kenkėjai

Vorai labiau bijo mūsų, nei mes jų – dažnai girdime šiuos žodžius. Kad ir kokie maži bebūtų šie sutvėrimai, jie gali smarkiai išgąsdinti žmones. Ypač tuomet, kai lauke šalta, vorai mėgsta prieglobsčio ieškoti žmonių namuose. Ką daryti, kad taip nenutiktų? Namuose pastatykite šį augalą, rašoma tips–and–tricks.co. Skambinti kaimynui, draugui ar šeimos nariui kaskart, kai namie aptinkate vorą, greitai išvargins visus situacijos dalyvius. Tai taip pat nelabai praktiška.

Norite apsaugoti savo augalus nuo kenkėjų? Tuomet šalia jų pasisodinkite šių augalų, kurie jūsų prižiūrimame darže ar gėlyne tikrai pravers.  Serenčiai Plačiai paplitę ir daugelio gėlininkų mėgstami serenčiai padeda išnaikinti amarus, puolančius uogines kultūras. Šviežių arba džiovintų smulkintų augalų pridedama pusė 10 l talpos emaliuoto indo, iki viršaus užpilama šiltu vandeniu ir dvi paras ekstrahuojama. Purškiama, kol pradės nokti pirmosios uogos ir, jei reikia, nuėmus visą derlių.

Augalus puolantys amarai, baltosios muselės ar kiti kenkėjai nedžiugina nei vieno sodininko. jei išbandėte visas priemones, o jų atsikratyti vis vien niekaip nepavyksta, dar nenuleiskite rankų ir pabandykite pasigaminti šią priemonę. Į šilto vandens puodelį įmaišykite kelis arbatinius šaukštelius paprasto skysto indų ploviklio. Venkite tokių, kurie turi riebalų šalinimo priemonių, baliklių ar antibakterinių ingredientų, naudokite patį paprasčiausią, rašoma bobvila.com.

Viena rusniškių šeima prieš savo valią tapo įsukta į kovą su besaikiu invazinių gyvių – šliužų antpuoliu. Rudi 5–7 cm dydžio bestuburiai gyviai nuo vasaros pradžios iš savo veisimosi vietų plūsta į tvarkingą, aptvertą sodybą. Braškės, salotos, bulvienojai sodyboje jau seniai būtų nuniokoti, jeigu ne kasdienis kantrus sodybos šeimininkų darbas. Kas rytą ir vakarą abu šeimininkai imasi savo įrankius ir eina rinkti nemalonius, gličius šliužus.

Gėlių žiedai visada gražūs, tačiau liepos mėnesį jie tampa ypač margaspalviai. Tuomet žydi aibė daugiamečių gėlių: rožės, astilbės, pentiniai, levandos, šilingės, kraujažolės, eremūrai, melsvės, viendienės, astrancijos ir kitos. Tikras gėlių choras, patraukiantis mūsų akį. Tačiau nepamirškime pasirūpinti gėlėmis – juk jau žengiame link rudens. Liepos mėnesį baigiamos kasti vėlyvosios tulpės, eritronis. Jo vaikučiai atskiriami ir tuojau pat sodinami 5–10 cm gylyje, 5–7 cm atstumu.

Tikėtina, kad jūsų namuose yra arba buvo kenkėjų. Išmokite skaityti ženklus, kurie parodys, kad jūsų namuose gyvena nekviesti svečiai. Dažniausiai pasitaikantys kenkėjai beveik visada palieka „vizitinę kortelę“. Daugelyje sričių kenkėjai atsibunda iš žiemos miego, orams atšilus, jie pradeda ieškoti vietų, kur apsistoti. Jie ieškos apsaugotos erdvės, kur būtų galima gauti maisto ir vandens, kad jie kuo greičiau galėtų susilaukti palikuonių.

Soduose jau pradeda sirpti uogos, bręsta vaisiai, nerimsta kenkėjai – visa tai susiję su papildomais rūpesčiais ir darbais. Nuėmus braškių derlių reikia sutvarkyti braškyną. Jei jame daug ligotų, pažeistų lapų, nedelsdami juos nušienaukite, kad dar spėtų ataugti jauni ir sveiki lapai. Mažiau pažeistus uogynus nupurkškite 0,3 proc. vario oksichlorido tirpalu arba 1 proc. Bordo skysčiu. Jeigu pastebėjote voratinklinių arba žemuoginių erkių, braškynus derėtų nupurkšti ir 0,2 proc.

Tikėkite tuo ar ne, bet burnos skalavimo skystis, taip pat yra puikus būdas atsikratyti uodų. Uodai yra tikras prakeiksmas šiltuoju metų laiku, todėl toks paprastas sprendimas, kaip burnos skystis gali tapti puikiu išsigelbėjimu. Rinkoje yra dešimtys produktų, kurie padeda atbaidyti uodus, tačiau juos atbaidyti galima naudojant paprastą purškiklį, pripildytą burnos skalavimo skysčio.

Socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotrauka, kurioje užfiksuoti namus puolantys ir gąsdinančiai atrodantys kenkėjai. Tai – geltonjuosčiai šimtakojai. Su jais žmonės bando kovoti įvairiausiais būdais – barstydami druską ar pildami actą, tačiau kenkėjus naikinančios įmonės atstovė sako, kad tai – ne itin efektyvu.

Namuose įsiveisusios skruzdės gali būti labai nemalonus dalykas, ypač vasaros metu, kai jų padaugėja. Skruzdės gali užkrėsti maistą, įgelti, o taip pat pažeisti įvairius paviršius kiekvienuose namuose ar sode. Laikykitės šių paprastų patarimų, kaip sunaikinti skruzdėlynus ir jų atsikratyti visam laikui. 1 žingsnis – raskite koloniją Visas skruzdžių gyvenimas sukasi aplink skruzdėlyną. Čia kiaušinius deda skruzdė motinėlė - ją nužudžius visas skruzdėlynas dažniausiai neišgyvena.

Kenkėjus – vaisines museles ir kitus mašalus – iš namų išvarykite šiomis natūraliomis arba parduotuvėje įsigytomis priemonėmis. Tikrai įspūdinga, kaip tokie maži sutvėrimai gali pridaryti tiek daug problemų. Mašalai, musytės – kad ir kaip juos bevadintumėte, jie lengvai įsiveisia namuose, ypač jei pamirštate iškart nuvalyti išsiliejusį saldų gėrimą, per dažnai laistote kambarinius augalus arba diena per ilgai ant stalo paliekate prinokusį bananą.

Vasara iš tiesų yra geriausias metų laikas – atėjus šiltesniems orams, lauke kepama mėsa, prasideda reguliarios kelionės į paplūdimį ir ilgesnės dienos. O šiltesnį orą mėgsta ir įvairūs sodo gyviai, tarp jų ir skruzdėlės.  Nors saulėtomis dienomis ir bemiegėmis naktimis yra daug puikių ir malonių dalykų, deja, šiltesnis oras taip pat reiškia daugybę gyvių – ypač skruzdėlių. Neretai namus ir sodus šiltuoju metų laiku užpuola skruzdėlės.

Blusos gali įsibrauti į jūsų namus, nesvarbu, ar turite augintinį, ar ne. Blogiausia yra tai, kad užklupus blusoms, atrodo, vienintelis būdas jų atsikratyti yra naudojant kenksmingas chemines medžiagas. Tačiau yra keletas alternatyvių blusų naikinimo būdų. Kai pirmą kartą pastebėjote namuose ar namų kieme blusas, atlikite šiuos veiksmus, kad jų atsikratytumėte ir tam prireiks tik bananų žievelių. 1 žingsnis – nusipirkite bananų.

Kol darbuotojai karantinuojasi, vietoj jų biuruose ar restoranuose šeimininkauja tarakonai ir žiurkės. Kai kurios su šiais kenkėjais kariaujančios įmonės sako gaunančios kone dvigubai iškvietimų, nei buvę iki karantino. Mat atėję trumpam į darbą žmonės randa ir žiurkių sugraužtus laidus, ir tarakonus, keliaujančius iš patalpos į patalpą. Daugiau tarakonų ir žiurkių tenka naikinti ir daugiabučiuose, kur neseniai buvo užvirinti šiukšlių vamzdžiai.

Atsiradus nepageidaujamiems kenkėjams namuose, gyvenimas tampa nepakeliamas. Jie naikina baldus ir drabužius, gadina maistą, gąsdina vaikus ir gyvūnus. Kartais jie pasirodo netikėtose vietose. Kiekvienai kenkėjų rūšiai reikalingi atskiri šalinimo būdai. Sunku juos visus atsiminti, bet kai namuose pasirodo nekviestų svečių, turite veikti greitai. „Bright Side“ rekomenduoja paprastus ir veiksmingus būdus, kurie neleis jūsų užklupti nepasiruošus.

Jei norite atsikratyti vaisinių muselių, jums reikėtų suprasti, iš kur jos atsirado. Pasak specialistų, vaisines muses vilioja prinokę, pradėję pūtį ar sugedę vaisiai, taip pat fermentuojamos prekės, pavyzdžiui, alus, alkoholiniai gėrimai ir vynas, rašo goodhousekeeping.com Moteriškos vaisinės musės vienu metu deda apie 500 kiaušinių, o kiaušiniai išsiperi tik per 24 valandas. Akivaizdu, kad dėl to šių kenkėjų beveik neįmanoma suvaldyti.

Kenkėjų kontrolės ekspertai skuba priminti – nenaikinamos blusos gali greitai išplisti per visus butus ir padaryti rimtos žalos gyventojams. Blusų dauginimosi greitis įspūdingas: viena blusa padeda iki 20 kiaušinėlių, o per gyvenimą sudeda iki 500 kiaušinėlių, todėl nesuskubus jų naikinti daugiabučio rūsyje, jos gali žaibiškai „kilti“ iki pat viršutinio aukšto, užkrėsdamos vieną butą po kito. Koks blusos dydis? Lietuvoje skaičiuojama apie 20 blusų rūšių.

Vilniaus Vingio parke įrengta dešimt erkių gaudyklių. Taip sostinės valdžia tikisi sumažinti vilniečiams pavojų nuo ligas platinančių kenkėjų bent viešosiose miesto erdvėse. Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro specialistai tikina, kad būdo išnaikinti erkes nėra ir priduria, kad šiuo metu sergamumas erkiniu encefalitu – didžiausias visoje Europoje. Vilniaus Vingio parke verda gyvenimas. Jaunos mamytės tingiai supuoja vaikiškus vežimėlius, jaunuoliai ilsisi prisėdę ant žolės.

Senovėje šeivamedžiai vadinti šventais medžiais, vaistais nuo visų ligų. Buvo manoma, kad kas mėnesį suvalgius po saują jo vaisių, galima išgyventi 100 ir daugiau metų. Atbaido kenkėjus Juodų, raudonų ar mėlynų šeivamedžių uogų sultimis blizgindavo odą, o atskiedus alūnu gautais rudai žaliais dažais dažydavo siūlus. Labai geras šeivamedžių vynas, jų vaisių galima įmesti į degtinę. Pramoniniu būdu iš šeivamedžių gaminami vermutai, likeriai, trauktinės.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalų apsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Dažnas, išvydęs piktžoles savo sode, stengiasi jas kuo greičiau pašalinti. Tačiau pradžioje neskubėkite, o užmeskite akį į šių žolių įvairovę, kuri padės apie sodą gauti nemažai naudingos informacijos. Jei sode auga daug vaistinių ramunių, juodųjų kiauliauogių ar baltųjų balandų, dirvožemyje trūksta azoto. Gailiosios dilgėlės mėgsta perpuvusį mėšlą, o jei dar dirvožemyje gausu fosforo ir drėgna, jų sąžalynus sunku išnaikinti net herbicidais.

Visi norime užauginti kuo didesnį pomidorų derlių, tačiau kartais tam kelią pastoja įvairios ligos ir kenkėjai. Fitoftorozė Ją sukelia bulvinė fitoftora. Rudos dėmės pastebimos ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų esti ant vaisių, kurie pasidaro rudai margi. Dėmės esti įvairaus dydžio, neryškiais pakraščiais, kietos konsistencijos. Sergančio vaisiaus vidus taip pat rudas. Ant lapų dėmės būna netaisyklingos, pilkai rusvos, dažnai su šviesesniu pakraščiu.

Daugeliui kyla klausimas, kaip apsiginti nuo kenkėjų nenaudojant cheminių priemonių. Nors skeptikų netrūksta, esą tai neveikia, vis dėlto pati gamta moka išlaikyti balansą tarp to, kas saugo, ir to, kas kenkia mūsų sodui. Norėdami užkirsti kelią kenkėjams, skirkite kuo daugiau dėmesio kokybiškai, sveikai dirvai. Taip pat rinkitės auginti įvairių rūšių augalų.

Birželio mėnesį vaismedžiams ir uogakrūmiams reikia labai daug šviesos, šilumos, vandens ir maisto medžiagų, nes jie labai sparčiai auga. Ravime ir tręšiame Pradžiūvusi dirva drėkinama kuo giliau, kad vandenį galėtų paimti ir giliau esančios šaknys. Mažesnius medelius bei krūmus pravartu laistyti ir paraugintomis srutomis. Jos prieš laistymą atskiedžiamos 5–7 kartus, o neturint jų į 10 1 vandens dedama 30–50 g karbamido ar 50 g amonio salietros.

Dėl itin sauso ir pernelyg karšto balandžio vėluoja sraigių supirkimo sezonas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Tadas Kantautas sako, veikiau kitaip ir nebus, nes tokių sraigiauti tinkamų dienų vėl nenusimato, nes ateina karštis ir sausra. O štai vasaros pradžią specialistai žada vėsesnę nei pernai. „Šiemet taip šilta nebus, viskas grįš į įprastines daugiametes normas. Turėtų būti arti tų vidurkių, ir net gal pusę laipsnio šilčiau. Tačiau, deja, šiek tiek sausiau.

Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: vis labiau šylantys orai budina medieną graužiančius vabzdžius. Ūsuočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti medienos kenkėjai į gyventojų namus, sodybas atkeliauja su namams statyti skirta mediena, malkomis, taip pat mediniais baldais ar meno dirbiniais bei per pravirus langus, duris iš netoliese esančių miškų, parkų, kaimyninių užkrėstų pastatų.

Gegužė – pats gražiausias pavasario mėnuo, beje, ir pats darbingiausias. Teks pasukti galvą, kaip nepasiklysti tarp darbų gausos. Žydint sodams, žaliuojant uogakrūmiams, smagu suktis sode. Sugrėbstykite senus užsilikusius po krūmais lapus, sukompostuokite augalų liekanas, užpilkite jas žeme ir įmaišykite trąšų. Paskui apie komposto krūvą pasodinkite cukinijų, vijoklinių pupelių. Neretai sodams pakenkia vėlyvosios šalnos.

 Gražiausių ir jaukiausių švenčių metu lankome artimus ir mylimus žmones, vykstame į keliones. Daugelis šiuo laikotarpiu ilsisi, tačiau ne kenkėjai. Norvegijos Bergeno universiteto atliktas tyrimas parodė, kad Kalėdų eglutėje gali slypėti apie 2,5 tūkst. įvairių gyvių.

Mes visi norime, kad mūsų namai būtų neužkrėsti kenkėjais. Cheminės medžiagos gali nužudyti vabzdžius, bet nėra naudingos mūsų sveikatai. Visuomet geriau naudoti natūralesnes ir saugesnes priemones. Dalijamės naminiais būdais, kurie gali padėti atsikratyti kenkėjų. Tarakonai Tarakonai yra ne tik pasibjaurėtini padarai, kurių nenorime pamatyti namuose, bet ir gali būti kenksmingų ligų nešiotojai. Šis triukas yra labai pigus ir saugus.

Kovoti su šliužais – būtina, kitaip jie gali nuniokoti visą derlių. Šiuo metu priemonių kovai su jais yra įvairiausių – ir natūralių, ir cheminių, reikia tik pasirinkti. Ir sraigės, ir šliužai priskiriami moliuskų tipui, pilvakojų klasei. Gera žinia ta, kad tik menka dalis iš visų Lietuvoje esančių moliuskų rūšių gyvena šalia žmogaus ir minta jo auginamais augalais.

Liepa – pats uogų ir vaisių metas. Sodininkams tai papildomi rūpesčiai, tačiau kai kurių darbų vis dėlto atidėti nevalia. Vienas iš įdomiausių darbų sode – vaismedžių akiavimas, kitaip sakant, skiepijimas miegančia akele. Labiausiai šis būdas tinka jauniems medeliams ir medelynuose auginamiems laukinukams perskiepyti. Norint akiuoti senesnius medžius būtina iš anksto nupjauti jų šakas, paliekant atitinkamo ilgio stagarus. Ant jų priauga vilkaūglių, į kuriuos ir akiuojama.

 Acto, tikėtina, turi kiekviena šeimininkė. Jis, beje, tinka ne tik pagardams ar marinatams ruošti, bet ir tais atvejais, kai reikia kovoti su kenkėjais. Jei jūsų namuose atsirado skruzdėlių, kurios neduoda ramybės ir vis renkasi būtent jūsų būstą, o ne kokį kitą, turėtumėte žinoti vieną gudrybę.  Jums tereikia į buteliuką su purškikliu įpilti acto ir supurkšti stipriai tas vietas, kuriose jos mėgsta lankytis.

Tikriausiai ne vienam tikru galvos skausmu tampa sodyboje atsiradę kenkėjai. Tokiomis akimirkomis jų atsikratyti daržų turėtojai bando visais įmanomais būdais. Tačiau vilnietė Lina išbandė naikinti kenkėjus su vienu populiariu gėrimu, rezultatai moterį tikrai nustebino.

Birželį tęsiasi darbymetis, todėl atsipalaiduoti neverta, kitaip atlygio už įdėtą triūsą galime ir negauti. Šį mėnesį jau skinsime braškes, skanausime ankstyvųjų serbentų, ankstyvųjų trešnių. Purškimas Birželį augalus pradeda pulti kenkėjai.

 Kenkėjai sode yra tikras galvos skausmas sodininkams. Vis dėlto, yra būdų, galinčių padėti su lapus ir sodo daržoves graužiančiais parazitais. Jei nenorite naudoti chemijos ir kitų priemonių, galinčių kainuoti nemenkus pinigus, drąsiai bandykite paprasčiausią pačių pagamintą naminę priemonę, rašoma pomada.cc Jums prireiks tik muilo ir vandens.  Taigi, sutarkuokite pasirinkto muilo gabalėlį ir sumaišykite su vandeniu.

Amarai ir įvairūs kenkėjai, gadinantys sodo augalus, daržoves ir vaisius, - tikras sodininkų galvos skausmas. Ar žinote, kaip kovoti su jais be brangių cheminių priemonių, siūlomų parduotuvėse? Yra vienas būdas, padėsiantis atsikratyti tai, kas jums sukelia nuolatinį erzulį. Tai mišinys, pagamintas iš kelių paprastų sudedamųjų dalių. Būtent tokiu patarimu dalijasi kaunietė Rūta.  Jums reikės: 5 šaukštų indų ploviklio, 5 šaukštų vandens ir poros šaukštų amoniako.

Ūkininkams, grūdų saugyklų savininkams, malūnininkams nemažai žalos padaro grūduose ir jų produktuose įsiveisę kenkėjai. Jie kasmet sunaikina maždaug 13 proc. pasaulio grūdų produkcijos. Ne mažiau problemų jie gali pridaryti ir kiekvieno iš mūsų namams. Dėka fumigacijos galima mažiausiai kenksmingu būdu žmogui ir jį supančiai aplinkai išnaikinti kenkėjus praktiškai bet kur.

Baigiantis pirmajam kalendoriniam pavasario mėnesiui ir šiltėjant orams skubame ne tik džiaugtis, bet ir pastebime atbudusius kenkėjus. Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja – artėjantis sezonas bus intensyvus. Karveliai jau suka lizdus Viena Kauno gyventoja skundėsi, kad atkutę karveliai vis aktyviau braunasi į daugiabučio balkoną, įkyriai burkuoja, bando suktis lizdą, teršia. „Žinome, kad ir karveliai platina tam tikras ligas, jų lizduose knibžda parazitų.

  Pagaliau džiaugiamės vasaros šiluma, tačiau verta prisiminti, kad kylant oro temperatūrai aktyvesnės tampa vapsvos, kurių įkandimas gali sugadinti net pakiliausią vasaros nuotaiką. Su vapsvomis kovoti tenka poilsiautojams gamtoje, daugiabučių gyventojams, statybininkams, netgi artimųjų kapus lankantiems. Vapsvos įsitaiso net kapuose Vapsvos lizdus gali susisukti pačiose netikėčiausiose vietose, pavyzdžiui prie paminklo.

 Saugumo ekspertai įspėja, kad po globalios „WannaCry“ atakos galime sulaukti dar vienos kenkėjų bangos. Buvo nustatytas pažeidžiamumo „EternalBlue“, kuriuo naudojosi „WannaCry“, jaunesnysis „brolis“ – „EternalRed“ (arba „SambaCry“). Šįkart programišiai grasina „Linux“ vartotojams.

Sodininkai ir daržininkai skelbia pavojų – augalus naikina šliužaI kurkliai, kurmiai, skruzdėlės ir sraigės. Kenkėjai ėda viską kas pakliūva jų kelyje – nuo dekoratyvinių augalų, iki vaisių ar daržovių. Mokslininkai ragina nesėdėti sudėjus rankų ir kovoti su neprašytais svečiais. Mat jų kasmet daugėja, ir jeigu nieko nesiimsime, gali nelikti kai kurių labai vertingų augalų. Kaišiodama tulpes atgal į dirvą kurmiaurausiais skundžiasi botaninės kolekcijos kuratorė Viktorija.

Pasak ekspertų, dažni atvejai, kai paukščiai dėl pernešamų ligų, teršiamos aplinkos yra laikomi kenkėjais. Žalą patiria ne tik daugiabučių gyventojai, bet ir ūkininkai, maisto pramonės įmonės, naujų namų savininkai, bažnyčios, biurai ir kt. „Paukščiai yra ornitozės, paukščių tuberkuliozės, histoplazmozės ir kt. ligų platintojai. Gyventojai, kurių balkonuose, pastogėse naminiai karveliai susisuka lizdus, dažnai kenčia nuo kailiavabalių, blusų, plunksnagraužių ar net paukštinių erkučių.

Iš pradžių kvarksėjimas, kurį galima išgirsti tarp šiame Pietų Afrikos vyndarystės mieste kilometrų kilometrus besidriekiančių vynuogynų, nėra garsus. Tačiau sušvilpia ančių prižiūrėtojai ir triukšmas ima stiprėti. Visos 1,071 tūkst. ančių spiečiasi prie vartelių, skiriančių jas nuo vynuogynų.

Vasarą gausu festivalių, kur renkasi minios žmonių. Panašu, kad grynas oras, gamta, ausiai maloni muzika vilioja ne tik festivalių dalyvius, bet ir kenkėjus. Kaip užkirsti kelią ne į taktą zyziančiam uodui ar išvengti skaudaus širšės įgėlimo? Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria vengti uodų, erkių, musių ir kitų vabzdžių mėgstamų vietų. 1. Kenkėjus vilioja vandens telkiniai Vieni iš įkyriausių vasaros malonumų gadintojų yra uodai, mašalai ir sparvos.

„Jei pasėlių nepuola įvairūs kenkėjai, piktžolės ar augalų ligos, tai ir dažniausiai būna geras. Tačiau rūpinantis pasėlių kokybe labai svarbu žinoti, kokie kenksmingi organizmai plinta konkrečiose teritorijose. Tai leidžia pasirinkti efektyviausius jų naikinimo būdus“, - pasakojo ūkininkas Jonas iš Molėtų rajono.

Per pastaruosius 50 metų augalų ir gyvūnų rūšių įvairovės nykimas yra didesnis nei bet kada anksčiau. Kasdien teršiamas pramonės ir transporto išmetamomis dujomis oras sukelia rimtas aplinkos užterštumo problemas bei prisideda prie pasaulinio klimato atšilimo. Dėl pastarojo, kyla vandenynų ir jūrų vandens lygis, auga vidutinė metinė oro temperatūra, keičiasi metų laikų trukmė, jų pradžia ir pabaiga.

Pasaulio mokslininkai teigia, kad jau šį šimtmetį dėl visą planetą apimančios klimato kaitos drastiškai sumažės daugybės augalų ir gyvūnų arealai. Pokyčiai vyksta visur, ir nors Lietuvoje plika akimi jų dar nepastebime, mūsų kraštas – ne išimtis. Lietuvoje drastiškų pokyčių dar nematyti ,,Išėję į lauką ar sodą augalų pokyčių kol kas gal ir nepastebėsite, bet jų vegetacijos periodas pailgėjo.

Daugelis gyventojų džiaugiasi, kad įsibėgėjus rudeniui vis dar šilta, už lango nepliaupia lietus, neerzina šlapdriba ir apledėję automobilių stiklai. Tik ar toks oras teigiamai veikia gamtą? Lapkričio vidury – vapsvos Biologas Liutauras Grigaliūnas, UAB „Dezinfa“ ekspertas, pastebi, kad šiuo metu jau daugelis kenkėjų turėtų būti išmirę ar pasislėpę šiltose žiemojimo vietose, tačiau vabzdžiai vis dar aktyvūs.

Saulius Liauksminas, Rūta Kupetytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Visoje Lietuvoje vidurvasarį pastebime ne nuo kaitros, bet nuo ligų ar kenkėjų nurudavusius ar lapus numetusius medžius. Jau ne vienerius metus specialistai su nerimu stebi kaštonus, kurių lapai ir šiemet ruduoja – padėtis nei gerėja, nei blogėja. Tačiau kaštonai – ne vieninteliai kenčiantys medžiai.