lenkija

Ukrainai prisijungus prie tyrimo dėl Lenkijoje nukritusios raketos aplinkybių, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako neturintis indikacijų, jog Kyjivas tebenorėtų kurti paralelinį tyrimą. Praėjusią savaitę Lietuva gavo Ukrainos notą, kuria Vilniui siūlyta įsitraukti į Lenkijoje vykdomą tyrimą dėl pasienyje nukritusios raketos, pražudžiusios du žmones. „Aš supratau, kad mūsų Ukrainos kolegos ketino kurti atskirą, paralelinį tyrimą incidentui, jo priežastims išaiškinti.

Rusijos propaganda suskubo tiražuoti melagingą naujieną apie tariamą Lenkijos ketinimą įsitraukti į karą su Rusija, nepamirštant pridėti, kad tai būtų daroma „liepus JAV“. Iš tiesų tai Rusijos žiniasklaidos priemonės cituoja prorusišku vadinamą lenkų politologą, kuris neseniai paskleidė savo pasvarstymus šia tema. Melagingą informaciją išplatino dalis didžiųjų Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „RIA Novosti“, NTV, REN TV ir kitų.

Prezidentas Valdas Adamkus linki tarptautinei bendruomenei neprarasti sveiko proto po raketos incidento Lenkijos pasienyje su Ukraina, pražudžiusio du žmones. „Šiuo metu sunku yra reaguoti, kadangi yra savotiškas nesutarimas net ir valstybių tarpe, kas yra atsakingas, kas yra padaręs šitą pirmąjį žingsnį, kuris gali vesti į dar didesnę tarptautinę tragediją“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė V. Adamkus, atsiėmęs sostinės garbės piliečio regalijas.

Praėjusią savaitę Lenkijoje nukritusi raketa buvo „tyčinė provokacija“ prieš Rusiją ir Baltarusiją, įsitikinęs autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, rašo „Sky news“. Praėjusį antradienį Lenkijoje nukritus raketai žuvo du žmonės. Lenkijos užsienio reikalų ministerija iš pradžių teigė, kad Lenkijoje nukrito Rusijoje pagaminta raketa, tačiau vėliau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad pareigūnai kol kas neturi jokių įrodymų, jog raketą butų paleidusi Rusija.

Vokietija pasiūlė Lenkijai naikintuvų „Eurofighter“ ir gynybos sistemų „Patriot“, kad padėtų jai ginti savo oro erdvę, sakė vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht. Jos komentarus pirmadienį paskelbė Vokietijos laikraščiai.

Po tragiško incidento Lenkijoje nukritus raketai, NATO turi stiprinti oro gynybą Rytų flange, taip pat intensyviau tiekti oro gynybos sistemas Ukrainai. Interviu Laisvosios Europos radijui jis priminė, kad incidentas rodo, jog karas „pereina į naują etapą“, rodantį, kad nukentėti gali ir į konfliktą tiesiogiai neįsitraukusios šalys, o Rusijos atakos prieš civilinę infrastruktūrą artėja prie vakarinių Ukrainos sienų.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovai oficialiai patvirtino, kad atsisako priimti į šalyje vyksiančias ESBO derybas Rusijos atstovą Sergejų Lavrovą. Kalbėdamas Lenkijos televizijos eteryje šalies viceministras Pawelas Jablonskis patvirtino griežtą šalies poziciją Rusijos politikų atžvilgiu ir pareiškė, kad tokiems veikėjams ESBO susitikimuose nėra vietos. „Dabar, mūsų manymu, Rusija turi būti absoliučiai maksimaliai izoliuota visose tarptautinėse platformose.

Lenkijos pasienyje nukritusi rusiška raketa visą Europą privertė nemaloniai krūptelėti. Prasidėjus karui Ukrainoje šalis tapo didžiausiu ukrainiečių ramsčiu ir kylančia karine bei politine regiono jėga. Lietuva gretinasi prie Lenkijos ir pripažįsta jos didėjančią karinę bei politinę įtaką, tampame „mažesnieji Lenkijos broliai“, bet ar Lenkijai pavyks išplėšti „didelio Europos brolio“ titulą, dar neaišku. Kova tik įsibėgėja.

Lenkijoje šeštadienį įvyko vienos iš dviejų anksčiau šią savaitę įvykusio raketos sprogimo aukos laidotuvės; manoma, kad incidentas, kai raketa nukrito į viename kaime netoli Ukrainos sienos, buvo nelaimingas atsitikimas. Varšuva ir NATO teigė, kad sprogimą greičiausiai sukėlė Ukrainos oro gynybos raketa, paleista siekiant atremti Maskvos ataką, tačiau pabrėžė, kad galiausiai atsakomybė tenka Rusijai, vasarį užpuolusiai savo kaimynę.

Lenkija neleis Rusijos delegacijai dalyvauti kitą mėnesį vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime, penktadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija. Ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina teigiamai atsakė į naujienų agentūros AFP klausimą, ar Maskvos atstovams nebus leidžiama atvykti į gruodį centrinėje Lenkijoje vyksiantį ESBO, kurios narė yra Rusija, susitikimą. Ukraina taip pat yra šios organizacijos narė.

Du vyrai, žuvę Lenkijos rytuose antradienį nukritus raketai, bus palaidoti šį savaitgalį, rašo „Sky news“. Kol kas nėra žinomos galutinės įvykio išvados. Vis dėlto Lenkija ir Vakarų pareigūnai mano, kad sprogimus Pševoduvo kaime sukėlė Ukrainos paleista raketa. Ukraina tai neigia ir penktadienį pranešė, kad Ukrainos ekspertai pradėjo dirbti įvykio vietoje.

Lenkijos prekių eksportas per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, verte eurais galiojusiomis kainomis išaugo 20,3 proc. iki 251,9 mlrd. eurų, importas – 28,5 proc. iki 266,7 mlrd. eurų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Užsienio prekybos deficitas sausį-rugsėjį 14,7 mlrd. eurų, palyginti 2 mlrd. eurų perviršiu prieš metus. Pagrindinės eksporto rinkos per devynis šių metų mėnesius buvo Vokietija (28,8 proc. viso eksporto), Čekija (6,0 proc.

Didžiausia Kinijos automobilių pramonės grupė „Geely Automobile Holding“ suteiks Lenkijos bendrovei „ElectroMobility Poland“ specialią elektromobiliams skirtą platformą pirmųjų lenkiškų elektrinių lengvųjų automobilių gamybai, skelbia Lenkijos radijas. Transliuotojas pažymi, jog ketvirtadienį Varšuvoje pasirašyta licencijos sutartis galios mažiausiai dviejų kartų elektrinių sedanų „Izera“ pramoninei gamybai.

Lankydamasis rytinėje Lenkijos dalyje, vietoje, kur antradienį įvyko sprogimai, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda išreišė palaikymą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, rašo „The Guardian“. A. Duda pareiškė, kad stengiasi palaikyti Ukrainos prezidentą po, jo žodžiais tariant, netyčinio incidento, per kurį antradienį žuvo du žmonės. „Tai nepaprastai sudėtinga situacija, ir niekam nenuostabu, kad čia yra emocijų. Jis išgyvena viską, ką išgyvena jo tauta.

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas paskambino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biurui po to, kai šis antradienį pareiškė, kad Lenkijoje nukritusi raketa yra Rusijos, sako CNN šaltiniai. Raketos smūgis Lenkijos Pševoduvo kaime antradienį pareikalavo dviejų gyvybių. Nors galutinių išvadų dar nėra, dalis Vakarų lyderių mano, kad raketą galėjo paleisti nuo rusų apšaudymo besiginantys ukrainiečiai.

Bet kokiai Vakarų valstybei sudėtinga būti pasiruošus sureaguoti iškart, kalbėdamas apie mirtiną raketos smūgį Lenkijoje, teigia Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Čia, žinot, sudėtinga būtų turėt ir lenkam, ir bet kokiai NATO ar kitai Vakarų valstybei iškart būti pasiruošus sureaguot“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis. „Tikrai būtų sudėtinga.

JAV ir jų Vakarų sąjungininkės trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje susirėmė su Rusija dėl atsakomybės už dvi gyvybes nusinešusį raketos smūgį Lenkijos kaime netoli Ukrainos sienos. Šį įvykį JT politinė vadovė pavadino „bauginančiu priminimu, kad būtina užkirsti kelią tolesnei eskalacijai“ jau beveik devynis mėnesius trunkančiame Maskvos kare Ukrainoje.

Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija yra visiškai atsakinga už šią savaitę įvykusį gyvybių pareikalavusį raketos sprogimą Lenkijos mieste, Vašingtonui pareiškus, kad ją greičiausiai paleido Ukrainos oro gynyba.

Ukraina kviečia Vilnių įsitraukti į tyrimą dėl Lenkijoje nukritusios raketos, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tokią idėją palaiko. Vilnius ketvirtadienį iš Kyjivo gavo tą siūlančią notą. „Taip, patvirtinu, gavome notą šiandien“, – BNS sakė ministro atstovė Paulina Levickytė. Pasak jos, G. Landsbergis palaiko tokią iniciatyvą. Ukraina tarptautiniame tyrime taip pat kviečia dalyvauti Lenkiją, Jungtinę Karalystę, Jungtines Valstijas.

Antradienį Lenkijos kaime, esančiame netoli sienos su Ukraina, krito raketa, pražudžiusi du civilius. Dėl įvykio NATO ambasadoriai pradėjo skubias derybas, o pati Lenkija prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Nors tyrimas vis dar vyksta ir pareigūnai neskuba kaltinti Rusijos, ekspertai perspėja, kad rusams net ir neprisidėjus prie šio įvykio, tai dar nereiškia, kad ateityje gali neįvykti kas nors panašaus, todėl elgtis reikia kietai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sąjungininkus pasidalyti „visais turimais duomenimis“ apie Lenkijoje nukritusią raketą, kurią, Kyjivo tvirtinimu, paleido Rusija. Savo ruožtu Varšuva tokiam tvirtinimui prieštarauja. Rusijai surengus masinį bombardavimą, nukreiptą prieš civilinę infrastruktūrą Vakarų remiamoje Ukrainoje, antradienį mažiausiai vienai raketai sukėlus sprogimą Pševoduvo kaime netoli Ukrainos sienos, žuvo du žmonės.

Dėl incidento Lenkijoje NATO turi išlaikyti šaltą protą, sako Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. „Manau, kad tikrai turime išlaikyti šaltą protą, nes žinome, kad tai gali turėti šalutinį poveikį, ypač toms šalims, kurios yra labai arti (Ukrainos – aut. past.)“ – CNN trečiadienį kalbėjo ji. „Tai priklauso nuo Lenkijos vyriausybės, kuri turi pasakyti, kaip ji nori tai spręsti“, – pabrėžė K. Kallas. Lenkijos rytuose antradienio vakarą nugriaudėjo sprogimas, pareikalavęs dviejų gyvybių.

Rusijos smūgiai Ukrainos infrastruktūrai yra „teroro“ kampanija ir „karo nusikaltimai“, kurių Maskva griebiasi po visiško savo pajėgų pralaimėjimo mūšio lauke, trečiadienį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley. „Rusija renkasi panaudoti savo laiką bandymams pergrupuoti savo pajėgas ir vykdo teroro kampaniją, kampaniją, kuria siekia Ukrainos civiliams gyventojams sukelti kuo daugiau kančių, mėgindama palaužti ukrainiečių dvasią“, – pareiškė jis.

Net jei paaiškėtų, kad sprogimus Lenkijoje sukėlė Ukrainos paleista raketa, atsakomybės už tai ji galėtų išvengti, jei būtų įrodyta, kad tuo metu ji gynėsi. Vis dėlto jei paaiškėtų, kad raketa rusų, atsakomybė be abejonės tektų Rusijai, tačiau šio incidento, ko gero, neužtektų Šiaurės atlanto sutarties 5 str. aktyvavimui, „Dėmesio centre“ sako teisininkas Dainius Žalimas. Sprogimai Lenkijoje, visai netoli sienos su Ukraina, antradienį pareikalavo dviejų gyvybių.

Rusija trečiadienį iškvietė lenkų ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje, pranešė ministerijos atstovė spaudai, Ukrainai apkaltinus Maskvos pajėgas paleidus raketą, kuriai sprogus Lenkijoje žuvo du žmonės. „Lenkijos ambasadorius buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją“, – sakoma atstovės spaudai Marijos Zacharovos pranešime po to, kai Varšuva pareiškė, kad raketą, tikėtina, paleido Ukraina, bet galiausiai dėl to yra kalta Rusija.

Pagrindinė sprogimų Lenkijoje priežastis yra Rusijos agresija prieš Ukrainą, pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Anot jo, negalima atmesti galimybės, kad sprogimas Lenkijoje buvo rusų provokacijos, kuria tikimasi, jog tokie incidentai įvyks, dalis. Apie tai jis kalbėjo trečiadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje, rašo gazeta.pl. „Yra daug požymių, kad tai buvo Ukrainos pusės paleista raketa, tačiau turime žinoti, kad vakarykštė (Rusijos – red. past.

Lenkijos pasienio miestelyje sprogus raketoms sujudo visas NATO aljansas. Tiesa, šį kartą, regis, tai buvo nelaimingas atsitikimas ir priešas Lenkijos nepuola. Visgi, kai karas vyksta taip arti, raketos gali pasiklysti ir dažniau. Ekspertai tikina, kad jei Lenkija būtų užpulta, ji galėtų atsakyti ir savarankiškai, nelaukiant NATO konsultacijų. Bet ji to nedarytų, nes vienas lauke – ne karys. Nors paskutiniu metu Lenkija ir tampa viena galingiausių karinių valstybių Europoje.

Kaip Lenkijoje nukritusi raketa pakeis NATO įsitraukimą į karą Ukrainoje? Kokių veiksmų gali ir turi imtis Lietuva? „Dėmesio centre“ studijoje – prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys, teisininkas Dainius Žalimas ir Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas.

Reaguojant į raketos smūgį Lenkijoje, Lietuvos kariuomenės vienetuose buvo padidintas parengties lygis. „Vadovaujantis kariuomenės procedūromis buvo padidintas parengties lygis kariuomenės vienetuose“, – BNS trečiadienį informavo kariuomenė. Jų teigimu, pagal numatytas procedūras, nutikus tokiems atvejams, kaip Lenkijoje, reaguoti privalu.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovą Marija Zacharova tvirtina, kad Lenkija turi atsiprašyti Rusijos už „antirusiškus išpuolius“ dėl antradienį Lenkijoje įvykusio sprogimo, po kurio žuvo du žmonės. „Lenkijos prezidentas nukritusią raketą pavadino „nelaimingu atsitikimu“. Vakar klausėmės Lenkijos valdininkų ir politikų isterijos.

Du žmonės žuvo per raketos sukeltą sprogimą Lenkijos kaimelyje Pševodove, netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos. Lenkijos žiniasklaidai pavyko pakalbinti vieno iš žuvusiųjų našlę. „Sunku apibūdinti, ką aš šiuo metu jaučiu. Turiu laikytis, nes turiu gyventi dėl vaikų“, – portalui WP.pl teigė vieno iš žuvusiųjų žmona. Antro žuvusio vyro žmona dirba mokykloje, kuri yra maždaug 400 metrų nuo tragedijos vietos.

Antradienio vakarą raketos smūgis į Lenkijos kaimą, esantį netoli sienos su karo draskoma Ukraina, pražudė du civilius. Dėl susidariusios situacijos NATO ambasadoriai trečiadienį pradėjo skubias derybas, o pati Lenkija po antradienio raketų smūgių prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Ką ši situacija reiškia? Ar įmanoma nuo tokių įvykių apsisaugoti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Linas Linkevičius ir Vaidotas Malinionis.

Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį pareiškė, kad mažai tikėtina, jog Lenkija aktyvuos NATO 4-ąjį straipsnį po sprogimo netoli sienos su Ukraina, pražudžiusio du žmones. „Dauguma mūsų surinktų įrodymų rodo, kad šį kartą galbūt nereikės taikyti NATO 4-ojo straipsnio, – sakė M. Morawieckis, kurį cituoja Lenkijos radijas.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad gali pasiųsti savo karo lėktuvus, kurie padėtų patruliuoti virš Lenkijos po gyvybių pareikalavusio raketos smūgio netoli sienos su Ukraina esančiame kaime. „Nedelsiant reaguodami į incidentus Lenkijoje, pasiūlysime siūlysime sustiprinti oro policiją su koviniais oro patruliais virš jos oro erdvės su vokiečių „Eurofighters“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerijos atstovas Christianas Thielsas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino Kiniją, su kurios lyderiu buvo susitikęs diena anksčiau, vaidinti „didesnį tarpininkavimo vaidmenį“, kad būtų išvengta Rusijos karo Ukrainoje eskalavimo. „Kinija ateinančiais mėnesiais gali vaidinti didesnį tarpininkavimo vaidmenį, drauge su mumis“, – sakė E. Macronas. Jis pridūrė, kad per antradienio derybas su kinų prezidentu Xi Jinpingu aptarė galimybę kitų metų pradžioje apsilankyti Kinijoje.

Kremlius trečiadienį gyrė „pamatuotą“ Vašingtono atsaką po to, kai Lenkijoje nukrito raketa, o Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog ji buvo paleista iš Rusijos. „Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į pamatuotą ir profesionalesnį amerikiečių atsaką“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį sakė, kad žmonių aukų pareikalavęs raketų smūgis Lenkijai akcentuoja Rusijos karo Ukrainoje keliamą grėsmę, tačiau nenurodė, kas paleido Lenkijos teritorijoje nukritusią raketą. Po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Indonezijoje R. Sunakas sakė, kad viso šito „nebūtų buvę, jei ne Rusijos invazija į Ukrainą“. „Tai žiauri ir negailestinga Putino karo tikrovė“, – sakė jis.

Lenkijos policija „Twitter“ paviešino nuotrauką, kurioje užfiksuotas antradienį į Pševodo kaimą netoli Ukrainos pasienio smogusios raketos paliktas krateris. „Pševode, kur įvyko sprogimas, nuo įvykio pradžios policijos pareigūnai saugo teritoriją. Policijos ekspertai kartu su kitomis tarnybomis išsamiai aiškinasi įvykio aplinkybes ir renka įkalčius“, – „Twitter“ žinutėje rašė Lenkijos policija. Antradienio vakarą į Lenkijos–Ukrainos pasienio kaimelį Pševodą rėžėsi raketa.

Belgijos gynybos ministrė trečiadienį pareiškė, kad sprogimą netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos kaime, pareikalavusį dviejų civilių gyvybių, tikriausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai, šaudę į atskriejančias Rusijos raketas. „Mūsų žvalgybos tarnyba, palaikanti glaudžius ryšius su NATO tarnybomis partnerėmis, nuodugniai tiria išvakarėse Lenkijoje įvykdytus raketų smūgius“, – sakoma Ludivine Dedonder pareiškime.

Labai tikėtina, kad Lenkijoje prie Ukrainos sienos sprogusi ir du žmones užmušusi raketa buvo paleista Ukrainos ginkluotųjų pajėgų siekiant numušti vieną iš Rusijos raketų. Rusai kaip tik antradienį paleido ištisą raketų lietų į Ukrainos infrastruktūrą, palikdami daugybę gyventojų be elektros, vandens ar šildymo.

Kinija trečiadienį paragino išlikti ramiems po gyvybių pareikalavusio raketos smūgio į Lenkijos kaimą netoli sienos su karo nuniokota Ukraina. „Esant dabartinei situacijai, visos susijusios šalys turėtų išlikti ramios ir santūrios, kad išvengtų situacijos eskalavimo“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning per įprastinę spaudos konferenciją.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino atlikti kruopštų tyrimą dėl žmonių aukų pareikalavusio raketų smūgio kaimui Lenkijoje, netoli sienos su karo draskoma Ukraina. „Šis sugriovimas privalo būti ištirtas, raketos dalys privalo būti ištirtos, tada privalome palaukti rezultatų, o tada juos skelbti viešai“, – reporteriams sakė O. Scholzas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Indonezijoje.

Prieš pat vidurnaktį baigėsi trumpas Rusijos ambasadoriaus vizitas Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje. „Efektyviai, tyliai, nespaudžiant rankų“, – keturias minutes trukusį susitikimą apibūdina Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas, kurį cituoja Lenkijos radijas RMF FM. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis vėlų antradienio vakarą paskelbė, kad į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasadorius.

Lenkija po antradienio raketų smūgių prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį, Lietuva šį prašymą palaiko, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Mano žiniomis, Lenkija prašo ketvirtojo straipsnio ir mes, be abejonės, palaikome, visiškai su Lenkija solidarizuojamės“, – žurnalistams po trečiadienį surengto tarpinstitucinio pasitarimo dėl saugumo situacijos regione po raketų smūgių Ukrainoje ir Lenkijoje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Po antradienio vakarą Lenkijoje įvykusių sprogimų prezidentas Gitanas Nausėda aptarė situaciją su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda. G. Nausėda Šalies vadovas išreiškė užuojautą dėl dviejų civilių Lenkijos gyventojų žūties pasienyje su Ukraina ir patvirtino Lietuvos solidarumą ir paramą Lenkijai, pranešė Prezidentūra. „Kiekvienos NATO valstybės saugumas yra visų sąjungininkų bendras reikalas, mūsų vieningumas yra didžiausia mūsų jėga.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių vadovams pareiškė, kad jų grupėje yra „teroristinė valstybė“, ir apkaltino Rusiją dėl raketos smūgio Lenkijoje, per kurį žuvo du žmonės. Kalbėdamas vaizdo ryšiu, V. Zelenskis pavadino raketos smūgį „tikru Rusijos pareiškimu G-20 viršūnių susitikimui“, sakoma jo kalbos kopijoje, kurią matė naujienų agentūra AFP. Lenkijos teigimu, nėra aiškių įrodymų, kas paleido raketą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad dviejų civilių žūtis po Lenkijoje nukritusios raketos yra Rusijos atsakomybė. „Intensyvus aiškinimasis kas atsakingas už dviejų raketų smūgius į Lenkijos teritoriją turi nepamiršti esminio fakto: būtent Rusija vakar paleido apie 100 raketų į Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą.

Po antradienio vakarą įvykusių Rusijos atakų prieš Ukrainą ir sprogimų Lenkijoje trečiadienį Vilniuje surengtas tarpinstitucinis pasitarimas dėl saugumo situacijos regione. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprogimas Lenkijoje – naujas etapas kare. Šalies vadovo teigimu, Lenkija kreipsis dėl NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimo, Lietuva remia šį sprendimą.

Estijos prezidentas Alaras Karis antradienį socialiniuose tinkluose išreiškė susirūpinimą dėl žinios apie dvi Rusijos raketas, pataikiusias į Lenkijos teritoriją.  „Labai nerimą keliančios žinios apie raketas, pataikiusias į Lenkiją ir žuvusius du žmones. Aš palaikau glaudų ryšį su [Lenkijos] prezidentu Andrzejumi Duda [Andžejumi Duda], kad pasikonsultuočiau dėl tolesnės veiklos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė jis.