klaipėdos uostas

Vakarų sankcijų suvaržytos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ trąšų krovą pernai nutraukęs Klaipėdos uosto Birių krovinių terminalas (BKT) atnaujino veiklą, skelbia jo pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis.  „Dideli laivai grįžo į BKT. Mes vėl veikiame“, – feisbuke rašė I. Udovickis.   Pasak jo, įmonė krauna lietuviškus grūdus.

Klaipėdos uostui rengiantis įgyvendinti vieną didžiausių projektų – iki 2030 metų išplėsti pietinę uosto dalį, joje galėtų būti priimami didžiausi Baltijos jūra plaukiojantys laivai, čia būtų kraunama iki 30 mln. tonų krovinių per metus. Ekspertai siūlo, kad suformavus naują iki 100 hektarų teritoriją pietinėje uosto dalyje čia galėtų būti paskirstomi konteineriai, gaminami jūrinio vėjo jėgainių komponentai, gaminama žalioji energija ir pagal žaliąsias technologijas perdirbami laivai.

Lietuvos iniciatyva Ukrainai padėti išgabenti grūdus per Klaipėdos ir kitus Baltijos šalių uostus uostą neišspręs problemos, nes Lietuvoje nėra pakankamos infrastruktūros, sako Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius.  „Lietuvos pozicija ir siūlymas yra labai vertinamas kaip geranoriškas, bet realybė yra šiek tiek kitokia. Pirmiausia, tam nėra tinkamos pakankamai infrastruktūros, kad tuos  grūdų kiekius išvežtų ir vienintelis būdas yra išnaudojant Juodąją jūrą.

Lietuvos jūrinio klasterio nariai siūlo ukrainietiškų grūdų pervežimui į Klaipėdos uostą panaudoti krovinių gabenimą iš Kauno Nemunu. Tokią idėją verslas iškėlė Lietuvos politikams vėl sustiprinus diplomatines pastangas atverti galimybes ukrainietiškos produkcijos eksportui per Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostus po to, kai Rusija liepą nusprendė pasitraukti iš susitarimo, leidusio Kyjivui eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą.

Klaipėdą savaitgalį drebina išskirtinis ir pirmą kartą uostamiestyje vykstantis renginys. Uosto akvatorijoje, kur leidžiamas maksimalus greitis yra 15 kilometrų per valandą, laksto F2 vandens formulės, jos išvysto 200 kilometrų per valandą greitį. Vyksta šios sporto šakos pasaulio čempionatas. Tokiam renginiui Klaipėda ruošėsi ištisus metus ir, kad jis pavyktų teko net laikinai uoste sustabdyti laivybą. Tokio renginio Klaipėda dar nematė.

Klaipėdos uosto direkcija ruošiasi griauti prie Naujosios perkėlos į Smiltynę esantį 1992 metais pastatytą šiuo metu avarinės būklės bokštą, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi laivų eismo tarnyba. Planuojama, kad 2025 metais šioje vietoje pradės veikti vandenilio gamybos stotelė, trečiadienį skelbia „Vakarų ekspresas“.   „Paskaičiavome, kad remontuoti jo neverta, nes 400 kv.

Prieš prasidedant naujam grūdų derliaus sezonui, Klaipėdos uoste rekonstruotos trys žemės ūkio produktų krovai skirtos krantinės, kurias naudoja Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“. Krantinės rekonstruotos taip, kad ateityje prie jų būtų galima užtikrinti didesnį gylį, didinti krovos pajėgumą bei pilniau pakrauti didesnės talpos laivus, antradienį pranešė uosto direkcija.

Pajūryje iš Klaipėdos į Mažeikių rajoną juda istorinis krovinys. Tokio dydžio ir svorio krovinio mūsų šalyje dar nebuvo. Net 704 ratų platforma gabena milžinišką reaktorių, kurio svoris – 2200 tonų. Tad kelininkai turėjo sutvirtinti kelius bei tiltus, nuimti ženklus bei išjungti šviesoforus. 3 kilometrų per valandą greičiu krovinys savo tikslą pasieks per 2 savaites. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vidurnaktį iš šeštadienio į sekmadienį iš Klaipėdos uosto į naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą Mažeikiuose pradėtas gabenti milžiniškas reaktorius kelionę pradėjo sklandžiai, išskirtinio krovinio pažiūrėti susirinko per tūkstantį žmonių, sako „Orlen Lietuva“ atstovė spaudai Kristina Gendvilė.

Karas Ukrainoje, dėl jo įvestos sankcijos ir praūžęs elektros kainų vajus Klaipėdos uostui atnešė milžiniškus, milijonais eurų skaičiuojamus nuostolius. Lyginant su pernai tuo pačiu metu, krova pirmąjį šių metų pusmetį čia krito 2-iem milijonais tonų.  Klaipėdos uosto krovos kompanijose darbas virte verda, tačiau nuotaikos labai dviprasmiškos.

Vieno laivo statyba užtrunka apie dvejus metus. Tam prireikia kelių šimtų žmonių darbo ir milijonų eurų. Tiesa, laivų statytojai sako, kad specialistų trūksta ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tad šios specialybės darbuotojų paklausa vis labiau auga. „Vakarų laivų gamykla“ niekada nemiega. Ištisą parą keliomis pamainomis dirbantys įvairiausių sričių specialistai stato laivus Lietuvai ir kitoms šalims.

Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomos Vakarų laivų gamyklos (VLG) grupės įmonės Vakarų Baltijos laivų statykla krantinių gerinimui Klaipėdos uosto direkcija skirs mažiausiai 20 mln. eurų. Tikimasi, kad laivų statybos pramonė bent iš dalies kompensuos tranzitinių krovinių praradimus.   Pasak uosto vadovo Algio Latako, bus rekonstruojamos krantinės, atliekami kiti darbai, o pirmasis etapas turėtų prasidėti šiemet.

Klaipėdos uosto atstovai penktadienį pristatys rekonstruojamas laivų statybai skirtas  krantines, kuriomis naudojasi Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomos Vakarų laivų gamyklos grupės įmonė Vakarų Baltijos laivų statykla.  Centrinėje uosto dalyje esančios krantinės atnaujinamos, kad prie jų būtų galima švartuoti doką ir didesnius laivus – tai  pagerins laivų statybos sąlygas Klaipėdoje. „Klaipėdos uosto investicijos atveria naujas perspektyvas ir laivų statybos veiklai.

Klaipėdos uosto krovos, nekilnojamojo turto nuomos ir vystymo bendrovė „Klaipėdos terminalo grupė“ pradėjo logistikos centro statybas, į kurias ketina investuoti 8 mln. eurų.  Bendrovės vadovė Ramunė Venslauskienė sako, jog Minijos gatvėje statomose vadinamosiose „stock-office“ patalpose įsikurs visos grupės įmonės.  „Logistikos centras, į kurį planuojame investuoti apie 8 mln. eurų, taps Klaipėdos terminalo grupės įmonių pagrindine būstine.

Tikru pragaru virto lietuvių ir viso pasaulio poilsiautojų pamėgta Graikijos Rodo sala. Siaučiant nesuvaldomiems gaisrams, pakrančių apsaugos, kariuomenės ir privatūs laivai skubiai evakuoja dešimtis tūkstančių vietinių ir turistų, plukdo juos tiesiai iš populiarių paplūdimių. Graikija skelbia, kad šiuo metu vyksta didžiausia šalies istorijoje evakuacijos operacija. Vilniuje BMW vairuotojas nesuvaldė automobilio ir vos neįskriejo į Suderves kapines.

Rusijai nutarus trauktis iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodąją jūrą, Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto, sako jo vadovas Algis Latakas. Pasak jo, šią problemą išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas tikrai galėtų priimti.  „Uostas yra pasiruošęs, visa problema yra šito krovinio atvežimas į Klaipėdą.

Klaipėdos uoste išbandžius autonominį povandeninį droną uosto vadovai sako, kad jis praverstų krantinių tyrimams ir kitiems darbams. Vienas projekto autorių teigia, jog priimti užsakymus jau pasiruošta, toks įrenginys kainuotų iki 1,3 mln. eurų. Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad ateityje įmonė norėtų turėti tokį įrenginį.

Antradienį Klaipėdos uoste bus išbandomas jungtinės mokslininkų komandos sukurtas povandeninio drono, galinčio tirti vandens telkinių dugną, prototipas. Įrenginys kainavo beveik 9 mln. eurų.  Elektra ir vandeniliu varomas dronas bei jo gabenimui skirtas bepilotis laivas gali dirbti iki 60 valandų – tai yra pagrindinis jo pranašumas prieš kitus dugno tyrimams skirtus įrenginius, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

Klaipėdos uosto kanalą šiemet išgilinus iki 15,5 metrų uosto krovos bendrovės kol kas neišnaudoja šio pranašumo – dėl galimo kaštų augimo investicijos į dugno gilinimą prie krantinių vertinamos labai atsargiai, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. Balandį užbaigus uosto vidinio kanalo gilinimą maksimalus jo gylis šiuo metu siekia 15,5 metro, tuo metu prie daugelio bendrovių krantinių – iki 13,8 metro.

Klaipėdos terminalo grupės krovos bendrovė Malkų įlankos terminalas 2022 metais gerokai augino pelną ir pajamas, tačiau dėl karo Ukrainoje šiemet jo pajamos gali mažėti.  „Bendrovės vadovybės vertinimu, pajamos 2023 metais gali mažėti, nes tranzitinių krovinių apimties kritimas gali būti nepilnai kompensuotas kitų krovinių apimties augimu“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje teigia įmonė.

Įgyvendinant Klaipėdos uosto bangolaužių rekonstrukcijos projektą, netrukus bus pradėta įrengti povandeninė inkaravimo sistema bei likusi povandeninės sienutės dalis.  Šiuos darbus atliks Latvijos įmonė „LNK Industries“ – inkaravimo sistemą ji įrengs už 4,84 mln. eurų (be PVM), o dalį bangolaužio povandeninės sienutės – už 9,37 mln. eurų, pranešė uosto direkcija.  Povandeninė inkaravimo sistema reikalinga sustiprinti įrengtas atramines sienutes rekonstruojamiems bangolaužiams.

Klaipėdos uosto krova pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, krito apie 10 proc., arba 1,7–1,8 mln. tonų, sako uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.   „Maždaug bus 10 procentų už pusę metų atsilikimas nuo praėjusių metų, tikslių skaičių dar nėra“, – antradienį BNS sakė A. Latakas. Pirmąjį 2022 metų pusmetį Klaipėdos uoste perkrauta 18,1 mln. tonų krovinių – 18 proc. mažiau nei 2021 metais.

Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją už 4,9 mln. eurų trejus metus nuolat valys belgų įmonė „Jan de Null“ – ji laimėjo Klaipėdos uosto direkcijos skelbtą konkursą.  Su įmone pasirašyta trejų metų trukmės sutartis, akvatorijos valymo darbai bus atliekami reguliariai, pranešė direkcija.

Klaipėdos uostas pagal krovą išlieka pirmas Baltijos valstybėse, nepaisant šiemet gerokai sumažėjusių krovinių srautų per jį, išlieka ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, rodo krovos duomenys. Klaipėdos uosto direkcija pranešė, jog krova per penkis šių metų mėnesius buvo 11 proc. kuklesnė nei tuo pat metu pernai – 13,690 mln. tonų. Naftos Būtingės terminale šiemet perpilta 19 proc. daugiau – 3,784 mln. tonų. Krovinių srautai per Rygos uostą sumenko 12 proc. iki 8,317 mln.

Rugpjūčio pradžioje į Klaipėdos uostą iš Italijos laivu bus atgabentas milžiniškas reaktorius, skirtas naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklos modernizavimui. Nestandartinis krovinys iš uostamiesčio iki Mažeikių keliaus ilgiau nei pusę mėnesio, sako už projekto logistiką atsakingos bendrovė „Mammoet“ atstovas. 100 metrų ilgio, 6,5 metro pločio ir 10 metrų aukščio reaktorius sveria apie 1,5 tūkst.

Viena didžiausių pasaulyje metanolio gamintojų ir tiekėjų pasaulyje – Šveicarijos bendrovė „Proman“ ir Klaipėdos uostas susitarė kartu dalyvauti metanolio gamybos ir energetikos projektuose, keistis informacija apie šio kuro gamybą ir tiekimą, be to, šveicarai uostui padės bendradarbiauti su užsienio šalių metanolio ekspertais.

Danijos įmonė „Rohde Nielsen“ teismui neįrodė, kad Klaipėdos uosto direkcija už akvatorijos dugno valymo darbus privalo mokėti 0,6 mln. eurų daugiau nei sutarta – iš viso 4,6 mln. eurų (be PVM), nutarė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas birželio 1-ąją nutarė, kad nėra sąlygų keisti sutartos kainos dydžio.

Į Klaipėdą atvyko Portugalijos karinio laivyno patrulinis laivas „Figueira da Foz“, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Portugalijos karinio laivo vizito programoje numatomos laivo pratybos su Klaipėdoje dislokuota Portugalijos karinio laivyno fuzilierių – jūrų pėstininkų – kuopa, bendri mokymai su Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivais. Portugalijos karinis laivas Lietuvoje lankosi gegužės 31 – birželio 16 dienomis.

Pernai 24,5 mln. eurų grynojo pelno uždirbusi Klaipėdos jūrų uosto direkcija valstybei sumokėjo 7,7 mln. eurų dividendų – 2,8 karto mažiau nei prieš metus (21,7 mln. eurų).  Nuo šių metų uosto direkcijai tapus akcine bendrove, 14,2 mln. eurų grynojo pelno konvertuota į įmonės akcijas, pranešė direkcija. Direkcijos vadovas Algis Latakas teigia, kad grąža valstybei generuojama net ir sunkiu laikotarpiu.

Kazachstano krovinių srautui per Klaipėdos uostą pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, išaugus 4,4 karto iki 63,1 tūkst. tonų, verslo atstovai sako, kad dėl itin griežtos politikos sankcijų atžvilgiu Lietuva neišnaudoja didžiulio šios šalies potencialo, tuo daugiau naudojasi Latvija.

Šią savaitę Kuršių mariose Juodkrantėje ir Klaipėdos uoste atlikti hidrologiniai stebėjimai rodo, jog ištirpusio deguonies koncentracija Marių vandenyje pradėjo mažėti, o tai kelia pavojų žuvims.

Nuo šiol klaipėdiečiai bei miesto svečiai uostamiestyje galės išvysti milžiniškus krovininius, kruizinius ar karinius laivus. Baigti trejus metus trukę ir beveik 100 milijonų eurų kainavę uosto kanalo gilinimo darbai. Tad į Klaipėdą jau gali atvykti kur kas didesni laivai nei iki šiol. Netoli uosto vartų, į Kuršių marias iš laivo šoka narai. Ir štai, 15 metrų gylyje, drumzliname vandenyje vienas jų bando sučiupti raudoną juostelę. Narui tai pavyksta.

Klaipėdos uosto direkcija teisėtai vienašališkai nutraukė akvatorijos gilinimo sutartį su Danijos įmone „Rohde Nielsen“, paskelbė teismas.  Danijos bendrovė prašė pripažinti, kad direkcija sutartį nutraukė neteisėtai, bei priteisti daugiau nei 1 mln. eurų negautų pajamų su 8 proc. palūkanomis, tačiau Klaipėdos apygardos teismas penktadienį ieškinį atmetė konstatavęs, jog darbai vėlavo. „Sutarties priede numatytas darbų terminas – 309 dienos.

Jei Klaipėdos uosto akvatorijos viduryje stovėtų standartinis penkiaaukštis, šiandien jis būtų pilnai po vandeniu. Klaipėdos uoste baigtas nuo 2020-ųjų pabaigos vykdytas akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimo projektas. 15,5 metro – toks gylis jau fiksuojamas Klaipėdos uosto laivybos kanale, artimiausiu metu uosto kapitonas įsakymu padidins maksimalią leistiną laivų grimzlę iki 14,3 metro.

Papildomų pajamų siekianti gauti Klaipėdos jūrų uosto direkcija pradėjo siūlyti savo  laivų nuomą įvairiems tikslams, įskaitant ir pažintines ekskursijas. Direkcijos vadovas Algis Latakas teigia, kad galimybė tokiai veiklai atsivėrė organizacijai pakeitus statusą ir tapus akcine bendrove.    „Nuo šių metų uosto direkcijai persitvarkius iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę, įmonei atsirado galimybė vykdyti papildomas veiklas ir generuoti pajamas.

Dėl karo ir aukštų energijos kainų pernai mažiau pelno gavusios kruizų laivų bendrovės šiemet aplenkia Baltijos jūrą, todėl į Klaipėdą šį sezoną laivų atvyks mažiau. Vis dėlto šiemet, palyginti su praėjusiais metais, didėja jų užpildymas ir keleivių turėtų atvykti daugiau, teigia Klaipėdos uosto atstovė.

Lietuvoje per metus nepadaryta nieko, kad į Klaipėdos uostą būtų galima pervežti daugiau ukrainietiškų grūdų, sako verslo atstovai, Anot jų, dabar šis maršrutas yra neefektyvus ir per brangus.  Buvęs Ukrainos premjero patarėjas Adomas Audickas, šiuo metu dirbantis vienoje didžiausių Ukrainos maisto pramonės įmonių MHP, sako, kad grūdų eksporto maršrutas per Klaipėdos uostą išlieka ekonomiškai nepagrįstas.

Penktadienį Klaipėdoje pradedamas kruizų sezonas, kurio metu laukiama 44 laivų – trečdaliu mažiau nei pernai. Tai lėmė geopolitinė situacija regione ir didėjančios kelionių kainos, sako Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė. Anot jos, panaši situacija šiemet ir kituose Baltijos jūros uostuose, į kuriuos kelionių vengiama dėl Rusijos kaimynystės.

Klaipėdos uoste vieši Jungtinės Karalystės Karališkojo karinio laivyno patrulinis laivas HMS „Mersey“, sekmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.  HMS „,Mersey“ ginkluotas priešlėktuviniais ir priešlaiviniais kulkosvaidžiais, įgulą sudaro apie 40 asmenų. Laivas gali patruliuoti iki 300 dienų per metus, išvystyti iki 20 mazgų per valandą greitį.

Povandeninę sienutę rekonstruojant pietinį Klaipėdos uosto molą už 9,4 mln. eurų įrengs Latvijos įmonė „LNK Industries“, penktadienį pranešė uosto direkcija. Anot jos, su konkursą laimėjusia Latvijos įmone pasirašyta sutartis dėl papildomų darbų – kaip skelbta anksčiau, pietiniame mole atliekant darbus po vandeniu aptiktas akmenų sluoksnis, kuris projekte nebuvo numatytas.

Klaipėdos uoste ties 151 krantine Uosto direkcijos kovai su tarša specialistai pasitelkę gaudyklę, vykdo taršos, kuri galimai sklinda iš Kuršių marių, surinkimo darbus. Kaip praneša uosto direkcija, aplinkosaugininkai ir kitos tarnybos informuotos.

Iki šių metų pabaigos Klaipėdos uoste ketinama įvertinti oro taršą, kurią kelia visa veikla jo teritorijoje – toks tyrimas būtų atliekamas pirmą kartą. Mokslininkų teigimu, uostamiesčiai yra išskirtiniai taršos požiūriu. Klaipėdos uosto direkcija šiuo metu ieško ir iki kovo 27-osios tikisi sulaukti pasiūlymų, kad galėtų atlikti uosto veiklos ir laivybos oro emisijų vertinimą.

Krovos Klaipėdos uoste rezultatus šių metų pradžioje gerino konteinerių krova, tačiau dalis jų buvo tušti, o tai signalizuoja apie prastėjančią Lietuvos verslo padėtį, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. Anot jo, mažėjantis eksportas iš Lietuvos yra viena priežasčių, dėl kurios šiemet krova uoste krito penktadaliu.

Klaipėdos uosto akvatorijoje penktadienį pastebėta į naftos teršalus panaši dėmė. Kaip pranešė uosto direkcija, galimi teršalai pastebėti vandenyje ties Kruizinių laivų terminalu. „Kovos su tarša specialistai renka į naftos plėvelę panašų darinį“, – teigiama pranešime.  Anot jo, apie situaciją informuoti aplinkosaugininkai ir kitos tarnybos.

Sinoptikams ir kelininkams perspėjant apie Lietuvą užklupsiančią pūgą ir audrą pajūryje, Klaipėdos uostas praneša apie laikinus veiklos ribojimus. „Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus duomenimis, šiandien į vakarą ims stiprėti vėjas, numatoma, kad rytoj anksti ryte vėjo gūsiai gali siekti iki 28 metrų per sekundę. Pagal oro prognozes stiprus vėjas gali išsilaikyti iki trečiadienio popietės.

Lietuva ir Švedija planuoja atidaryti naujas laivybos linijas tarp Klaipėdos ir Stokholmo, taip pat žada kartu įgyvendinti Klaipėdos uosto plėtros ir žalinimo projektus, pranešė Susisiekimo ministerija.  Tokias galimybes Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis aptarė Stokholme susitikęs su jūrų uosto vadovybe ir  šalies infrastruktūros ministru Andreasu Carlsonu.

Klaipėdos uostas sausį perkrovė 2,77 mln. tonų krovinių – 27 proc., arba 1,03 mln. tonų mažiau nei 2022 metų sausį. Šiemet labiausiai mažėjo birių ir generalinių krovinių, tačiau daugėjo skystųjų krovinių, antradienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija. Birių krovinių – daugiausia trąšų, cukraus žaliavos, durpių sausį perkrauta beveik 900 tūkst. tonų – 55 proc. mažiau nei  prieš metus.

Muitinei nutraukus daugiau nei 3 mln. eurų vertės rentgeno kontrolės sistemų įrengimo Klaipėdos uoste konkursą, kurios laimėtoja buvo paskelbta bendrovė „Inta“, departamentas gali skelbti naują konkursą, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas (VAT) praėjusią savaitę atmetė „Intos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Vokietijos keltų kompanija „TT-Line“ balandžio pabaigoje pradės reguliarius reisus tarp Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno uosto. Bendrovės vykdomasis direktorius Hannesas Conzenas sako, kad galimybė plėsti maršrutus atsirado pastačius ir praėjusią savaitę pradėjus naudoti naują keltą „Peter Pan“. „Kompanijai pristačius jau antrą „Green Ship“ koncepcijos keltą, išaugo ir jos pervežimo pajėgumai.