kremlius

Vladimiras Putinas yra ilgiausiai nuo Josifo Stalino laikų Rusiją valdantis prezidentas. Kremlius, stengdamasis apsaugoti V. Putiną, įvairiais būdais atsikratė politinių kritikų, buvusių šnipų ir tiriamosios žurnalistikos atstovų. Susidorojimai su V. Putino priešais buvo įvairūs – nuo apnuodijimo išgėrus polonio turinčios arbatos ar prisilietus prie mirtinai pavojingos nervus paralyžiuojančios medžiagos iki apšaudymo iš arti, buvo ir tokių, kurie iškrito pro atvirus langus.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė palaikymą Rusijoje įkalintam Kremliaus kritikui Vladimirui Kara-Murzai. Antradienį Lietuvos diplomatijos vadovas kalbėjo telefonu su jo žmona Evgenija Kara-Murza. „Po svarbaus skambučio su E. Kara-Murza pakartojau, kad Lietuva palaiko įkalintą Kremliaus kritiką V. Kara-Murzą. Jis ir kiti politiniai kaliniai Rusijoje turi būti išlaisvinti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Jungtinėms Amerikos Valstijoms aiškiai leidžia suprasti, kad yra pasirengęs diskutuoti apie karo Ukrainoje pabaigą.   Kremliaus šaltiniai „Bloomberg“ teigia, kad V. Putinas neoficialiais kanalais signalizuoja, kad yra pasirengęs aptarti „būsimas Kyjivo saugumo priemones“. Kremliui artimi leidinio pašnekovai teigė, kad signalai buvo perduoti gruodį aukštiems Amerikos pareigūnams per tarpininką, kurio pavardę atskleisti jie atsisakė.

Rusijos grupei „Bi-2“, kuri pasmerkė karą Ukrainoje ir buvo priversta palikti gimtinę, kilo nemalonumų Tailande. Vietos teisėsauga dėl formalių priežasčių sulaikė muzikantus, kuriems dabar gresia deportacija ir bauda. Tai jau ne pirmas kartas, kuomet „opoziciniai“ rusų atlikėjai susiduria su problemomis Kremliui draugiškoje šalyje.

Rusijoje ateinančią savaitę bus svarstoma dėl naujo įstatymo projekto, pagal kurį bus konfiskuojami pinigai, nuosavybė ir vertingi daiktai tų asmenų, kurie bus nuteisti už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą, šeštadienį pareiškė vyriausiasis šalies įstatymų leidėjas. Kremliaus invaziją lydi ir plataus masto represijų kampanija.

Prieš Kremliaus vykdomą mobilizaciją karui Ukrainoje protestavusiam ir naujokų verbavimo pareigūną pašovusiam rusui penktadienį skirta 19 metų kalėjimo bausmė. Po to, kai 2022 m. rugsėjį prezidentas Vladimiras Putinas kariauti Ukrainoje papildomai pašaukė daugiau nei 300 000 vyrų, Rusijoje kilo išpuolių prieš verbavimo centrus banga.

Kremlius ketina laikinai okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose įrengti sąvartynus, kurie aptarnaus Rusijos regionus, praneša UNIAN. Nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, priešas planuoja įrengti šešis tokius sąvartynus Luhansko srityje, o dar tris – Donecko srityje. Į juos ketinama vežti šiukšles ne tik iš laikinai okupuotų teritorijų, bet ir iš Rostovo, Belgorodo ir Voronežo sričių.

Praeitą mėnesį Vladimiras Putinas, pareiškęs, kad dalyvaus Rusijos prezidento rinkimuose, nenustebino nieko. Kas gali nustebinti dar mažiau – galimas rezultatas, kurį kiekvienas nujaučia. Tačiau klausimas, ko tikėtis iš pačių rinkimų kampanijos lieka atviras.

Kremlius pasitelkia civilines gamyklas karinei įrangai ir net ginklams gaminti. Pavyzdžiui, Tambovo mieste kepykla pradėjo gaminti dronus karo reikmėms. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „The Financial Times“. Neseniai Rusijos žiniasklaida parodė reportažą iš kepyklos Tambove, kuri ne tik kepa batonus, bet ir gamina mažus bepiločius orlaivius „Bekas“. Dronai gulėjo šalia kepinių, o propagandistas netgi pareiškė, kad jie kvepia šviežia duona.

Kariams negrįžtant iš fronto, Rusijoje prasidėjo jų giminaičių judėjimai, reikalaujantys sugrąžinti karo zonoje esančius rusų sūnus ir vyrus. Jausdamas grėsmę vidaus politikoje, Kremlius nusprendė remti pasipriešinimo judėjimus palaikančius karą Ukrainoje, kad atremtų protestuojančių giminaičių įtaką. Mobilizuotų kareivių giminaitės, dar žinomos kaip judėjimas „Put Domoj“ (rus. „Kelias namo“), reikalauja grąžinti savo sūnus ir vyrus iš fronto linijos.

Kremliaus artimo oligarcho Vladimiro Potanino kontroliuojamas „Rosbank“ išpirks Prancūzijos grupei „Societe Generale“ priklausančių Rusijos bendrovių mažumos akcijų paketus. Prezidentas Vladimiras Putinas praėjusios savaitės pabaigoje pasirašė tokius sandorius leidžiantį dekretą, kuriame pažymima, jog leidimas išpirkti šias akcijas susijęs su ribojimais investuotojams iš „nedraugiškų valstybių“ parduoti Rusijoje turimus aktyvus, skelbia Rusijos žiniasklaida.

Kalinamas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kurio buvimo vieta nebuvo žinoma daugiau kaip dvi savaites, yra perkeltas į vieną pataisos koloniją Arktyje, pirmadienį sakė jo atstovė. „Suradome Aleksejų Navalną. Jis dabar [kolonijoje] IK-3 Charpo gyvenvietėje Jamalo nencų autonominėje apygardoje. Jo advokatas šiandien jį aplankė. Aleksejus laikosi gerai“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė atstovė Kira Jarmyš.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį primygtinai reikalavo Rusijos invaziją į Ukrainą vadinti karine operacija, taip pat kaip ir Kremlius. „Tai yra karinė operacija (...) kol nė viena šalis nepaskelbė karo“, – žurnalistams per metinę spaudos konferenciją sakė nacionalistų lyderis. „Kai Rusija paskelbs karą Ukrainai, tada bus karas“, – teigė jis. „Turėtume džiaugtis, kol nėra paskelbtas karas.

Kremlius antradienį pažadėjo apeiti į naują Europos Sąjungos sankcijų paketą įtrauktą draudimą importuoti rusiškus deimantus. Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys ėmėsi precedento neturinčių finansinių ir ekonominių sankcijų prieš Rusiją.  „Apskritai 12-asis paketas rodo, kad pramonės šakų, kurioms gali būti taikomos sankcijos, sąrašas yra galimai išsemtas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Gandai apie prastą Vladimiro Putino sveikatą sklando jau ne vienerius metus. V. Putinas vakar surengė spaudos konferenciją – pirmąją tokią po praėjusių metų vasario mėnesį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Kasmetiniame renginyje, kuris pernai neįvyko, jis teigė, kad „taika bus, kai pasieksime savo tikslus“. Kalbėdamas apie tai, ką jis vadina „specialia karine operacija Ukrainoje“, jis daugiausia dėmesio skyrė Rusijos suverenitetui ir ekonomikai.

Vladimiras Putinas kitąmet vyksiančiuose rinkimuose apsisprendė siekti penktosios Rusijos Federacijos prezidento kadencijos. Ir nors dabar rusai džiaugiasi visu pajėgumu užkurtais karo pramonės fabrikais ir išaugusiais atlyginimais, po eilinės V. Putino pergalės rusams nebeteks džiūgauti, įspėja ekspertai. Ne ką nemažiau nerimą kelia ir V. Putino tikslas iš naujo suskaldyti pasaulį perpus, visai kaip Šaltojo karo metais.

Dar prieš mėnesį pagyrų iš Kremliaus propagandistų dėl puoselėjamų ryšių su Rusija sulaukęs parlamento rinkimus su kraštutinių dešiniųjų antiislamiška Laisvės partija (PVV) Nyderlanduose laimėjęs Geertas Wildersas staiga pakeitė retoriką.

Kremlius antradienį pareiškė, kad bet kokia tolesnė JAV pagalba Kyjivui esą patirs fiasko, o taip jis kalbėjo prieš karinės pagalbos prašančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui susitinkant su Jungtinių Valstijų vadovu Joe Bidenu. „Svarbu, kad visi suprastų: dešimtys milijardų dolerių, supumpuoti į Ukrainą, nepadėjo jai pasiekti sėkmės mūšio lauke“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kremliaus vadui Vladimirui Putinui aiškinant, kad be Rusijos nebus taikos ir stabilumo, rusai vienu metu apšaudė tris Ukrainos miestus – rusų raketos krito ir ant gyvenamųjų namų, sužalojo ir kūdikius. O baiminantis neramumų ir protestų Maskvoje buvo sulaikyta rusė, kuri esą norėjo pavaizduoti, kaip gerai gyvena, valgydama ikrus. Bet vietos pareigūnams ji sukėlė įtarimą, tad buvo nuvežta į areštinę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 14 dieną surengs savo spaudos konferenciją, kurioje apžvelgs 2023 metus, ketvirtadienį pranešė Kremlius. Tai bus jo pirmoji metinė spaudos konferencija nuo tada, kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą. „Gruodžio 14-ąją Vladimiras Putinas apibendrins metų rezultatus.

Kai Kremlius ankstesnį kartą puolė Suomiją, jis pasitelkė tankus ir naikintuvus. Praėjus aštuoniasdešimčiai metų, jam pakanka mikroautobuso. Rusų pareigūnai veža 55 prieglobsčio prašytojus iš dabar jau uždaryto pasienio punkto Saloje į paskutinį dar veikiantį Lotoje Tolimojoje Šiaurėje, netoli Murmansko. Vaizdai – širdį veriantys: nevilties apimti žmonės iš Somalio, Irako bei Sirijos stoviniuoja stingdant šalčiui vos keli šimtai metrų nuo vienos saugiausių ir geriausiai valdomų šalių pasaulyje.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad nekeičia savo politikos, pagal kurią suteikia malonę kaliniams mainais už dalyvavimą kovose Ukrainoje, po to, kai vietos žiniasklaida pranešė, kad buvo paleistas „satanistas“ žudikas. 33-ejų Nikolajus Ogolobiakas buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme už 2008-aisiais įvykdytą ritualinę keturių paauglių žmogžudystę. Antradienį vietos žiniasklaida pranešė, kad anksčiau šį mėnesį jis buvo paleistas į laisvę po kovų Ukrainoje.

Rusijos žiniasklaida išsiaiškino, kaip veikia migrantų gabenimo į Suomijos pasienį sistema. Tarpininkai pasirūpina, kad migrantai iš Sirijos, Irako, Jemeno ir Maroko gautų pakvietimus į Rusiją, ten būtų apgyvendinti, o vėliau automobiliais nuvežti iki pasienio su Suomija ir ten jau išduotais dviračiais pasiektų sienos perėją.

Migracijos departamentas artimiausiu metu siūlys atimti iš balerinos Ilzės Liepos Lietuvos pilietybę. „Artimiausiu metu Migracijos departamentas, įvertinęs visą gautą informaciją, parengs ir išsiųs teikimą Vidaus reikalų ministerijai su siūlymu kreiptis į Respublikos Prezidentą dėl pilietybės netekimo“, – teigiama BNS departamento antradienį pateiktame komentare.

Kremlius pareiškė stebėsiantis didelį susidomėjimą keliantį Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris įvyks vėliau trečiadienį.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad naujausias JAV sankcijų paketas jo negąsdina, nes nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Rusija esą išmoko apeiti tokias ekonomines kliūtis. Vašingtonas ketvirtadienį paskelbė sankcijas kelioms Rusijos energetikos ir finansų bendrovėms, taip pat asmenims ir įmonėms Turkijoje, Kinijoje ir Jungtinių Arabų Emyratuose, kurie, jo teigimu, rėmė Rusijos puolimą prieš Ukrainą. „Žinoma, sankcijos kelia papildomų problemų.

Rusijoje ženkliai išaugo žmonių, internete ieškančių informacijos apie Vladimiro Putino mirtį, skaičius. Anksčiau anoniminis telegramo kanalas „General SVR“ išplatino pranešimus apie tariamas Rusijos prezidento ligas ir mirtį. Rusiškos paieškos sistemos „Yandex“ duomenys rodo, kad „Putinas mirė“ žodžių junginio per praėjusią savaitę buvo ieškota beveik 420 tūkst.

Jeigu Europos Komisija imsis perduoti įšaldytą Rusijos Federacijos turtą Ukrainai, Rusija grasina konfiskuoti Europos Sąjungoms šalims priklausantį turtą. Tokį pareiškimą išsakė Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, pažymėdamas, kad tai būtų „simetriškas atsakas“, o konfiskuoto ES turto suma viršytų įšaldytą Rusijos Federacijos turtą, perduotą Ukrainai.

Rusijos privati karinė kampanija „Wagner“, kuriai vadovavo birželį žuvęs Jevgenijus Prigožinas, tampa pavaldi Rusijos nacionalinei gvardijai („Rosgvardijai“). „Wagner“ vėl ėmė verbuoti samdinius. „Radio Svoboda“ praneša, „Wagner“ samdiniams buvo pasiūlyta su „Rosgvardija“ sudaryti individualias sutartis arba jie galėjo pasirinkti toliau dirbti dabartinėmis sąlygomis.

Rusijos profesorius Valerijus Solovejus, iki 2019-ųjų ėjęs aukštas pareigas prestižiniame Maskvos tarptautinių santykių institute, skelbia apie šalies vadovo Vladimiro Putino mirtį. Joks kitas šaltinis šios informacijos nepatvirtino. V. Solovejus ir jo kuruojamas, itin didelio populiarumo sulaukęs „Telegram“ kanalas „General SVR“, skelbia apie „tirono mirtį“. Paskutinę spalio 26-osios žinutę apie tariamą V. Putino mirtį šiuo metu yra perskaitę daugiau nei 600 tūkst. vartotojų.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai trečiadienį atšaukė pasaulinio branduolinių bandymų draudimo ratifikavimą, o Maskva šį žingsnį vadina siekiu užtikrinti lygybę su Jungtinėmis Valstijomis. Federacijos Taryba balsavo už įstatymo projektą, kuriuo atšaukiamas Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties, dar vadinamos CTBT, ratifikavimas. Įstatymo projektas dabar bus išsiųstas Prezidentui Vladimirui Putinui galutinai patvirtinti.

Rusija naudojasi savo šnipų tinklu, valstybės valdoma žiniasklaida ir socialiniais tinklais tam, kad pasaulyje pakirstų visuomenės pasitikėjimą rinkimais, rodo penktadienį paskelbtas ir su maždaug 100 valstybių pasidalintas JAV žvalgybos pranešimas. „Rusija susikoncentravusi į operacijas, kurios skirtos mažinti visuomenės pasitikėjimą rinkimų integralumu“, – sakoma pranešime, kuriame cituojamos JAV žvalgybos bendruomenės parengtos išvados. „Tai yra globalus reiškinys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lankėsi kariniame štabe Rostove prie Dono, prižiūrinčiame puolimą Ukrainoje, penktadienį pranešė Kremlius. V. Putinas grįždamas iš Permės Urale, kur praleido ketvirtadienį, apsilankė Rusijos ginkluotųjų pajėgų štabe Rostove prie Dono, sakoma Kremliaus pranešime. Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas susitiko su V. Putinu, kad informuotų jį apie puolimo Ukrainoje, kurį Rusija pradėjo 2022 metų vasarį, padėtį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Pekine susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, pranešė Kremlius. Jis sakė, kad V. Putinas su Xi Jinpingu susitiks derybų spalio 18 dieną Kinijos forumo „Juostos ir kelio iniciatyva“ kuluaruose.

Po išpuolio Suomijos įlankoje strateginių objektų apsauga susirūpino ir mūsų politikai bei institucijos. Nors iki šiol jie visad kartojo, kad viskas gerai saugoma ir nerimauti nereikia, bet dabar skubiai sušaukė specialų posėdį, kuriame nusprendė sustiprinti dujų terminalo-laivo Klaipėdos uoste apsaugą. Daugiau pareigūnų patruliuos ir aplink kitus, sausumoje esančius objektus. Kai šeštadienį buvo sugadintas Estiją bei Suomiją jungiantis dujotiekis, žvilgsniai nukrypo į Kremlių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, šią savaitę lankydamasis Kirgizijoje, planuoja surengti derybas su Azerbaidžano kolega Ilhamu Aliyevu, trečiadienį pranešė Kremlius.  Maskva pareiškė, kad V. Putinas planuoja atskirus susitikimus su I. Aliyevu Kirgizijoje per aukščiausiojo lygio susitikimą su buvusių sovietinių valstybių vadovais. Anksčiau pranešta, kad šiame viršūnių susitikime Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas nedalyvaus.

Rusija sieks atšaukti pasaulinės branduolinius bandymus draudžiančios sutarties ratifikavimą, nes šios sutarties nėra ratifikavusios Jungtinės Valstijos, tačiau atnaujintų branduolinius bandymus tik po Vašingtono, antradienį sakė aukšto rango Rusijos pareigūnas.  Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas žurnalistams sakė, kad Maskva atšauks branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos esą niekada nesitaiko į civilinę infrastruktūrą, Kyjivui apkaltinus Maskvą dėl daugiau kaip 50 gyvybių nusinešusios raketų atakos Ukrainos rytuose esančiame Hrozos kaime. „Kartojame, kad Rusijos kariuomenė nesmogia civiliniams taikiniams. Smūgiai suduodami kariniams taikiniams, vietoms, kur susiburia kariškiai“, – kasdienėje spaudos konferencijoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Armėnija neturi alternatyvos Maskvos vadovaujamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO). Tai pareikšta išaugus įtampai tarp tradicinių sąjungininkių. „Manau, kad dauguma žmonių Armėnijoje supranta, kad KSSO priemonės yra visiškai nepakeičiamos“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Armėnijos pusė neturi nieko geresnio už šiuos mechanizmus, esame tuo įsitikinę“, – pridūrė jis.

Internete plinta vaizdo įrašas, kuriame matomas rugsėjo 28 dieną į komišką situaciją patekęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Kremliuje vykusiame susitikime su Pietų Sudano prezidentu Salva Kirru, V. Putinas buvo priverstas pamokyti svečią, kaip taisyklingai užsidėti sinchroninio vertimo ausines. Visgi, kad ir kaip stengėsi Rusijos lyderis, juodą kaubojišką skrybėlę dėvėjęs Afrikos valstybės lyderis niekaip neįstengė pats užsidėti ausinių, o tai prajuokino V. Putiną.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Vakarų nuovargis dėl karo Ukrainoje dar labiau padidės po to, kai JAV vyriausybė, norėdama išvengti uždarymo, suabejojo dėl savo paramos Kyjivui. „Nuovargis dėl šio konflikto – nuovargis dėl visiškai absurdiško Kyjivo režimo rėmimo – augs įvairiose šalyse, įskaitant JAV“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Visgi jis pridūrė, kad Vašingtonas vis tiek toliau dalyvaus kare.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad populistinės „Smer-SD“ partijos, savaitgalį Slovakijoje laimėjusios visuotinius rinkimus, negalima vadinti prorusiška. „Iš tikrųjų mes susiduriame su situacija, kai bet kuris politikas, linkęs galvoti apie savo šalies suverenitetą ir ginantis savo šalies interesus, yra laikomas prorusišku. Tai absurdas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Armėnijos sprendimas prisijungti prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), kuris yra išdavęs prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, būtų laikomas ypač priešišku. „Mūsų nuomone, tokie sprendimai yra ypač priešiški“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, didėjant įtampai tarp Jerevano ir Maskvos dėl Rusijos taikdarių vaidmens Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione, apgyvendintame etninių armėnų.

Antradienį Kremlius pareiškė, kad Ukrainai pristatyti JAV tankai „Abrams“ nepakeis Rusijos puolimo eigos ir „degs“ fronte. „Visa tai niekaip negali paveikti specialiosios karinės operacijos esmės, jos rezultato.

Rusijos opozicijos politikas Vladimiras Kara-Murza, nuteistas kalėti 25 metus dėl kaltinimų išdavyste ir Rusijos kariuomenės menkinimo, atvyko atlikti bausmės į griežto režimo Sibiro kalėjimą, sekmadienį pranešė jo advokatas. V. Kara-Murza, turintis dvigubą Rusijos ir Jungtinės Karalystę pilietybę, balandį buvo nuteistas precedento neturinčia bausme, o tarptautiniai lyderiai ir šalininkai ragino jį paleisti.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos pilietybę iš Kremliaus ledu čiuožiančios Margaritos Drobiazko žada atimti jau artimiausiu metu. Tai jis pareiškė, kai siūlymui atimti pilietybę vienbalsiai pritarė Pilietybės reikalų komisija.

Kremlius penktadienį paneigė, kad Rusijos tyrimas dėl paslaptingos lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo samdinių grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas, vyksta per lėtai, nors daugiau nei tris savaites nebuvo pateikta jokių naujų duomenų apie tai, kas galėjo lemti katastrofą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas per susitikimą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose vienas kitam padovanojo šautuvus, ketvirtadienį pranešė Kremlius. V. Putinas „padovanojo [Kim Jong Unui] aukščiausios kokybės mūsų gamybos šautuvą.

Dėl ryšių su „Wagner“ atleistas buvęs Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų vadas generolas Sergejus Surovikinas nuo šiol vadovaus Oro gynybos klausimų koordinavimo komitetui prie Nepriklausomų valstybių sandraugos gynybos ministrų tarybos. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas.