lenkija

Lietuva ir Lenkija numato dar glaudžiau bendradarbiauti transporto ir logistikos srityje, siekdamos plėtoti Baltijos, Juodosios ir Egėjo jūrų transporto koridorių ir papildomas jungtis ir taip gerinti susisiekimą tiek su Vakarų Europa, tiek ir Ukraina, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime spaudai.

Kultūros ministras Simonas Kairys, susitikęs su Lenkijos vicepremjeru, kultūros ir nacionalinio paveldo ministru Piotru Glińskiu, atvykusiu į Vilnių su Lenkijos vyriausybine delegacija, aptarė dvišalio kultūrinio bendradarbiavimo, istorinės atminties, kultūros paveldo, paramos Ukrainai klausimus, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Lietuvos ir Lenkijos kultūros ministrai taip pat dalyvavo bendrame abiejų šalių vyriausybių posėdyje.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovės per artimiausią pusmetį turėtų parengti technines studijas, būtinas sukurti tinkų sinchronizavimo su Europa spartinimo planą – jis taps pagrindu politiniam sprendimui dėl spartesnės sinchronizavimo datos nei 2025-ųjų pabaiga, kaip numatyta dabar. Tai energetikos ministras Dainius Kreivys pranešė Vilniuje susitikęs su Lenkijos klimato ir aplinkos ministre Anna Moskwa  (Moskva), pranešė ministerija.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Vilniuje susitiko su Lenkijos Vyriausybės vadovu Mateuszu Morawieckiu. Susitikimo metu abu premjerai aptarė būtinybę didinti paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai stiprinimą, energetinius iššūkius, su kuriais susiduria lenkų ir lietuvių visuomenės.  Spaudos konferencijos metu abu premjerai pripažino, kad energetiniai iššūkiai itin skaudžiai atsiliepia abiejų šalių žmonėms, todėl siekiama bendrų europinių sprendimų, kad situacija bent kiek pagerėtų.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Vilniuje su Lenkijos Vyriausybės vadovu Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) aptarė būtinybę didinti paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai stiprinimą. Kaip informavo Lietuvos Vyriausybė, ministrų pirmininkų dvišaliame susitikime, vykusiame prieš bendrą Ministrų kabinetų posėdį, taip pat aptarti europiniai sprendimai, kurie leistų mažinti energijos išteklių kainas, šalių strateginės partnerystės stiprinimo, Ukrainos atstatymo klausimai.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje rugpjūtį pasiekė 16,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Jos duomenimis, vien tik praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos brango 0,8 procento. Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) ekspertai perspėja, jog infliacinis spaudimas šalyje pamažu stiprės. Jie atmeta tikimybę, kad metų infliacija artimiausiu metu nukris žemiau 16 proc., pažymi Lenkijos radijas.

Penktadienį Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyks bendras Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis. „Svarbiausias klausimas, žinoma, bus karas, kurį Rusija vykdo Ukrainoje, ir kur tiek Lietuva, tiek Lenkija turbūt yra tos iš stipriausių, atkakliausių Ukrainos rėmėjų“, – radijui „Znad Wilii“ ketvirtadienį sakė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Lenkijos vyriausybė priėmė sprendimą dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) iki mokesčių padidinimo nuo 2023 metų sausio 1 dienos 16 proc. – nuo 3010 iki 3490 zlotų (742 eurų), skelbia Lenkijos radijas. Minimalus valandos darbo atlygis didės nuo 19,7 iki 22,8 zloto (iki 4,85 euro). Šeimos ir socialinės politikos ministrė Marlena Malong pareiškė esanti tikra, kad aukštos infliacijos ir augančių pragyvenimo išlaidų laikmečiu toks sprendimas reiškia tiesioginę paramą namų ūkių biudžetams.

Lenkijos Žešuvo technikos universitete (Rzeszów University of Technology ) vykusioje energetinio saugumo konferencijoje energetikos ministrui Dainiui Kreiviui įteiktas apdovanojimas už nuopelnus regiono energetiniam saugumui, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių energetinio saugumo srityje, nurodo ministerija.

Laivybos kanalo per Aismarių neriją, kuriuo laivai Lenkijos Elblago uostą galės pasiekti išvengdami Rusijos teritorinių vandenų, oficiali atidarymo ceremonija įvyks šį šeštadienį, rugsėjo 17-ąją, skelbia portalas „Euractiv“. Šios naujos laivybos jungties oficialaus atidarymo datą Varšuva pasirinko neatsitiktinai – 1939-ųjų rugsėjo 17-ąją Raudonoji armija įsiveržė į tuometinę Lenkiją, ir šias metines Varšuva siekia panaudoti kaip nepriklausomybės nuo Maskvos simbolį.

Kai Rusija dar tik ruošėsi karui Ukrainoje, ji sumažino gamtinių dujų tiekimą Europai. Kad nebūtų didelių pagundų šokinėti prieš Kremlių karui jau prasidėjus. Kai Maskva realiai užpuolė Ukrainą, o Vakarai įvedė sankcijas Rusijai, šioji nusprendė dar labiau paspausti – dujų tiekimą dar labiau apribojo ir net neslėpdama per atstovus pareiškė, jog tiekimas bus atnaujintas, kai Vakarai atšauks sankcijas.

Ukraina ir Lenkija pasirašė ketinimų memorandumą dėl vamzdyno teisimo ukrainietiško aliejaus eksportui per Gdansko uostą, pranešė Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministerija.

Lenkijos gynybos ministerijos pareigūnas pareiškė, kad per artimiausius 3-10 metų yra didelė karo su Rusija rizika, todėl kaimyninė Lietuvos valstybė aktyvavo pasiruošimo ir modernios ginkluotės įsigijimo mechanizmus. Lenkija kitų metų gynybos biudžetui numatė skirti rekordinius 97 mlrd. zlotų (apie 20,5 mlrd. eurų), pažymima gynybos viceministro Marcino Ociepos interviu Lenkijos naujienų agentūrai PAP. „Yra rimta karo su Rusija rizika nuo 3 iki 10 metų periodu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuo antradienio iki ketvirtadienio Lenkijoje dalyvaus 31-ajame Ekonomikos forume „Europa naujų iššūkių akivaizdoje“. Karpačo mieste vyksiančiame renginyje Seimo pirmininkė su kitų šalių parlamentų ir vyriausybių vadovais ir atstovais pasisakys diskusijose „Europa karo ir jo padarinių akivaizdoje“ ir „Naujos ir senos sąjungos. Tarpjūris: ar toks projektas galėtų pavykti dabartinėje situacijoje?“, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Lenkija balandžio-birželio mėnesiais sukūrė palyginamosiomis kainomis 5,5 proc. didesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis. Ekonomikos metinis augimas sulėtėjo nuo 8,5 proc. pirmąjį 2022-ųjų ketvirtį. „Naujausi ekonomikos augimo duomenys geresni už rugpjūčio viduryje skelbtus – jie rodė augimą antrąjį ketvirtį 5,3 procento.

Lenkijos valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad šalis yra pasirengusi oficialiai pareikalauti iš Vokietijos reparacijos už Antrojo pasaulinio karo metais įvykdytą puolimą, skelbiama „Reuters“. Lenkų politikas pažymėjo, kad žala yra įvertinta 6,2 trln. zlotų (apie 1,3 trln. eurų). Šią sumą nustatė specialiai sukurta komisija. Oficialiai dar jokio Lenkijos pareiškimo Vokietijai nebuvo pateikta.

Lenkija ir trys Baltijos šalys trečiadienį pareiškė svarstančios galimybę nebeįsileisti Rusijos piliečių, jei to nepadarys visa Europos Sąjunga. Į dviejų dienų neformalias derybas Prahoje susirinkę bloko užsienio reikalų ministrai tariasi dėl vizų rusų turistams ribojimo reaguojant į Maskvos agresiją prieš Ukrainą. Čekija šį pusmetį rotacine tvarka pirmininkauja ES.

Lenkija ir Slovakija penktadienį atidarė jų tinklus sujungusį dujotiekį, galintį padidinti šalių energetinį saugumą, Rusijos invazijai į Ukrainą sukėlus energetinę krizę Europos.  Rusija pastaraisiais mėnesiais sumažino arba sustabdė dujų tiekimą kelioms Europos Sąjungos šalims. Lenkijai tiekimas buvo nutrauktas, tuo metu Slovakija gavo tik 40 proc. sutarto kiekio.

Latvija ketina vienašališkai nutraukti sutartį dėl pasienio bendradarbiavimo su Baltarusija, atsižvelgdama į Minsko paramą Rusijos karui prieš Ukrainą, rodo sekmadienį paskelbti vyriausybės dokumentai. Šį klausimą latvių ministrų kabinetas planuoja aptarti per susitikimą ateinantį antradienį. Pasak Aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministerijos, bendradarbiavimo susitarimas galioja nuo 1998 metų.

Slovakijai atsisakant savo senųjų sovietų gamybos naikintuvų MiG-29, Lenkija ir Čekija šeštadienį pasirašė susitarimą dėl Slovakijos oro erdvės apsaugos. Oro erdvė bus saugoma tol, kol Slovakija gaus naujųjų naikintuvų F-16 iš Jungtinių Valstijų, o tai turėtų įvykti 2024 metais. Susitarimą vienoje Slovakijos oro pajėgų bazėje pasirašė Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos gynybos ministrai Mariuszas Blaszczakas, Jana Černochova ir Jaroslavas Nadas.

Baltarusijos pasieniečiai paskelbė, kad pasienyje su Lenkija, netoli Bresto, ant vieno iš į šalį bandžiusio patekti automobilio dugno buvo aptiktas „daiktas, panašus į sprogmenį“. Pasienio užkarda yra uždaryta, įvykio vietoje dirba išminuotojai. „Šiandien ryte Bresto patikros punkte į Baltarusijos teritoriją bandė patekti automobilis su Rusijos valstybiniais registracijos numeriais. Už „Kia“ automobilio vairo sėdėjo Rusijos Federacijos pilietis.

Lenkija ir Slovakija penktadienį atidarys naują dujų jungtį, sustiprinčią šalių energetinę nepriklausomybę, skelbia Lenkijos radijas. 164 kilometrų ilgio vamzdyno, nutiesto tarp dujotiekių mazgo Lenkijos Strachocine ir perpumpavimo stoties Slovakijos Velkė Kapušanuose, didžiausias metinis pralaidumas Slovakijos kryptimi – 4,7 mlrd. kubinių metrų, o priešinga kryptimi – 5,7 mlrd. kubinių.

Lenkijos vyriausybė patvirtino du įstatymų projektus energijos išteklių kainų augimui švelninti, skelbia Lenkijos radijas. „Saugumas. Energetinis ir finansinis saugumas – mūsų mąstymo pagrindas. Tai yra pagrindinis „Teisės ir teisingumo“ [valdančiosios partijos] valdybos filosofijos elementas“, – pareiškė vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis.

Vakarų šalių lyderiai antradienį perspėjo Rusiją neaneksuoti kitų Ukrainos teritorijų, pasklidus gandams, kad Rusija planuoja prisijungti kitas okupuotas teritorijas, neskaitant Krymo. Vadovai atsiuntė savo vaizdo kreipimusis į Krymo platformos konferencijos Kyjive dalyvius. Konferencijoje gyvai dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo kolega iš Lenkijos Andrzejus Duda. Krymo pusiasalį Rusija užgrobė ir neteisėtai aneksavo 2014 metais, surengusi neteisėtą referendumą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį atvyko į Kyjivą susitikti su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, siekdamas dar kartą patvirtinti Varšuvos paramą kare su Rusija ir paraginti paskelbti Maskvai naujų sankcijų. Ukrainos pasienio sienos apsaugos tarnyba pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip A. Duda antradienio rytą traukiniu atvyksta į Kyjivą, taip pat rodomas prierašas: „Sveikiname savo draugą sostinėje.

Prabėgus kelioms savaitėms po Rusijos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje, Vakarų Europos ekonomikoje atsirado neužtikrintumo požymiai. Tačiau toliau į rytus ekonomika vis dar virė ne tik dėl dviženklio atlyginimų augimo, bet ir dosnios valstybės paramos kai kuriose iš šių šalių.

Sekmadienį į motociklininką iš Lenkijos trenkė žaibas, jis liko gyvas, trečiadienį pranešė Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Pirmąją pagalbą vyrui suteikė pro šalį važiavęs Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Deivydas Neverdauskas su žmona. „Rugpjūčio 14 d., 16.30 val., važiuojant Kauno gatve Lazdijuose, staiga apakino žaibo blyksnis ir tuo pačiu metu pasigirdo kurtinantis garsas. Įdomiausia, kad danguje tuo metu švietė saulė.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigia, kad Rusijos karas Ukrainoje atskleidė tiesą apie Europą. Jo įsitikinimu, jei Europos Sąjunga būtų pataikavusi Vokietijos ir Prancūzijos įnoriams, Ukraina būtų pralaimėjusi karą, o Rusija pultų kitas Europos šalis.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo gamykla „Orlen Lietuva“ pradeda įgyvendinti 641 mln. eurų vertės modernizavimo projektą – jo metu bus statomas giluminio naftos perdirbimo įrenginys.   Tai didžiausias investicijų projektas Lietuvoje per „Orlen“ veiklos istoriją nuo 2006 metų.  Projektas, kurį numatoma baigti iki 2024 metų pabaigos, naftos produktų perdirbimo efektyvumą turėtų padidinti nuo 72 proc. iki 84 proc.

Įtampa tarp Lenkijos ir Europos Komisijos šią savaitę vėl išaugo, lenkų konservatyvios valdančiosios partijos vadovams apkaltinus Briuselį nevykdant įsipareigojimų Varšuvai ir pagrasinus atsakomaisiais veiksmais. Vienas EK atstovas antradienį atsakė, kad Lenkija vis dar nepakankamai padarė, kad užtikrintų demokratinį teismų nepriklausomumo principą.

Lenkijoje baigiasi pusę metų trukęs beprecedentis eksperimentas, kai maisto kainoms nebuvo taikomas pridėtinės vertės mokestis. Tai buvo infliacijos mažinimo plano dalis, šalies Vyriausybė taip esą norėjo palengvinti lenkų gyvenimą. Tik vargu, ar tai pasiteisino: kainos Lenkijoje kyla, infliacija didėja.

Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį paskelbė stebintys migracijos per sieną su Baltarusija pokytį ir nurodo, kad dabar dauguma nelegaliai į šalį patekti bandančių migrantų yra afrikiečiai, atkeliavę per Rusiją. Anksčiau dauguma nelegalių migrantų būdavo iš Vidurinių Rytų. Lenkijos vyriausybės pranešime sakoma, kad dalis afrikiečių atvyksta per Rusiją, Baltarusijos artimą sąjungininkę ir kaimynę, o kita dalis Rusijoje yra praleidę ilgesnį laiką.

Panašu, kad šiemet metų žodžiu Vokietijoje gali tapti „Ringtausch“ – žodis, tapęs problemų, susijusių su Vokietijos karine parama Ukrainai, sinonimu, rašo „Politico“. Nors tiesioginė jo reikšmė yra žiedų apsimainymas per vestuves, dabar jis dažniau vartojamas kaip Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo balandžio mėnesį pasiūlytos tankų apkeitimo programos pavadinimas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda įspėja, kad, jei Ukrainai nepavyks iki galo pasipriešinti Rusijos imperiniams kėslams, kitos šalys Rusijos Federacijos taikiklyje bus Lenkija ir Baltijos šalys.

Lenkija ginkluojasi ir siekia tapti galingiausia Europos kariuomene. Šis noras nėra tuščia užgaida, Lenkijos pašonėje vyksta žiaurus Rusijos-Ukrainos karas, o kaimyninė Baltarusija flirtuoja su Kremliaus režimu taip smarkiai, kad riba tarp šių šalių ima išsitrinti. Lenkai perkasi daug ginklų, laivų, tankų ir artimai susibičiuliavę su amerikiečiais tikisi, jei prireiks, griežtai atremti rusus.

Lenkijos premjeras pareiškė, kad jo šalis vetuotų galimus Europos Sąjungos mėginimus įvesti privalomus dujų vartojimo apribojimus, skelbia Lenkijos radijas. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis tokį pareiškimą padarė duodamas interviu televizijai ketvirtadienį, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP. Privataus transliuotojo „Polsat News“ paklaustas, ar ES planuojamas gamtinių dujų paklausos sumažinimas 15 proc.

Lenkijos vyriausybė pritarė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo planui, pagal kurį nuo kitų metų sausio MMA bus padidintas iki 3,383 tūkst. zlotų (710 eurų), o nuo liepos 1 dienos – iki 3,45 tūkst. zlotų (725 eurų), skelbia lenkų visuomeninis radijas. Be to, minimalus valandinis darbo užmokestis nuo sausio 1 dienos padidės iki 22,1 zloto (4,65 euro), o nuo liepos 1-osios – iki 22,5 zloto (4,7 euro). Šių metų pradžioje MMA Lenkijoje buvo padidintas nuo pernykščių 2,8 tūkst.

Turkijos įmonė „Baykar“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms neatlygintinai padovanos smogiamąjį bepilotį orlaivį „Bayraktar“, kuriam pinigų rinko Lenkijos piliečiai. Turkijos bendrovė apie tai informavo pinigų rinkimo akcijos organizatorių, lenkų žurnalistą Slavomirą Serakovskį. „22,5 mln. zlotų (4,7 mln. eurų), kurie buvo skirti dronui, bus skirti humanitarinei pagalbai Ukrainai, o 1,8 mln. zlotų (0,38 mln.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai paragino tarptautinę bendruomenę įvesti visišką embargą Rusijos naftai ir dujoms. Vadinamojo „Liublino trikampio“ šalių ministrų bendrame pareiškime šalys taip pat kviečiamos išplėsti individualias sankcijas Rusijos elito atstovams ir valstybinėms įmonėms, pašalinti Rusijos bankus iš Vakarų valstybių bankų sistemos, Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje.

JAV karinės oro pajėgos siunčia į Lenkiją naikintuvus F-22 Raptor palaikyti NATO oro policijos misiją. Apie tai pranešė JAV oro pajėgos Europoje ir Afrikoje. Šeši „Raptors“ iš 90-osios ekspedicinės naikintuvų eskadrilės, įsikūrusios Aliaskoje, antradienio vakarą atvyko į Lakenheath oro pajėgų bazę Didžiojoje Britanijoje, trečiadienį pranešė oro pajėgų pareigūnai, skelbia UNIAN.

Lenkija trečiadienį pasirašė sutartis su Pietų Korėja dėl ginkluotės, įskaitant tankus, savaeiges haubicas ir naikintuvus, įsigijimo, su Rusija ir Ukraina besiribojančiai šaliai nusprendus sustiprinti savo gynybą. Sutartys buvo pasirašytos per ceremoniją Varšuvoje su įmonių „Korea Aerospace Industries“ ir „Hyundai“ atstovais, bet jų vertė nebuvo įvardyta. „Darome išvadas iš to, kas vyksta Ukrainoje“, – po ceremonijos žurnalistams sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

Vienas Lenkijos mokslo tyrimų institutas namines kates priskyrė prie „svetimų invazinių rūšių“, argumentuodamas, kad jos daro didelę žalą paukščiams ir kitiems laukiniams gyvūnams. Kai kurie kačių mylėtojai emocingai sureagavo į anksčiau šį mėnesį paskelbtą sprendimą ir privertė už jį atsakingą mokslininką teisintis.

Be rusiškų dujų likusi ir daugiau anglių ketinanti kūrenti Lenkija domisi galimybe anglies  atsivežti per Klaipėdos uostą, sako didžiausios uosto krovos kompanijos „Klasco“ vadovas. Bendrovės generalinis direktorius Vytautas Štumbergas teigia, jog jol kas vyksta tik pokalbiai, sprendimai nepriimti, kol nėra informacijos apie anglies rūšį.  „Su Lenkijos kompanijomis tokie pokalbiai vyksta, jie prašo krauti.

Lenkijoje organizuota akcija, siekiant surinkti pinigus bepiločiam orlaiviui „Bayraktar“ ir jį vėliau perduoti Ukrainai, pasiekė finišo tiesiąją. Kaip rašo UNIAN, Lenkijos piliečiai, aukodami pinigus, surinko 22 mln. zlotų (4,6 mln.

Lenkija penktadienį ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO, šioms Šiaurės šalims apsisprendus prisijungti prie transatlantinio gynybos bloko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pranešė lenkų visuomeninis radijas. Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) per ceremoniją šiauriniame Gdynės uostamiestyje pasirašė teisės aktą, kuriuo Lenkija ratifikuoja Suomijos ir Švedijos stojimą į Aljansą.

Lenkija ketina įsigyti iš Pietų Korėjos tankų, savaeigių haubicų ir naikintuvų, penktadienį pranešė vyriausybė, Varšuvai stiprinant gynybą po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.

Lenkijos valdžia paskelbė perspėjimus dėl kaitros, plieskiančios daugelyje šalies vietų. Vakarų Lenkijoje, netoli Poznanės esančiame Kurniko mieste užfiksuota 36,7 laipsnių Celsijaus temperatūra, o visoje šalyje gelbėtojai sulaukia daugybės pranešimų dėl gaisrų pavojaus. Ketvirtadienį šiaurės vakarų Lenkijoje užsiliepsnojo dirbamos žemės laukai netoli Mysliborkio miesto.

Vokietijai atstovaujantis Europos Parlamento narys sukritikavo Europos Sąjungą (ES), kuriai, jo teigimu, trūksta taisyklių dėl dujų paskirstymo tuo atveju, jei Rusija nutrauktų tiekimą, keršydama už bloko paramą Ukrainai. Interviu vokiečių valstybinei radijo stočiai „Deutschlandfunk“ Markusas Ferberis pažymėjo, jog „nėra reikalo patarinėti, kaip taupyti energiją namuose ar biuruose, kaip kad šiuo metu planuoja daryti Europos Komisija“. „Solidarumas Europoje yra svarbus.

Lenkų opozicinė partija „Razem“ („Kartu“) ragina nurašyti su Rusijos invazijos kovojančios Ukrainos skolą užsieniui, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP.