klimato kaita

Italijos sostinėje penktadienį grupė aktyvistų apipylė Vincento van Gogho šedevrą žirnių sriuba ir įspėjo, kad tokio pobūdžio protestai tęsis tol, kol daugiau dėmesio bus skiriama klimato kaitai. Olandų dailininko 1888 metais nutapytas paveikslas „Sėjėjas“, vaizduojantis laukuose dirbantį ūkininką šviečiant saulei, buvo eksponuojamas už stiklo ir nesugadintas, teigiama žiniasklaidos pranešimuose.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg sekmadienį pareiškė, kad nedalyvaus kitą mėnesį Egipte vyksiančiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos COP27, teigdama, kad jis tėra žaliasis smegenų plovimas (angl. greenwashing).  „Aš nedalyvausiu COP27 dėl daugybės priežasčių, tačiau erdvė pilietinei visuomenei šiais metais yra labai ribota“, – teigė ji Londone savo naujausios knygos pristatymo metu.

Esamų tarptautinių pažadų dėl klimato dar toli gražu nepakanka siekiant pasaulio temperatūros padidėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio, rodo trečiadienį Jungtinių Tautų paskelbta ataskaita. Ji pasirodė likus mažiau nei dviem savaitėms iki svarbių derybų dėl pasaulio šiltėjimo pažabojimo.

Esamų tarptautinių pažadų dėl klimato dar toli gražu nepakanka siekiant pasaulio temperatūros padidėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio, rodo trečiadienį Jungtinių Tautų paskelbta ataskaita. Ji pasirodė likus mažiau nei dviem savaitėms iki svarbių derybų dėl pasaulio šiltėjimo pažabojimo.

Pirmadienį, kovos su klimato kaita dieną, Lietuvoje pirmą kartą rengiamas Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas. Jo metu bus galima pasitikrinti žinias klimato kaitos, atliekų tvarkymo, gyvosios gamtos, energetikos, žiedinės ekonomikos ir Europos žaliojo kurso temose, teigia Žaliosios politikos institutas. Egzamine dalyvauti galės visi 14 metų sulaukę asmenys. Atskiras klausimų kategorijas organizatoriai paruošė moksleiviams, visuomenei ir aplinkosaugos sektoriaus ekspertams.

Jungtinėje Karalystėje grupelė aplinkosaugos aktyvistų prisiklijavo prie kelio ir visiškai paralyžiavo eismą gatvėje. Policininkams juos teko ne tik atklijuoti nuo asfalto, bet ir nuo vienas kito, mat šie rankas sujungė plastikiniais vamzdžiais. Visi protestuotojai buvo išvežti į policijos nuovadą. O Čekijoje protesto akciją surengė „Greenpeace“ aktyvistai, kurie Europos lyderius ragina nefinansuoti kruvino Putino karo. Trafalgaro aikštėje negali pravažiuoti nė vienas automobilis.

Kinija pastaruoju metu smarkiai padidino anglių naudojimą dėl ekstremalių oro sąlygų, vidaus energijos trūkumo ir kylančių pasaulinių degalų kainų, sustiprindama nerimą, kad Pekino politika gali trukdyti kovai su klimato kaita.  Kinija yra didžiausia pasaulyje teršėja šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skatinančiomis visuotinį atšilimą, o prezidentas Xi Jinpingas yra pažadėjęs nuo 2026 metų mažinti anglių naudojimą kaip pastangų kovoti su klimato kaita dalį.

Iki Naujųjų metų Lietuvos miestai turi nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose. Kol vieni svarsto, kaip tai atrodys ir kalba apie geresnę infrastruktūrą pėstiesiems, kiti jau turi planą per daugiau nei penkmetį apmokestinti taršių automobilių įvažiavimą į miesto centrą.

Savo būstus renovuojantys ir Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai, kurių būstų plotas viršija 1,5 tūkst. kv. m., pastate turi įsirengti saulės elektrines. Tiesa, energiją bendrojo naudojimo reikmėms generuojančią jėgainę gali įsidiegti ir mažesniuose namuose gyvenantys programos dalyviai. Šios priemonės padeda ne tik sutaupyti, bet ir didina gyventojų energetinę nepriklausomybę bei prisideda prie klimato kaitos pažabojimo.

Gyvenamojo daugiabučio renovacija suteikia itin platų spektrą naudų. Kokių? Kviečiame susipažinti!...

Savo daugiabučius renovuojantys gyventojai gali prisidėti prie klimato kaitos pažabojimo ir investuoti į įvairias atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas. Tokį sprendimą priėmė ir prieš šešerius metus modernizuoto, Kaune, Dujotiekio g. 21 stovinčio dvylikaaukščio gyventojai, kompleksinės renovacijos metu įsirengę šilumos siurblį gruntas-vanduo ir stebėję didžiulius sutaupymus.

Į daugiabučių renovacijos procesus įsitraukę šalies gyventojai gali aplinką tausoti ne tik didindami energinį būsto efektyvumą, bet ir įsidiegdami atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas. Tarp jų – ir šilumos siurblys gruntas-vanduo, dar vadinamas geoterminiu šildymu.

Klimato kaitos sukeltos stichinės nelaimės Vokietijai nuo 2018 metų jau atsiėjo mažiausiai 80 mlrd. eurų, sakoma pirmadienį paskelbtoje „nerimą keliančioje“ ataskaitoje, kurioje pabrėžiama, kad nelaimių dažnis ir mastas tik didėja. Ekonomikos ir aplinkos ministerijų užsakymu parengtoje ataskaitoje apskaičiuota, kad sausrų, potvynių ir ekstremalių karščių padariniai Vokietijai nuo 2000 iki 2021 metų atsiėjo beveik 145 mlrd. eurų (147 mlrd.

Eleni Myrivili, Atėnų vyriausioji karščio pareigūnė, yra pirmoji tokia. Mažai tikėtina, kad ji bus paskutinė. Kodėl miestuose paprastai būna 5–10 laipsnių šilčiau nei aplinkiniuose kaimuose ir susidaro „šilumos salos“, bei kaip to išvengti?  Praėjus dviem savaitėms po to, kai Eleni Myrivili pradėjo dirbti Atėnų vyriausiąja karščio pareigūne, Graikiją užklupo viena baisiausių karščio bangų per visą jos istoriją. Temperatūra šalyje pasiekė 47 laipsnius Celsijaus.

Būstų renovacija padeda kovoti ne tik su aukštomis šildymo sąskaitomis, bet ir su aplinkos tarša. Tiesa, papildomai sutaupyti ir prisidėti prie klimato kaitos pažabojimo norintys Daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo) programos dalyviai gali pastate įsirengti įvairius atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ), pavyzdžiui, saulės jėgaines ar saulės kolektorius.

Seni ir nerenovuoti daugiabučiai lema mažiau kokybišką šiuose būstuose gyvenančių žmonių kasdienybę. Pastatų modernizavimas – bene efektyviausias būdas ne tik suteikti butų savininkams daugiau komforto bei sumažinti šildymui skiriamas išlaidas, bet ir kovoti su klimato kaita.

Siekdama paspartinti būstų renovacijos procesus šalyje ir tokiu būdu pažaboti klimato kaitą, valstybė skiria paramą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantiems žmonėms. Parama yra skiriama ne tik tiems gyventojams, kurie įsidiegia energinį daugiabučio efektyvumą gerinančias priemones, bet ir atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) į namą integruojantiems butų savininkams. Na o dalis skurdžiausiai besiverčiančių žmonių už savo pastato renovaciją nesumoka nė cento.

Paskutinio aplinkos ministro kvietime teikti paraiškas daugiabučių renovacijai sąlygose atsirado naujas reikalavimas – renovuojami namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms, jeigu tam yra tinkamos aplinkybės.

Vokietija planuoja balsuoti už Europos Sąjungos priemonių rinkinį, pagal kurį nuo 2035 m. būtų palaipsniui atsisakoma automobilių su vidaus degimo varikliais, tačiau tik su tam tikromis išlygomis, rašo portalas DW. Tačiau ne visos šalys sutinka su griežta ES politika. Vokietija paketui pritars tik tuo atveju, jei jame bus įtraukta galimybė pardavinėti automobilius, naudojančius CO2 neutralius degalus, pareiškė Vokietijos aplinkos ministrė Steffi Lemke.

Trečiadienio naktį pasibaigusiame ES Aplinkos tarybos posėdyje pasiektas aplinkos ministrų susitarimas dėl penkių svarbiausių klimato kaitos „Fit for 55“ paketo teisės aktų. Taip pat patvirtintas naujas Kovos su pasauliniu miškų naikinimo reglamento Tarybos bendrasis požiūris, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos Sąjungos šalys visą naktį tarėsi dėl naujų bloko kovos su klimato kaita priemonių ir derybose daugiausia dėmesio skyrė Socialiniam klimato fondui, skirtam labiausiai pažeidžiamiems subjektams perėjimo prie ekologiškos ekonomikos laikotarpiu.

Europos Sąjungos šalys po sunkių derybų, užsitęsusių iki trečiadienio paryčių, pasiekė susitarimą paremti griežtesnes kovos su klimato kaita taisykles, numatančias iki 2035 metų eliminuoti naujų automobilių taršą anglies dvideginiu. 27 ES narės sutarė dėl įstatymo projekto, parengto siekiant iki 2030 metų mažiausiai 55 procentais sumažinti bloko taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD), palyginti su 1990 metais. Anksčiau buvo sutarta dėl sumažinimo 40 procentų.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai iki metų pabaigos įkurs „klimato klubą“, kur šalys savanoriškai galės koordinuoti ir spartinti kovos su pasauliniu atšilimu pastangas, sakoma antradienį paskelbtame lyderių pareiškime. Klubas bus atviras šalims, įsipareigojusioms dėl Paryžiaus susitarimo tikslo pasaulio temperatūros didėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio ir iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.

Nors persiplėšk. Taip būtų galima apibūdinti Vakarų valstybių dilemą. Paskelbti Europoje embargą rusiškai naftai, gabenamai tanklaiviais, buvo vertybiškai teisingas sprendimas, bet naftos kaina dėl to nekris, o gal net ir kils. Jeigu kils – tuomet Rusijai bus visai neblogai, nes daugiau pinigų pateks į jos biudžetą. Bet bent jau Europa nefinansuos ukrainiečių žudymo.

Gegužės 14 d. 13.00 val. Vilniaus Katedros aikštėje vyks mobilaus Klimato muziejaus atidarymo šventė. Interaktyvi, jūriniuose konteineriuose įrengta paroda, lydima Leonardo Pobedonoscevo, pradeda kelionę per 16 Lietuvos miestų. Šventę vainikuos grupės Biplan koncertas. Klimato muziejus gerokai skiriasi nuo įprastinio – jis įrengtas jūriniuose konteineriuose.

Aplinkos ministerija siūlo nepasiturintiems gyventojams 2 tūkst. eurų išmoką įsigyti netaršų automobilį sunaikinus senąjį. Visgi, nors susidomėjimo daug, kol kas paraiškų gauti kompensaciją gyventojai pildyti neskuba. Opozicija sako, kad ši priemonė tarsi pinigai į balą, o ekonomistas teigia, kad pati idėja sveikintina, tik jos paleidimo laikas labai nedėkingas.

Mes jau seniai bandome įsivaizduoti, kaip atrodys mūsų planeta, kai dėl nelaimės, klimato kaitos ar branduolinio karo išnyks gyvybė, o aplinka bus suniokota. Paslėpta kalne, atokioje saloje tarp žemyninės Norvegijos ir Šiaurės ašigalio, maždaug 122 metrų gylyje, o pasaulinė sėklų saugykla sukurta tam, kad mus išgelbėtų, jei taip atsitiktų, rašo „Tech Insider“. Joje saugomos vertingos viso pasaulio pasėlių sėklos. Neseniai dėl Sirijos pilietinio karo ji pirmą kartą padėjo žmonijai.

Dėl klimato kaitos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje sušilo 1,2 laipsnio, penktadienį skelbia analizę atlikusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LMHT). Vidutinė metinė oro temperatūra pagal 1991–2020 metų laikotarpiu siekė 7,4 laipsnio šilumos, 1961–1990 metais ji buvo 6,2 laipsnio šilumos. „Dabartinėmis klimato sąlygomis vidutinė metų oro temperatūra tapo 1,2 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei anksčiau buvusio klimato sąlygomis“, – rašoma pranešime.

Prancūzų laivų inžinieriai meta iššūkį kovai su klimato kaita. Jie sukūrė prototipinį laivą, kuris neišskiria jokių Žemės atmosferą teršiančių emisijų. Prancūzai tikisi, kad jų sukurtas vandeniliu, vėju ir saule varomas laivas – jūrininkystės ateitis. „Energijos stebėtojas“ – pirmasis pasaulyje tik atsinaujinančia energija varomas laivas.

Dėl sudėtingų gamtinių sąlygų ir vis spartėjančio klimato atšilimo po vandeniu gali atsidurti daug pajūrio miestų su milijonais gyventojų. Kai kurios šalys imasi precedento neturinčių veiksmų, padėsiančių užbėgti nelaimei už akių. Sausio 17-ąją Indonezijos valdžia paskelbė, kad iki 2024-ųjų perkels šalies sostinę Džakartą į Kalimantano salą, o viso šiam grandioziniam projektui planuojama išleisti apie 28,5 mlrd. eurų.

Pagrindiniai prieštaringi praėjusių metų klimato signalai. 2021-ieji buvo klimato kaitos proveržio metai. Didžiulis politinis, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys buvo skirtas diskusijoms apie globalinio atšilimo sustabdymą. Tačiau nepaisant viso triukšmo, anglies dvideginio išmetimas vėl pakilo iki beveik prieš pandeminį lygį – tai vienas didžiausių kada nors užfiksuotų vienerių metų padidėjimų, rašo politico.eu.

Anksčiau Lietuvoje daugiabučių modernizacija buvo kontraversiška tema, apgaubta mitų ir nepasitikėjimo skraiste. Vis dėlto, paskutiniais metais vis mažiau šalies gyventojų reikia skatinti priimti šį sprendimą, kadangi jie patys aktyviai domisi renovacijos galimybėmis bei atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) įrengimu. Ekspertų teigimu, tai paaiškinti galėtų ne tik augantis susidomėjimas aplinkosauga, bet ir ženkliai šoktelėjusios elektros bei šildymo kainos.

Glazge vykusios JT klimato konferencijos COP26 delegatams iš beveik 200 pasaulio valstybių vėlai šeštadienį pasiekus naują pasaulinį susitarimą, skirtą pažaboti klimato kaitos padarinius, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas įspėjo apie artėjančią „klimato katastrofą“, o švedų paauglė aktyvistė Greta Thunberg supeikė susitarimą, kurį pavadino „bla, bla, bla“. Net ir tie, kas pasveikino Glazge pasiektą susitarimą, pripažino, jog tebereikia atlikti milžinišką darbą.

Glazge vykusios JT klimato konferencijos COP26 delegatai iš beveik 200 pasaulio valstybių vėlai šeštadienį pasiekė naują pasaulinį susitarimą, skirtą pažaboti klimato kaitos padarinius, kuriuos mokslininkai laiko potencialiai katastrofiškais. Kaip skelbia britų transliuotojas BBC, Glazgo klimato paktas yra pirmasis susitarimas, nedviprasmiškai įpareigojantis signatares riboti anglių naudojimą. Būtent ši iškastinio kuro rūšis labiausiai prisideda prie pasaulio klimato atšilimo.

Artėjant į pabaigą prieš dvi savaites prasidėjusioms įtemptoms deryboms dėl kovos su klimato kaita, šeštadienį buvo paskelbtas COP26 forumo galutinio pareiškimo projektas, kuriame šalys raginamos paspartinti „pastangas palaipsniui atsisakyti anglių energetikos be taršos mažinimo ir neefektyvių iškastinio kuro subsidijų“. Projekte teigiama, kad šalys pripažins „paramos poreikį teisingam perėjimui“ – tai nuoroda į iškastinio kuro pramonėje dirbančių asmenų raginimus teikti finansinę par...

Klimato kaitos konferencijoje Glazge – du itin svarbūs pasiekimai. Lyderiai sutarė iki 2030-ųjų sustabdyti miškų naikinimą ir bent trečdaliu sumažinti išmetamų metano dujų kiekį. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo pasauliui per ateinančius tris dešimtmečius Lietuvos ekonomiką paversti neutralia klimatui. Kovotojai už gamtą į Glazgo klimato konferenciją COP26 susirinkusius lyderius laido kritikos strėles, kad šiame istoriniame renginyje kol kas daugiau žodžių negu darbų.

Pasaulio vadovų susitikime Glazge dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sako gavęs Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono sutikimą kitąmet apsilankyti Lietuvoje. Konferencijoje neformaliai su Britanijos premjeru bendravęs šalies vadovas, pakvietė B. Johnsoną atvykti į Kaune kitąmet vyksiančius Europos kultūros sostinės renginius. „Kaip tik sėdėjome autobuse šalia ir kalbėjomės, kada gi pagaliau jis atvyks į Lietuvą.

Daugiau kaip 80 valstybių prisidėjo prie JAV ir Europos Sąjungos pažado iki šio dešimtmečio pabaigos 30 proc. sumažinti išmetamo metano kiekį, antradienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Pasaulio lyderiai antradienį milijardų 20 JAV dolerių vertės iniciatyvą iki 2030 metų sustabdyti mūsų planetos miškų nykimą, nors aplinkosaugos aktyvistų grupės skeptiškai vertina šį užmojį ir sako, kad planetos „žaliesiems plaučiams“ gelbėti reikalingi skubesni veiksmai. Jungtinės Karalystės vyriausybė, Jungtinių Tautų klimato konferencijos COP26 organizatorė, nurodė, kad naujajai miškų apsaugos iniciatyvai bus skirta beveik 20 mlrd. dolerių (apie 17,2 mlrd. eurų) valstybinių ir privačių lėšų.

Iki 2050-ųjų metų Lietuvos ekonomika bus neutrali klimatui, antradienį kalbėdamas Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP26 Glazge sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas čia pristatė Lietuvoje įgyvendinamas priemones prisidedančias prie klimato kaitos mažinimo. Pasak G. Nausėdos, Lietuva tvirtai remia tarptautinius ir Europos Sąjungos klimato kaitos tikslus. „Išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jau sumažinome 58 proc.

Yra daug ataskaitų, pagrįstų moksliniais tyrimais, kuriose kalbama apie ilgalaikį klimato kaitos poveikį – kylantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, temperatūrą ir jūros lygį. Pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimas reikalauja, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Mes žinome, kad klimato krizė ir toliau niokos mūsų planetą, kol vyriausybės nesiims veiksmų, tačiau kiek blogiau bus 2014 m. gimusiam kūdikiui? Žymiai blogiau, remiantis naujausia informacija. Kaip pranešta žurnale „Science“, naujoji karta per savo gyvenimą susidurs su septynis kartus didesnėmis karščio bangomis nei tie, gimę prieš 60 metų, jau patyrė ir dar patirs, jei vidutinė pasaulio temperatūra pasieks 3 °C (5,4 °F), palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Pasaulio lyderiai susirinko į vieną svarbiausių klimato kaitos konferencijų planetos istorijoje. Lyderiai ragina nustoti su gamta elgtis kaip su tualetu ir ją beatodairiškai teršti.  Tačiau aktyvistai netiki, kad elitui pavyks susitarti dėl konkrečių priemonių klimato krizei mažinti. o vienų didžiasių pasaulio teršėjų vadovai – Kinijos, Rusijos ir Brazilijos prezidentai į šią konferenciją išvis nusispjovė ir į ją nė nepasivargino atvykti.

Jungtinių Tautų klimato konferenciją Glazge (COP26) galima būtų laikyti sėkminga, jeigu šalys dėl klimato kaitos užfiksuotų aiškius  įsipareigojimus, pirmadienį žurnalistams sakė konferencijoje dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda.  „Turi būti užfiksuoti labai aiškūs įsipareigojimai ir veikimo mechanizmas, kaip Paryžiaus susitarimo tikslus mes ketiname įgyvendinti. Jeigu tokie elementai būtų, sakyčiau, kad konferencija buvo vaisinga“, – sakė Prezidentas.

Romoje susirinkę 20-ties ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių lyderiai antrą dieną tariasi kaip gaivinti pasaulio ekonomiką, pažaboti koronaviruso pandemiją ir kovoti su klimato kaita. Ir nors pažėrė daug pažadų, tačiau priėmė mažai įsipareigojimų. Ką pavyko sutarti ir dėl ko Glazge klimato aktyvistė Greta Tumberg ir tūkstančiai demonstantų ruošia pirtį šalių vadovams – reportaže. Romoje ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių lyderiai per petį į garsųjį Trevį fontaną metą po euro monetą.

Romoje dvi dienas posėdžiavę „Didžiojo dvidešimtuko“ (G-20) šalių lyderiai sekmadienį sutarė dėl kompromisinio įsipareigojimo siekti poveikio klimatui neutralumo „iki ar maždaug iki šio amžiaus vidurio“. Prieš šį viršūnių susitikimą tikėtasi, kad jis paklos pamatą Škotijos Glazgo mieste prasidedančiai Jungtinių Tautų klimato konferencijai.

Jau po poros dienų Škotijoje prasidės pasaulinė klimato kaitos konferencija į kurią šalių lyderiai per porą dienų atskris lėktuvais. O vieno vokiečio kelionė iki Škotijos prasidėjo dar prieš tris mėnesius. Vyras per septynias šalis ir dešimtis miestų rieda paties sukonstruotoje, savo kojomis varomoje metalinėje sferoje. Ir pakeliui renka žmonių pažadus saugoti mūsų planetą.

Pirmadienį visoje Lietuvoje prasideda Aplinkos ministerijos rengiama Klimato savaitė, kuria siekiama atkreipti visuomenės, verslo ir kitų grupių dėmesį į aktualiausius klimato kaitos klausimus. Visą savaitę šia tema suplanuoti įvairūs renginiai – diskusijos, dirbtuvės, vieši pranešimai, akcijos, konkursai, skatinant žmones įsitraukti į prisitaikymo bei klimato kaitos švelninimo klausimus.

Internautai kėlė teorijas internete, kad kraterius Sibire galėjo išmušti apokaliptiniai asteroidai ar ateiviai, tačiau greitai paaiškėjo, kad skylės atsirado amžino įšalo viršūnėse, esančiose virš gamtinių dujų telkinių. Tačiau staiga atsirandantys krateriai buvo pribloškiantys. Kai kurie įtarė klimato kaitą, o kiti pirštu rodė į gausią regiono iškastinio kuro gavybą.