leonidas donskis

Ginas Dabašinskas pasikvietė mane į „Žinių radiją“ prie pietų stalo, kad atskleisčiau, kas yra kas tarp Lietuvos masonų. Girdi, papasakok apie konferenciją „Laisvoji mūrininkija pasaulyje ir Lietuvoje: tradicija ir dabartis“. Pietų G. Dabašinskas nedavė – tiktai kavos. Bet geros. Žadėdamas dovanų, vis bandė mane papirkti per reklamos pertraukėles.

Leonidas Donskis parašė savo bloge: „Trečiadienis, 2010-11-24 13:57 (...) Keletas detalių maloniajam skaitytojui. Visų pirma, šiuo atveju (bet tik juo ir nieku gyvu ne kokiu nors kitu) aš nesiruošiu paklusti mūsų kalbos normintojų valiai ir rašyti žodį „Holokaustas“ iš mažosios raidės. Ne todėl, kad taip jį rašė ir teberašo šiam terminui jo dabartinę reikšmę suteikęs rašytojas Elie Wieselis ir juolab ne todėl, kad tik taip jis rašomas anglų kalba.

Europos parlamentaras, liberalas Leonidas Donskis mano, kad Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų politikai prisišauks didelių tarptautinių skandalų.

Pirmadienį (Europos Sąjungos) ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton paskelbus, jog ES specialiuoju atstovu Afganistane paskirtas buvęs LR Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, Italijai atstovaujantis Europos Parlamento narys Pino Arlacchi kreipėsi į Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakciją (ALDE), kurios narys pats yra, ragindamas ALDE vardu nusiųsti paklausimą Europos Komisijai bei Europos Sąjungos Tarybai, kuriame išreiškiamos abejo...

Kaip ir kasmet „Versus aureus“ leidykla, be grožinės (originaliosios ir verstinės) literatūros, leidžia daug humanitarinės krypties leidinių: istorijos, etnologijos, filosofijos, archeologijos, kultūros ir meno istorijos, vadovėlių ir mokymo priemonių, mokslinių periodinių leidinių. Šiųmetę Vilniaus knygų mugę „Versus aureus“ leidykla pasitinka ne tik su naujomis, dar spaustuvių dažais kvepiančiomis knygomis, bet ir puikiais renginiais.

Nuo praeitų metų rugsėjo vyksta iniciatyva „Skaityk ir dovanok“, kurioje savo skaitymo patirtimi su plačiąja visuomene dalinasi žymūs Lietuvos kultūros, verslo ir politikos pasaulio atstovai. Kiekvieną mėnesį apie skaitymo malonumą ir ritualus su vienu iš projekto dalyvių kalbasi „Bernardinai.lt“ portalas: sausio mėnesio „Skaityk ir dovanok“ iniciatyvos svečias – filosofas, eseistas, kultūros kritikas, aktyvus visuomenės veikėjas Leonidas Donskis.

Jei Dievo knygoje registruojamos visos mūsų kančios ir džiaugsmai, tai Sausio 13-oji joje tikriausiai pavadinta paprastai: S13. Ši diena Lietuvai - tarsi lakmuso popierėlis, atskaitos taškas, pagal kurį galime vertinti savo valstybės trapumą. Juk tiek nedaug metų praėjo. Jei 1987-aisiais žmonės pradėjo rinktis į protesto mitingus, po trejų metų jau turėjome nepriklausomą valstybę, o dar po trejų - 1993 m. - iš Lietuvos išriedėjo paskutiniai tankai.

Siekdamos skatinti skaitymą, keturios organizacijos („Menų spaustuvė“, „Sena.lt“, „Knyguklubas.lt“ bei „Bernardinai.lt“) nuo rugsėjo vykdo tęstinį projektą „Skaityk ir dovanok“, kuriame savo skaitymo patirtimi dalinasi 10 žymių Lietuvos kultūros, verslo ir politikos pasaulio atstovų. Kiekvieną mėnesį apie skaitymo reikšmę su vienu iš projekto dalyvių kalbasi „Bernardinai.

Dešimtmečius kentusi sovietinę vergiją visuomenė iškart netapo pilietine, didžioji jos dalis iki šiol pasiliko ,,liaudimi“, kuriai tautiškumas, valstybingumas, pareiga, atsakomybė, dora tebėra sunkiai suvokiamos abstrakcijos; į tikrųjų vertybių lauką ji dar negrįžta. Tik atgauta laisvė be kliūčių iškart pateko į apyvartą, tačiau, apvilkta demokratijos rūbu, ji netapo išsvajotu laisvės angelu, o virto patvorių kekše.

...jau vien todėl, kad jis subanalino holokaustą. Leonidas Donskis savo bloge paskelbė rašinį „Pusiau tiesa Vakarams ir melas sau“. Kiek supratau, pagrindinė jo tema yra tokia: „Neigdama Katynės žudynes, lygiai kaip Baltijos šalių okupaciją ir savo nusikaltimus visoje Rytų ir Vidurio Europoje, Rusija netampa civilizuota Europos valstybe“. Greta to paliestos kitos temos bei temelės. Šiek tiek pasikapstysiu L. Donskio tekste.

Antrosios kadencijos siekiantis Europos Komisijos pirmininkas J.M. Barroso šiomis dienomis Europos Parlamento nariams pristato politikos gaires kitai kadencijai. Vakar Liberalų ir demokratų aljanso Europai (ALDE) frakcijos nariams savo prioritetus išdėstęs kandidatas vieningo vertinimo nesulaukė. Leonido Donskio teigimu, „viena grupė frakcijos narių sutaria, kad Barrosas yra geras oratorius, bet ne Europos lyderis su vizija.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba, šiandien tvirtinsianti kito sezono laidų tinklelį, gali pašalinti iš eterio žurnalisto Tomo Dapkaus vedamą laidą “Dienos tema”. Žiniasklaida pranešė, jog LRT taryba, kuri posėdžiaus rytoj 13 val., gali nubalsuoti, kad T. Dapkus laida būtų sujungta su „Vakaro žiniomis” arba, užimant jos laiką, būtų pratęstas “Lietuvos dienos” transliavimas pavakaryje. Ta proga „Balsas.lt” teiravosi paties T. Dapkaus nuomonės.

„Didžiausias sovietų sistemos reliktas mūsų galvose ir elgsenoje yra per ilgą laiką susiformavę refleksai: slėptis, permesti atsakomybę kitam – tam, kuris gali, kuris padarys už mane. Tai formuoja labai pasyvią ir bailią visuomenę“, – sako vienuolis pranciškonas Arūnas Peškaitis. Jo nuomone, per 20 metų Lietuvoje neįvyko visuomenės struktūrinių pokyčių. Žmonės net ir sunkmečio nepriima kaip iššūkio, bet vėl tikisi, kad valdžia galiausiai viską išspręs ir nuties kelią iš krizės į šviesų rytojų.

Ikonizuojamos asmenybės vaidenasi prabėgančiose reklamose, o kiti ir ilgesniam laikui įstringa atmintyje ar reklaminiuose stenduose. Tereikia pasirinkti įdomesnį rakursą ir gali daryti iš įžymių žmonių ar legendinių asmenybių reklamas, dėmesį patraukiančius plakatus ar marškinėlius. Norint sulaukti susidomėjimo tereikia žinomo veido ir tegul jis tau tarnauja, kaip efektyviausia reklama. Ikonizuotos reklamos dažniausiai būna labai veiksmingos, ar bent jau sukelia tam tikrą ažiotažą.

Ketvirtadienio rytą naujosios kadencijos Europos Parlamentas bendru sutarimu patvirtino savo komitetų sudėtį. Iš viso Europos Parlamente veiks 20 komitetų ir du pakomitečiai.

Į Europos Parlamentą išrinkti politikai neatsigina norinčiųjų palengvinti jiems darbų naštą. Darbas Briuselyje ar europarlamentaro būstinėje Lietuvoje ne vieną vilioja ne tik dėl prestižo, galimybės įgyti naujų žinių bei patirties, bet ir nemenko atlyginimo. Tai puikiai suprasdami naujieji Lietuvos europarlamentarai tikina pirmiausia į savo komandą priimsiantys kompetentingus, išsilavinusius, europinio darbo patirties turinčius žmones. Šiltos vietelės.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo devintuosiuose Nacionaliniuose maldos pusryčiuose, kurių tema - „Valstybės kūrimas vertybių ir socialinės krizės laikais". Valstybės vadovas pabrėžė, kad vienas svarbiausių pastarojo laiko ženklų, palietusių visas mūsų gyvenimo sritis - tai pasaulinės bei nacionalinės aktualijos, ekonominis sunkmetis ir Maldos pusryčių dalyvius kalbėti apie tikrą valstybės ir tautos kūrybos darbą.

Prezidento rūmuose šeštadienį prasidėjo Nacionaliniai maldos pusryčiai. Nacionalinių maldos pusryčių susitikimų tema - „Valstybės kūrimas vertybių socialinės krizės laikais“. Į renginį atvykusius bendraminčius, jau devintąjį kartą susiburiančius į Nacionalinius maldos pusryčius pasidalyti tikėjimo ir gyvenimiškos patirties įžvalgomis, pabūti kartu ir ieškoti vertybėmis grįsto kasdieninio gyvenimo kelio bei valstybės ateities kūrimo būdų, pasveikino Prezidentas Valdas Adamkus.

Šį savaitgalį - birželio 20-21 dienomis - Prezidentas Valdas Adamkus rengia devintuosius Nacionalinius maldos pusryčius. Nacionalinių maldos pusryčių susitikimų tema - "Valstybės kūrimas vertybių socialinės krizės laikais". Prezidento rūmuose šeštadienį 15 valandą prasidėsiančio renginio dalyvius pasveikins Prezidentas V. Adamkus, kalbės Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, įžvalgomis ir mintimis dal...

Rudeniop į Europos Parlamentą (EP) keliausiantys dvylika - devyni jų pirmą kartą - Lietuvos atstovų po truputį dėliojasi savo ateities planus ir naujosios gyvensenos ypatumus. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Rolandas Paksas telefono nekelia, prie savo šefo neprileidžia ir jo padėjėja - atostogos šventas reikalas, trukdyti nevalia. Tačiau ponia Laima Paksienė mielai sutinka pasidalyti būsimojo europarlamentaro ir savo rūpesčiais.

Lietuvai Europos Parlamente atstovaus 12 sekmadienį išrinktų europarlamentarų. Daugiausia, keturis, mandatus rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Preliminariais duomenimis, suskaičiavus reitingus, europarlamentaro mandatą gaus prof. Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė.

Viena tauta Lietuvoje tikrai yra – tai lenkai. Ir turi jie gimtąją žemę, daugmaž sutampančią su Vilniaus ir Šalčininkų rajonais. Wilenszczyzna ta žemė vadinasi. Netingi lenkai darganotą dieną nueiti iki balsadėžių ir parodyti atsipalaidavusiems lietuviams, ką reiškia regiono konsolidacija tautiniu pagrindu.  Europoje tautiškumas daugeliui yra dzin, bet Lietuvos lenkams – ne.

Rinkėjai, pasinaudoję teisę reitinguoti partijų sudarytus kandidatų sąrašus į Europos Parlamentą, šiek tiek juos pakoregavo. Tai rodo jau suskaičiuoti pirmumo balsai iš 1 tūkst. 300 rinkimų apylinkių iš 2 tūkst. 35. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko duomenimis, antrojoje vietoje atsidūrusios, 3 mandatus pelniusios Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše pirmoji išlieka parlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, antras - Justas Paleckis.

Premjeras ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis teigė nemanąs, kad menkas rinkėjų aktyvumas rodo partijų silpnumą, kurį kai kurie politologai konstatavo dar po prezidento rinkimų. Ekspertai tuomet nurodė, jog partijų remti kandidatai iš tolo neprilygo nepriklausoma pretendente prisistačiusiai Daliai Grybauskaitei. Anot A. Kubiliaus, jis taip situacijos nevertinąs.

Kandidatuojantis į EP „tvarkietis“ Stanislovas Tomas: „Lietuva ne ta valstybė, kurioje vertinamas išsilavinimas ir tikras intelektinis darbas!..“ Perspektyvus 26-erių metų politikas, susiejęs savo politinę karjerą su nušalintojo prezidento Rolando Pakso reabilitacija Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre, „tvarkietis“ Stanislovas TOMAS – universali asmenybė, kovojanti savo kelyje iš karto su keliomis kliūtimis.

Jonas Mikelinskas nurodo taško „Leonidas Donskis“ vietą viešojoje erdvėje. Rašytojas Jonas Mikelinskas teigia, kad šiuo metu Leonidas Donskis yra ne kas kitas, kaip toji jam didelį įspūdį daranti „juokinga pelytė“, pašaukta eskaluoti visai nejuokingą antisemitizmą. „Taškas“, atrodo, yra su savimi besišnekantis "daiktas savyje". Rašytojas J.Mikelinskas teigia, kad su L.Donskiu buvo susitikęs ne vieną kartą. Deja, su juo diskutuoti žydų klausimu filosofas nė karto nepanoro.

Politikoje niekas nevyksta atsitiktinai. Jeigu kas nors įvyko, galite būti tikri, kad tai buvo suplanuota. Franklinas D.Ruzveltas Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pamažu skęsta prieštaringai vertinamų sprendimų pelkėse. Jo darbas ministro poste prasidėjo skambiai. Sausį panaikinta nacionalinio vežėjo “FlyLal” licencija. Iki šiol tai išlieka vienu skambiausių ir prieštaringiausių E.Masiulio darbų.

Gegužės 21 - 26 dienomis Izraelio ambasada bei VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas kviečia visus susidomėjusius dalyvauti renginiuose, skirtuose pristatyti Izraelį ir jo kultūrą. Šiomis dienomis Izraelio diplomatai ves seminarą studentams, vyks fotografijų parodos atidarymas bei Izraelio kino filmų peržiūros. Gegužės 21 d., ketvirtadienį, 14.30 val. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44, 202 aud.

Daugeliui atrodantys perdėti politinės agitacijos formų apribojimai prezidento ir Europos Parlamento rinkimų metu nėra neįveikiami. Liberalų Sąjūdžio štabas neslepia radęs būdą juos apeiti. Žmogus panašus į L. Donskį Portalui „Balsas.lt“ liberalų štabas perdavė du plakatus. Viename tikrai agituojama už partiją ir jos sąrašo rinkimuose į Europos Parlamentą lyderį L., Donskį. Kitame nupieštas į L. Donskį panašaus žmogaus siluetą ir kviečiama į susitikimą su filosofu.

Gargžduose svečiavosi filosofas, eseistas, kultūros kritikas, aktyvus visuomenės veikėjas Leonidas Donskis. Pasiklausyti svečio improvizacijų provincijos tema susirinko gausus būrys gargždiškių ir miesto svečių. Centro ilgesys itin ryškus literatūroje Filosofas savo improvizaciją pradėjo nuo istorinės provincijos fenomeno apžvalgos.

Viena iš valdančiųjų partijų - Liberalų sąjūdis - šeštadienį slaptu balsavimu reitingavo kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą. Į Europos Parlamento rinkimus partiją ves Leonidas Donskis. Pasak Liberalų sąjūdžio rinkimų štabo vadovo Šarūno Gustainio, partijos tarybos nariams buvo pateiktas reitinguoti 27 kandidatų sąrašas.

Viena iš valdančiųjų partijų - Liberalų sąjūdis - šeštadienį slaptu balsavimu reitinguos kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą ir tvirtins rinkimų programą. Tai numatoma padaryti Raseinių rajone, „Karpynėje“, vyksiančiame partijos tarybos posėdyje. Liberalų sąjūdžio rinkimų štabo vadovas Šarūnas Gustainis BNS sakė, kad tarybos nariams bus pateiktas reitinguoti 27 kandidatų sąrašas. Iš jų bus reitinguojami 10 asmenų.

Tęsiant gilias Vilniaus koncertų tradicijas, balandžio mėnesį koncertų salė PIANO.LT pradės intriguojančiu renginiu. Balandžio 2 d., 19 val. koncertų salėje vyks filosofinių skaitymų programa. Naujojoje salėje jau šį ketvirtadienį žiūrovų laukia intriguojančios trijų džiazo muzikantų ir filosofijos profesoriaus improvizacijos garsaus žydų filosofo Martino Buberio knygos „Aš ir tu“ temomis.

Prezidentas Valdas Adamkus pirmadienį vykusiame koncerte sostinės Europos aikštėje, palaikančiame aukštojo mokslo reformą, pasisakė už kuo skubesnį reformos startą. „Mes praktiškai nepajudėjome nė per centimetrą į priekį, tai kaip ilgai galima laukti? Na pradėkime. Gal ir padarysime klaidų, bet netūpčiosime vietoje. (...) Laukti daugiau negalima“, - komentavo reformos būtinumą V. Adamkus. Jo teigimu, pertvarka aukštajame moksle yra reikalinga Lietuvai, kad pakeltų mokslo lygį.

Kovo 19 d., ketvirtadienį, 17 val. VDU  menų galerijoje „101“ (Laisvės al. 53) vyks teatrologės, humanitarinių mokslų daktarės Jurgitos Staniškytės monografijos „Kaitos ženklai: šiuolaikinis Lietuvos teatras tarp modernizmo ir postmodernizmo“ (Vilnius: Scena) sutiktuvės. Pasak autorės, ši monografija – tai pirmasis bandymas sistemingai pažvelgti į XX a. pabaigos Lietuvos teatre vykstančius procesus ir įvertinti juos tarptautiniame scenos meno teorijos ir praktikos kontekste.

Artėjant Lietuvos prezidento ir Europos parlamento rinkimų kampanijai daug naujų dalykų sužinome ir matyt dar sužinosime apie atskirų Lietuvos politinių partijų, jų lyderių bei visuomenės veikėjų, nusprendusių dalyvauti šiuose rinkimuose požiūrį į Lietuvos politinį gyvenimą.

Lietuvos televizijos (LTV) direktoriui  Rimvydui Paleckiui viešai suabejojus, ar filosofas Leonidas Donskis, prakalbęs apie ketinimus siekti europarlamentaro posto, gali vesti laidą „Be pykčio“, pastarasis tvirtina laukiąs Liberalų sąjūdžio sprendimo. Užsienyje esantis L. Donskis portalui „Balsas.lt“ tvirtino, jog etikos pamokų jam nereikia. „Neverta LTV direktoriui mokyti mane etikos. Savo garbės kodekso aš paisau ir be pokalbių su LRT vadovybe.

Daugiau nei 9000 studentų iš įvairių aukštųjų mokyklų išrinko 10 geriausių Lietuvos dėstytojų. Šiemet metų dėstytojais pripažinti: Antanas Andrijauskas (VDA), Gintautas Bareikis (VU), Liutauras Degėsys (VPU), Leonidas Donskis (VDU), Saulius Kavaliauskas (LKKA), Valdemaras Makutėnas (LŽŪU), Edvard Michnevič (VGTU), Laurynas Pakštaitis (MRU), Vytautas Radžvilas (VU), Kęstutis Simonavičius (KTU). Studentai juos rinko dalyvaudami interaktyvioje apklausoje, kurios metu respondentai prašyti siūlyt...

Lietuvos televizijos (LTV) direktorius Rimvydas Paleckis suabejojo, ar filosofas Leonidas Donskis, viešai prakalbęs apie ketinimus siekti europarlamentaro posto, gali vesti laidą „Be pykčio“. Tačiau klausiamas dėl kitos politikės - Vilniaus miesto tarybos narės liberalcentristės Zitos Kelmickaitės vedamų laidų LRT - R.Paleckis neturi atsakymų.

24-osios Tarptautinės Jeruzalės knygų mugės, kuri prasidės vasario 15 dieną dėmesys bus nukreiptas į Lietuvą. Šiame nuo 1963 m. vykstančiame kasmetiniame renginyje, kuris sukviečia daugiau nei 1200 leidėjų iš 40 įvairių šalių, Lietuvos leidėjai dalyvauja trečią kartą. Šiais metais Lietuva pakviesta nacionaliniame stende ne tik pristatyti knygų kolekciją, bet ir supažindinti mugės lankytojus ir Izraelio publiką su Lietuvos kultūros kontekstu.

Pateikdami „post factum“ sukurtas pasaulio skurdinimo schemas dauguma jų autorių būtinai pabrėžia, kad dabartinis sunkmetis atsirado dėl to, kad planeta jau senokai gyvena moderniame globaliame pasaulyje, tačiau jos administravimas taip ir liko iš archajinių laikų. Girdi, buvo būtina prižiūrėti po pasaulį klaidžiojančius pinigų ir prekių srautus, bet nebuvo kam.

Praėjus vos pusmečiui, turėsime naują Lietuvos prezidentą, o iki šiol nežinome nė vieno kandidato. Apmaudu – juk norime turėti daug laiko, kad galėtumėm ramiai apsvarstyti, viešai aptarti visus kandidatų privalumus ir trūkumus, palyginti vienus su kitais, be to, kad galėtumėm… taip, išpilti ne po vieną srutų kibirą jiems ant galvų. Čia gal ir yra viena iš priežasčių, kodėl iki šiol niekas viešai nepatvirtino sieksiąs šio posto, – nenori prisišaukti ugnies į save.

Prisimena toks įvykėlis. Iš labai senų laikų, kai karo išvietintus asmenis Vokietijoje globojo šalies okupantai amerikiečiai, kurių mes, lietuviai, beveik visiškai nepažinojome ir, ilgokai gyvenę diktatorių komunistų ir nacių priespaudoje, nežinojome, kaip su jais elgtis. Tautinėmis grupėmis buvome apgyvendinti karo apgriautose buvusiose vokiečių kareivinėse ir priskirti šias sritis valdančių amerikiečių karo komendantų priežiūrai.

Leonidas Donskis savo poleminiame straipsnyje parodė, kad prezidento institucija dabartinėje Lietuvos politinėje sistemoje netarnauja demokratinei politikai. Čia daroma išvada, kad prezidento institucijos derėtų išvis atsisakyti. Šiems klausimams aptarti būtina gili ir išsami diskusija. Minėtame straipsnyje apibendrinama Lietuvos prezidentų veiklos patirtis ir visuomenės nerimas – ir dėl galimo būsimo prezidento asmenybės, ir dėl pačios institucijos izoliuotos padėties politinėje sistemoje.

Negi vėl atsistojo VSD pusėje? Taip pat, kaip susikompromitavusio KGB atsarginio Arvydo Pociaus atveju? Piliečių santalkos viešu raštu paklaustas, ką jis žino apie Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą žurnalistų atžvilgiu ir paprašytas atsakyti, ar saugumas slaptai seka žurnalistus, ir jeigu taip, tai kokiomis teisėmis tai daro, Prezidentas visą šį reikalą suko į šoną. „Iškeltos problemos, lyg ir kažkas kažką seka.

Istorija jau plačiai žinoma, klausimas – tik jos tikslas. Ar Lietuvos vidaus saugumo departamento (VSD) pareigūno apsilankymas pas žurnalistą dr. Kęstutį Girnių buvo geranoriškas – perspėti jį apie gresiantį pavojų iš Lietuvos pogrindyje veikiančių svetimos valstybės agentų ar, šią prielaidą naudojant, nutildyti arba bent sutramdyti Lietuvos valdžias dažnai kritikuojantį žurnalistą? Žvilgtelkim į abi puses.

Penktadienio vakarą Mokytojų namai išlydėjo 2008-uosius - skaitymo metus. Žinomi žmonės dalijosi skaitinių įspūdžiais, kas antroje salėje vyko atviros pamokėlės ir koncertai, o mažieji galėjo netrukdomi užsiimti įvairiausiais menais. Bet svarbiausia, žinoma, buvo apsikeisti perskaitytomis knygomis, o jomis buvo nukrauti visi fojė stalai, rašo „Respublika“. Vaikams patinka.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus, „Lietuvos žinios“ apžvelgė, kokios buvo šio pastarųjų dviejų mėnesių demokratijos vajaus pamokos. Pasak žiniasklaidos analitikų, praėjusių rinkimų metu visuomenės informavimas buvo dalykiškesnis, partijos buvo priverstos surasti kitų saviraiškos būdų. Tačiau kratantis politinės reklamos netyčia buvo atsikratyta ir pačios esmės.

„Kita stotelė – Zoologijos sodas“, „Antakalnio žiedas“, „Gerbiami keleiviai, nepamirškite laiku pasižymėti bilietų“, – tokios ir daugybė panašių frazių skamba Vilniaus ir Kauno viešajame transporte. Netrukus stotelių pavadinimai bus pradėti skelbti ir Klaipėdoje. Ar kada susimąstėte, kas skelbia šiuos pavadinimus? „Gyvenimas“ tai išsiaiškino, rašo „Respublika“. Įgarsina nuo sovietmečio Seniausios viešojo transporto stotelių pranešimo tradicijos yra Vilniuje.