kremlius

Netikėtai mirusio garsiausio Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno komandai Rusijos Federacijoje ne kartą neleista patekti į laidojimo namus, kur būtų galima surengti atsisveikinimą su Kremliaus kritiku. Keliose Rusijos vietose atsisakoma rengti Aleksejaus Navalno atsisveikinimo ceremoniją, pareiškė Kremliaus kritiko atstovė spaudai Kira Jarmyš.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad karių siuntimas į Ukrainą neatitinka Vakarų šalių interesų. Tai jis sakė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) atsisakius atmesti tokią galimybę. „Tai absoliučiai neatitinka šių šalių interesų, jos turėtų tai žinoti“, – sakė D. Peskovas, paklaustas apie E. Macrono pareiškimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atidėjo planuotą kelionę į Turkiją susitikti su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu iki prezidento rinkimų pabaigos, pirmadienį pranešė Kremlius.

Įkalinti, nušauti gatvėje, iškritę pro langus ar apnuodyti arbata su radioaktyvaus polonio-210 priemaiša. Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikus dažnai ištinka tragiškas likimas. Prezidentu tapęs KGB šnipas jau du dešimtmečius vadovauja Kremliui ir yra ne kartą susilaukęs aštrios oponentų kritikos. Daliai jų kritika kainavo gyvybę ar ilgus metus tarp kalėjimo sienų.

Praėjus daugiau nei savaitei po Aleksejaus Navalno mirties Arkties pataisos kolonijoje, Rusijos opozicijos lyderio kūnas buvo perduotas jo motinai, šeštadienį pranešė jo atstovė spaudai. 47 metų A. Navalnas – garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas – mirė vasario 16-ąją, praleidęs trejus metus už grotų dėl kaltinimų, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui. „Aleksejaus kūnas perduotas jo motinai.

Rusijos policija šeštadienį sulaikė mažiausiai keturis žmones, tarp jų ir žurnalistus, kurie dalyvavo kas savaitę prie Kremliaus vykstančioje Ukrainoje kariaujančių mobilizuotų karių žmonų protesto akcijoje, pranešė viena nepriklausoma žiniasklaidos priemonė. Mobilizuotų karių žmonos rengia retus protestus Maskvoje, reikalaudamos, kad jų sutuoktiniai būtų grąžinti namo iš Ukrainos.

Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja antradienį pareiškė, kad jai nerūpi Kremliaus reakcija į jos kaltinimus, jog už jo mirties stovi prezidentas Vladimiras Putinas. „Man nerūpi, kaip žudiko spaudos sekretorius komentuoja mano žodžius“, – rašė J. Navalnaja, kuri pažadėjo tęsti savo vyro darbą.

Antradienį Kremlius atmetė praėjusią savaitę kalėjime mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlės pareikštus kaltinimus, kad už jo mirtį yra atsakingas prezidentas Vladimiras Putinas. „Savaime suprantama, šie Rusijos valstybės vadovui pareikšti kaltinimai yra visiškai nepagrįsti ir vulgarūs. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad Julija Navalnaja vos prieš keletą dienų prarado sutuoktinį, aš nieko nekomentuosiu“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Po to, kai kalėjime mirė Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, pirmadienį kelių Europos šalių vyriausybės iškvietė Rusijos diplomatus. Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Stephane Sejourne lankydamasi Argentinoje sakė, kad bus kviečiamas Rusijos ambasadorius Paryžiuje, tuo tarpu Norvegijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame teigė iškviesianti aukščiausio rango rusų diplomatą šalyje „pakalbėti“ apie A. Navalno mirtį.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad tyrimas dėl Aleksejaus Navalno žūties tęsiamas, ir pasmerkė „vulgarius pareiškimus“ dėl Kremliaus atsakomybės už jo mirtį.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikę su Rusijos kalėjime mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno žmona pasiųs paramos žinutę Kremliaus oponentams, pareiškė bloko vyriausiasis diplomatas. „Turime pasiųsti paramos žinutę Rusijos opozicijai“, – žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Rusijos tyrėjai informavo mirtinai nukankinto opozicijos lyderio Aleksandro Navalno motiną ir advokatus, kad jo mirties kalėjime aplinkybių tyrimo terminas „buvo pratęstas“, pirmadienį pranešė A. Navalno atstovė. „Nėra žinoma, kiek jis truks. Mirties priežastis vis dar yra „nenustatyta“. Jie meluoja, tempia laiką ir to nė neslepia“, – socialiniame tinkle „X“ rašė atstovė Kira Jarmyš.

Rusijos teismai skyrė trumpalaikes laisvės atėmimo bausmes dešimtims Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno atminimo mitinguose sulaikytų asmenų, rodo oficialūs teismų pranešimai. Vien Sankt Peterburge nuteisti 154 asmenys. Šeštadienį ir sekmadienį miesto teismų tarnybos paskelbtose nutartyse nurodyta, kad 154 asmenims už griežtų Rusijos įstatymų, nukreiptų prieš protestus, pažeidimą skirta iki 14 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Atšiaurią žiemą Rusijoje genda šildymo sistemos, todėl daugelis žmonių šąla, o Maskva toliau leidžia lėšas karui Ukrainoje. Kai kuriose Rusijos dalyse žiemą neįprastai šalta – Sibire gruodžio mėnesį temperatūra siekė 70 laipsnių šalčio, skelbia portalas „Business Insider“. Žiaurios sąlygos dar labiau pablogėjo, nes Rusijos infrastruktūra yra prastai prižiūrima, o daugelis jos įrenginių yra sovietinių laikų.

Užtemdytas Kremliaus oponento Aleksejaus Navalno mirties Rusijoje prasidėjo naujas teismo procesas prieš kitą karo priešininką – Olegą Orlovą iš Nobelio taikos premiją pelniusios žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“, kuri Rusijoje yra uždrausta. O. Orlovo teismas prasidėjo penktadienį Maskvos Golovinskio apygardos teisme. Šeštadienį jo organizacija pagerbė mirusį žmogaus teisių aktyvistą. „Aleksejaus Navalno mirtis yra tragedija.

Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno staigi mirtis kalėjime šeštadienį nesulaukė jokios Kremliaus reakcijos, nors Vakaruose reiškiama vis daugiau kaltinimų, kad už jo mirtį yra atsakingas Rusijos režimas. 47-erių metų A. Navalnas trejus metus praleido už grotų vis blogėjančiomis sąlygomis, kol penktadienį kalėjimo vadovybė staiga paskelbė, kad „po pasivaikščiojimo jis blogai pasijuto“ ir mirė.

Netrukus po žinios apie kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno mirtį nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą opozicionierius užfiksuotas ketvirtadienį nuotoliu vykusiame teismo posėdyje. Likus vos dienai iki savo mirties A. Navalnas, atsižvelgiant į aplinkybes, dar atrodė „linksmas, sveikas ir žvalus“, penktadienį „Telegam“ tinkle rašė kanalo „Sota“ žurnalistai.

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas penktadienį mirė pataisos kolonijoje Arktyje, kur atlikinėjo 19 metų laisvės atėmimo bausmę, sakoma Rusijos federalinės įkalinimo įstaigų tarnybos pranešime. Jam buvo 47 metai. „Po pasivaikščiojimo Navalnas blogai pasijuto ir beveik iš karto prarado sąmonę. Nedelsiant atvyko medicinos personalas ir buvo iškviesta greitosios pagalbos komanda. Buvo atliktos gaivinimo priemonės, kurios teigiamų rezultatų nedavė. Medikai patvirtino nuteistojo mirtį.

Beveik trims dešimtims Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų – netikėta žinia iš Kremliaus. Rusija paskelbė kultūros ministro Simono Kairio, Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, buvusio Vilniaus vadovo Remigijaus Šimašiaus tarptautinę paiešką. Paviešintame sąraše – esami ir buvę miestų tarybų nariai, istorikai, taip pat – ir Estijos premjerė Kaja Kallas. Politikai sako smarkiai nenustebę dėl tokio, kabutėse, įvertinimo. Rusija taip reaguoja į sovietinių paminklų griovimą Lietuvoje.

Įkalinti, nušauti gatvėje, iškritę pro langus ar apsinuodiję arbata su radioaktyvaus polonio-210 priemaiša. Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikus dažnai ištinka tragiškas likimas. Prezidentu tapęs KGB šnipas jau du dešimtmečius vadovauja Kremliui ir yra ne kartą susilaukęs aštrios oponentų kritikos. Daliai jų kritika kainavo gyvybę ar ilgus metus tarp kalėjimo sienų.

Nepaisant milžiniško dirbtinai sukelto ažiotažo dėl Vladimiro Putino interviu Tuckeriui Carlsonui, absoliučiai nieko naujo jame nebuvo pasakyta. Net ir pats T. Carlsonas vėliau pripažino nuobodžiavęs, klausydamasis ilgų V. Putino pseudoistorinių postringavimų apie Ukrainos valstybingumą ir nuklydimų į 1654-uosius.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad „daug“ užsienio žiniasklaidos priemonių norėjo gauti prezidento Vladimiro Putino interviu, paneigdamas pokalbių laidos vedėjo Tuckerio Carlsono teiginį, kad jis buvo vienintelis to paprašęs Vakarų žurnalistas. Buvęs „Fox News“ laidų vedėjas, kuris šią savaitę lankėsi Maskvoje, sakė, kad nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios nė vienas Vakarų žurnalistas „nesivargino“ prašyti galimybės susitikti su Kremliaus vadovu.

 Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) sureagavo į Kremliaus akibrokštą Baltijos valstybėms, kai pastarosios buvo apkaltintos „bandymu sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.

Maskvos teismas antradienį už akių nurodė suimti garsų rašytoją Borisą Akuniną už tariamą dezinformacijos apie kariuomenę skleidimą. Praėjusių metų gruodį 67-erių vyrui buvo pateikti kaltinimai po to, kai jis išreiškė paramą Kyjivui per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apsimetusiais rusų pokštininkais.

Pirmadienį Kremlius pasmerkė ukrainiečių smūgį kepyklai okupuotame Ukrainos Lysyčiansko mieste, per kurį, valdžios teigimu, šeštadienį žuvo 28 asmenys, tarp jų – vienas vaikas. „Toliau vykdomi išpuoliai prieš taikią infrastruktūrą, šiuo atveju – kepyklą yra siaubingi teroro aktai. Aukų skaičius byloja, koks siaubingas buvo šis teroro aktas“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kanados gynybos ministerija, anot žiniasklaidos, svarsto perduoti Ukrainai raketų „oras-žemė“, kurios iš tikrųjų turėtų būti utilizuotos. „CBC News“ pranešė, kad CRV7 raketos 2000 metų pradžioje buvo išimtos iš kariuomenės atsargų. Konservatorių opozicija reikalauja perduoti Ukrainai dešimtis tūkstančių šių raketų. Pasak Gynybos ministerijos, svarstoma, ar CRV7 gali būti galimo naujo karinės paramos paketo dalis.

Įžūli Kremliaus karinė operacija Kryme 2014-aisiais padėjo ryškius pamatus audringiems įvykiams dar daugeliui dešimtmečių į priekį. Būtent tų metų įvykius galima laikyti karo Ukrainoje pradžia. Be šūvių atlikta aneksija po dešimties metų pavirto į didžiausią karą Europoje nuo pat Antrojo pasaulinio laikų.

Rusijos teisingumo ministerija „užsienio agentu“ paskelbė žinomą pilietinių teisių aktyvistą Olegą Orlovą. Naujienų agentūros „Interfax“ duomenimis, 70-metis su dar penkiais asmenimis į juodąjį sąrašą įtrauktas dėl Rusijos karo kritikos ir tariamų melagienų apie politinę vadovybę Maskvoje skleidimo. Rusijos vadovybė „užsienio agentais“ skelbia opozicionierius ir kritikus. Tokiu atveju jie patiria daug nepatogumų.

Vladimiras Putinas yra ilgiausiai nuo Josifo Stalino laikų Rusiją valdantis prezidentas. Kremlius, stengdamasis apsaugoti V. Putiną, įvairiais būdais atsikratė politinių kritikų, buvusių šnipų ir tiriamosios žurnalistikos atstovų. Susidorojimai su V. Putino priešais buvo įvairūs – nuo apnuodijimo išgėrus polonio turinčios arbatos ar prisilietus prie mirtinai pavojingos nervus paralyžiuojančios medžiagos iki apšaudymo iš arti, buvo ir tokių, kurie iškrito pro atvirus langus.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė palaikymą Rusijoje įkalintam Kremliaus kritikui Vladimirui Kara-Murzai. Antradienį Lietuvos diplomatijos vadovas kalbėjo telefonu su jo žmona Evgenija Kara-Murza. „Po svarbaus skambučio su E. Kara-Murza pakartojau, kad Lietuva palaiko įkalintą Kremliaus kritiką V. Kara-Murzą. Jis ir kiti politiniai kaliniai Rusijoje turi būti išlaisvinti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Jungtinėms Amerikos Valstijoms aiškiai leidžia suprasti, kad yra pasirengęs diskutuoti apie karo Ukrainoje pabaigą.   Kremliaus šaltiniai „Bloomberg“ teigia, kad V. Putinas neoficialiais kanalais signalizuoja, kad yra pasirengęs aptarti „būsimas Kyjivo saugumo priemones“. Kremliui artimi leidinio pašnekovai teigė, kad signalai buvo perduoti gruodį aukštiems Amerikos pareigūnams per tarpininką, kurio pavardę atskleisti jie atsisakė.

Rusijos grupei „Bi-2“, kuri pasmerkė karą Ukrainoje ir buvo priversta palikti gimtinę, kilo nemalonumų Tailande. Vietos teisėsauga dėl formalių priežasčių sulaikė muzikantus, kuriems dabar gresia deportacija ir bauda. Tai jau ne pirmas kartas, kuomet „opoziciniai“ rusų atlikėjai susiduria su problemomis Kremliui draugiškoje šalyje.

Rusijoje ateinančią savaitę bus svarstoma dėl naujo įstatymo projekto, pagal kurį bus konfiskuojami pinigai, nuosavybė ir vertingi daiktai tų asmenų, kurie bus nuteisti už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą, šeštadienį pareiškė vyriausiasis šalies įstatymų leidėjas. Kremliaus invaziją lydi ir plataus masto represijų kampanija.

Prieš Kremliaus vykdomą mobilizaciją karui Ukrainoje protestavusiam ir naujokų verbavimo pareigūną pašovusiam rusui penktadienį skirta 19 metų kalėjimo bausmė. Po to, kai 2022 m. rugsėjį prezidentas Vladimiras Putinas kariauti Ukrainoje papildomai pašaukė daugiau nei 300 000 vyrų, Rusijoje kilo išpuolių prieš verbavimo centrus banga.

Kremlius ketina laikinai okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose įrengti sąvartynus, kurie aptarnaus Rusijos regionus, praneša UNIAN. Nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, priešas planuoja įrengti šešis tokius sąvartynus Luhansko srityje, o dar tris – Donecko srityje. Į juos ketinama vežti šiukšles ne tik iš laikinai okupuotų teritorijų, bet ir iš Rostovo, Belgorodo ir Voronežo sričių.

Praeitą mėnesį Vladimiras Putinas, pareiškęs, kad dalyvaus Rusijos prezidento rinkimuose, nenustebino nieko. Kas gali nustebinti dar mažiau – galimas rezultatas, kurį kiekvienas nujaučia. Tačiau klausimas, ko tikėtis iš pačių rinkimų kampanijos lieka atviras.

Kremlius pasitelkia civilines gamyklas karinei įrangai ir net ginklams gaminti. Pavyzdžiui, Tambovo mieste kepykla pradėjo gaminti dronus karo reikmėms. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „The Financial Times“. Neseniai Rusijos žiniasklaida parodė reportažą iš kepyklos Tambove, kuri ne tik kepa batonus, bet ir gamina mažus bepiločius orlaivius „Bekas“. Dronai gulėjo šalia kepinių, o propagandistas netgi pareiškė, kad jie kvepia šviežia duona.

Kariams negrįžtant iš fronto, Rusijoje prasidėjo jų giminaičių judėjimai, reikalaujantys sugrąžinti karo zonoje esančius rusų sūnus ir vyrus. Jausdamas grėsmę vidaus politikoje, Kremlius nusprendė remti pasipriešinimo judėjimus palaikančius karą Ukrainoje, kad atremtų protestuojančių giminaičių įtaką. Mobilizuotų kareivių giminaitės, dar žinomos kaip judėjimas „Put Domoj“ (rus. „Kelias namo“), reikalauja grąžinti savo sūnus ir vyrus iš fronto linijos.

Kremliaus artimo oligarcho Vladimiro Potanino kontroliuojamas „Rosbank“ išpirks Prancūzijos grupei „Societe Generale“ priklausančių Rusijos bendrovių mažumos akcijų paketus. Prezidentas Vladimiras Putinas praėjusios savaitės pabaigoje pasirašė tokius sandorius leidžiantį dekretą, kuriame pažymima, jog leidimas išpirkti šias akcijas susijęs su ribojimais investuotojams iš „nedraugiškų valstybių“ parduoti Rusijoje turimus aktyvus, skelbia Rusijos žiniasklaida.

Kalinamas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kurio buvimo vieta nebuvo žinoma daugiau kaip dvi savaites, yra perkeltas į vieną pataisos koloniją Arktyje, pirmadienį sakė jo atstovė. „Suradome Aleksejų Navalną. Jis dabar [kolonijoje] IK-3 Charpo gyvenvietėje Jamalo nencų autonominėje apygardoje. Jo advokatas šiandien jį aplankė. Aleksejus laikosi gerai“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė atstovė Kira Jarmyš.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį primygtinai reikalavo Rusijos invaziją į Ukrainą vadinti karine operacija, taip pat kaip ir Kremlius. „Tai yra karinė operacija (...) kol nė viena šalis nepaskelbė karo“, – žurnalistams per metinę spaudos konferenciją sakė nacionalistų lyderis. „Kai Rusija paskelbs karą Ukrainai, tada bus karas“, – teigė jis. „Turėtume džiaugtis, kol nėra paskelbtas karas.

Kremlius antradienį pažadėjo apeiti į naują Europos Sąjungos sankcijų paketą įtrauktą draudimą importuoti rusiškus deimantus. Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys ėmėsi precedento neturinčių finansinių ir ekonominių sankcijų prieš Rusiją.  „Apskritai 12-asis paketas rodo, kad pramonės šakų, kurioms gali būti taikomos sankcijos, sąrašas yra galimai išsemtas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Gandai apie prastą Vladimiro Putino sveikatą sklando jau ne vienerius metus. V. Putinas vakar surengė spaudos konferenciją – pirmąją tokią po praėjusių metų vasario mėnesį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Kasmetiniame renginyje, kuris pernai neįvyko, jis teigė, kad „taika bus, kai pasieksime savo tikslus“. Kalbėdamas apie tai, ką jis vadina „specialia karine operacija Ukrainoje“, jis daugiausia dėmesio skyrė Rusijos suverenitetui ir ekonomikai.

Vladimiras Putinas kitąmet vyksiančiuose rinkimuose apsisprendė siekti penktosios Rusijos Federacijos prezidento kadencijos. Ir nors dabar rusai džiaugiasi visu pajėgumu užkurtais karo pramonės fabrikais ir išaugusiais atlyginimais, po eilinės V. Putino pergalės rusams nebeteks džiūgauti, įspėja ekspertai. Ne ką nemažiau nerimą kelia ir V. Putino tikslas iš naujo suskaldyti pasaulį perpus, visai kaip Šaltojo karo metais.

Dar prieš mėnesį pagyrų iš Kremliaus propagandistų dėl puoselėjamų ryšių su Rusija sulaukęs parlamento rinkimus su kraštutinių dešiniųjų antiislamiška Laisvės partija (PVV) Nyderlanduose laimėjęs Geertas Wildersas staiga pakeitė retoriką.

Kremlius antradienį pareiškė, kad bet kokia tolesnė JAV pagalba Kyjivui esą patirs fiasko, o taip jis kalbėjo prieš karinės pagalbos prašančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui susitinkant su Jungtinių Valstijų vadovu Joe Bidenu. „Svarbu, kad visi suprastų: dešimtys milijardų dolerių, supumpuoti į Ukrainą, nepadėjo jai pasiekti sėkmės mūšio lauke“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kremliaus vadui Vladimirui Putinui aiškinant, kad be Rusijos nebus taikos ir stabilumo, rusai vienu metu apšaudė tris Ukrainos miestus – rusų raketos krito ir ant gyvenamųjų namų, sužalojo ir kūdikius. O baiminantis neramumų ir protestų Maskvoje buvo sulaikyta rusė, kuri esą norėjo pavaizduoti, kaip gerai gyvena, valgydama ikrus. Bet vietos pareigūnams ji sukėlė įtarimą, tad buvo nuvežta į areštinę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 14 dieną surengs savo spaudos konferenciją, kurioje apžvelgs 2023 metus, ketvirtadienį pranešė Kremlius. Tai bus jo pirmoji metinė spaudos konferencija nuo tada, kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą. „Gruodžio 14-ąją Vladimiras Putinas apibendrins metų rezultatus.