kenkėjai

 Acto, tikėtina, turi kiekviena šeimininkė. Jis, beje, tinka ne tik pagardams ar marinatams ruošti, bet ir tais atvejais, kai reikia kovoti su kenkėjais. Jei jūsų namuose atsirado skruzdėlių, kurios neduoda ramybės ir vis renkasi būtent jūsų būstą, o ne kokį kitą, turėtumėte žinoti vieną gudrybę.  Jums tereikia į buteliuką su purškikliu įpilti acto ir supurkšti stipriai tas vietas, kuriose jos mėgsta lankytis.

Tikriausiai ne vienam tikru galvos skausmu tampa sodyboje atsiradę kenkėjai. Tokiomis akimirkomis jų atsikratyti daržų turėtojai bando visais įmanomais būdais. Tačiau vilnietė Lina išbandė naikinti kenkėjus su vienu populiariu gėrimu, rezultatai moterį tikrai nustebino.

Birželį tęsiasi darbymetis, todėl atsipalaiduoti neverta, kitaip atlygio už įdėtą triūsą galime ir negauti. Šį mėnesį jau skinsime braškes, skanausime ankstyvųjų serbentų, ankstyvųjų trešnių. Purškimas Birželį augalus pradeda pulti kenkėjai.

 Kenkėjai sode yra tikras galvos skausmas sodininkams. Vis dėlto, yra būdų, galinčių padėti su lapus ir sodo daržoves graužiančiais parazitais. Jei nenorite naudoti chemijos ir kitų priemonių, galinčių kainuoti nemenkus pinigus, drąsiai bandykite paprasčiausią pačių pagamintą naminę priemonę, rašoma pomada.cc Jums prireiks tik muilo ir vandens.  Taigi, sutarkuokite pasirinkto muilo gabalėlį ir sumaišykite su vandeniu.

Amarai ir įvairūs kenkėjai, gadinantys sodo augalus, daržoves ir vaisius, - tikras sodininkų galvos skausmas. Ar žinote, kaip kovoti su jais be brangių cheminių priemonių, siūlomų parduotuvėse? Yra vienas būdas, padėsiantis atsikratyti tai, kas jums sukelia nuolatinį erzulį. Tai mišinys, pagamintas iš kelių paprastų sudedamųjų dalių. Būtent tokiu patarimu dalijasi kaunietė Rūta.  Jums reikės: 5 šaukštų indų ploviklio, 5 šaukštų vandens ir poros šaukštų amoniako.

Ūkininkams, grūdų saugyklų savininkams, malūnininkams nemažai žalos padaro grūduose ir jų produktuose įsiveisę kenkėjai. Jie kasmet sunaikina maždaug 13 proc. pasaulio grūdų produkcijos. Ne mažiau problemų jie gali pridaryti ir kiekvieno iš mūsų namams. Dėka fumigacijos galima mažiausiai kenksmingu būdu žmogui ir jį supančiai aplinkai išnaikinti kenkėjus praktiškai bet kur.

Baigiantis pirmajam kalendoriniam pavasario mėnesiui ir šiltėjant orams skubame ne tik džiaugtis, bet ir pastebime atbudusius kenkėjus. Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja – artėjantis sezonas bus intensyvus. Karveliai jau suka lizdus Viena Kauno gyventoja skundėsi, kad atkutę karveliai vis aktyviau braunasi į daugiabučio balkoną, įkyriai burkuoja, bando suktis lizdą, teršia. „Žinome, kad ir karveliai platina tam tikras ligas, jų lizduose knibžda parazitų.

  Pagaliau džiaugiamės vasaros šiluma, tačiau verta prisiminti, kad kylant oro temperatūrai aktyvesnės tampa vapsvos, kurių įkandimas gali sugadinti net pakiliausią vasaros nuotaiką. Su vapsvomis kovoti tenka poilsiautojams gamtoje, daugiabučių gyventojams, statybininkams, netgi artimųjų kapus lankantiems. Vapsvos įsitaiso net kapuose Vapsvos lizdus gali susisukti pačiose netikėčiausiose vietose, pavyzdžiui prie paminklo.

 Saugumo ekspertai įspėja, kad po globalios „WannaCry“ atakos galime sulaukti dar vienos kenkėjų bangos. Buvo nustatytas pažeidžiamumo „EternalBlue“, kuriuo naudojosi „WannaCry“, jaunesnysis „brolis“ – „EternalRed“ (arba „SambaCry“). Šįkart programišiai grasina „Linux“ vartotojams.

Sodininkai ir daržininkai skelbia pavojų – augalus naikina šliužaI kurkliai, kurmiai, skruzdėlės ir sraigės. Kenkėjai ėda viską kas pakliūva jų kelyje – nuo dekoratyvinių augalų, iki vaisių ar daržovių. Mokslininkai ragina nesėdėti sudėjus rankų ir kovoti su neprašytais svečiais. Mat jų kasmet daugėja, ir jeigu nieko nesiimsime, gali nelikti kai kurių labai vertingų augalų. Kaišiodama tulpes atgal į dirvą kurmiaurausiais skundžiasi botaninės kolekcijos kuratorė Viktorija.

Pasak ekspertų, dažni atvejai, kai paukščiai dėl pernešamų ligų, teršiamos aplinkos yra laikomi kenkėjais. Žalą patiria ne tik daugiabučių gyventojai, bet ir ūkininkai, maisto pramonės įmonės, naujų namų savininkai, bažnyčios, biurai ir kt. „Paukščiai yra ornitozės, paukščių tuberkuliozės, histoplazmozės ir kt. ligų platintojai. Gyventojai, kurių balkonuose, pastogėse naminiai karveliai susisuka lizdus, dažnai kenčia nuo kailiavabalių, blusų, plunksnagraužių ar net paukštinių erkučių.

Iš pradžių kvarksėjimas, kurį galima išgirsti tarp šiame Pietų Afrikos vyndarystės mieste kilometrų kilometrus besidriekiančių vynuogynų, nėra garsus. Tačiau sušvilpia ančių prižiūrėtojai ir triukšmas ima stiprėti. Visos 1,071 tūkst. ančių spiečiasi prie vartelių, skiriančių jas nuo vynuogynų.

Vasarą gausu festivalių, kur renkasi minios žmonių. Panašu, kad grynas oras, gamta, ausiai maloni muzika vilioja ne tik festivalių dalyvius, bet ir kenkėjus. Kaip užkirsti kelią ne į taktą zyziančiam uodui ar išvengti skaudaus širšės įgėlimo? Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria vengti uodų, erkių, musių ir kitų vabzdžių mėgstamų vietų. 1. Kenkėjus vilioja vandens telkiniai Vieni iš įkyriausių vasaros malonumų gadintojų yra uodai, mašalai ir sparvos.

„Jei pasėlių nepuola įvairūs kenkėjai, piktžolės ar augalų ligos, tai ir dažniausiai būna geras. Tačiau rūpinantis pasėlių kokybe labai svarbu žinoti, kokie kenksmingi organizmai plinta konkrečiose teritorijose. Tai leidžia pasirinkti efektyviausius jų naikinimo būdus“, - pasakojo ūkininkas Jonas iš Molėtų rajono.

Per pastaruosius 50 metų augalų ir gyvūnų rūšių įvairovės nykimas yra didesnis nei bet kada anksčiau. Kasdien teršiamas pramonės ir transporto išmetamomis dujomis oras sukelia rimtas aplinkos užterštumo problemas bei prisideda prie pasaulinio klimato atšilimo. Dėl pastarojo, kyla vandenynų ir jūrų vandens lygis, auga vidutinė metinė oro temperatūra, keičiasi metų laikų trukmė, jų pradžia ir pabaiga.

Pasaulio mokslininkai teigia, kad jau šį šimtmetį dėl visą planetą apimančios klimato kaitos drastiškai sumažės daugybės augalų ir gyvūnų arealai. Pokyčiai vyksta visur, ir nors Lietuvoje plika akimi jų dar nepastebime, mūsų kraštas – ne išimtis. Lietuvoje drastiškų pokyčių dar nematyti ,,Išėję į lauką ar sodą augalų pokyčių kol kas gal ir nepastebėsite, bet jų vegetacijos periodas pailgėjo.

Daugelis gyventojų džiaugiasi, kad įsibėgėjus rudeniui vis dar šilta, už lango nepliaupia lietus, neerzina šlapdriba ir apledėję automobilių stiklai. Tik ar toks oras teigiamai veikia gamtą? Lapkričio vidury – vapsvos Biologas Liutauras Grigaliūnas, UAB „Dezinfa“ ekspertas, pastebi, kad šiuo metu jau daugelis kenkėjų turėtų būti išmirę ar pasislėpę šiltose žiemojimo vietose, tačiau vabzdžiai vis dar aktyvūs.

Saulius Liauksminas, Rūta Kupetytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Visoje Lietuvoje vidurvasarį pastebime ne nuo kaitros, bet nuo ligų ar kenkėjų nurudavusius ar lapus numetusius medžius. Jau ne vienerius metus specialistai su nerimu stebi kaštonus, kurių lapai ir šiemet ruduoja – padėtis nei gerėja, nei blogėja. Tačiau kaštonai – ne vieninteliai kenčiantys medžiai.

Ankstyvąsias bulves į Rusiją eksportavę mūsų augintojai turės dairytis kitų rinkų – nuo liepos 1 d. rusai laikinai uždraudė bulvių importą iš visų ES šalių. Apie trečdalį Lietuvoje išaugintų bulvių į Rusiją parduodantys ūkininkai nuogąstauja: jei eksporto apribojimai užsitęs, neišvengsime bulvių perprodukcijos. Aptiko kenkėjų „Naujienos blogos. Rusija buvo pagrindinė mūsų ankstyvųjų bulvių pirkėja. Dabar krausime derlių į saugyklas ir dairysimės kitų rinkų.

Prieš keletą dienų kenkėjų kontrolės ekspertai buvo nemaloniai nustebinti, susidūrę su Lietuvai nebūdingu kenkėju – skorpionu. Nuodingas voragyvis rastas Marijampolėje, viename iš individualių namų. „Iš pradžių net nesupratome, kas tai per gyvis: keturios kojos, lenkta uodega, žnyplės... Norėdami nustatyti, kas tai, kreipėmės pagalbos į veterinarijos vaistines, gyvūnų parduotuves, bet niekas negalėjo mums padėti.

Įpusėjus rudeniui individualių ir daugiabučių namų gyventojai savo namuose vis dažniau sulaukia nekviestų svečių – mažųjų graužikų. Siekdami juos išprašyti, gyventojai imasi įvairių priemonių: spąstų, nuodų, lipnių lentelių ir kt. Bet ar visos priemonės yra tinkamos ir veiksmingos? Kenkėjų kontrolės ekspertai pateikia penkis patarimus, kaip užkirsti kelią graužikams. 1. Maistą laikykite graužikams neprieinamoje vietoje ar taroje.

Kaune kaštonus niokojantys vabzdžiai – keršosios kandelės – nuo pavasario gaudomos specialiomis gaudyklėmis. Tokį eksperimentinį medžių gelbėjimo būdą sumanę specialistai juo nenusivylė. Kauną puošia beveik pusšešto tūkstančio kaštonų. Ant 46 pavasarį pakabinti specialūs įtaisai – feromoninės vabzdžių gaudyklės. Jomis gaudomos kelerius metus šiuos medžius niokojančios keršosios kandelės.

Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektui, kuriuo siūloma sugriežtinti sankcijas už žemės apleidimą ir nesiėmimą apsaugos priemonių su augalų kenkėjais ir ligomis. Šis komitetas taip pat pritaria siūlymui sugriežtinti žemės ūkio produktų tiekėjų atsakomybę už žemės ūkio produktų saugos, kokybės, ženklinimo ir apskaitos reikalavimų nesilaikymą.

Chazeiro miesto džiunglėse Brazilijoje į kovą paleidžiama armija. Neišsigąskite – tai dar ne Trečiasis pasaulinis karas, tuo labiau, jog šios armijos tikslas skiriasi nuo įprastinių: kareivių misija – poruotis, o ne kautis.

Praeitais metais kenkėjų kontrolės ekspertai užklausų, kaip kovoti su blakėmis, gaudavo iš užsienyje gyvenančių lietuvių. Šiais metais nusiskundimų netrūksta Lietuvoje. Plinta kelionių metu Per pastaruosius tris mėnesius kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ sulaukė 18 nusiskundimų dėl  žmogaus būste  gyvenančių patalinių blakių. Prieš metus užklausos plūdo iš Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių.

Pirmąjį šių metų pusmetį sulaikyta 353 tonos nesaugių maisto produktų ir pašarų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, atlikdami importuojamų ir rinkoje esančių maisto produktų ir pašarų valstybinę kontrolę, pirmąjį šių metų pusmetį uždraudė tiekti į Lietuvos rinką apie 353 tonas maisto produktų ir pašarų.

Prasidėjus vasarai ir uogų sezonui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kaip ir kiekvienais metais, vykdo realizuojamų uogų kontrolę rinkoje. Tikrinimų metu atrenkami mėginiai laboratoriniams tyrimams, tikrinama ar uogos atitinka saugos, kokybės ir prekybos standartų reikalavimus ar vartotojams pateikiama tinkama informacija apie uogų kilmę. Nustačius, kad uogos nesaugios, neatitinka kokybės ar prekybos standartų reikalavimų, draudžiama jas pardavinėti.

Dar praeitą vasarą specialistų ir miestiečių dėmesį patraukė visoje Lietuvoje nurudavę kaštonų lapai – tai kaštoninių keršakandžių, dar vadinamų kandelėmis, darbas. Šį pavasarį specialistai nutarė išbandyti įvairias priemones, skirtas naikinti šiuos kenkėjus. Šiuo metu specialistai išbando kelias skirtingas priemones: vienomis apjuosiamas kamienas, kitos kabinamos ant šakų.

Kenkėjų kontrolės ekspertai gyventojus perspėja apie pavasarį bundančius kenkėjus. Prognozuojamas itin intensyvus sezonas. Didelė dalis gyventojų jau skundžiasi gana ankstyvu juodųjų skruzdžių ir uodų antpuoliu. Oro atšilimas po žiemos miego pabudusius kenkėjus paskatino aktyviai ieškotis maisto. Dėl ilgai trukusios šaltos žiemos juodosios skruzdėlės ėmė brautis ir į žmonių būstus. Prognozuojama, kad dar didesnis jų spiečius pasirodys poravimosi metu, kai skruzdėlės kils į orą.

„Ne tik gamtininkai, dauguma gyventojų sunerimę, kad mieste nebus sunaikinti kaštonų kenkėjai", - baiminasi gamtininkas Stasys Gliaudus. Juolab, kad kaštonų lapus grėbė tik entuziastai. Ir grėbė tik po kartą. O juk kaštonų lapai ir toliau krenta. „Nebūtų tokio didelio ekologijos pažeidimo, jei kaštonų lapai būtų tuoj pat sudeginti, o ne kompostuojami sąvartyne, iš kur juos vėjas taip pat nešioja", - piktinasi gamtininkas.

Jei nebus imtasi priemonių prieš šalies kaštonus užpuolusią kaštoninę keršakandę, po 5 metų šių medžių gali nebelikti, teigia mokslininkai.Specialistai, aiškindamiesi, kodėl šalies kaštonai vidury vasaros atrodo pernelyg parudę ar visai be lapų, nustatė, kad Lietuvoje šiuos medžius puola neseniai mūsų krašte paplitę mikrodrugiai.

Praėjo tie laikai, kai Lietuvoje gaminama ir į kitas valstybes gabenama produkcija turėjo būti tik pigi. Dabar daugelio šalies įmonių gamybos procesai stebimi kaip po padidinamuoju stiklu – užsienio partneriai nuolat vykdo specialius auditus ir kelia vis aukštesnius reikalavimus, teigia kenkėjų kontrolės paslaugų bendrovė „Dezinfa“. Koją pakišti gali net ir tokia, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, smulkmena, kaip paukščiai gamyklos kieme.

Miškininkams kelia susirūpinimą Dzūkijoje išplitęs pavojingas miškų kenkėjas – pušinis verpikas. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, praėjusį rudenį šie spyglius graužiantys kenkėjai Varėnos urėdijos miškuose buvo išplitę apie 7 tūkst. ha plote. Prognozuojama, kad šiemet nuo pušinio verpiko nukentės Perlojos, Zervynų ir Dainavos girininkijos, kuriose apie 2,4 tūkst. ha pušynų gali netekti iki 30 proc. spyglių, 2,1 tūkst. ha – 30-50 proc., 1,5 tūkst. ha – 50-75 proc. ir 1 tūkst.