kenkėjai

Vasara yra pats darbymetis aistringiems sodininkams, puoselėjantiems savo augalus bei daržoves. Deja, graužikai gali tapti tikru košmaru, tačiau sodininkystės entuziastų teigimu, vienas augalas atbaido žiurkes iš sodo. Žiurkės ne tik niokoja derlių – šie bjaurūs padarai visur palieka išmatų, platina ligas ir slepiasi pačiose nepastebimiausiose vietose. Maža to, jos beprotiškai greitai dauginasi. Žiurkių nėštumas trunka tik tris savaites.

Sodininkai puikiai žino, kad šliužai gali pridaryti daug žalos augalams, todėl imasi visų įmanomų priemonių, kad tik juos atbaidytų. Savo atrasta priemone pasidalijo ir sodininkė Virginija – moters teigimu, šį metodą ji naudoja visą vasarą ir šliužų sode vis mažiau. Šliužai minta įvairių augalų lapais, vaisiais, daržovėmis, ypač mėgsta jaunų augalų lapus. Virginija sako, kad jaunus augalus visada uždengia plastikiniais buteliais nupjautu viršumi, kitaip šliužai iš augalų nepalieka nieko.

Karštos ir sausos vasaros kloja pamatą ne tik augalų klestėjimui, bet ir įvairių kenkėjiškų gyvių visimui. O vienos iš daugybę žalos darančių padarų yra spragės. Tai maži, „akrobatiški“ vabaliukai, ėdantys įvairiausio plauko daržovių lapus, palikdami specifines skylutes. Šie pakenkimai savo ruožtu sumenkina derlių, o kartais ir visai pražudo jaunus pasėlius. Laimei, šių gyvių galima atsikratyti arba išvengti, tad dalinamės pagrindiniais spragių naikinimo ir išvaikymo patarimais.

Vos pamačius ant augalų ūglių kolonijas vabzdžių sodininkai griebiasi už galvų. Tai – amarai, kurie susibūrę ant augalo ūglio traukia iš jo visas naudingas medžiagas. Sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė atskleidė, kaip atsikratyti šiais kenkėjais. „Sodui jie žalingi tuo, kad pakenkia visiems augalų ūgliams. Jų būna didelės kolonijos, jie ištraukia iš augalo sultis. Tos amarų kolonijos yra labai galingos, dėl to gali stipriai pakenkti augalui.

Sodininkai pastebi, kad šiemet kaip niekada daug pačių nemėgstamiausių kenkėjų – šliužų. Kad sode jų padaugėjo, pastebi ir sodininkas Raimondas, pasidalijęs, kaip kovoja su šiais kenkėjais. Vyras pasakoja, kad šiemet ypač daug invazinių šliužų – jei nesiimtų jokių priemonių, šie karaliautų visame sode. Kenkėjai apgraužia viską savo kelyje: nusitaiko į sode augančias daržoves ir gėles, kai kurių augalų lapų nelieka kone žaibiškai.

Šliužai yra vieni iš labiausiai nepageidaujamų kenkėjų, nes jie per naktį gali niekais paversti mėnesius trukusį sunkų darbą, tačiau vienas sodininkas pasidalijo būdu, kaip kovoti su šiais niekadėjais nenaudojant cheminių medžiagų. Šliužai ne tik kenkia jūsų augalams, bet ir gali pritraukti į sodą grybelines ligas. Laimei, yra paprastas būdas juos sulaikyti nenaudojant jokių cheminių priemonių.

Invaziniai šliužai – prieš keletą metų į Lietuvą atkeliavę gyviai, kurie sugebėjo prisitaikyti prie šalies klimato ir sėkmingai daugintis. Daugeliui sodininkų jie tapo nepakenčiama problema, kuri savo kelyje naikina viską, ką mato. Apie tai, kaip išnaikinti šiuos parazitus papasakojo sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė. „Invaziniai šliužai jau jokia naujiena. Mes su jais kovojame jau kokius 8 metus, kai užsivežėme jų iš Ispanijos su egzotiniais augalais.

Kurkliai – vienas labiausiai sodininkus erzinančių kenkėjų, kuris sunaikina derlių glūdėdamas po žeme. Šį daržo „svečią“ iš savo lysvių iškrapštyti sunku dėl to apie tai, kaip išnaikinti kurklius, papasakojo sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė. Moteris paaiškino, kokių yra veiksmingų būdų kurklių naikinimui.

Pavojingiausias miško kenkėjas – žievėgraužis tipografas – toliau siautėja Lietuvos giriose ir masiškai naikina egles. Dvi šalies savivaldybės jau skelbia stichinę nelaimę, pažeistus miškus tenka iškirsti. Aplinkos ministras sako, kad šio miško kenkėjo populiacija šiemet Lietuvos miškuose mažesnė nei pernai. Vis dėlto kartelė gali būti peršokta, nes sausra ir šiltas oras dar labiau padeda žievėgraužiui tipografui daugintis.

Apmaudu, kai jūsų puoselėjamą sodą niokoja šliužai, tačiau be vargo sustabdysite juos pasisodindami penkių rūšių žydinčius augalus. Kai jūsų sodą ar daržą ima pulti amžinai alkani šliužai, apima ir pyktis, ir neviltis, tačiau, laimei, yra paprastas sprendimas, kaip visam laikui sustabdyti šiuos kenkėjus nuo augalų niokojimo.

Ne visiems pasiseka sulaukti produktyvaus nuostabių didžiulių svogūnų galvų ar sveikų laiškų derliaus. O viena iš tai lemiančių problemų yra svogūnų ligos ir kenkėjai. Priežasčių svogūnams užsikrėsti gali būti įvairių, pradedant sodinukų kokybės neatitikimais, baigiant tinkamų auginimo bei sandėliavimo sąlygų neužtikrinimu, todėl reikia numatyti galimybes užkirsti kelią šioms bėdoms įvykti.

Kova su šliužais sodininkams tampa tikru galvos skausmu, ypač, kai jie užpuola ilgai puoselėtus ir kruopščiai prižiūrėtus augalus. Tačiau sodininkas Kęstas pasidalijo savo naudojamais būdais, kaip išnaikina šiuos kenkėjus savo sode. Vyras sako išbandęs daugybę įvairių triukų, pirko ir moliuskocidus, tačiau pasirinko naudoti natūralias priemones, nes cheminės yra pavojingos gali kelti pavojų ir žmonėms, ir augintiniams.

Žiurkių antplūdis verčia žmones pirmiausia griebtis nuodų arba spąstų. Šią kenkėjų problemą galite išspręsti lengviau – sodinkite tam tikrus augalus. Kai tik žiurkės apsigyvena jūsų sode ar name, jos iš karto tampa didžiuliu galvos skausmu. Per trumpą laiką šie graužikai gali padaryti stebėtinai daug žalos turtui. Namai, transporto priemonės ir sodai nėra saugūs, kai aplink yra žiurkių. Jos taip pat kelia pavojų sveikatai, nes platina infekcines ligas žmonėms ir naminiams gyvūnams.

Invaziniai šliužai pažįstami daugelio Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų gyventojams. Jie puola ne tik dekoratyvinius augalus, daržoves, uogas, bet ir kelia grėsmę biologinei įvairovei – vietinėms moliuskų, augalų rūšims. Iniciatyvos kovoti su šiais invaziniais kenkėjais turėtų imtis ir gyventojai, ir savivaldybės, nes pavienės žmonių pastangos rezultatų neduoda, be to, jie veisiasi ir viešose erdvėse, primena Aplinkos ministerija.

Šliužai ir sraigės yra besočiai padarai ir gali padaryti žalos jūsų sodams, tačiau jų galite atsikratyti naudodami paprastą virtuvės ingredientą. Vasarai įsibėgėjant ir sodams žydint, daugelis ieško veiksmingų būdų, kaip apsaugoti augalus nuo įprastų kenkėjų, pavyzdžiui, šliužų ir sraigių. Sraigių ir šliužų atsikratykite naudodami druską Viena iš išbandytų priemonių yra paprastas, daugelio namuose turimas produktas – valgomoji druska.

Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) – kurklinių (Gryllotalpidae) šeimos vabzdys, dar vadinamas parpliu, turkliu. Tai yra požeminių erdvių vabalas, kuris gyvena po žeme ir gali sukelti žalą augalams. Kūno ilgis iki 5 cm. Galva nedidelė, burnos organai nukreipti į priekį, antenos neilgos. Turi trumpus odiškus antsparnius, ilgus vėduokliškus ir plačius sparnus. Priekinės kojos rausiamojo tipo. Patelė deda iki 500 kiaušinių, vystosi ilgai (2–2,5 metų) ir gyvena žemėje.

Pastebėjote, kad gelsta agurkų lapai? Tai ankstyvas ženklas, jog reikia imtis tam tikrų priemonių, kad pagrindinė problema nepablogėtų, neišplistų ir nepakenktų gausiam derliui. Dalinamės priežastimis, kodėl taip gali nutikti ir patarimais, kaip tai sutvarkyti. Per didelis arba per mažas vandens kiekis Agurkus, kaip ir bet kuriuos kitus augalus, lengva perlaistyti. Tuomet agurkai gali būti pažeidžiami šaknų puvinio.

Niekas nenori savo sode rasti šliužų sugriaužtų gėlių ir daržovių – tai daugeliui yra pats nekenčiamiausias ir daug problemų keliantis kenkėjas. Šliužams įsiveisus sode šie ne tik apgraužia augalus, bet ir kenkia augalų sveikatai, kartu mažina ir derlių. Būdų, kaip atsikratyti šliužų, yra daugybė, tikriausiai, nebežinant, ko griebtis, sodininkai išbando viską, kas tik įmanoma.

Actą galime rasti kiekvieno namuose, jis ne tik naudojamas kaip prieskonis, maistui suteikiantis ypatingą skonį ar kaip marinatų dalis, bet gali puikiai pasitarnauti buityje. Šis paprastas ir nebrangus produktas gali padėti išspręsti daugelį buitinių problemų, nuo valymo iki kvapų neutralizavimo. Tad norime pasidalinti acto panaudojimo būdais, kurie palengvins kasdienes buities problemas. Kaip išsirinkti actą? Parduotuvėse acto pasirinkimas didelis: nuo baltojo iki vyno acto.

Įvairūs kenkėjai yra tamsioji ir nemalonioji sodininkystės pusė. Tiesa ta, kad kiekviename sode jų yra. Ypač jeigu stengiatės daržoves bei kitus augalus auginti ekologiškai. Kenkėjų naikinimui naudojame įvairias priemones ir dažnai tai primena kovą su vėjo malūnais. O ką jeigu pasitelktume į pagalbą kitus augalus? Augalai – spąstai yra populiarėjanti sodininkystės kryptis. Tai augalai, nuviliojantys kenkėjus nuo daržovių ar kitų augalų.

Soduose ir daržuose apsigyvenę šliužai – tikras galvos skausmas sodininkams, o kova su jais gali atrodyti beprasmė, tačiau sodininkė Raimonda pasidalijo, kaip ji atsikrato šliužų. Moters teigimu, tai – mažiausiai laiko ir pastangų reikalaujantis, bet efektyviausias išbandytas būdas. Yra daugybė kenkėjų, kurie soduose visai nelaukiami, o šliužus, greičiausiai, galima pavadinti pačiais nekenčiamiausiais nekviestais sodo gyventojais.

Bene kiekvienas sodininkas trokšta po ilgų vasarinių darbų nurinkti gausų derlių. Tačiau tam dažnai sutrukdo įvairūs kenkėjai, kurie minta augalais ir taip naikina būsimus vaisius, daržoves ar uogas. Su tokiais kenkėjais Vilniaus rajone susidūrė ir sodininkas Kęstas (aut past. vardas pakeistas). Prieš kelias dienas Kęstas pasidalijo surinktų vabzdžių nuotraukomis „Facebook“ grupėje „Sodas-Daržas-Kiemas-Namai“, kuriose užfiksavo paplitusius kenkėjus.

Smagu užsiauginti savo vaisius ir daržoves, tačiau apmaudu, jei juos apninka visokiausi vabzdžiai. Ekspertai pataria, kaip kenkėjus atbaidyti natūraliais būdais. Auginti vaisius ir daržoves yra naudingas ir dėkingas užsiėmimas, tačiau itin nemalonu, kai jūsų augalus ima pulti kenkėjai. Juos apsaugoti galima pesticidais, tačiau ne visiems ši idėja priimtina.

Šylant orams vis dažniau į namus ima brautis vorai, tačiau jei jų nemėgstate ar net bijote, yra paprastas būdas, kaip jų atsikratyti – pasisodinkite šiuos augalus namuose. Sušilus orams dažniau atidarome namų langus, norėdami įsileisti gryno oro, tačiau taip į namus patenka ne tik oras, bet ir nekviesti svečiai – vorai. Nors vorus pastebime ne visada, jų mūsų namuose būna ištisus metus, ypač vasarą, kai dažniau praveriame langus, rašo mirror.co.uk.

Šliužai yra vieni iš labiausiai nekenčiamų kenkėjų, su kuriais susiduria daugybė sodininkų. Jie gali suėsti augalus, per naktį sunaikinti daigus ir padaryti negrįžtamą žalą. Tačiau yra būdų, kaip lengvai atsikratyti šliužų – sodininkai papasakojo, kaip tai padaryti. Šliužai dažnai sutinkami soduose, nes mėgsta drėgną ir švelnų klimatą.

Miškininkai pralaimi kovą su agresyviu kenkėju žievėgraužiu, tad lietuviškos eglės toliau sparčiai nyksta. Pastaraisiais metais miškininkai išpjovė šimtus hektarų pažeistų eglių.  Maždaug pusantro milijono medžių nudžiuvo patys. Ir nors urėdijos, miškų tarnyba kovoja su agresyviu kenkėju žievėgraužiu – kovą kol kas šis vabalas laimi. Jų plotai plečiasi ir esą vienintelė efektyvi priemonė – iškirsti eglynus. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Prasidėjęs sodininkystės ir daržininkystės sezonas – vienas malonumas mėgstantiems sukišti rankas į žemę, tačiau neretai šį malonumą apkartina nekviesti svečiai – kurkliai. Kurkliai yra vieni nemėgstamiausių kenkėjų sode, nes dėl jų veiklos kenčia augalų šaknys. Jauniems augalams tai gali pakenkti negrįžtamai, todėl vos pamatę juos savo sode, daugelis griebiasi visų įmanomų priemonių, kad tik jų atsikratytų.

Amarai, voratinklinės erkės ir kiti kenkėjai gali stipriai pakenkti mūsų mylimoms gėlėms, vaisiams ir daržovėms. Šie gyviai sodą puola būriais, ir, tiesiogine to žodžio prasme, išsiurbia iš jų gyvybę bei dažnai sukelia ligas. Daugelis cheminių pesticidų, pavyzdžiui, tie, kurių sudėtyje yra glifosato, gali būti nesaugūs tiek mums patiems, tiek aplinkai. Dėl jų vaisiai ir daržovės gali tapti nebesaugūs vartoti.

Neseniai sodininkystės ekspertas pasidalijo įvairiais būdais, kaip veiksmingai atsikratyti šliužais ir sraigėmis, nes šie gyviai padaro daug žalos maitindamiesi jaunais augalais. Sraigės ir šliužai sode gali suniokoti jūsų derlių – štai kaip juos išnaikinti. ITV laidoje „This Morning“ Davidas Domoney pasidalijo patarimais, kaip išnaikinti šiuos kenkėjus.

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai, siekdami nustatyti žievėgraužių tipografų skraidymo pradžią, sušilus orams, šalies savivaldybių teritorijose esančiuose miškuose pastatė gaudykles. Žaliojoje girioje gaudyklės pastatytos ir kirtimuose. Taip siekta nustatyti, ar į trumpą Velykų savaitgalio orų atšilimą sureaguos miško kenkėjai. Balandžio 3 dieną buvo apžiūrėti gaudyklių rinktuvai ir juose rasta iki keliolikos dešimčių žievėgraužių vabalų.

Vėlyvą pavasarį kurkliai mėgsta taip pat kaip ir mes. Šiltesnė temperatūra skatina juos tūnoti po veja ir maitintis žolės šaknimis. Sužinokite, kaip jų atsikratyti ir neleisti jiems siaubti jūsų sodo. Kurkliai yra maži vabzdžiai, priklausantys Gryllotalpidae šeimai, kartu su kiaulytėmis, skėriais ir tradiciniais vikšrais. Jie panašūs į kirmėles, tačiau jų kūnas panašus į vikšrų, pilkšvai rudas, o akys didelės. Suaugę moliniai vikšrai užauga nuo vieno iki dviejų colių ilgio.

Šliužai – vieni nelaukiamiausių svečių sode ir darže, todėl prasidėjus daržininkystės ir sodininkystės sezonui pasipila klausimai ir pasiūlymai, kaip juos naikinti. Sodininkas Virgis sako atradęs efektyviausią būdą, kurį naudoja jau kelerius metus – juo jis pasidalino ir su kitais. Šliužai, o taip pat ir sraigės, dažniausiai nusitaiko į dar jaunus augalus ir juos apgraužia.

Per pastaruosius metus tūkstančiai namų ūkių ieškojo pagalbos kovoje su patalinėmis blakėmis, o kenkėjų kontrolės įmonės teigia, kad jas „užplūdo“ skambučiai. Naujoje ataskaitoje teigiama, kad praėjusių metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais incidentų, susijusių su patalinėmis blakėmis, Jungtinėje Karalystėje padaugėjo 122 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Įvairios socialinių tinklų daržininkų grupės jau ūžia nuo klausimų ir patarimų, kaip sėti, sodinti vieną ar kitą daržovę, gėlę, kaip tvarkyti ar dar netvarkyti aplinką, genėti, balinti vaismedžius ar vaiskrūmius. Patarimais apie kovo mėnesio darbus sode ir darže su „Rinkos aikštės“ skaitytojais sutiko pasidalinti ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas dr. Vytautas Liakas.

Orchidėjos – tai ne tik žavesio simbolis, bet ir vienos iš įspūdingiausių augalų. Jų išskirtinė grožio ir įvairovės galybė žavi ne tik botanikus, bet ir žmones visame pasaulyje. Šios elegantiškos gėlės, turinčios tūkstančius rūšių, žavi savo išskirtiniais žiedynais ir spalvų deriniais.

Kai pelės patenka į namus, jas išvyti gali būti tikras košmaras. Laimei, kenkėjų kontrolės ekspertas pasidalijo veiksmingiausiais metodais, kaip išvaryti jas iš namų visam laikui – šios gudrybės visada pasiteisina. Deja, pelės, kaip ir žiurkės, yra tie kenkėjai, kurie nemiega žiemos miegu. Šie graužikai lenda į namus ieškodami šilumos, prieglobsčio ir maisto. Net jei manote, kad visos jūsų namų angos yra sandarios, pelės sugeba prasibrauti į vidų, ypač kai lauke labai šalta.

Kandys minta keratino baltymais, kurių yra tam tikruose pluoštuose, pavyzdžiui, vilnoje ir šilke. Jei drabužiuose randate skylučių, tai gali būti ženklas, kad turite kandžių. Kandis traukia keratinas, kurio yra maisto likučiuose, prakaite, žmogaus plaukuose, odos ląstelėse ir dulkėse. Kandis traukia mūsų dėvimi drabužiai, nes ant jų dažnai būna odos ląstelių, plaukų ir dulkių. Tačiau, priešingai nei manoma, suaugusios kandys drabužiais nesimaitina. Jais maitinasi jų lervos.

Šių metų žiema palanki miškams, sodų augalams ir visam žemės ūkiui. Mokslininkas sako, kad žiemą svarbu, jog šalčiai ateitų kartu su sniegu, kuris apklotų augalus. Sodininkų atstovas teigia, kad šaltą žiemą žūsta įvairūs kenkėjai, miškų urėdijos specialistas tikina, kad ši žiema – puiki.  „Įvyko tai, kas galėjo geriausiai įvykti“, – BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas Vytautas Lekas.

„Sveiki, K. Petrausko g. 6, Kaunas, masiškai yra paplitę daugiabutyje tarakonai ir dar nežinia kokie gyviai. Daugiabučio namo pirmame aukšte yra įsikūrusios maisto parduotuvė ir kebabinė „MR.DONER“. Institucijos nereaguoja į susidariusią situaciją ir buto savininkė sėkmingai toliau kenkia gyventojams.

Miegamasis – ramybės oazė, kurioje norisi be jokių trikdžių mėgautis poilsiu. Tačiau keli ženklai gali išduoti, kad jūsų lovoje knibžda nelaukti svečiai – patalinės blakės. Patalinės blakės yra be sparnų, ovalo formos, maždaug šešių milimetrų ilgio, plokščios. Jos yra šviesiai rudos spalvos, kai nesimaitina, tačiau kai yra primitę kraujo pasidaro raudonai raudonos spalvos.

Rudenį graužikai pradeda brautis į mūsų namus, tačiau yra keletas humaniškų būdų, kaip nuo jų apsisaugoti. Ekspertai pasakė, kas padės, kad namuose neliktų nė vienos pelės. Visiems namų savininkams svarbu apsaugoti namus nuo kenkėjų, ypač kai kalbama apie graužikus. Pamatęs grindimis bėgiojančią pelę tikrai krūpteli kiekvienas. Jei jūsų namuose pradėjo veistis pelės, laimei, yra keletas humaniškų būdų, kaip jų atsikratyti. Rudens mėnesiais pelės pradeda lankytis namuose ieškodamos šilumos.

Pripažinkime – niekas nesidžiaugia, kai namuose apsigyvena vaisinės muselės. Atrodo, jos atsiranda iš niekur ir kasdien jų vis daugėja. Tačiau yra keletas paprastų būdų, kaip jų atsikratyti – štai, kas padės pamiršti vaisines museles namuose visam laikui. Vaisinės muselės atsiranda, kai namuose yra pūvančių vaisių ir daržovių, rūgstančių maisto produktų, taip pat labai dažnai jos įsiveisia ir dėl to, kad šiukšliadėžėje ilgai stovi pūvantys produktai.

Krentant temperatūrai graužikai, įskaitant žiurkes, ieško tinkamų slėptuvių. Laimei, yra daugybė būdų, kaip atbaidyti šiuos kenkėjus. Štai, kas padės užtikrinti, kad kieme neliktų nė vienos žiurkės. Žiurkės dažnai slepiasi po grindimis, šiltnamiuose ar pastogėse, todėl jas gali būti gana sunku pastebėti. Dažniausi žiurkių veisimosi požymiai sode yra maždaug 10 cm pločio tuneliai ir urveliai palei sienas ir tvoras.

 Miško pažeidimai dviejose savivaldybėse – Panevėžio ir Joniškio – pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Kaip rašo portalas Jp.lt, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) duomenimis, Panevėžio regiono padalinio valstybinių miškų teritorijoje kenkėjų pažeistų miškų plotas – 602 ha ir juose yra 26900 kubinių metrų medienos. „Kenkėjų pažeistuose miškuose pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonės.

Kenkėjų atsiradimas sode gali būti nemalonus, ypač tada, kai daug laiko praleidžiate prižiūrėdami ir puoselėdami savo augalus. Laimei, ekspertai pasidalijo keliais būdais, kaip padėti kontroliuoti skruzdėlių populiaciją. Nors skruzdės nėra tokios destruktyvios kaip kiti sodo kenkėjai, jų lizdai nėra gražūs ir gadina dirvožemį. Pasak šiltnamių gamintojų „The Greenhouse People“, yra keletas būdų, kaip galima kontroliuoti skruzdes nepakenkiant augalams, rašo express.co.uk.

Šliužai – vieni iš nemėgstamiausių ir nelaukiamiausių svečių sode, nuėdantys kone visus augalus iš eilės. Su šliužais visokiais būdais bandžiusi kovoti sodininkė Vilma sako radausi būdą, kuris tikrai veikia.  Vilma pasakoja, kad šliužai į jos sodą atkeliauja kone kasmet, o pastaraisiais metais jų pastebi vis dažniau.    „Anksčiau būdavo labai daug sraigių, bet joms gal augalai pasidarė nebeskanūs, gal dar kas – jų dabar vienetai.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Dėl keletą metų didėjančios pagrindinių eglynų kenkėjų – žievėgraužių tipografų populiacijos sostinėje bus kertami medžiai. Kaip trečiadienį pranešė sostinės savivaldybė, eglės bus kertamos Antakalnio kapinėse, Sapieginės miške, prie Šilo, Viršupio gatvės. „Labiausiai kenkėjų apnikti eglynai Rokantiškėse, Antakalnyje prie Šilo gatvės, Visorių – Bajorų miške, naujas židinys aptiktas Gariūnuose prie Titnago gatvės“, – nurodoma pranešime.

Kovai su sodo ir daržo kenkėjais neretai namų šeimininkai imasi drastiškų priemonių. Tačiau Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos doc. dr. Elena Survilienė sako, kad prieš stojant į kovą, būtina pasidomėti, kokios sąlygos sudaro puikią vietą daugintis ir veistis kenkėjams bei koks yra jų gyvenimo būdas. Dr. Elena Survilienė pasakoja, kad kenkėjai pirmiausiai yra skirstomi į dvi skirtingas grupes – visaėdžius arba specifinius kenkėjus.