje rengiamoje konferencijoje "Valdžios kaita posovietinėje erdvėje: pavojinga ramybė?" bus aptariamos demokratijos plėtros perspektyvos posovietinėse šalyse, jose vykstantys politiniai procesai, valdžios ir opozicijos santykiai, valdžios kaitos problemos ir tradicijos posoviet...

Vilniuje iš kelių Rytų Europos ir Kaukazo regiono valstybių susirinkę intelektualai savaitgalį diskutuos apie posovietinių šalių politinę situaciją.Kaip pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, šeštadienį Prezidentūroje rengiamoje konferencijoje "Valdžios kaita posovietinėje erdvėje: pavojinga ramybė?" bus aptariamos demokratijos plėtros perspektyvos posovietinėse šalyse, jose vykstantys politiniai procesai, valdžios ir opozicijos santykiai, valdžios kaitos problemos ir tradicijos posoviet...

Vilniaus Šv.Kotrynos bažnyčioje penktadienį rengiamas Lietuvos bičiulio, violončelininko ir dirigento Mstislavo Rostropovičiaus atminimui skirtas koncertas.Renginyje maestro atminimui koncertuos jo įsteigto labdaros ir paramos fondo globojami vaikai: Vilius Daškevičius, Vytenis Gurstis, Joana Daunytė, Guoda Indriūnaitė, Dalia Kuznecovaitė, Vytautas Giedraitis. Jauniesiems atlikėjams pritars Lietuvos kamerinis orkestras, diriguos Robertas Šervenikas.

Šį straipsnį reikia skaityti turint galvoje, kad jį sąmoningai rašau norint pakenkti spektaklio visuomenei. „Be abejo, mūsų laikai labiau vertina reginį nei daiktą, kopiją nei originalą, atvaizdavimą nei tikrovę, išorę nei būtį“. (Feuerbachas) O kiek mes pasikeitėm? Šiuo metu pasiekta ekonomikos viešpatavimo socialiniame gyvenime fazė į bet kokios žmogaus veiklos apibrėžtį įnešė akivaizdų nuopuolį, nurodantį perėjimą iš būti į turėti.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)suteikė garbės daktaro vardą vienam žymiausių mūsų laikmečio sociologų Zygmuntui Baumanui.Balandžio 18 d. vykusiame VDU Senato posėdyje garbės daktaro vardas suteiktas Leeds (Jungtinė Karalystė) ir Varšuvos (Lenkija) universitetų profesoriui emeritus Zygmuntui Baumanui. Garbės daktaro regalijos Z. Baumanui bus įteiktos jo viešnagės universitete metu gegužės mėn. viduryje.

Projekto "Pasilik Lietuvoje" balandžio mėnesio ambasadoriai teigia, jog visavertį gyvenimą galima kurti ir gimtojoje šalyje. "Aš pats gyvenau ne Lietuvoje gana daug metų ir dirbau užsienyje. Mano profesinis gyvenimas buvo susijęs su JAV, Didžiąja Britanija, Suomija, Švedija. Šiandien gyvendamas visavertį profesinį gyvenimą Lietuvoje, vis dėlto savęs neįsivaizduoju kur nors kitur leidžiančio šaknis. Galbūt todėl aš galiu nuoširdžiai kreiptis į jaunimą.

Žinomi žmonės buvo verčiami Kauno vadovo rinkimų kampanijos įkaitais naudojant ir apgaulę, ir apdovanojimus, praneša „Kauno diena“. „Tai yra itin nemaloni istorija, kurios aš net nenoriu prisiminti“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius Leonidas Donskis. Artėjant savivaldybių rinkimams buvo publikuoti du rašiniai, pavadinti „Pokalbiai su Leonidu Donskiu.

Žinomus visuomenininkus suvienijusi nauja nevyriausybinė organizacija Liberalios minties institutas užsibrėžė tikslą diskusijomis, švietėjiška ir analitine veikla skatinti visuomenę "neslysti paviršiumi". Kaip ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė naujojo instituto Tarybos pirmininkas profesorius Leonidas Donskis, institutas gaivins liberalios minties diskusijas. "Tai nebus politinės praktikos institucija. Jis įsteigtas tam, kad būtų galima skleisti įvairias liberalios minties formas.

Kas gali būti bendra tarp sporto ir politikos? „Šie dalykai dar visai neseniai buvo neatsiejami“, – įsitikinęs LTV istorinės dokumentikos ciklo „Amžininkai“ kūrėjas Rimas Bružas. Naujausia šio ciklo dalis, kurią matysime ateinantį šeštadienį – apie tai, kaip sportui naujųjų laikų istorijoje įtaką darė politiniai vėjai ir skersvėjai.Pasak R. Bružo, šaltojo karo metu pranašumai tarp sistemų ir santvarkų buvo įrodinėjami ne vien karinės technikos, bet ir sporto medalių skaičiumi.

Jau tradicija tampa Romo Kalantos žūties metines paminėti įtraukiant vis platesnius visuomenės sluoksnius. Sekmadienį, gegužės 14 d., 18 val. istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje (Vilniaus g. 33) bus pristatytas projektas „Kauno pavasaris 1972“ ir ta proga išleistas DVD. Šis muzikos ir vaizdo projektas yra bandymas prisidėti prie tradicijos užgimimo.

Leonidas Donskis laidoje "Be pykčio" (vasario 8 d., LTV pirmoji programa) kalba su rašytojais Philipu Pullmanu, Tracy Chevalier, Peru Olovu Enquistu, Giulio Leoni ir literatūrologu Mikaeliu Nydahliu. XX a. sociologai ir kultūriniai pasimistai ne kartą skelbė knygos eros pabaigą manydami, kad knygą ir lėtą skaitymą ateities pasaulyje neišvengiamai išstums vizualinė kultūra ir vaizdo dominavimas. Bet šito neįvyko.

Šiandien labai daug ir dažnai kalbama apie pilietinę visuomenę. Leonidas Donskis yra pasakęs, kad neįsivaizduoja pilietinės visuomenės be patriotizmo, moralės ir daugelio kitų labai svarbių ypatybių. Tačiau, kad ir kokia svarbi būtų pilietinės visuomenės raida ir plėtra Lietuvoje, šiandien norėčiau pakalbėti apie Lietuvos piliečių sąmoningumą, pilietinį sąmoningumą. Mano nuomone, sąmoningumas yra labai delikati sąvoka. Sykiu ir labai svarbi.

Pristatyta Eltos politikos skyriaus redaktoriaus Vladimiro Laučiaus knyga "Maištas prieš protą". "Lietuvoje pro šio politologo akis nepraslysta jokia politinė nesąmonė - jis chirurgiškai tiksliai fiksuoja ir analizuoja mūsų politikų ištarmes, daro išvadas, siūlo hipotezes ir kartu imasi politinės prevencijos - užkerta kelią neatsakingam kalbėjimui, demagogijai, žodinei ekvilibristikai ir ciniškam vertybių neigimui", - knygos įžangoje rašo filosofas prof. Leonidas Donskis. Pirmoji jūsų knyga.

Katinui Leo žvėrių valdovo vardą, be abejo, suteikė per apmaudų nesusipratimą. Jis visiškai neatitiko nei charakterio bruožų, nei pasaulėžiūros, nei išvaizdos pagaliau. Leo buvo didelis, ramus, mąslus ir absoliučiai nepiktybinis katinas. Ir, priešingai nei kiti savo rūšies atstovai, visiškai netikęs medžiotojas, mėgstąs geras knygas, gerą muziką ir ramų gyvenimo būdą. Jis viską stengėsi daryti be pykčio. O kartkartėmis šia tema, vykdydamas savo pilietinę pareigą, pasisakydavo viešai.

Nuo sovietinės destrukcijos mašinos savame kiaute ilgai slėpęsis laisvasis Lietuvos intelektualinis gyvenimas tik dabar, praėjus daugiau nei dešimtmečiui po Nepriklausomybės atkūrimo, pradeda lįsti lauk į dienos šviesą. Jauną šalį krečiančios politinės krizės subrandino naują trisdešimtmečių intelektualų kartą, kuri palikusi patogias universitetų auditorijas išeina į viešumą ir pradeda skleisti intelektualinę mintį už didmiesčių sienų.

Prezidento Valdo Adamkaus metiniame pranešime nuskambėjęs raginimas atsigręžti į klasikinę politikos sampratą liko arba beveik neišgirstas, arba neįvertintas, arba nesuprastas. Ko gera, to ir reikėjo tikėtis. Protingos mintys, kaip egzotiški augalai, matyt, nepakelia Lietuvos politinio klimato.

Lietuvoje nebeliko politikos - jai ateis galas, o prasidės kombinacijos, kurias bus sunkus pavadinti kitaip, kaip tik naujomis korupcijos formomis, kurios atsiras iš verslo, politikos ir žiniasklaidos sąjungos. Taip interviu "Vakarų ekspresui" dabartinės valdžios krizės atomazgą apibūdino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, filosofas Leonidas Donskis.

Politologai Mauzeris su Surskiu prieina išvadą, kad konservatoriai - nuobodūs, sausi politikai: nei jie „abonentų“ turi, nei KGB juos užverbuoja. Vėliau nesėkmingai bando išvengti eurovizinės temos, tačiau nusprendžia, kad jų pareiga - užduoti gerą toną būsimoms ilgoms diskusijoms. Surskis: Tai vat, Mauzeri, tu kaip sau nori sakyk, bet tie konservatoriai - nuobodūs žmonės.

Stokholmo sindromas, arba aukos meilė budeliui ir negalėjimas be jo gyventi, yra plačiai psichologų ištirtas ir aprašytas reiškinys, būdingas išprievartautiems žmonėms, smurto aukoms, ilgalaikio nesaugumo jausmo pažeistiems asmenims.

Ar mūsų visuomenėje susitvenkęs pyktis ir neapykanta gali būti kaip nors įveikti? Ar Bažnyčios nariai ir pasauliečiai gali sėkmingai bendradarbiauti kurdami bei stiprindami pilietinę visuomenę Lietuvoje? Ar mes pajėgiame atsispirti pagundai susieti save tik su panašiais į save? Ar tokios panašiųjų bendruomenės nesukuria pavojingų moralinių ir politinių vakuumų, dėl kurių mes linkę demonizuoti į save nepanašiuosius? Ar mūsų visuomenė gali atgimti po politinių ir moralinių krizių bei nusivylimų,...

Kiekvienam lietuviui turi kilti pasididžiavimas, kad Vilnius 2009 metais bus Europos kultūros sostinė. Tai ir prasmingas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio priminimas pasauliui, ir neabejotinai augsiantys turistų srautai į Vilnių ir į visą mūsų šalį. Neabejotinai atsiranda galimybė tvarkyti kultūros paveldą, rengti kultūros renginius, pritraukiant Europos Sąjungos lėšas.

Europa buvo giliai sukrėsta Lisabonos žemės drebėjimo ir po jo iškart sekusio cunamio, 1755 m. lapkričio 1 d. nusinešusio beveik trečdalį Lisabonos gyventojų – 60 tūkstančių žmonių gyvybių. Ši katastrofa paskatino Švietimo epochos filosofus Voltaire’ą ir Immanuelį Kantą klausti, ar egzistuoja tokie dalykai kaip Dievo malonė, aukščiausias gailestingumas ir kokia nors logika mūsų pasaulyje. Prie Indonezijos ir Šri Lankos krantų atsiritę cunamiai neseniai nusinešė apie 300 tūkstančių gyvybių.

Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje klubas “Civitas” 2005 m. sausio 26 dieną rengia viešą diskusiją tema “Ar Lietuva išsaugos savo kultūrą ir tapatybę globalizacijos sąlygomis?” Pranešimą skaitys ir su vietos bendruomene diskutuos Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Leonidas Donskis. Renginio pradžia 17 val. “Civitas” klubai - tai neformalus suaugusiųjų pilietinio švietimo tinklas, kuris siekia prisidėti prie Lietuvos pilietinės visuomenės stiprinimo.

Šiuo metu jau visiškai subrendo sąlygos pradėti naują mokslą - seimologiją. Žinoma, sakau tai juokais. Juo labiau kad imuosi išties nedėkingo uždavinio - mėginti nušviesti temą, kuria ir taip kiekvienas Lietuvos pilietis turi tvirtą, nepajudinamą nuomonę. Tačiau kiekviename juoke esama krislo teisybės. Apie Seimą daug kalbama ir rašoma, tačiau jo įvaizdis visuomenėje ganėtinai iškreiptas.

Ar yra Lietuvoje bent vienas žurnalistas, politikos komentatorius ir visuomenės kritikas, kuris nebūtų apkaltintas jei ne parsidavimu KGB su ČŽV, tai bent tarnavimu kokiai nors politinei partijai? Bandžiau prisiminti - nepavyko. Tad iškyla klausimas - kodėl bandoma kurti tokia viešoji nuomonė? O gal teisybė, kad visi, kurie tik viešai prabyla, yra nupirkti? Kaip tapti objektyviam Dabar madinga nustatinėti politikos komentatorių, politologų ir kitų viešai kalbančių neobjektyvumo laipsnį.

Leonidas Donskis ir Margarita Jankauskaitė tapo Europos Komisijos kampanijos “Už įvairovę. Prieš diskriminavimą” įvairovės ambasadoriais. Europos Komisija vykdo aktyvią kampaniją, kurios šūkis - “Už įvairovę.

Nesibaigianti švietimo reforma kelia vis daugiau klausimų, ar mūsų mokyklos dabar garantuoja tą išsilavinimą, kuris padėtų orientuotis XXI a. pasaulyje? Ar mūsų universitetai nėra pernelyg atitrūkę nuo kitų švietimo grandžių? Ar per Vakarų Europą besiritanti naujoji technokratijos banga nesusijungia Lietuvoje su dar iš sovietmečio paveldėta technokratizmo tradicija, sukurdama naują biurokratinį monstrą, kuriam humanitariniai ir socialiniai mokslai tėra antrinės reikšmės dalykas? Ar specialistų...

Ilgus metus mes tik iš nuogirdų žinojome, kad Vakaruose egzistuoja profesionalūs politikos analitikai ir komentatoriai, kurie dirba ne tik žurnalistų darbą, bet ir moksliškai tiria bei modeliuoja politinius procesus. Dabar politologai neretai užima žurnalistų vietą greitai atsiliepdami į politines aktualijas ir komentuodami karščiausius politinius įvykius.

Lietuvos visuomenei nestinga provincialumo ir politinio naivumo, kuriuos liudija Darbo partijos pergalė per Europos Parlamento rinkimus ir visuomenės nuotaikos, lemiančios antrojo Prezidento rinkimų turo baigties neaiškumą.

Bendra istorija suartina ar išskiria? Ar penkis šimtmečius besitęsusi Unija tarp dviejų tautų gali mus ko nors išmokyti XXI amžiaus Europoje? Kas buvo Žečpospolita - Europos Sąjungos prototipas ir unikalus politinis darinys, ar lietuvių kalbos ir kultūros išlikimui nuolat grėsęs pavojus? Ar lenkų ir lietuvių abipusis priešiškumas XX amžiuje jau galutinai įveiktas, ar mes vis dar susiduriame su sunkiais jo padariniais? Koks buvo ir yra didžiųjų visuomenės ir kultūros kritikų vaidmuo suartinant ...

Ar reikia Lietuvai jaunų žmonių? Kokia ateitis laukia mūsų valstybės, jei ir toliau ji bus pamotė savo jaunajai kartai? Statistiniai duomenys rodo, kad apie 80 proc. jaunimo turi ketinimų išvykti iš Lietuvos.

Leonidas Donskis savaip teisus savo paskutiniame interviu “Eltai” kalbėdamas apie tam tikrą politinių idėjų Lietuvoje miglotumą, apie tradicinių ideologijų išnykimą (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_26002$z_161181).Tačiau viskas pamažu grįš į savas vėžes. Lietuva tik 14 metų gyvena po Nepriklausomybės paskelbimo. Pamažėl, bet partijos stiprėja, vadinasi - ir ideologijos. Kartu ir pasaulis juda pirmyn.

Ko šiandien bijo mūsų visuomenė? Kaip gimsta baimė ir kas ją palaiko? Kodėl kartais mes išsigąstame savęs pačių - dalies savo visuomenės, savo politikų, savo spaudos? Kodėl dar tebėra tiek daug baimės ir su ja susijusio konformizmo? Ar mes bijome mums neaiškaus ir gąsdinančio naujojo XXI a. pasaulio? Ir ar mums reikalingi tie, kurie, užuot patys atvirai kėlę klausimus, žada mums itin aiškius ir tvirtus atsakymus? Apie visa tai laidoje "Be pykčio" trečiadienį (03.17) 22 val.

Sovietinės gyvensenos beveik atsikračiusioje, bet mąstysenos atavizmų vis dar kupinoje, Vakarų tradicijai iš esmės neįpareigotoje Lietuvos viešojoje erdvėje sklando nauja komunizmo šmėkla. Jai apibūdinti tiktų “nuomonių komunizmo” sąvoka. Kai susiduria prieštaringi politinės padėties, jos keitimo krypčių, politinių idėjų bei nuostatų vertinimai, nuomonių komunizmo įsigalėjimas tampa ypač akivaizdus.

Ar visuomenė gali taip pat, kaip ir žmogus, “išeiti iš proto”? Nuo ko priklauso radikalizmo ir socialinės psichozės proveržiai šiandienos Lietuvoje? Kokios kultūrines, socialines ir psichologinės priežastys lemia radikalizmo sustiprėjimą? Kodėl vėl atgyja įvairiausios radikalios “sąmokslo teorijos”, o marginalūs rėksniai sulaukia minios pritarimo, randa vietą žiniasklaidos akiratyje? Apie tai laidoje “Be pykčio” - kovo 3 d. 22 val.

Iš esmės Rimo Šapausko ir Algio Ramanausko humoras - tik priemonė, pati pradžia... Už jos - radikali, bekompromisė teisybė: apie tave, tavo draugus ir kaimynus, apie mus visus. Teisybė, kurios gali nepriimti dėl estetinių, politinių ar velniai žino kokių dar sumetimų, bet mitologinei jos jėgai atsispirti sunkiau. Jų humoras - unikalus. Daugiasluoksnis. Lietuviškas, bet universalus.

Ar visada suvokiame, kad mūsų valstybė negalėtų egzistuoti be mūsų ir mūsų mokamų mokesčių? Kokios mūsų, mokesčių mokėtojų, teisės ir pareigos? Ar mokesčių mokėtojams jų sumokėti mokesčiai grįžta valstybės paslaugomis? Kokia jų administravimo taktika? O gal mūsų mokesčių rinkėjai jau laikosi taktikos - “kaip nupešti vištą, kad jai neskaudėtų”? Ir ar patys mokesčių mokėtojai suvokia savo pilietinį vaidmenį, o gal jaučiasi tik valstybės tarnai, nuo kurių niekas nepriklauso? Apie tai trečiadien...

Ką apie lietuvių kultūrą žino Vakarų europiečiai ir amerikiečiai? Ar švedai ir prancūzai lietuvių teatrą traktuoja kaip neatsiejamą Europos savastį? Kaip mums sekasi skleisti lietuvių kultūrą kitose šalyse? Ar esame įdomūs daugiasluoksniame tautų katile? O gal lietuvių kultūros žingsniai pasaulyje paskęsta kur kas skandalingesnėse naujienose apie keistus mūsų prezidento poelgius, apie drastiškus tautiečių nusikaltimus užsienyje? Apie tai laidoje “Be pykčio” Leonidas Donskis kalbasi su trimis i...

Ar kokia nors žmonių grupė visuomenėje turi išskirtines teises į nacionalinę kalbą? Kokią įtaką lietuvių kalba gali patirti Europos Sąjungos realybėje, kai Lietuvoje apsigyvens vis daugiau kitų visuomenių bei kultūrų žmonių? Kaip gimsta kalbos komisijos, taisyklingo kalbėjimo priežiūra ir kontrolė? Ar apskritai įmanoma prižiūrėti kalbą, šį nuolat kintantį gyvą procesą? Apie tai antradienį (02.03) Leonidas Donskis kalbėsis su lingvistais Rūta Marcinkevičiene ir Giedriumi Subačiumi bei “Kultūros...

Diskutuoti šia tema verčia faktas, kad mūsų dešinieji ne tik niekaip nenori prisiimti kaltės už dabartinę prezidento institucijos krizę ir jos “herojus”, bet dar ir kaltina kairiuosius… Antai konservatorių lyderis Andrius Kubilius kažkodėl teigia, kad visą atsakomybę turi prisiimti kairieji. Panašiai kalba ir Vytautas Landsbergis.

Sausio 31 d. šiuolaikinio meno muziejuje “Kiasma” Helsinkyje atsidaro tarptautinė paroda “Pralenkiant istoriją”, kurioje rodomi nauji Suomijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos menininkų darbai. Tai reikšminga paroda, ženklinanti nūdien besikeičiančią Baltijos regiono sampratą ir naują pagreitį įgyjantį kultūrinį bendradarbiavimą tarp kaimyninių šalių.

Nejaugi viso gyvenimo prasmė gali būti sutelkta į galimybę laimėti, būti nugalėtoju? Ar nūdienos visuomenė vis dar tebėra persmelkta sovietmečio čempioniškumo, kuriuo buvo pagrįstas tuometinis sportas ir kultūra? Kaip šiandien atrodo čempionų gamybos modelis? Į ką orientuojasi mūsų švietimo sistema - į nugalėtojus ar dvejetukininkus? Nejaugi lyderystė daug svarbiau nei dialogas, dalyvavimas ir partnerystė? Apie visa tai - antradienį (01.13) 22 val.