kenkėjai

Prasidėjus vasarai ir uogų sezonui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kaip ir kiekvienais metais, vykdo realizuojamų uogų kontrolę rinkoje. Tikrinimų metu atrenkami mėginiai laboratoriniams tyrimams, tikrinama ar uogos atitinka saugos, kokybės ir prekybos standartų reikalavimus ar vartotojams pateikiama tinkama informacija apie uogų kilmę. Nustačius, kad uogos nesaugios, neatitinka kokybės ar prekybos standartų reikalavimų, draudžiama jas pardavinėti.

Dar praeitą vasarą specialistų ir miestiečių dėmesį patraukė visoje Lietuvoje nurudavę kaštonų lapai – tai kaštoninių keršakandžių, dar vadinamų kandelėmis, darbas. Šį pavasarį specialistai nutarė išbandyti įvairias priemones, skirtas naikinti šiuos kenkėjus. Šiuo metu specialistai išbando kelias skirtingas priemones: vienomis apjuosiamas kamienas, kitos kabinamos ant šakų.

Kenkėjų kontrolės ekspertai gyventojus perspėja apie pavasarį bundančius kenkėjus. Prognozuojamas itin intensyvus sezonas. Didelė dalis gyventojų jau skundžiasi gana ankstyvu juodųjų skruzdžių ir uodų antpuoliu. Oro atšilimas po žiemos miego pabudusius kenkėjus paskatino aktyviai ieškotis maisto. Dėl ilgai trukusios šaltos žiemos juodosios skruzdėlės ėmė brautis ir į žmonių būstus. Prognozuojama, kad dar didesnis jų spiečius pasirodys poravimosi metu, kai skruzdėlės kils į orą.

„Ne tik gamtininkai, dauguma gyventojų sunerimę, kad mieste nebus sunaikinti kaštonų kenkėjai", - baiminasi gamtininkas Stasys Gliaudus. Juolab, kad kaštonų lapus grėbė tik entuziastai. Ir grėbė tik po kartą. O juk kaštonų lapai ir toliau krenta. „Nebūtų tokio didelio ekologijos pažeidimo, jei kaštonų lapai būtų tuoj pat sudeginti, o ne kompostuojami sąvartyne, iš kur juos vėjas taip pat nešioja", - piktinasi gamtininkas.

Jei nebus imtasi priemonių prieš šalies kaštonus užpuolusią kaštoninę keršakandę, po 5 metų šių medžių gali nebelikti, teigia mokslininkai.Specialistai, aiškindamiesi, kodėl šalies kaštonai vidury vasaros atrodo pernelyg parudę ar visai be lapų, nustatė, kad Lietuvoje šiuos medžius puola neseniai mūsų krašte paplitę mikrodrugiai.

Praėjo tie laikai, kai Lietuvoje gaminama ir į kitas valstybes gabenama produkcija turėjo būti tik pigi. Dabar daugelio šalies įmonių gamybos procesai stebimi kaip po padidinamuoju stiklu – užsienio partneriai nuolat vykdo specialius auditus ir kelia vis aukštesnius reikalavimus, teigia kenkėjų kontrolės paslaugų bendrovė „Dezinfa“. Koją pakišti gali net ir tokia, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, smulkmena, kaip paukščiai gamyklos kieme.

Miškininkams kelia susirūpinimą Dzūkijoje išplitęs pavojingas miškų kenkėjas – pušinis verpikas. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, praėjusį rudenį šie spyglius graužiantys kenkėjai Varėnos urėdijos miškuose buvo išplitę apie 7 tūkst. ha plote. Prognozuojama, kad šiemet nuo pušinio verpiko nukentės Perlojos, Zervynų ir Dainavos girininkijos, kuriose apie 2,4 tūkst. ha pušynų gali netekti iki 30 proc. spyglių, 2,1 tūkst. ha – 30-50 proc., 1,5 tūkst. ha – 50-75 proc. ir 1 tūkst.