kompensacijos

Gyventojai jau gavo vasario mėnesio sąskaitas už šildymą. Žmonės ir šilumos tiekėjai sako, kad jos jau šiek tiek mažesnės nei sausį. Gyventojai tikisi, kad kitą mėnesį sąskaitos dar daugiau sumažės. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad daugėja gyventojų, gaunančių kompensacijas už šildymą. Portalo tv3.lt skaitytoja pasidalijo savo sąskaita už šildymą. Ji siekia lygiai 100 eurų.

Lietuvoje šį sezoną smarkiai pabrangus centralizuotam šildymui, prašančiųjų kompensacijų sausį, palyginti su gruodžiu, padaugėjo beveik penkis kartus – nuo 30,4 tūkst. iki 149,7 tūkst. Sausį kompensacijas gavo 127 tūkst. gyventojų, arba 95 proc. visų prašančiųjų, joms skirta 6,4 mln. eurų, antradienį informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Valdžiai teigiant, kad geriausia apsauga verslui nuo išaugusių energijos kaštų yra nuosavos jėgainės, smulkios ir vidutinės įmonės pasigenda tinkamo finansavimo. Pramonininkai teigia, jog investuoti į saulės ar vėjo energetiką galėtų ir be valstybės pagalbos, tačiau jiems trukdo biurokratiniai suvaržymai.  Tuo metu Aplinkos ir Energetikos ministerijos artimiausiu metu žada pasiūlyti naujas finansines paskatas, peržiūrėti teisinę bazę bei panaikinti biurokratinius barjerus.

Užklupus finansiniams sunkumams, gyventojai gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens, išlaidų kompensacijų, o jeigu jų daugiabutis renovuojamas, turi teisę kreiptis dėl kredito ir palūkanų įmokų apmokėjimo, taip pat papildomai skiriamos išmokos vaikui, socialinė paramos mokiniams, rašoma pranešime spaudai.

Sausį būsto šildymo, karšto bei šalto vandens išlaidų kompensacijoms gauti prašymus pateikė beveik 11 972 vilniečių vilniečių – 3,4 karto nei pernai tuo pačiu metu (3456), remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus duomenimis. Apie tai pranešė portalas alfa.lt. Tuo metu Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) siūloma apmokėjimo už šildymą atidėjimą iki šiol yra pasirinkę 110 vilniečių.  Kaip alfa.

Nuo pirmadienio gyventojai vėl galės teikti paraiškas gauti kompensacijas šilumos gamybos katilų, naudojančių biokurą, keitimui į efektyvesnius įrenginius, pranešė Energetikos ministerija. Šiam kvietimui iš Europos Sąjungos fondų lėšų planuojama skirti 7 mln. eurų. Paraiškas bus galima teikti iki vasario 11 dienos Aplinkos projektų valdymo agentūrai.

Tebesitęsiant energetikos išteklių brangimui, ekonomistai ragina valdžią jau dabar galvoti, kaip kompensuoti rizikas tiek daug energijos vartojančiam verslui, tiek labiausiai pažeidžiamiems gyventojams.  Pasak SEB analitiko Tado Povilausko, Latvija ir Estija kompensuoja vartotojams elektros kainos infrastruktūros dedamąją, todėl Lietuvos verslas irgi galėtų prašyti panašios valdžios pagalbos.

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) primena, kad paraiškų kompensacijoms už su patalpų nuoma ir jų eksploatavimu susijusias išlaidas teikimą stabdys 2021 m. spalio 15 d. 23 val. 59 min. 59 sek.

Nuo 2022 m. pabaigos trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose nebegalės būti naudojami suskystintų naftos dujų balionai dujų (toliau – dujų balionai). Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir atsižvelgiant į socialiai pažeidžiamų grupių poreikius, dujų balionų keitimas kitais energijos šaltiniais yra finansuojamas valstybės. 10 mln. eurų – tokia suma šiais metais skirta dujų balionams daugiabučiuose namuose pasikeisti alternatyviais energijos šaltiniais.

Vyriausybei planuojant ribojimus neturintiems galimybių paso žmonėms, renginių verslo atstovas teigia pasigedęs diskusijų su verslininkais. Be to, Valdas Petreikis sako, kad ribojant veiklas turėtų būti mokamos kompensacijos verslui.  „Yra gerai, jog Vyriausybė svarsto visokias išeitis, jog nereikėtų pilno karantino ir pilno uždarymo.

Vyriausybė siūlo Seimui mokytojų išeitinėms kompensacijoms skirti papildomą 1 mln. eurų, iš viso tam šiemet numatant 2 mln. eurų. Siūlymui dvigubinti kompensacijų fondą Ministrų kabinetas pritarė pirmadienį, pakeitimus dar turės patvirtinti Seimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad situacija smarkiai pasikeitusi nuo 2015 metų, kai sumanyta papildomai skatinti mokytojus pasitraukti iš darbo, bei žada peržiūrėti kompensacijų skyrimo tvarką.

Darbo kodeksas leidžia darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba dirbamas lauko sąlygomis, mokėti kompensacijas, kurios yra neapmokestinamos ir gali siekti iki 50 proc. nuo darbuotojo algos.

Kiaulių laikytojai kviečiami teikti paraiškas dėl valstybės pagalbos biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija jau yra paskelbusi paraiškų priėmimą – dėl kompensacijų smulkūs kiaules laikantys ūkiai gali kreiptis jau nuo birželio 7 d. iki liepos 19 d. „Kviečiame smulkiuosius kiaulių laikytojus pasirūpinti savo ūkių apsauga ir pasinaudoti valstybės siūloma pagalba.

Seimas nesutiko svarstyti pataisų, kuriomis siūlyta per ketverius metus grąžinti gyventojams likusius 90 mln. eurų nekompensuotų per 2009 metų krizę sumažintų įvairių pensijų, kompensacijų, rentų ir kitų išmokų.  Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti valstietės Laimos Nagienės teikto projekto: už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 29 parlamentarai. Tada 62 balsais prieš 57 iniciatyva iš viso buvo atmesta. L. Nagienė 2022 metais siūlė kompensuoti 10 proc.

Nuo kitų metų pabaigos daugiabučiuose namuose turi nelikti maisto ruošimui naudojamų dujų balionų. Valstybės skirta 726 eur kompensacija balionų keitimui gyventojų nepritraukė. Kaip skelbia Energetikos ministerija (ENMIN), prašymų jiems pakeisti dar nepateikė daugiau nei pusė juos naudojančių daugiabučių. Šiuo metu Lietuvoje 1,5 tūkst. trijų aukštų ir didesni daugiabučių namų ūkiai  tebesinaudoja nesaugiais suskystintų naftos dujų (SND) balionais.

110 tūkstančių žmonių Lietuvoje serga onkologinėmis ligomis. Sunkūs ligoniai gali gauti vienkartinę valstybės išmoką, tačiau skirtinguose šalies rajonuose išmokos skiriasi dešimtimis kartų. Vienur tokia pat liga sergantysis gali gauti 40 eurų, kitur ir kelis tūkstančius. Anot onkologinius ligonius vienijančių asociacijų, tokie išmokų skirtumai skatina atskirtį ir neužtikrina net minimalių vėžiu sergančių žmonių poreikių. Jolantai krūties vėžys buvo aptiktas prieš 10 metų.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidoms užsienyje kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pernai buvo išleista 118 tūkst. eurų, per pastarąjį penkmetį – daugiau nei pusė milijono eurų. Populiariausia Lietuvos gyventojų sveikatos paslaugų paieškos kryptis tebėra kaimyninė Latvija. Ligonių kasos 2020 m. patenkino 98 asmenų prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas.

Verslas jau kitą savaitę galės pradėti testuoti darbuotojus, o vėliau sulauks valstybės kompensacijų, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.   „Įmonės nuo kitos savaitės galės pradėti testuoti darbuotojus, kaupti sąskaitas ir pretenduoti į kompensacijas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų bendrame posėdyje pranešė Aušrinė Armonaitė.

Įmonės turėtų sulaukti kompensacijų už darbuotojų testavimą dėl koronaviruso, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Dabar bus papildomas paramos paketas, jo koncepcija, tikiuosi, bus patvirtinta irgi kitą savaitę“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė I. Šimonytė.

Gruodį „Sodra“ baigs mokėti 200 eurų dydžio vienkartines išmokas senatvės ir kitų socialinio draudimo pensijų bei šalpos išmokų gavėjams. Nuo rugpjūčio išmokų sulaukė beveik 900 tūkstančių gyventojų. 200 eurų išmokai gauti nereikia atskiro prašymo, tačiau gyventojai, kurie išeina į pensiją gruodžio mėnesį, turėtų nedelsdami kreiptis dėl pensijos skyrimo. Didžiąją dalį gavėjų, turinčių teisę gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, valstybės parama pasiekė iki rugpjūčio pabaigos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia šiuo metu nesvarstanti Europos Komisijos (EK) siūlymo valstybėms kompensuoti iki 70 proc. nuo pandemijos nukentėjusio verslo pastoviųjų sąnaudų. Lietuvos verslininkų teigimu,  ši priemonė galėtų pakeisti baigtas mokėti patalpų nuomos kompensacijas. Ministerijos teigimu, dėl šios paramos turės spręsti jau nauja Vyriausybė. „Europos Komisija gali daug ką siūlyti, svarbiausia, ar pati šalis turi lėšų.

Kompensacijoms už seno taršaus automobilio sunaikinimą, įsigyjant paspirtuką, dviratį ar viešojo transporto bilietą iš viso gyventojai pateikė daugiau kaip 9 tūkst. prašymų už 8 mln. eurų.  Pirmadienį baigėsi pratęstas kvietimas paraiškoms teikti, kompensacijos bus išmokėtos per 60 dienų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo vidurio kompensacijoms iš Klimato kaitos programos lėšų skirta 5 mln.

Laukinių paukščių, skirtingai nei vilkų, padarytos žalos gyventojams valstybė nekompensuos. Jeigu Seimas parlamentarų pataisą būtų priėmęs, tokioms kompensacijoms biudžete būtų tekę numatyti apie 6 mln. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skyrė 1,7 mln. eurų turgavietės mokesčio kompensacijos 5,7 tūkst. turgaviečių prekiautojų.  Iš viso paraiškas pateikė 7,6 tūkst. prekiautojų, pranešė VMI. Anot jos, dalis smulkiųjų verslininkų neatitiko Vyriausybės nustatytų kriterijų, pavyzdžiui, nedirbo nustatytu laikotarpiu arba vykdė kitą veiklą nei ta, kuri nurodyta, norint pretenduoti į paramą.

Turgavietės mokesčio kompensaciją galės gauti dar apie tūkstantis prekiautojų. Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiam Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui, pranešė ministerija.  „Yra apie tūkstantis smulkiųjų verslininkų, kurie faktiškai atitiko visus kriterijus, tačiau negalėjo gauti šios kompensacijos. Dabar kliūtys pašalintos, tad raginame verslininkus artimiausiu metu užpildyti paraiškas kompensacijai“, – pranešime sakė ministras Rimantas Sinkevičius.

Svarstoma galimybė Šventojoje esančius legendinius namelius nugriauti, o jų savininkams išmokėti apie 2 mln. eurų sieksiančias kompensacijas „Lietuvos rytui“ pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.  „Dabar svarstomas toks kelias: galbūt reikia išmokėti kompensacijas, o visuomenės reikmėms paimtus namelius nugriauti ir atlaisvinti pajūrį“, – interviu dienraščiui teigė meras.  Anot Š. Vaitkaus, kompensacijos valstybei atsieitų apie 2 mln. eurų.

Vyriausybei patvirtinus nekilnojamojo turto (NT) nuomos subsidijų tvarką nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui, aiškėja, kad be kompensacijos liks nuomotojai, kurie savo iniciatyva buvo atleidę nuomininkus nuo mokesčio, rašo portalas delfi.lt.  Kai kurie verslininkai skundžiasi, jog kovo viduryje prasidėjus karantinui norėjo padėti savo nuomininkams ir išvis atleido juos nuo nuomos mokesčio, tačiau dabar dėl to liksiantys be valstybės pagalbos.

Profsąjungos ragina Vyriausybę greičiau didinti algas mokytojams. Pedagogai reikalauja mažiausiai 1000 eurų „į rankas" siekiančio etato apmokėjimo. O tarp reikalavimų – ir kompensacijos akiniams, knygoms, raštinės reikmenims, nuolaidos viešajam transportui. Švietimo ir mokslo ministras žada derėtis, nors jo pažadus tektų vykdyti jau naujai Vyriausybei.

Kaišiadorių valdžios planai savo apylinkėse rezervuoti tūkstančius hektarų galimam oro uostui ar kitiems valstybės užmojams piktina vietinius gyventojus ir ūkininkus. Šie sako prarasią milijonines investicijas, o kompensacijos už žemę varganos. Meras ramina, kad kol kas tūkstančiuose valstybės planams rezervuotų hektarų tik menki apribojimai, nes nežinia, ar oro uostas čia iš viso bus, o štai susisiekimo ministras prasitaria – zona bus reikalinga jei ne oro uostui, tai kitiems planams.

Žemės savininkams už jų sklypuose esančius elektros stulpus jau išmokėta per 2 mln. eurų kompensacijų.  Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teigė BNS, kad nuo 2018 metų lapkričio iki 2019 metų gruodžio 23 dienos 23,5 tūkst. žmonių išmokėta daugiau nei 1,6 mln. eurų.  Kita kompensacijas mokanti įmonė – elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ jau yra išmokėjusi apie 444,5 tūkst. eurų daugiau kaip 2 tūkst.

Seimas ketvirtadienį pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimams, kuriais viso nėštumo metu nedirbusioms mamoms sugrąžinama galimybė gauti motinystės išmoką, jeigu moteris turi 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius dvejus metus. Teisė į išmoką per nėštumą nedirbus, bet sukaupus reikiamą stažą, grąžinama neribotam laikui, nors anksčiau svarstyta nuostatą atidėti.

Prieš dešimtmetį vykusios ekonominės krizės metu buvo sumažintos ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių pensijos. Pirmųjų mažinimas buvo pripažintas neteisėtu ir neišmokėti pinigai gyventojams buvo grąžinti. Kitų sumažintų išmokų niekas niekada nekompensavo. Tačiau Seimo sprendimu, prieš kitus rinkimus bent dalis šių kompensacijų gali būti išmokėta.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žada kompensacijas mamoms, praradusioms galimybę gauti motinystės išmokas dėl spalio pabaigoje įsigaliojusių įstatymų pakeitimų. Ministerija pripažįsta, kad spalio 30-ąją įsigaliojusios Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos nebeleidžia gauti išmokų toms mamoms, kurios per visą nėštumo laiką negavo pajamų.

Stichinė sausra paskelbta jau trijose savivaldybėse. Pasak ūkininkų, sunaikinta beveik ketvirtadalis derliaus, o daug kur galvijai nė nevedami į laukus – žolė išdegusi, karvėms nėra ko ėsti. Sinoptikai gerų naujienų neturi. Kas gi laukia Lietuvos – interviu su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu laidoje „Dienos komentaras“. Trijose Lietuvos savivaldybėse: Trakų, Elektrėnų ir Varėnos jau paskelbta stichinė sausra. Ji gresia ir Birštonui.

207 bylos iš Lietuvos – tiek kompensacijų už sutrikdytus skrydžius, kurias numato ES reglamentas 261/2004, priteista iš oro linijų „airBaltic“. Latvijos oro vežėjui atsisakius mokėti kompensacijas keleiviams, skrydžių kompensavimo bendrovė „Skycop“ ginčą perdavė teismui ir po alinančio teismų maratono pasiekė susitarimą su „airBaltic“ – nuspręsta įpareigoti „airBaltic“ sumokėti daugiau nei 120 tūkst. eurų siekiančias kompensacijas 385 keleiviams, rašoma pranešime.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) išmokės 8,5 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams, nukentėjusiems nuo praėjusių metų sausros. Tačiau lėšos jiems paimtos iš paramos, skirtos karvių ir bulių laikytojams. Ministras Giedrius Surplys sako, kad tai yra lėšų perskirstymas – ūkininkams už bulius ir karves pinigai bus išmokėti kitų metų sausį.

Didelių sodininkystės ūkių dėl šalnų pastaruoju metu patirti nuostoliai gali būti kompensuoti, žada žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. „Iš tiesų situacija neeilinė. (...) Savivaldybių žemės ūkio skyrius įpareigojome, kad jie fiksuotų jau dabar nuostolius, nes ten trumpas laikotarpis, kada reikia užfiksuoti žiede tą šalnos padarytą nuostolį ir vėlgi, ieškosime galimybių kompensuoti nuostolius ir mūsų sodininkams“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė ministras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo kitų metų kompensuoti 20 proc. per krizę sumažintų valstybinių ir kitų pensijų, kompensacijų bei rentų, kurios iki šiol buvo likusios nekompensuotos, rašoma pranešime.  Skaičiuojama, kad 2020 m. biudžete daliniam išmokų kompensavimui reiktų numatyti apie 36,2 mln. eurų. Iš viso socialinių išmokų gavėjams nekompensuota 181,5 mln. eurų.

Lietuvos ūkininkai dvejus metus iš eilės susidūrė su stichiniais iššūkiais: 2017 metais derlių nuplovė lietus, o 2018 metais – išdegino saulė. Tačiau ūkininkai draustis nelinkę. Dėl to jie kaltina nepalankią draudimo sistemą Lietuvoje. Žemės ūkio ministerija jau numatė, kokių priemonių imsis. Žemės ūkio ministerija duomenų, kiek ūkininkų kreipėsi į savivaldybes dėl kompensacijos nuo sausros padarinių, neturi.

Per sekmadienį įvykusią lėktuvo katastrofą Rusijoje žuvusių žmonių artimiesiems bus išmokėtos dvi kompensacijos po milijoną rublių (apie 14 tūkst.) eurų, pranešė pareigūnai. „Orenburgo regiono gubernatorius nusprendė, kad kiekvienos aukos artimieji gaus milijoną rublių, neskaitant draudimo išmokų“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento pasiuntinys Volgos federalinėje apygardoje Michailas Babčius. Dar milijoną eurų žuvusiųjų šeimos gaus iš Maskvos regiono biudžeto.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siekia, kad kompensacijos transporto priemonei įsigyti ateityje būtų skiriamos ne tik šeimoms, kuriose yra neįgalūs vaikai, bet ir šeimynoms, o taip pat daugiavaikėms šeimoms ir šeimynoms, kur augtų ir neturintys sveikatos sutrikimų vaikai.

Orų prognozėms pranašaujant netolimą šildymo sezoną - šimtams tūkstančių lietuvių siūloma jau dabar pasidomėti, kiek tai palengvins kišenes. Nors šilumos kainą sumažins biokuras, nebūtinai atpigimą pajus paprasti gyventojai, mat Seimas iki šiol neapsisprendė, koks bus pridėtinės vertės mokestis. Kad žmonės eilėse nesigrūstų šildymo kompensacijų, valdžia siūlo internetinę skaičiuoklę, tačiau paramos dalintojai abejoja, ar ji sumažins eiles.

Dyzelinių automobilių „Volkswagen“ savininkai, turintys taršos rodiklius klastojančius automobilius, kompensacijų turės ieškoti užsienio teismuose. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys sako, jog Lietuvos vairuotojai tam turi nedaug laiko. „Lietuvos vartojams reikia susigriebti. Jie turi laiko, bet jau nebedaug. Europinėje erdvėje atsirado viena teisinga strategija.

Buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroderio paskyrimas į „Rosneft“ direktorių tarybą pačioje Vokietijoje yra pristatomas kaip „darbas privačiame ekonomikos sektoriuje“. Tačiau su privačiu sektoriumi „Rosneft“ turi tiek pat bendra, kiek ir su medkirčio darbu – abu jie savaip dirba energetikos srityje. Skirtumas tik tas, kad „Rosneft“ yra didžiausias vertybinių popierių biržoje įregistruotas naftos koncernas. Rusijos valdžiai priklauso 50 proc.

Jeigu Seimo neseniai patvirtintas naujas kompensacijų už šildymą mokėjimo mechanizmas veiks efektyviai, prie diskusijų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šilumai grąžinimo nebus grįžtama, teigia premjeras.

Naujasis Darbo kodeksas gavo paskutinį Seimo patepimą – nuo liepos įsigalios naujos sąlygos tūkstančiams dirbančiųjų. Liberalus darbo kodeksas numato trumpesnes atostogas, ilgesniu viršvalandžius, lengvesnį darbuotojų atleidimą, terminuotų sutarčių sudarymą neterminuotam darbui. Šias ir kitas sąlygas kritikuoja darbuotojų profesinės sąjungos. Kai kurie pakeitimai palies visus dirbančiuosius, kiti aktualiausi tik tam tikrų sričių atstovams.

  Nuo birželio, pasibaigus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai už būsto šildymą, kompensacijas gaus šeimos, kurių išlaidos šildymui sieks 10 proc. jų pajamų. Premjeras sako, kad parama bus skiriama nepriklausomai nuo šildymo būdo, o savivaldybės papildomai turės rasti apie 21 mln. eurų. Seimas antradienį dukart sumažino išlaidų šilumai ir pajamų santykio ribą, kurią pasiekusios šeimos ar vienas gyvenantis asmuo galėtų pretenduoti į kompensacijas.

Praėjusią savaitę „Sodra“ per kredito įstaigas pervedė šiuo būdu išmokėti numatytas pensijų kompensacijas. Per išmokas pristatančias įstaigas pensininkai jas gavo kartu su pensijomis – įprastu metu. Su šiuo mokėjimu kompensuojamas sumas gavo ir prašymus išmokėti pensijų kompensacijas jau pateikę kompensacijų nesulaukusių pensininkų turto paveldėtojai. To dar nepadarę turto paveldėtojai, pagal įstatymą, turi kreiptis į „Sodrą“ ir pateikti prašymą bei pristatyti paveldėjimo dokumentus.

Ministrų kabinetas galutinai nutarė, kad per krizę sumažintų pensijų iki 2014 metų vasaros mirusių pensininkų paveldėtojai kompensacijų negaus. Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui. Praėjusią savaitę socialinės apsaugos ir darbo ministras Lina Kukuraitis sakė, kad kompensacijoms skirtus pinigus geriau išmokėti socialiai jautrioms visuomenės grupėms.