lenkija

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pasisakė apie į Lenkijos teritoriją netoli sienos su Ukraina pataikiusias raketas.  Rusijos neigimas, kad ji susijusi su incidentu, yra „svarbus“, pareiškė R. T. Erdoganas.  „Galbūt įvyko techninis gedimas ar kažkas kito. Labai svarbu, kad pradėtas tyrimas“, – pridūrė jis.  Primygtiniai reikalavimai apkaltinti Rusiją būtų „provokacija“, pridūrė Turkijos prezidentas.

„Pagal vizualinius nuolaužų požymius, lapkričio 15 dieną į Lenkijos teritoriją nukritusi raketa galėjo būti sparnuotoji raketa „Ch-101“. Apie tai pranešė „Polsat News“ korespondentas Mateuszas Liachovskis po pokalbio su dviem kariniais ekspertais. Žurnalisto teigimu, vienas jo šaltinių – karinis specialistas ne iš Ukrainos ar Lenkijos, o antrasis – su Ukrainos gynybos ministerija susijęs ekspertas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį po vis dar neišaiškinto raketų smūgio Lenkijos teritorijoje pavadino Rusijos veiksmus prieš Ukrainos civilius gyventojus „barbariškais“. „Tai, ką jie daro, peržengia visas ribas“, – sakė J. Bidenas, susitikęs su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku Balyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo metu.

Lenkija padidino savo karinę parengtį po to, kai šalies prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad tai „greičiausiai“ buvo Rusijoje pagamintos raketos smūgis. Štai keletas svarbiausių kitų valstybių reakcijų: JAV Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį su sąjungininkais surengė „skubią apskritojo stalo diskusiją“ raketos smūgiui aptarti.

Prancūzija trečiadienį paragino „itin atsargiai“ vertinti mirtinų raketų smūgio NATO narei Lenkijai kilmę, sakydama, kad daug regiono šalių turi panašių ginklų. „Logiška, kad į šį klausimą žvelgtume itin atsargiai.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas trečiadienį paskambino savo lenkų ir ukrainiečių kolegoms po dviejų gyvybių pareikalavusio sprogimo Lenkijoje ir pažadėjo koordinuoti veiksmus, kol „nustatysime atitinkamus tolesnius žingsnius“. „Pažadėjome artimiausiomis dienomis toliau glaudžiai koordinuoti savo veiksmus, kol vyks tyrimas ir bus nustatyti atitinkami tolesni žingsniai“, – tviteryje rašė A. Blinkenas, JAV prezidentui Joe Bidenui susitikus su sąjungininkais Balyje vyksta...

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį įspėjo, kad „absoliučiai būtina“ vengti karo Ukrainoje eskalavimo po to, kai per mirtiną raketos smūgį NATO narėje Lenkijoje žuvo du žmonės. „Generalinis sekretorius yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie Lenkijos teritorijoje sprogusią raketą, – sakė JT vadovas, pasak jo atstovo spaudai Farhano Haqo. – Absoliučiai būtina vengti karo Ukrainoje eskalavimo.

Po antradienio vakarą įvykusių Rusijos atakų prieš Ukrainą ir sprogimų Lenkijoje trečiadienį Vilniuje rengiamas tarpinstitucinis pasitarimas dėl saugumo situacijos regione. „Pasitarimo tema – saugumo situacijos regione pasikeitimai po paskutinių Rusijos atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą“, – pranešė Prezidentūra. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys trečiadienio rytą LRT radijui sakė, jog pasitarimas rengiamas „Valstybės gynimo tarybos plius sudėties“, įtraukiant daugiau ministrų.

Antradienį virš Lenkijos oro erdvės skridęs NATO lėktuvas susekė šalyje nusileidusią raketą, antradienį CNN sakė Aljanso karinis pareigūnas. „Žvalgybos duomenys su [raketos] radaro vėžėmis buvo perduoti NATO ir Lenkijai“, – CNN cituoja NATO karinį pareigūną. NATO orlaiviai nuolat stebi Ukrainą nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Antradienį virš Lenkijos skridęs lėktuvas sekė įvykius Ukrainoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas po skubaus pasaulio lyderių susitikimo pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog raketa, dėl kurios Lenkijoje įvyko sprogimai ir žuvo du žmonės, buvo paleista iš Rusijos. Šį JAV lyderio pareiškimą cituoja „The Guardian“. J. Bidenas pabrėžė, kad pirmiausia nori išsiaiškinti, „kas atsitiko“, o tada nuspręsti dėl „kito žingsnio“. Paklaustas, ar raketa buvo paleista iš Rusijos, Bidenas sakė: „Yra išankstinė informacija, kuri tai paneigia.

JAV kol kas nematė duomenų, kurie prieštarautų teorijai, kad Lenkijos teritorijoje nukritusią raketą paleido ukrainiečių pajėgos, nurodo Baltieji rūmai. Vis dėlto Vašingtonas pabrėžia, kad galutinė atsakomybė už šį incidentą tenka Maskvai, kuri antradienį stipriai atakavo Ukrainą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda patvirtinto, kad šalies teritorijoje sprogo Rusijoje pagaminta raketa, tačiau savo šalies gyventojus ragina nusiraminti, rašo „SkyNews“. Pasak A. Dudos, tikėtina, kad Lenkija aktyvuos 4-ąjį NATO straipsnį, tačiau kol kas šalies piliečiai turėtų nusiraminti. „Šiuo momentu mes neturime įtiknamų įrodymų, kurie pagrįstu, iš kur buvo paleista raketa, visgi žinoma, kad raketa galėjo būti pagaminta Rusijoje, tačiau šiuo metu vyksta tyrimas.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas sureagavo į situaciją Lenkijoje, kai Rusijos raketos nukrito NATO narės teritorijoje. Kaip socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašė M. Podoliakas, suduotas smūgis Lenkijos teritorijoje nėra atsitiktinumas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį vakare pakalbėjo su JAV prezidentu Joe Bidenu, rašo „The Guardian“. Telefoninio pokablio metu J. Bidenas išreiškė JAV paramą Lenkijai ir teigė, kad dės visas įmanomas pastangas, siekiant išsiaiškinti sprogimų aplinkybes Lenkijos teritorijoje.  Savo ruožtu A. Duda pranešė J. Bidenui naujausią informaciją apie sprogimus Lenkijos teritorijoje, kurių metu žuvo du žmonės.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį surengs skubias derybas su Aljanso ambasadoriais dėl Lenkijoje įvykusio sprogimo, antradienį pranešė jo atstovė spaudai. „Rytoj generalinis sekretorius pirmininkaus skubiam NATO ambasadorių susitikimui, kuriame bus aptartas šis tragiškas incidentas“, – sakė NATO atstovė spaudai Oana Lungescu.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį šaukia Nacionalinio saugumo tarybą. Toks sprendimas priimtas pasirodžius pranešimams, kad šios NATO narės teritorijoje nukrito Rusijos raketų, o tai gali būti didelė karo Ukrainoje eskalacija. Pasak prezidento kanceliarijos vadovo Pawelo Szroto, posėdis numatytas 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Ukraina antradienį pareiškė, kad pareiškimai, esą viena iš jos raketų nukrito Lenkijoje, yra „sąmokslo teorija“. Tai paskelbta pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Rusijos raketa nukrito NATO narės teritorijoje. „Rusija dabar skleidžia sąmokslo teoriją, kad Lenkijos teritorijoje neva nukrito Ukrainos oro gynybos raketa. Tai netiesa.

Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris, po šalies vadovų ir karinės vadovybės susitikimo Saugumo Tarybos posėdyje, pareiškė, kad dalyje teritorijos buvo padidinta karinė parengtis, rašoma lenkų leidinyje „Interia“. Lenkijos valdžios atstovo teigimu, šiuo metu yra nagrinėjamos galimybės aktyvuoti NATO 4-ąjį straipsnį. „Lenkijoje padidinta kai kurių kovinių dalinių parengtis.

Rusijos gynybos ministerija antradienį provokacija pavadino pranešimus, kad Lenkijoje, kuri ribojasi su Ukraina, nukrito Rusijos raketų. „Lenkijos žiniasklaidos ir pareigūnų pareiškimai apie Rusijos raketų smūgį į Lenkijos teritoriją yra sąmoninga provokacija, kuria siekiama eskaluoti situaciją“, – platformoje „Telegram“ pareiškė ministerija.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis antradienio vakarą paskelbė, kad šaukia skubų vyriausybės posėdį dėl oficialiai dar nepatvirtintų pranešimų apie Rusijos raketų smūgius Ukrainos kaimynėje Lenkijoje. „Rytoj 10 val. sušaukiau neeilinį vyriausybės posėdį, kad išklausytume atsakingų ministerijų ir institucijų pranešimus apie saugumo padėtį regione ir pasiruoštume tolesniems veiksmams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusiją apšaudžius NATO narę Lenkiją raketomis ir pavadino tai „labai reikšmingu Rusijos invazijos eskalavimu“. Savo ruožtu V. Zelenskis tikino, kad Vakarų valstybės buvo seniai įspėtos apie tai, kad Rusija nesustos ties Ukraina. „Šiandien Rusijos raketos pataikė į Lenkiją, [Ukrainos] sąjungininkės teritoriją. Žuvo žmonių. Priimkite mūsų užuojautą“, – sakė V. Zelenskis kreipimesi į tautą.

Lenkijos žiniasklaidos priemonės ZET žurnalistas Mariuszas Gierszewskis paskelbė, kad jo šaltinių duomenimis, Lenkijos teritorijoje nukrito Ukrainos kariuomenės numuštos Rusijos raketos liekanos.  „Mano šaltiniai tarnybose tvirtino, kad tai, kas pataikė į Pševodovą, greičiausiai, yra Ukrainos kariuomenės numuštos raketos liekanos“, – rašė jis savo „Twitter“ paskyroje. Primename, kad ZET radijas buvo pirmieji Lenkijoje paskelbę apie nelaimę pasienyje su Ukraina.

NATO nagrinėja oficialiai dar nepatvirtintus pranešimus, kad Rusijos raketų antradienį galėjo nukristi Lenkijos teritorijoje, ir glaudžiai bendradarbiauja su Varšuva, sakė vienas pareigūnas. „Nagrinėjame šiuos pranešimus ir glaudžiai koordinuojame veiksmus su savo sąjungininke Lenkija“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs NATO pareigūnas.

Antradienį pranešta, kad Lenkijoje nukrito Rusijos raketos, kurios pražudė du žmones. Liudininkai pasakojo, ką matė, rašo lublin.wyborcza.pl. Lenkijos žiniasklaidoje skelbiama, kad sprogimas įvyko kaimiškoje vietovėje, tačiau buvo girdimas 15 km atstumu. Jis įvyko vienos iš buvusios valstybinės žemės ūkio bendrovės teritorijoje. Lenkijos leidinio lublin.wyborcza.pl žiniomis, sprogimas įvyko prie pat įrenginio, kuriame įmonės darbuotojai sveria grūdus.

Vos pasirodė pranešimai apie galimą Rusijos raketų pataikymą Lenkijos teritorijoje, ryžtingą kaimynų palaikymą išsakė kaimyninės Baltijos šalys. Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas skubiai išvyko konsultacijai į Varšuvą, o Latvijos gynybos ministras pareiškė, kad numato galimybę skelbti 4-ąją NATO straipsnį. Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikis pareiškė, kad jam pirmiausia kilusi mintis buvo apie NATO 4-ojo straipsnio pritaikymą ir Ukrainos oro erdvės uždarymą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pavadino naują Rusijos smūgių, nukreiptų prieš jo šalies elektros tinklus, bangą „spjūviu į veidą G-20 šalims“. „Šis genocido prieš ukrainiečius aktas, kuriuo reaguojama į mano taikos planą, yra ciniškas spjūvis G-20 ir visam pasauliui į veidą“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis. Anksčiau antradienį rusai atakavo energetikos infrastruktūros objektus visoje Ukrainoje, panaudodami mažiausiai 100 raketų.

Antradienį paskelbus, kad Lenkijos teritorijoje nukrito Rusijos raketos ir dėl to žuvo du žmonės Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė į tai reagavo socialiniame tinkle „Twitter“. „Atidžiai seku labai aktualias naujienas iš Lenkijos. Konsultuosimės su Lenkija ir su visais sąjungininkais. Lietuva reiškia visišką solidarumą su Lenkija ir siunčia nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems“, – parašė ji.

Antradienio vakare pranešus apie sprogimus Lenkijos mieste netoli Ukrainos sienos ir oficialiai dar nepatvirtintomis žiniomis žuvus dviem žmonėms, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą kaimyninei valstybei. Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad šįvakar skrendą į Lenkiją. Šią žinią ministras pranešė savo socialiniame tinkle. „Skrendu iš Briuselio į Varšuvą.

Pentagonas antradienį pareiškė negalintis patvirtinti žiniasklaidos pranešimų, kad dvi Rusijos raketos nukrito NATO narės Lenkijos teritorijoje, tačiau sakė, kad šiuos teiginius tiria. „Žinome apie spaudos pranešimus, kuriuose teigiama, kad dvi Rusijos raketos pataikė į Lenkijos arba Ukrainos pasienyje esančią vietovę“, – sakė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis.

Iki šiol viena ištikimiausių Kremliaus propagandisčių Margarita Simonian Lenkijoje nukritusias Rusijos raketas pašiepė. Ji parašė: „Va ir pas Lenkiją atsirado savo Belgorodo sritis. O kaip jūs norėjote?“ Tokiu jos įrašu dalinasi JAV naujienų svetainės „The daily beast" žurnalistė Julia Davis. Dvi galimai nuo trajektorijos nuklydusios raketos nukrito Pževodo kaime, Liublino srityje, netoli sienos su Ukraina.

Prie Lenkijos ir Ukrainos sienos nukritus dviems raketoms, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ragina laukti oficialios Lenkijos pozicijos ir priduria: Lietuva visada rems Lenkiją. „Atidžiai stebime situaciją susijusią su pranešimais, jog Rusijos karinės pajėgos apšaudė mūsų kaimynės ir artimos sąjungininkės Lenkijos teritoriją raketomis. Pranešama, kad raketos sprogo 8 km Lenkijos teritorijoje.

Lenkijoje antradienį nugriaudėjus sprogimams, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sureagavo į šią situaciją. Antradienio vakare pranešus apie sprogimus Lenkijos mieste netoli Ukrainos sienos ir oficialiai dar nepatvirtintomis žiniomis žuvus dviem žmonėms, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą kaimyninei valstybei. „Lietuva yra stipriai solidari su Lenkija.

Dvi galimai nuo trajektorijos nuklydusios raketos nukrito Pževodo kaime, Liublino srityje, netoli sienos su Ukraina. Vietoje dirba policija, prokuratūra ir kariuomenė, praneša Lenkijos radijas „Radio ZET“. Nors informacija nėra patvirtinta, lenkų žurnalistas Mariusz Gierszewski skelbia, kad sprogimai įvyko netoli grūdų sandėlio. Sprogimo metu žuvo du žmonės. Įvykis užfiksuotas 15.40 val. Lenkijos vietos laiku.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje spalį pakilo iki 17,9 proc. nuo 17,2 proc. rugsėjį, antradienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vartojimo prekių kainos per metus augo 19,5 proc., paslaugų – 13 procentų. Didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso prieaugiui per metus turėjo išlaidų būstui ūgtelėjimas (28,7 proc.), maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (22 proc.), transporto prekių ir paslaugų (17,3 proc.

Lenkijos vyriausybė įvedė Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ priklausančių dujotiekio „Jamalas-Europa“ atkarpos Lenkijoje operatorės „EuRoPol GAZ“ beveik pusės akcijų išorinį valdymą, pranešė Lenkijos radijas.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda darbiniais reikalais lankėsi Lenkijoje. Ten jis susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Darbinio vizito metu prezidentą lydėjo ir jo žmona Diana Nausėdienė, kuri aplinkinių akis traukė sužibusi eleganciją spinduliuojančiu įvaizdžiu, kurį išryškino 1 detalė. Neseniai Lenkijoje darbinio vizito buvo išvykęs Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su sutuoktine Diana Nausėdiene.

Lietuva ir Lenkija buvo teisios daugybę metų aiškindamos Vakarų partneriams apie Rusijos grėsmę ir kėslus, sako Lietuvos ir Lenkijos politikos formuotojai susirinkę į neformalią diskusiją Vilniuje. Pasak jų, scenarijai, kurių abi šalys bijojo, deja, bet išsipildė.

Kasmet Varšuvoje nacionalistų grupių rengiama Nepriklausomybės dienos eisena daug metų būdavo proga kraštutiniams dešiniesiems pademonstruoti lenkų pasididžiavimą, bet per šiemetinį renginį daug kalbėta apie Ukrainą. „Hitleris miręs, bet Putinas gyvas ir kartoja istoriją su ukrainiečiais“, – per penktadienio eiseną sakė 95 metų Stanislawas Fidurskis, į pensiją išėjęs pulkininkas. Pasak jo, Lenkija galėtų suformuoti didesnę valstybę su Ukraina.

Lietuvos ir Lenkijos draugystė visam regionui dovanojo ir dovanoja laisvės ir teisingumo viltį, penktadienį Varšuvoje sveikindamas Lenkiją su Nepriklausomybės diena sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Nuo seniausių laikų mūsų šalis vienijo pareiga ginti Vakarų civilizacijos vertybes.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ pakėlė Lenkijos energetikos giganto „Orlen“ ilgalaikių skolinių įsipareigojimų reitingą iškart dviem pakopomis – nuo BBB- iki BBB+. Reitingui suteikta stabili perspektyva, skelbia naujienų agentūra PAP. Agentūra nurodo, kad „Orlen“ reitingo didinimą nulėmė neseniai įvykę ir užbaigti svarbūs susijungimų bei įsigijimų sandoriai.

Varšuvoje ketvirtadienį besilankantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva su Lenkija dar neišnaudojo visų visų karinio bendradarbiavimo galimybių, ypač kalbant apie Suvalkų koridoriaus saugumą. „Tikrai dar visų bendradarbiavimo galimybių – bendradarbiavimo karine prasme, karinio mobilumo prasme – mes turbūt dar nesame išnaudoję.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo darbo vizitą Lenkijoje. Ketvirtadienį Varšuvoje šalies vadovas susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda. Abu Prezidentai vadovavo antrajai Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų tarybai. Daugiausia dėmesio skirta saugumo ir gynybos bei dvišalio bendradarbiavimo klausimams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Prezidentas teigė, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje yra viso regiono saugumo garantas.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su dviejų dienų darbo vizitu išvyksta į Lenkiją, kur su kaimyninės šalies kolega Andrzejumi Duda aptars paramą Ukrainai ir regiono saugumo klausimus.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su dviejų dienų darbo vizitu išvyksta į Lenkiją, kur su kaimyninės šalies kolega Andrzejumi Duda aptars paramą Ukrainai ir regiono saugumo klausimus.

Latvijos „Latvijas dzelzcelš“ ir Lenkijos „Polskie Koleje Panstwowe“ susitarė dėl reguliaraus anglies ir kitų krovinių pervežimo geležinkeliais iš Rygos uosto į Malaševičės stotį Lenkijos rytinėje dalyje.

Lenkijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą dėl elektros energijos gamybos kainų ribų paskaičiavimo metodikos, kuriuo siekiama apriboti energetikos bendrovių viršpelnius, skelbia Lenkijos radijas. „Šiuo metu aukštos elektros kainos kai kuriems jos gamintojams bei tiekėjams teikia didelę ir neproporcingą finansinę naudą“, – teigiama po ministrų kabineto antradienio posėdžio paskelbtame pareiškime.

Lenkijoje dėl nenustatytų įsilaužėlių atakos pirmadienį neveikė Viešųjų pirkimų tarnybos svetainė. Pasak tarnybos, pirmadienio rytą jos svetainė atakuota iš išorinių serverių, o po išpuolio nustojo veikti elektroninių pirkimų platforma. Po pietų platforma vis dar buvo nepasiekiama. Iš karto nebuvo aišku, ar buvo pavogta duomenų. Specialistai mėgino atkurti puslapio veikimą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė esantis prieš naujas nuolaidas Europos Komisijai, po ginčo dėl teismų nepriklausomumo užblokavusiai atsigavimo nuo COVID-19 pandemijos lėšų skyrimą Varšuvai. „Aš daugiau nebeteiksiu atsakymų į kitos pusės pasiūlymus“, – A. Duda pareiškė savaitraščiui „Sieci“. „Mano žiniomis, mes išpildėme visas sąlygas, kad gautume atsigavimo plano lėšas“, – pridūrė jis.

Lietuvoje viešintis Lenkijos kariuomenės vadas Rajmundas T. Andrzejczakas penktadienį su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu aptarė karinio bendradarbiavimo klausimus, nenumatytas pratybas ir tai, kad modernizuoti kariuomenę, pirkti ginkluotę ir mokytis sąveikavimo su sąjungininkais abi šalys neturi daug laiko. Pasak kariuomenės vadų, net ir nugalėta Rusija bus pavojinga, o mes turime vos porą metų tinkamai pasiruošti gynybai.