kompensacijos

Elektrai ir dujoms pabrangus dvigubai ar net trigubai, valdžia pareiškė, kad duos didžiules kompensacijas už šildymą. Tačiau kai kurie pensininkai šią žiemą badavo, nes kompensacijų taip ir nesulaukė. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kasdienėmis maldomis Marijai, Dievui ir visiems šventiesiems vilnietė Liudvika Ravoit tikisi nors kiek palengvinti savo nelengvą dalią. 81-erių moteriai sunkiai sekasi išgyventi iš 560 eurų pensijos. „Negerai gyvenu, negerai.

Vyriausybės sprendimą, ar pratęsti kompensacijas gyventojams už elektrą ir dujas antrąjį šių metų pusmetį, taip pat rinkos reguliuotojo nustatomą visuomeninę elektros kainą lems ir dujų kainų pokyčiai pildant saugyklas, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Sunku pasakyti, kokia bus dujų kainų dinamika, kada prasidės saugyklų pildymas. Šiuo metu dujų kainos svyruoja ties 40–45 eurais už megavatvalandę.

Vyriausybės sprendimą, ar mokėti gyventojams kompensacijas už elektrą ir dujas antrąjį šių metų pusmetį, lems kainų pokyčiai rinkoje, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Ji kartojo, kad dėl to bus sprendžiama gegužę.  „Šiuo metu įstatyme yra nustatyta, kad kompensaciją galima taikyti tokiu atveju, kai prognozuojami tarifai auga daugiau nei 40 procentų, lyginant su tais, kurie yra šiuo metu taikomi.

Lietuvos ekonomikos augimui lėtėjant ji turėtų būti skatinama investicijomis, o ne kompensacijomis, teigia Valstybės kontrolė. Įstaigos Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė teigė, kad pastaruoju metu Lietuva tarp Baltijos šalių skyrė mažiausiai lėšų investicijoms, kurios skatintų ekonomikos augimą.

Turto bankas giriasi formuojantis naują taupymo biudžetinėse įstaigose standartą – trečdaliui darbuotojų tiesiog neįrengė darbo vietų. Taip darbuotojai priversti dirbti iš namų, o įstaiga taupo lėšas biuro išlaikymui. Tačiau tokia praktika nerimą kelia profsąjungoms. To priežastis, kad dirbdami iš namų darbuotojai jokių kompensacijų už darbą savo sąskaita negauna. Negana to, darbdaviai teigia, esą tai privalumas, už kurį mokėti ir nesiruošia.

Auga žmonių, įsiskolinusių už šildymą, gretos – vien Vilniuje tokių padaugėjo beveik dešimtadaliu – 28 tūkst. namų ūkių skolingi 9 milijonus eurų. Esą tarp jų, tikėtina, yra vis dar nežinioje laukiančių savivaldybės atsakymo dėl to, ar jiems priklauso kompensacijos. Mat sostinės savivaldybė per 3 mėnesius sugebėjo išnagrinėti tik pusę visų prašymų, teisindamasi, kad to nepavyksta padaryti dėl elektroninės sistemos klaidų bei išaugusio besikreipiančiųjų srauto.

Socialdemokratai kaltina Vyriausybę visišku abejingumu gyventojų išlaidoms už elektrą. Elektrai biržoje rekordiškai pingant, socdemai ragina Vyriausybę skubiai keisti elektros kompensavimo modelį, kad didesnę naudą pajustų gyventojai, o ne elektros pardavėjai, gaunantys iš biudžeto milijonus eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė kompensacijos privačius darželius lankantiems vaikams didinimui nuo 100 iki 120 eurų. Aiškinamajame projekto rašte nurodoma, kad šis didinimas jau suplanuotas šių metų savivaldybės biudžete. Tam papildomai numatyta 1,4 mln. eurų. Anot savivaldybės, didinti kompensaciją būtina dėl 20,5 proc. pasiekusios infliacijos.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį ketina padidinti kompensaciją privačius darželius lankantiems vaikams. Pagal projektą, šiuo metu skiriamą 100 eurų kompensaciją numatoma pakelti iki 120 eurų. Aiškinamajame projekto rašte nurodoma, kad šis didinimas jau suplanuotas šių metų savivaldybės biudžete. Tam papildomai numatyta 1,4 mln. eurų. Anot savivaldybės, didinti kompensaciją būtina dėl 20,5 proc. pasiekusios infliacijos.

Nors šildymo sezonas seniai prasidėjęs, gyventojai vis dar gali kreiptis dėl kompensacijų. Kreipiantis dabar, šildymas turėtų būti kompensuojamas ir už praėjusių metų spalio, lapkričio, gruodžio, ir už šių metų sausio ir kitus šildymo sezono mėnesius, nes parama skiriama visam šildymo laikotarpiui.

Panevėžio rajono gyventojai pakraupę dėl šildymo sąskaitų. Kai kuriems už gruodžio radiatorių šilumą teks pakloti kone pusę tūkstančio eurų. Žmonės nesupranta, už ką turi tiek mokėti. O kompensacijas gauna ne visi norintieji. Maža to, didelė dalis prašymų kompensacijoms dar neišnagrinėta, procesas stringa.  Vilniaus valdininkai per tris mėnesius sugebėjo peržiūrėti vos pusę prašymų.

Vyriausybei svarstant antrąjį šių metų pusmetį keisti valstybės kompensacijų gyventojams už elektrą modelį, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas sako, jog efektyviausia būtų jas mokėti už dalį suvartotos elektros – iki 100 ar 150 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį.  Pasak jo, tokia tvarka būtų palanki ir paprastai mažiau elektros suvartojantiems socialiai pažeidžiamiems vartotojams.

Nuo praėjusių metų balandžio apgyvendinusiems ukrainiečius lietuviams išmokėta 9,5 mln. eurų kompensacijų, daugiausiai – trijuose didžiuosiuose šalies miestuose. Savivaldybių duomenimis, daugiausia kompensacijų gavėjų 2022 metų pabaigoje buvo Vilniuje – 2231, Kaune – 381, Klaipėdoje – 243, Kauno rajone – 202, Šiauliuose – 154, Panevėžyje – 142, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Vilniaus mieste šildymo kompensacijų prašo 60 tūkst. gyventojų, tačiau kol kas savivaldybė išnagrinėjo tik pusę prašymų, todėl kai kuriems gyventojams kompensacijų tenka laukti ne vieną mėnesį. Savivaldybės atstovė teigia, kad prašymai vertinami rankiniu būdu, todėl procesas užtrunka, tuo metu viceministras sako, jog galbūt reikėtų geriau organizuoti darbą, be to, tikimasi, kad šiemet daugiau procesų bus automatizuota.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektros kainų kompensavimo tvarka antrąjį pusmetį priklausys nuo to, kaip keisis šios kainos. Anot ministro, joms išaugus valstybės kompensacijos gali būti labiau tikslinės, tačiau jei kainos nedidės, subsidijų gali ir neprireikti. „Pirmiausia, atidžiai sekame kainų dinamiką ir biržose ir nuo jų daugiausiai priklausys, kokias tikslinga bus kompensacijų mechanizmus naudoti ateityje“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ per daugiau nei tris mėnesius sulaukė 26,6 tūkst. buvusių klientų prašymų išmokėti kompensacijas. Jiems įmonė išmokėjo daugiau nei 358 tūkst. eurų – beveik penktadalį planuotos sumos, BNS pranešė bendrovė. Kompensacijoms „Perlas Energija“ buvo numačiusi skirti 2 mln. eurų.

Mažėjant didmeninėms elektros kainoms ir visiems tiekėjams sausį sumažinus fiksuotų planų kainas, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys sako, jog atsakingos institucijos turėtų ištirti, ar visada pagrįstai mokamos valstybės kompensacijos, kurias tiesiogiai gauna tiekėjai.

Finansų ministrė neatmeta, kad antrąjį šių metų pusmetį gyventojams reikės mažiau kompensacijų už elektrą ir dujas nei dabar numatyta valstybės biudžete. Gintarė Skaistė pabrėžia, kad konkretūs sprendimai bus priimami iki liepos, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustatys naujas elektros ir dujų kainas buitiniams vartotojams. „Matome, kad tendencijos tikrai yra gerėjančios ir tikėtina, kad reikės mažiau lėšų nei esame numatę.

„Lietuvos paštas“ primena, kad šių metų sausį savivaldybių mokamos įvairių rūšių išmokos ir tikslinės kompensacijos dalį gavėjų pasieks vėliau nei įprastai. Minėtos išmokos kiekvienų metų sausio mėnesį gyventojams išmokamos pakitusiu grafiku dėl prasidedančių naujų biudžetinių metų. Tai lemia, kad biudžeto lėšos savivaldybėms pervedamos šiek tiek vėliau, pranešime spaudai aiškina bendrovė.

Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų trečiadienį nutarė skirti Finansų ministerijai iki 556,8 mln. eurų elektros ir gamtinių dujų kompensacijoms. Iki 174 mln. eurų skirta kompensacijoms už elektrą įmonėms – joms subsidija mokama nuo sausio iki kovo pabaigos, o dar iki 382,8 mln. eurų – kompensacijoms už elektrą ir dujas buitiniams vartotojams nuo sausio iki birželio pabaigos.

Dvi Lietuvos: kol vienų savivaldybių gyventojams šildymo sąskaitos problemų nekelia, kitų regionų gyventojai už šilumą moka kartais net ir tris kartus daugiau. Negana to, dalyje didmiesčių smarkiai vėluoja kompensacijos už šildymą – vis dar nagrinėjami 3 mėnesių senumo prašymai. Šilumininkai prognozuoja, kad artimiausių mėnesių sąskaitų dydžiai priklausys nuo orų. Velžio kaime Panevėžio rajone gyvenanti Genovaitė gauna 433 eurų pensiją.

Gyventojai dalijasi sąskaitomis už šildymą ir skaičiuoja, kad vienuose miestuose už tokį patį būstą jos yra daug didesnės, o kitur – mažesnės. Tuo metu šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skirtinguose miestuose kainos gali skirtis 4 kartus, o skirtinguose pastatuose net 6 kartus. Anot jų sąskaitas padėtų sumažinti pastatų sandarinimas, renovacija, tačiau tam reikia laiko, todėl dabar sąskaitas sumažinti gali tik valstybės kompensacijos.

Iš nepriklausomų tiekėjų elektrą šiuo metu perka beveik 1,2 mln. Lietuvos buitinių vartotojų. Vyriausybei dar pusmečiui pratęsus elektros kainos kompensavimą ekspertai perspėja gyventojus, kuriems ateina laikas iš naujo rinktis tiekėją: kompensacija vieną dieną gali būti nutraukta, todėl lyginti tiekėjų pasiūlymus reikėtų be jos – ir toliau svarbiausias išlieka pačios tiekiamos elektros kainos dydis, rašoma pranešime spaudai.

Valstybė verslui už elektrą nuo spalio jau kompensavo trečdalį ketvirtajam metų ketvirčiui skirtos sumos – 69 mln. eurų.  Valstybė dabar padengia pusę įmonių mokamos elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę. Iš viso tam šį ketvirtį skirta 212 mln. eurų. Pramonininkai neatmeta, kad kitąmet kompensacijų poreikis augs.  „Kol kas kompensacijos pareikalavo 69 mln.

Seimas antradienį patvirtino 37 mln. eurų kompensacijas už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą. Parlamentas 72  balsais „už“, šešiems parlamentarams buvus „prieš“ ir dviem susilaikius priėmė naujos redakcijos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą. Jis turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl 37 mln. eurų kompensacijų už nusavintą už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą. Vyriausybė siūlo kompensacijas numatyti naujos redakcijos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymu. Žydams jau baigiamos išmokėti kasmet skiriamos kompensacijos už nusavintą religinių bendruomenių turtą – 37 mln. eurų įsipareigota išmokėti per dešimtmetį ir procesas turėtų būti užbaigtas iki kitų metų kovo.

Įstatymo dėl kompensacijų už žydų nekilnojamąjį turtą pataisas Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas vadina antikonstitucinėmis ir diskriminuojančiomis.

Kol lietuviai skundžiasi, kad valdžia pernelyg menkai juos gelbsti nuo infliacijos, iš Europos Komisijos atskriejo priešinga žinia. Esą ką tik patvirtintas kitų metų Lietuvos biudžetas švaistūniškas. Briuseliui kliūva ir esą nepakankamai tikslingos kompensacijos gyventojams, ir valstybės išlaidos žmonių pajamoms didinti. Finansų ministerija teisinasi, kad biudžetą dėliojo neeilinėmis sąlygomis, visgi dalis ekonomistų aiškina, kad Komisijos pastabos teisingos.

Lietuvos gyventojai jau gauna pirmąsias sąskaitas už šildymą – šį spalį daugumoje miestų šiluma kainuoja dvigubai ir net daugiau brangiau nei prieš metus. Šiluma išbrango dėl pabrangusio biokuro ir dujų. Tiesa, nuo kosminių sąskaitų už šilumą gyventojus dar gelbsti šiltesni nei įprasta orai ir panaikintas pridėtinės vertės mokestis. Panevėžyje gyvenanti senjorė Aldona su nerimu laukia pirmosios šio šildymo sezono sąskaitos.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako neatmetanti, kad nuo kitų metų liepos kompensacijos už elektrą ir dujas galėtų būti mokamos pagal jų suvartojimą, tačiau dar reikia įvertinti, kiek toks pokytis būtų pagrįstas.  „Nuo sausio 1 dienos bus taikomas toks pat kompensavimo mechanizmas, kaip ir dabar, bus kompensuojama visuomeniniame ar nepriklausomame tiekime esančių vartotojų mokama kaina iki nustatytos ribos, kurią dabar planuojame 28 centus, panašiai bus ir su dujomis.

Premjerei Ingridai Šimonytei – nauji kirčiai dėl kitų metų biudžeto. Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė žeria priekaištus, kad kompensacijų už elektrą ir dujas sulauks per daug žmonių ir verslų, ne tik tie, kuriems pagalbos labiausiai reikia. O opozicija paruošė pageidavimų koncertą – reikalauja papildomo milijardo eurų, didžiausią sumą reikalauja atriekti kelių tiesimui ir remontui.

Žmonių, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų rusėjo-spalio mėnesiais, skaičius didžiuosiuose šalies miestuose išaugo 2 kartus. Didžiausias augimas stebimas Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse.

Per praėjusią ekonomikos krizę valstybei pritrūkus pinigų, tuometinė valdžia sumažino daugelį pensijų ir išmokų. Kai kurie netekimai ilgainiui buvo kompensuoti, tačiau dalis pinigų gyventojams taip ir liko nesumokėta. Penktadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma grįžti prie sumažintų pensijų ir išmokų kompensavimo.

Prasidėjus šildymo sezonui gyventojai suskubo gauti kompensaciją už šildymą. Dėl didelio antplūdžio pradėjo strigti elektroninės sistemos, o savivaldybėse nusidriekė gyventojų eilės. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad besikreipiančių asmenų skaičius išaugo 3 kartus. Kartu su juo diskutavęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sakė tokio išaugimo nepastebėjęs.

Prasidėjus šildymo sezonui gyventojai suskubo gauti kompensaciją už šildymą. Dėl didelio antplūdžio pradėjo strigti elektroninės sistemos, o savivaldybėse nusidriekė gyventojų eilės.

Maždaug 2,5 tūkst. arti geležinkelio gyvenančių žmonių, kuriems elektrą tiekia bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), gaus kompensacijas už suvartotą energiją, pranešė geležinkelių infrastruktūrą valdanti įmonė „LTG Infra“. Įmonės vadovas Karolis Sankovskis sako, kad valstybės kompensacija bus mokama už spalio mėnesį suvartotą elektros energiją, iki šiol „LTG Infra“ privatūs klientai ja negalėjo pasinaudoti – tokia galimybė atsiradus „LTG Infra“ suteikus nepriklausomo elektros tiekėjo licenci...

Kitais metais Vyriausybė dosniai atsuks pagalbos kranelius, iš kurių net vienas milijardas bus išleistas elektros ir šildymo kainų kompensacijoms. Tačiau, nors parama rekordinė, ja patenkinti ne visi, nes vieni jos gaus labai daug, o kiti – vos kelis eurus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilniaus rajono gyventoja Ana savo trobelę kūrena malkomis, kurioms išleido net tūkstantį eurų – net tris savo pensijas. „Dar neužteks, teks vėliau pirkti briketus.

Restoranų savininkas Liutauras Čeprackas dėl aukštų elektros sąskaitų buvo priverstas atleisti 40 darbuotojų ir uždaryti 5 restoranus. Vyras piktinasi nelygybe, nes PVM lengvatą viešbučiams žadama palikti visam laikui, o maitinimo įstaigoms – tik pusmečiui. Tačiau dar blogesnėje situacijoje atsidūrė mažų parduotuvių savininkai, kuriems jokios lengvatos išvis nepriklauso. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Nesulaukę kompensacijų už itin pabrangusias gamtines dujas, kurios sudaro apie 80 proc. energijos kaštų, paukštininkystės sektoriaus atstovai teigia, kad Vyriausybės verslui siūlomas energijos kainų kompensavimo planas yra „fiktyvus, negyvybingas“. Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovo Gyčio Kauzono, sektoriaus įmonėms nėra labai aktualus valdžios siūlomas elektros kainos dalies kompensavimas, mokesčių atidėjimas ar paskolos.

Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. Bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis sumažės nuo 50 iki 30 proc. Nuo 2023 m. birželio bus visai atsisakyta kompensacijų šiems darbuotojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Sugedo internetinė pašalpų sistema, per kurią savivaldybės skirsto pašalpas ir šildymo kompensacijas. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės, sistema nebeatlaiko didžiulio pinigų prašytojų srauto. Ministerija sistemą žada vėl paleisti tik kitą savaitę, o savivaldybės jau perspėja, kad gyventojams gali tekti ir po kelis mėnesius laukti kai kurių kompensacijų ir pašalpų. Dėl šio chaoso Vilniaus meras su ministerija jau svaidosi abipusiais kaltinimais.

Itin padaugėjus besikreipiančiųjų gauti šildymo kompensacijas, ėmė strigti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) informacinės sistemos, kurioje šie prašymai registruojami, veikla. „Beveik trečdaliu išplėtus šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų ratą, prašymų skaičius išaugo tris kartus, o kai kuriomis darbo valandomis – ir dar daugiau.

Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs. Tiesa, vyriausybė žada kaip ir iki šiol, tarifus kompensuoti iš biudžeto. Dalį elektros tarifų vyriausybė kompensuos ir verslui, o dėl energetikos kainų ant bankroto slenksčio atsidūrusioms įmonėms žada ir subsidijas. Naują paramos paketą verslui ir gyventojams vyriausybė pristatė teikdama Seimui deficitinį kitų metų biudžetą.

Senatvės pensijos kitąmet turėtų didėti vidutiniškai 65 eurais, minimali mėnesio alga – per 80 eurų, vaiko pinigai – penkiais eurais. Daliai biudžetininkų atlyginimai turėtų augti sparčiau nei privataus sektoriaus darbuotojams. O minimali alga esą pagaliau prisivys skurdo ribą. Tačiau visa tai – didėjančios valstybės skolos sąskaita. Lietuvos biudžeto deficitas taps vienu didžiausių Europos Sąjungoje. Pati finansų ministrė jį vadina „raudona linija“, kurios nevalia peržengti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pokyčius, kad žmonėms su negalia būtų lengviau surasti jiems reikiamą pagalbą, būtų aišku, kur kreiptis ir ko tikėtis, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime žiniasklaidai. „Žmonės su negalia sudaro beveik dešimtadalį visų šalies gyventojų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys gyventojus mėgina raminti, kad kitais metais jie nemokės už elektrą rinkos kainos, kuri gali siekti net apie 60 centų už kilovatvalandę. Ministras tikina, kad gyventojai sulauks kompensacijų iš biudžeto. Tiesa, kai kurie energetikos ekspertai neatmeta, kad gali tekti mokėti kelis tarifus, priklausomai nuo suvartojamo elektros kiekio.

Kompensacijų tvarka už šildymą kelia vis didesnę sumaištį. Valdininkai žada iki tūkstančio eurų kompensacijas, tačiau žmonės nedrįsta jų prašyti. Malkų prisipirkę žmonės baiminasi popierizmo ir gaišaties, neturi pirkimo dokumentų, tad nedrįsta prašyti kompensacijų. Aiškėja, kad kompensavimo tvarka turi ir spragų, dėl kurių kompensacijų gvieštis gali nesąžiningi ir pinigais pertekę gyventojai.

Lietuvoje vidutinė temperatūra kai kuriomis paromis jau krenta žemiau 10 laipsnių šilumos. Tačiau didieji miestai taupo ir skelbti šildymo sezono pradžios neskuba. Štai Panevėžio savivaldybė kitą savaitę ketina šildyti tik vaikų darželius, o kada gyventojai sulauks šilumos ir daugiabučiuose, dar nežinia, sinoptikai orų pokyčių kitą savaitę dar neprognozuoja. Tiesa, šildymo kaina didmiesčiuose bus didesnė nei pernai, kai kur net iki trijų kartų.