kenkėjai

Neseniai sodininkystės ekspertas pasidalijo įvairiais būdais, kaip veiksmingai atsikratyti šliužais ir sraigėmis, nes šie gyviai padaro daug žalos maitindamiesi jaunais augalais. Sraigės ir šliužai sode gali suniokoti jūsų derlių – štai kaip juos išnaikinti. ITV laidoje „This Morning“ Davidas Domoney pasidalijo patarimais, kaip išnaikinti šiuos kenkėjus.

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai, siekdami nustatyti žievėgraužių tipografų skraidymo pradžią, sušilus orams, šalies savivaldybių teritorijose esančiuose miškuose pastatė gaudykles. Žaliojoje girioje gaudyklės pastatytos ir kirtimuose. Taip siekta nustatyti, ar į trumpą Velykų savaitgalio orų atšilimą sureaguos miško kenkėjai. Balandžio 3 dieną buvo apžiūrėti gaudyklių rinktuvai ir juose rasta iki keliolikos dešimčių žievėgraužių vabalų.

Vėlyvą pavasarį kurkliai mėgsta taip pat kaip ir mes. Šiltesnė temperatūra skatina juos tūnoti po veja ir maitintis žolės šaknimis. Sužinokite, kaip jų atsikratyti ir neleisti jiems siaubti jūsų sodo. Kurkliai yra maži vabzdžiai, priklausantys Gryllotalpidae šeimai, kartu su kiaulytėmis, skėriais ir tradiciniais vikšrais. Jie panašūs į kirmėles, tačiau jų kūnas panašus į vikšrų, pilkšvai rudas, o akys didelės. Suaugę moliniai vikšrai užauga nuo vieno iki dviejų colių ilgio.

Šliužai – vieni nelaukiamiausių svečių sode ir darže, todėl prasidėjus daržininkystės ir sodininkystės sezonui pasipila klausimai ir pasiūlymai, kaip juos naikinti. Sodininkas Virgis sako atradęs efektyviausią būdą, kurį naudoja jau kelerius metus – juo jis pasidalino ir su kitais. Šliužai, o taip pat ir sraigės, dažniausiai nusitaiko į dar jaunus augalus ir juos apgraužia.

Per pastaruosius metus tūkstančiai namų ūkių ieškojo pagalbos kovoje su patalinėmis blakėmis, o kenkėjų kontrolės įmonės teigia, kad jas „užplūdo“ skambučiai. Naujoje ataskaitoje teigiama, kad praėjusių metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais incidentų, susijusių su patalinėmis blakėmis, Jungtinėje Karalystėje padaugėjo 122 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Įvairios socialinių tinklų daržininkų grupės jau ūžia nuo klausimų ir patarimų, kaip sėti, sodinti vieną ar kitą daržovę, gėlę, kaip tvarkyti ar dar netvarkyti aplinką, genėti, balinti vaismedžius ar vaiskrūmius. Patarimais apie kovo mėnesio darbus sode ir darže su „Rinkos aikštės“ skaitytojais sutiko pasidalinti ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas dr. Vytautas Liakas.

Orchidėjos – tai ne tik žavesio simbolis, bet ir vienos iš įspūdingiausių augalų. Jų išskirtinė grožio ir įvairovės galybė žavi ne tik botanikus, bet ir žmones visame pasaulyje. Šios elegantiškos gėlės, turinčios tūkstančius rūšių, žavi savo išskirtiniais žiedynais ir spalvų deriniais.

Kai pelės patenka į namus, jas išvyti gali būti tikras košmaras. Laimei, kenkėjų kontrolės ekspertas pasidalijo veiksmingiausiais metodais, kaip išvaryti jas iš namų visam laikui – šios gudrybės visada pasiteisina. Deja, pelės, kaip ir žiurkės, yra tie kenkėjai, kurie nemiega žiemos miegu. Šie graužikai lenda į namus ieškodami šilumos, prieglobsčio ir maisto. Net jei manote, kad visos jūsų namų angos yra sandarios, pelės sugeba prasibrauti į vidų, ypač kai lauke labai šalta.

Kandys minta keratino baltymais, kurių yra tam tikruose pluoštuose, pavyzdžiui, vilnoje ir šilke. Jei drabužiuose randate skylučių, tai gali būti ženklas, kad turite kandžių. Kandis traukia keratinas, kurio yra maisto likučiuose, prakaite, žmogaus plaukuose, odos ląstelėse ir dulkėse. Kandis traukia mūsų dėvimi drabužiai, nes ant jų dažnai būna odos ląstelių, plaukų ir dulkių. Tačiau, priešingai nei manoma, suaugusios kandys drabužiais nesimaitina. Jais maitinasi jų lervos.

Šių metų žiema palanki miškams, sodų augalams ir visam žemės ūkiui. Mokslininkas sako, kad žiemą svarbu, jog šalčiai ateitų kartu su sniegu, kuris apklotų augalus. Sodininkų atstovas teigia, kad šaltą žiemą žūsta įvairūs kenkėjai, miškų urėdijos specialistas tikina, kad ši žiema – puiki.  „Įvyko tai, kas galėjo geriausiai įvykti“, – BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas Vytautas Lekas.

„Sveiki, K. Petrausko g. 6, Kaunas, masiškai yra paplitę daugiabutyje tarakonai ir dar nežinia kokie gyviai. Daugiabučio namo pirmame aukšte yra įsikūrusios maisto parduotuvė ir kebabinė „MR.DONER“. Institucijos nereaguoja į susidariusią situaciją ir buto savininkė sėkmingai toliau kenkia gyventojams.

Miegamasis – ramybės oazė, kurioje norisi be jokių trikdžių mėgautis poilsiu. Tačiau keli ženklai gali išduoti, kad jūsų lovoje knibžda nelaukti svečiai – patalinės blakės. Patalinės blakės yra be sparnų, ovalo formos, maždaug šešių milimetrų ilgio, plokščios. Jos yra šviesiai rudos spalvos, kai nesimaitina, tačiau kai yra primitę kraujo pasidaro raudonai raudonos spalvos.

Rudenį graužikai pradeda brautis į mūsų namus, tačiau yra keletas humaniškų būdų, kaip nuo jų apsisaugoti. Ekspertai pasakė, kas padės, kad namuose neliktų nė vienos pelės. Visiems namų savininkams svarbu apsaugoti namus nuo kenkėjų, ypač kai kalbama apie graužikus. Pamatęs grindimis bėgiojančią pelę tikrai krūpteli kiekvienas. Jei jūsų namuose pradėjo veistis pelės, laimei, yra keletas humaniškų būdų, kaip jų atsikratyti. Rudens mėnesiais pelės pradeda lankytis namuose ieškodamos šilumos.

Pripažinkime – niekas nesidžiaugia, kai namuose apsigyvena vaisinės muselės. Atrodo, jos atsiranda iš niekur ir kasdien jų vis daugėja. Tačiau yra keletas paprastų būdų, kaip jų atsikratyti – štai, kas padės pamiršti vaisines museles namuose visam laikui. Vaisinės muselės atsiranda, kai namuose yra pūvančių vaisių ir daržovių, rūgstančių maisto produktų, taip pat labai dažnai jos įsiveisia ir dėl to, kad šiukšliadėžėje ilgai stovi pūvantys produktai.

Krentant temperatūrai graužikai, įskaitant žiurkes, ieško tinkamų slėptuvių. Laimei, yra daugybė būdų, kaip atbaidyti šiuos kenkėjus. Štai, kas padės užtikrinti, kad kieme neliktų nė vienos žiurkės. Žiurkės dažnai slepiasi po grindimis, šiltnamiuose ar pastogėse, todėl jas gali būti gana sunku pastebėti. Dažniausi žiurkių veisimosi požymiai sode yra maždaug 10 cm pločio tuneliai ir urveliai palei sienas ir tvoras.

 Miško pažeidimai dviejose savivaldybėse – Panevėžio ir Joniškio – pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Kaip rašo portalas Jp.lt, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) duomenimis, Panevėžio regiono padalinio valstybinių miškų teritorijoje kenkėjų pažeistų miškų plotas – 602 ha ir juose yra 26900 kubinių metrų medienos. „Kenkėjų pažeistuose miškuose pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonės.

Kenkėjų atsiradimas sode gali būti nemalonus, ypač tada, kai daug laiko praleidžiate prižiūrėdami ir puoselėdami savo augalus. Laimei, ekspertai pasidalijo keliais būdais, kaip padėti kontroliuoti skruzdėlių populiaciją. Nors skruzdės nėra tokios destruktyvios kaip kiti sodo kenkėjai, jų lizdai nėra gražūs ir gadina dirvožemį. Pasak šiltnamių gamintojų „The Greenhouse People“, yra keletas būdų, kaip galima kontroliuoti skruzdes nepakenkiant augalams, rašo express.co.uk.

Šliužai – vieni iš nemėgstamiausių ir nelaukiamiausių svečių sode, nuėdantys kone visus augalus iš eilės. Su šliužais visokiais būdais bandžiusi kovoti sodininkė Vilma sako radausi būdą, kuris tikrai veikia.  Vilma pasakoja, kad šliužai į jos sodą atkeliauja kone kasmet, o pastaraisiais metais jų pastebi vis dažniau.    „Anksčiau būdavo labai daug sraigių, bet joms gal augalai pasidarė nebeskanūs, gal dar kas – jų dabar vienetai.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Dėl keletą metų didėjančios pagrindinių eglynų kenkėjų – žievėgraužių tipografų populiacijos sostinėje bus kertami medžiai. Kaip trečiadienį pranešė sostinės savivaldybė, eglės bus kertamos Antakalnio kapinėse, Sapieginės miške, prie Šilo, Viršupio gatvės. „Labiausiai kenkėjų apnikti eglynai Rokantiškėse, Antakalnyje prie Šilo gatvės, Visorių – Bajorų miške, naujas židinys aptiktas Gariūnuose prie Titnago gatvės“, – nurodoma pranešime.

Kovai su sodo ir daržo kenkėjais neretai namų šeimininkai imasi drastiškų priemonių. Tačiau Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos doc. dr. Elena Survilienė sako, kad prieš stojant į kovą, būtina pasidomėti, kokios sąlygos sudaro puikią vietą daugintis ir veistis kenkėjams bei koks yra jų gyvenimo būdas. Dr. Elena Survilienė pasakoja, kad kenkėjai pirmiausiai yra skirstomi į dvi skirtingas grupes – visaėdžius arba specifinius kenkėjus.

Vasaros mėnesiais vaisinės muselės ieškodamos maisto ima veržtis į namus. Jas ypač traukia pūnantys maisto produktai. Laimei, yra būdų jų atsikratyti visam laikui. Kai namuose atsiranda vaisinių muselių, gali būti sunku jų atsikratyti, ypač jei ant virtuvės spintelių laikomi vaisiai ar kitas maistas.

Ignalinos rajone 1,2 tūkst. hektarų plote išplito pušų kenkėjo pušinio pjūklelio židinys, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. „Ignalinos rajone, Vaišniūnų girininkijoje paprastojo pušinio pjūklelio židinys išplitęs 1200 ha plote. Nustatyta, kad medžių lajų defoliacija – spyglių netekimas – židinyje šiuo metu siekia 80-90 procentų“, – rašoma pranešime. Tai nustatyta praėjusią savaitę, miškininkams atlikus pažeistų medynų paiešką, jų žvalgymą bei medžių lajų defoliacijos stebėjimą iš oro.

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos specialistai nustatė, kad Ignalinos rajone, Vaišniūnų girininkijoje, pušų kenkėjų – paprastųjų pušinių pjūklelių židinys išplitęs 1200 hektarų plote. Kaip pirmadienį pranešė Valstybinė miškų tarnyba (VMT), liepos 17-ąją pasitelkus Lietuvos kariuomenės sraigtasparnį atlikta žvalgyba iš oro, skrydžio maršrutas apėmė Kaišiadorių, Trakų, Vilniaus, Švenčionių, Ignalinos, Zarasų, Jonavos rajonus.

Vasarą daugelio galvos skausmu tampa klausimas, kaip atsikratyti vaisinių muselių. Šios mažos muselės, rodos, atsiranda iš niekur ir dauginasi dideliu greičiu. Tačiau yra keletas paprastų būdų, kaip atsikratyti įkyrių vaisinių muselių – pamatysite, jų neliks nė vienos.  Šie įkyrūs vabalai dažniausiai įsiveisia, jei namuose yra pūvančių vaisių. Kruopščiai nuplaunant vaisius galima atsikratyti jų kiaušinėlių, tačiau nežinia, ar jų nėra pridėta ir kitose vietose, rašo bonapettit.com.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Šalies eglynus siaubia vabalai. Į medžius įsimetė žievėgraužiai ir jų tokia galybė, kad miškininkai sako, jog seniai taip nebuvo. Efektyviausias būdas kovoti su kenkėjais – kirsti pažeistus plotus. Dešimtys hektarų eglynų jau iškirsta, o kiek dar reikės iškirsti – niekas nesiima spėlioti. Kazlų Rūdos miškininkai apžiūrinėja vieną iš urėdijai priklausančių miškų: vaizdas nedžiugus – eglynas sparčiai nyksta. Medžiai neseni, tačiau daug jų bus išpjauta.

Turite sodo ir daržo kenkėjų? O gal negalite apsikęsti aplink zujančių uodų? Susipažinkite su paprastomis, tačiau itin veiksmingomis ir patikrintomis priemonėmis, kurios padeda iš sodybos išprašyti nelauktus svečius. Kurkliai – dažnas svečias Ne be reikalo sakoma, kad ten, kur apsigyvena kurkliai, nebelieka vietos nei gėlėms, nei daržovėms. Vietoje derliaus lieka tik pavieniai stagarai ir apgraužti šakniavaisiai, svogūnėliai. Dėl to jis daržininkų vadinamas bene nekenčiamiausiu vabzdžiu.

Ne vieno sode drėgnesniu oru pasirodo daugelio patys nemėgstamiausi kenkėjai – šliužai. Šliužai yra moliuskai be kiauto, kurie išskiria gleives, kad apsisaugotų ir galėtų lengviau keliauti, bet jie gali pridaryti nemažai žalos sode. Tačiau kaip su jais kovoti? Yra natūralių priemonių, kurias galite pasigaminti namuose – jos leis pamiršti šliužus visam laikui.

Skruzdėlės yra dažnai namus siaubiantys kenkėjai, kurių yra apie 1 000 rūšių, todėl labai tikėtina, kad namų savininkai kada nors susidurs su šia problema, kuri tampa ypač aktuali vasarą, nes tuomet jos renka bei kaupia maistą žiemai. Skruzdėlės yra tyrinėtojos, nes joms reikia rasti maisto, kurį galėtų parnešti į savo koloniją, todėl jų pagrindinis taikinys yra namai.

Ne vienas sodininkas baiminasi, kad puoselėjamus augalus gali sunaikinti vabzdžiai ar kiti kenkėjai. Laimei, ekspertai pasidalino naminio purškalo receptu, kurį galima pasigaminti patiems bei apsaugoti augalus nuo tam tikrų kenkėjų – šis mišinys išties daro stebuklus, kad katės, žiurkės ir pelės daugiau nebeitų į jūsų sodą. Kartais sodininkystės mylėtojams tenka stipriai nusivilti, kai jų augalus ima niokoti kenkėjai.

Kiekvienas sodininkas žino, kad šliužai, vieni nemėgstamiausių sodo svečių, labiausiai mėgsta drėgmę. Pastarosiomis dienomis drėgmės netrūko daugelyje Lietuvos regionų, tad nenustebkite, jei sode pastebėsite augalus graužiančius nemalonius gyvius. Tačiau yra būdų, kaip nuo jų apsisaugoti – štai, ką reikia padaryti. Geriausia dalis ta, kad nereikės naudoti kenksmingų cheminių medžiagų. Dažniausiai sodininkai piktinasi šliužais dėl jų pridarytos žalos.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupėse, kuriose nariai diskutuoja apie sveikatą ir ligas, pasirodė Anglijoje gyvenančios lietuvės Giedrės nerimastingas klausimas. Pasidalinusi nuotrauka, mergina klausė: „Sveiki, ar yra kam nors įkandęs voras? Kaip reikėtų gydytis?“. Po voro įkandimo ji skubėjo į ligoninę, o specialistas siunčia svarbią žinią – įprastai vorai žmonių nepuola, tačiau yra rūšių, kurios gali tai padaryti. Anglijoje gyvenanti Giedrė (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.

Įkyrios musės vasarą vis taikosi įsibrauti į namus, tačiau viena moteris rado natūralų būdą, kad jų neliktų nė kvapo – gera žinia ta, kad tai kainuoja labai mažai ir skleidžia malonų aromatą.  Pagaliau tikra vasara ir vis daugiau laiko praleidžiame mėgaudamiesi ja lauke – sode, kieme, terasoje ar tiesiog prie atviro lango.   Deja, mes ne vieninteliai, kuriems patinka vasariška šiluma.

Pageltę ir susiraukšlėję lapai, sulėtėjęs augimas, bjauri lipni medžiaga ant augalo – aiškus ženklas, kad juos puola amarai, vieni iš labiausiai erzinančių sodo kenkėjų. Tačiau yra būdų, kaip su jais kovoti – štai, kas padės. Šie maži vabzdžiai turi minkštą kriaušės formos kūnelį (žalią, geltoną, rudą, raudoną arba juodą) ir aštrius „dantukus“. Iš vabalo užpakalinės kūno dalies styrantis vamzdelio formos smaigalys patvirtins, kad tai tikrai amarai.

Turite sodo ir daržo kenkėjų? O gal negalite apsikęsti aplink zujančių uodų? Susipažinkite su paprastomis, tačiau itin veiksmingomis ir patikrintomis priemonėmis, kurios padeda iš sodybos išprašyti nelauktus svečius. Valstietis.lt dalinasi naudingais patarimais, kaip išprašyti nelauktus svečius iš daržo ir sodo. Kurkliai – dažnas svečias Ne be reikalo sakoma, kad ten, kur apsigyvena kurkliai, nebelieka vietos nei gėlėms, nei daržovėms.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) visus auginančius bulves įspėja, kad kaimyninėje Latvijoje aptikti pavojingi bulvių kenkėjai – blyškieji bulviniai nematodai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, šiemet fiksuota gausiausia per daugiau nei dvidešimtmetį pagrindinio eglynų kenkėjo – žievėgraužio tipografo populiacija. Kaip antradienį pranešė Aplinkos ministerija, remdamasi tarnybos informacija, šį pavasarį šių vabalų fiksuojama gausiausiai nuo 2003 metų, kai pradėta vykdyti nuolatinė šių kenkėjų stebėsena.

Praėjusią savaitę perskaičiusi daržininkės Janinos patarimus, kaip ji kovoja su kurkliais, Gražina pasidalino savo atrastu veiksmingu būdu, kuriuo naudojasi jau eilę metų. Siūlo jį išbandyti kitiems.  Šie soduose, daržuose ir šiltnamiuose įsikuriantys kenkėjai daro didžiulę žalą augalams, todėl yra vienas nelaukiamiausių ir nemėgstamiausių svečių.

Virtuvės spintelėse atsiradusios kandys, gadinančios maistą, yra ne pats maloniausias dalykas. Laimei, norint jomis atsikratyti, tai padaryti yra labai paprasta. Nors dažniausiai kandys yra aktyviausios šaltuoju metų sezonu, tačiau dažniausiai namuose jas pastebime vėlyvą pavasarį, vasaros pradžioje, kuomet traukdami iš spintos drabužius ar tvarkydami virtuvės lentynas pastebime jų padarytą žalą. Geriausia prevencija norint apsisaugoti nuo buitinių kenkėjų – tinkama namų švara.

Šliužai yra vieni iš labiausiai erzinančių kenkėjų soduose ir daržuose, nes jie niokoja skanius žalumynus ir gražius dekoratyvinius augalus. Daugelis ieško būdų, kaip sustabdyti šių padarų antplūdį, nes jie kenkia mūsų auginamiems augalams. Sodininkystės ekspertai siūlo 9 paprastus būdus, kaip apsaugoti augalus nuo šių įkyrių kenkėjų, besilankančių sode, rašo theenglishgarden.co.uk.

Atšilus orams vis dažniau sode arba darže galime pastebėti iš giliausių kampelių atšliaužiančius šliužus. Jie ne tik nemaloniai atrodo, tačiau ir kenkia daržovėms ir kitiems augalams. Kaip kovoti su šiais kenkėjais sodininkai prisigalvoja pačių įvairiausių būdų. Iš tiesų, jų yra visa gausybė, todėl kiekvienas gali atrasti sau mielą ir priimtiną metodą. Dalinamės keliais dažniausiai rekomenduojamais būdais, kaip galima susitvarkyti su šių gyvių bėda.

Valstybinės miškų tarnybos specialistai atšilus orams išdėstė gaudykles vabalo, žievėgraužio tipografo, kenkiančio eglėms, populiacijai stebėti, ketvirtadienį paskelbė Aplinkos ministerija. Anot jos, lyginant su pernai metų vykdyta stebėsena, tokių taškų skaičius padidintas beveik du su puse karto – nuo 18 iki 44. Taip siekiama surinkti kuo tikslesnę informaciją apie šio pavojingiausio eglėms kenkėjo gausumą visoje Lietuvoje.

Skruzdėlės, stiprios ir sumanios, šiltuoju metų laiku neretai tampa tikru iššūkiu. Skruzdėlės – plėviasparniai vabzdžiai – laikomos bendruomeniniais vabzdžiais. Jos gyvena kolonijomis, informaciją viena kitai perduoda per kvapus, gali pakelti neįtikimą svorį ir dažniausiai laikomos visai nepavojingomis. Skruzdėlių rūšys Tačiau kasmet dėl šių kenkėjų namų ūkiai ir verslas patiria nemenkų nuostolių.

Įvairūs kenkėjai sode – daugumos daržininkų priešai. Nors dažniausiai kurkliais daržininkai stengiasi atsikratyti naudodami specialias purškiamas priemones, tačiau pasirodo, susidoroti su jais gali padėti ir natūralūs būdai. Sužinokite, ką galite padaryti. Kiekvienas daržininkas žino, kad laiku nesužiūrėjus į sodą užklupusių kurklių, gali atsirasti didžiulės bėdos augalams. Susidūrus su nemaloniais kenkėjais, galite išbandyti kai kuriuos daržininkų siūlomus natūralius būdus.

Visų nekenčiamos maistinės kandys yra apsilankę ne vieno namuose – jos apsigyvena įvairiuose maisto produktuose ir itin greitai dauginasi. Laimei, yra paprastas būdas, kaip jų atsikratyti. Jei randate bent vieną maisto produktą su maistinių kandžių vikšrais arba pačiomis mastinėmis kandimis, didelė tikimybė, kad jų jau prisiveisė ir kitus, rašo nowtolove.com.au. „Į namus kandys patenka su maistu, kurį perkame parduotuvėse.

Miegamasis daugeliui yra ramybės oazė, vieta atsipalaidavimui ir poilsiui, tačiau viskas gali labai greitai pasikeisti, kai jame užsiveisia nepageidaujami svečiai – patalinės blakės. Patalynės blakes gali būti sunku pastebėti, todėl jos tampa dar didesniu galvos skausmu, jų sunku atsikratyti. Šilta lova kenkėjams tampa prieglobsčiu, nes juos traukia šiluma ir kraujas, todėl svarbu rūpintis miegamojo švara, rašo express.co.uk.

Lovos parazitai yra kenkėjai, kurie nėra labai išrankūs maistui. Blakės mėgsta žmogaus kraują ir naudoja jo maistines medžiagas augti bei daugintis. Kokie yra pagrindiniai požymiai, rodantys, kad turite šių kenkėjų ir kaip geriausia jų atsikratyti visiems laikams? Blakės yra kraują siurbiantys vabzdžiai, kurių gebėjimas daugintis ir mutuoti kelia šiurpą. Blakės minta kačių, šunų, kitų naminių gyvūnų ir žmonių krauju bei yra atsparios pesticidams.

Netikėtai į namų teritoriją užklydusios pelės arba žiurkės gali tapti tikru galvos skausmu. Jos ne tik kelia žalą aplinkai, tačiau gali būti be galo pavojingos žmogaus sveikatai, nes platina įvairias ligas. Kaip reikėtų elgtis, namuose pastebėjus nelauktus svečius bei ar nuodai yra tinkamiausias metodas jais atsikratyti, pasakoja daugiau nei 20 metų patirtį turintis kenkėjų kontrolės tarnybos „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.