karinė invazija

Lenkijos gynybos ministras Mariusz Blaszczakas socialiniame tinkle teigė, kad Vokietija atsisakė perduoti Varšuvai žadėtas „Patriot“ oro gynybos sistemas ir jas dislokuoti Ukrainoje. M. Blaszczakas pridūrė, kad neslepia nusivylimo dėl šio Vokietijos sprendimo, mat jeigu „Patriot“ oro gynybos sistemos būtų dislokuotos Ukrainoje, tai apsaugotų ne tik šios šalies erdvę, bet ir Lenkijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vienoje iš Charkivo ligoninių aplankė karo fronte sužeistus šalies gynėjus ir būdu paminėjo Ginkluotojų pajėgų dieną, rašo CNN. Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas V. Zelenskis ligoninėje dalija apdovanojimus ryžtingiems Ukrainos kariams, kurie gynė savo šalį nuo rusų okupantų. Kalbėdamas su karo medikais, V. Zelensks teigė: „Ačiū jums labai už išgelbėtus kovotojus, suteiktą galimybę išgyventi mūsų herojams.

Pirmadienį Rusijai paleidus raketų virtinę prieš Ukrainą, suskaičiuota, kiek tai galėjo kainuoti Kremliui. Remiantis „Forbes“ žurnalistų pranešimu, manoma, kad gruodžio 5 d. įvykdyti raketų smūgiai Rusijai galėjo kainuoti apie 400–500 mln. JAV dolerių. Taip pat pateikiamas raketų sąrašas, kurios galėjo būti paleistos į Ukrainą:  38 sparnuotosios raketos Kh-101 (vertė 13 mln. JAV dolerių) ir Kh-555 (vertė 4 mln.

JAV, prieš perduodama Ukrainai HIMARS raketų paleidimo sistemas, jas modifikavo, kad įrenginys negalėtų būti naudojamos ilgų nuotolių atakoms, rašo UNIAN, cituodama „The Wall Street Journal“ (WJS).  Remiantis skirtingų šaltinių teigimu, JAV prezidento Joe Bideno aplinkos žmonės, prieš perduodant HIMARS sistemas, norėjo išvengti galimų rizikų, susijusių su karo eskalavimu, mat pagrindiniu Kyjivo taikiniu galėtų tapti Rusijos Federacija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad po Rusijos paleistų raketų į Ukrainos teritoriją žuvo mažiausiai 4 civiliai, rašo  „Ukrinform“. V. Zelenskis dar kartą pasidžiaugė Vakarų parama, teigdamas, kad oro gynybos leidžia pasiekti tam tikrų rezultatų. „Kiekviena numušta Rusijos raketa yra realus įrodymas, kad terorizmas gali būti įveikiamas. Deja, mes vis dar negalime garantuoti visiškos apsaugos – buvo suduoti keli smūgiai. Nelaimei, yra aukų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį lankėsi prie tilto, jungiančio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi, praėjus dviem mėnesiams po to, kai svarbią transporto jungtį sukrėtė sprogimas. V. Putinas sėdėdamas už „Mercedes-Benz“ automobilio vairo ir važiuodamas per tiltą išklausė ministro pirmininko pavaduotojo Marato Chusnulino pranešimą apie tilto remonto darbus po spalio mėnesį įvykusio sprogimo, dėl kurio Maskva kaltina Ukrainą.

Kremliaus propagandistė Margarita Simonian skleidžia melagystes ir tvirtina, kad Ukrainos sostinės Kyjivo kontrolė jau perimta Rusijos žinion, o dėl Krymo neva gali kilti Trečiasis pasaulinis karas. Rusijos diktatoriaus ištikima propagandistė M. Simonian pasidalijo absurdiškais pastebėjimais. Jos teigimu, Rusija daugiau nebebombarduos Kyjivo, nes ten neva yra [Kremliaus] šventovė.

Ukrainos kariuomenė nukovė bataliono vadą, Rusijos specialiųjų pajėgų karininką Michailą Samorukovą, skelbia UNIAN.  Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas tvirtino, kad apie rusų okupanto likvidavimą pranešė Rusijos propagandistai, laikantys save „kariniais komisarais“. Pirminiais duomenimis, M. Samorukovas buvo nukautas Donecko srityje, Maryjinkoje.

Rusijos okupantai naudoja uždraustas chloropikrino granatas K-51, skelbia UNIAN. Teigiama, kad Ukrainos rytinėje dalyje rusų okupantai draudžiamus sprogmenis paleidžia iš bepiločių orlaivių.  „Teroristinė valstybė naudoja uždraustus cheminius ginklus – K-51 aerozolines granatas. Chloropikrino grantos mėtomos iš dronų rytinėje dalyje ant mūsų šalies gynėjų“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų karinių jūrų pajėgų spaudos tarnybos pranešime.

Grupė savanorių gruzinų, dalyvaujančių kare Ukrainoje prieš Rusiją, buvo apsupti okupantų ir nužudyti netoli Bachmuto, Donecko regione, skelbia UNIAN. Šią žinią per Gruzijos opozicinį televizijos kanalą pranešė vienas iš savanorių Romeo Parulava. Jis patikslino informacija ir sakė, kad 5 žuvę gruzinai dalyvavo kare prieš Rusiją nuo kovo mėnesio. Pasak savanorio, situacija Bachmute labai sudėtinga, tačiau jis taip pat patikino, kad žuvusių karių kūnai bus išgabenti.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines šeštadienį sakė, kad karo veiksmai Ukrainoje vyksta „sumažintu tempu“, bet ukrainiečių pajėgos galbūt turės geresnių perspektyvų ateinančiais mėnesiais.

Ukrainos atstovas skelbia, kad po šalies gynėjų suduotų smūgių žuvo arba buvo sužeisti beveik 300 rusų okupantų. Zaporižios srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas teigė, kad sekmadienio naktį rusų kariuomenė sudavė smūgius vienam iš kaimų, esančių Zaporižios regione, rašo UNIAN. Tačiau Ukrainos kariuomenė rusų okupantams už įvykdytą ataką atsakė tuo pačių. „Mūsų vyrai [kariai] taip pat sudavė smūgius, beveik 300 [rusų okupantų] buvo sužeisti arba mirę.

JAV žvalgybos atstovė skelbia, kad Rusija, pradėdama karą Ukrainoje, susidūrė su dar vienu iššūkiu. „NBC News“, remdamasi JAV nacionalinės žvalgybos direktorės Avril Haynes teigimu, rašo, kad Rusijos kariuomenė naudoja amuniciją greičiau, nei Kremlius yra pajėgus ją pagaminti. Be to, priduriama, kad rusų kariuomenė dažniau naudoja kur kas tikslesnę amuniciją nei įprastą.

Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti protestuojantys mobilizuoti rusų kariai. Kaip rašo „SkyNews“, remdamasi paviešintu vaizdo įrašu socialiniame tinkle, mobilizuoti asmenys atidarė vartus ir paliko karinės bazės teritoriją, maištavo.  Nepriklausomo ukrainiečių kanalo pastebėjimu, rusų kariai tokiu būdu išreiškia protestą dėl prastų sąlygų karinėje bazėje.

„Karlsono“ specialiojo padalinio kovotojai pranešė apie iškeltą vėliavą rytiniame (kairiajame) Dnipro upės krante Chersono regione, rašo „Ukrinform“. Taip pat socialiniame tinkle buvo paviešintas atskiras vaizdo įrašas. Remiantis paviešinta vaizdine medžiaga, matyti, kad Ukrainos vėliava buvo iškelta stovinčio krano, kuris pastatytas ant Dnipro upės kranto. „Tai bus kairiojo Chersono regiono kranto deokupacijos placdarmas!“ – rašoma pranešime.

Rusija ir toliau ieško galimybių, kaip būtų galima pasiekti bent minimalų laimėjimą karo fronte Ukrainoje, todėl vykdo slaptus susitikimus su Iranu ir Baltarusija. Analitikai pateikia daugiau detalių, kas galėjo būti aptariama neviešinamų susitikimų metu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „su laiku“ apsilankys Rytų Ukrainos Donbaso regione, kaip vadinamos Donecko ir Luhansko sritys, kurį jis teigia aneksavęs, šeštadienį rusų naujienų agentūroms pranešė Kremlius. „Žinoma, su laiku tai įvyks. Tai yra Rusijos Federacijos regionas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, tačiau nenurodė, kada tai gali įvykti.

Estija didins savo gynybinius pajėgumus įsigydama iš JAV pažangių raketinės artilerijos sistemų HIMARS, šeštadienį pranešė gynybos pareigūnai. Su Rusija besiribojanti Estija po Maskvos invazijos į Ukrainą padidino išlaidas gynybai, kaip ir jos Baltijos kaimynės Latvija ir Lietuva. Penktadienį pasirašyto susitarimo vertė – daugiau kaip 200 mln. JAV dolerių (189,8 mln. eurų). Tai didžiausias šios Baltijos šalies ginkluotės pirkimo projektas. Nenurodoma, kiek sistemų Estija įsigis.

Jungtinės Valstijos penktadienį pareiškė esančios nusivylusios, kad Rusija atidėjo derybas dėl branduolinės ginkluotės kontrolės, ir išreiškė norą susitikti nepaisant didelės įtampos dėl karo Ukrainoje. Lapkričio 29 dieną Kaire turėjo prasidėti Rusijos ir Jungtinių Valstijų susitikimas dėl Naujosios START sutarties – paskutinio svarbaus dviejų didžiausių pasaulio branduolinių galybių nusiginklavimo susitarimo – ir tai būtų buvęs retas susitikimas nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasarį.

Nuo invazijos pradžios iki gruodžio 3 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė 90 600 rusų okupantų, rašo „Ukrinform“. Teigiama, kad vien per pastarąją parą buvo nukauta 510 rusų karių. Taip pat pranešama, kad per pastarąją parą buvo sunaikintas 1 rusų kariuomenės tankas, 3 šarvuočiai, 1 artilerijos sistema, 1 sraigtasparnis ir kita karinė technika.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos penktadienį pasiekė karinį proveržį į pietvakarius ir šiaurės vakarus nuo Kreminos, rašo UNIAN, remdamasi JAV Karo studijų (ISW) instituto duomenimis. Pranešime pažymima, kad vienas rusų tinklaraštininkas tikino, kad Ukrainos kariai įvykdė prasiveržimą į pietus nuo Kreminos esančiuose miškuose, taip pat pasiekė Krasnopopovkos pakraštį. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustiprino vykdomą kontrpuolimą visoje fronto linijoje ir netoli greitkelio Svatovė–Kremina.

Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos viršutinė riba – 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) už barelį – yra „nerimta“, nes ji yra „gana patogi“ Maskvai, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vakarų planas užsukti Rusijai pajamų šaltinį, naudojamą karui Ukrainoje finansuoti, nustatant viršutinę naftos eksporto kainų ribą penktadienį Briuselyje patyrė diplomatinę triktį. ES narė Lenkija pareiškė nemananti, kad 60 JAV dolerių už barelį riba yra pakankamai žema, ir atsisakė paremti planą, tokiu būdu neleisdama Europos Sąjungai patvirtinti priemonę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį, pirmąkart nuo rugsėjo vidurio, kalbėjosi telefonu, pranešė Maskva ir Berlynas. O. Scholzo biuro paskelbtame pranešime nurodoma, kad valandą trukusiame pokalbyje buvo kalbama apie nuo vasario vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą ir jo pasekmes.

Ketvirtadienį iš Lietuvos kaip nevyriausybinės organizacijos „Stiprūs kartu“ ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus iniciatyva „Sušildyk Ukrainą“ į Rusijos sukelto karo niokojamą šalį išvežami pirmi generatoriai ir dyzeliniai šildytuvai. „Iniciatyvos esmė yra raginti visuomenę telkti, aukoti pinigus ir pirkti generatorius, šildytuvus ir kitą įrangą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė vienas iš „Stiprūs kartu“ iniciatorių Edmundas Jakilaitis.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) gruodžio mėnesį apie 25 tūkstančiams Ukrainos karių perduos žieminės aprangos už daugiau nei 2 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė ministerija. Anot KAM, šilti viršutiniai ir apatiniai drabužiai perkami iš įmonių „Audimas Supply“, „Omniteksas“ ir „Jurgava“. Kaip ministerija informavo BNS, iš įmonės „Omniteksas“ perkama drabužių už – apie 1 mln. eurų, iš „Jurgava“ už – apie 200 tūkst. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gruodį 8–12 klasių moksleiviams organizuoja karo tebeniokojamos Ukrainos istorijos nuotolinių pamokų ciklą, pranešė ministerija. Paskaitos rengiamos bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Vilniaus universiteto istorijos fakultetu.  Pamokų cikle, kurį ves doktorantai, bus pristatomi svarbiausi Ukrainos istorijos etapai – nuo Kyjivo Rusios susikūrimo iki pat šių dienų.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį žingsniu tikslo link pavadino Europos Komisijos siūlymą įkurti „specializuotą teismą“ Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. „Kol kas tai yra vertintina kaip žingsnis į priekį“, – trečiadienį žurnalistams sakė Lietuvos vadovas. Lietuva ir kelios kitos regiono šalys kurį laiką ragina Vakarų partnerius steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Ukrainos valstybės skola sausio-spalio mėnesiais išaugo 41,1 proc. iki 3,771 trln. grivinų, o vertinant JAV doleriais – 5,3 proc. iki 103,1 mlrd. JAV dolerių, skelbia „Ukrinform“, remdamasi šalies centrinio banko duomenimis. Vien tik per praėjusį mėnesį ši suma padidėjo 183,5 mlrd. grivinų, arba 5 mlrd. JAV dolerių. Ukraina praėjusį mėnesį gavo 2 mlrd. eurų paskolą biudžeto deficitui dengti iš Europos Sąjungos, 1,3 mlrd. JAV dolerių – iš Tarptautinio valiutos fondo, 0,5 mlrd.

Ukrainos sostinėje penktadienį apsilankęs Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly paskelbė apie naują pagalbą Ukrainai, įskaitant greitosios pagalbos automobilius ir paramą rusų karių seksualinio smurto aukoms.  Po susitikimo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu J. Cleverly socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Prezidente @ZelenskyyUa, JK jus remia veiksmais, ne tik žodžiais.“ „Šiandien daviau tau šį pažadą.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinis sekmadienį paneigė, kad Kyjivo pajėgos nužudė rusų karo belaisvius, teigdamas, kad Ukrainos kariai gynėsi nuo rusų, kurie apsimetė pasidavę. Šią savaitę Rusijos socialiniuose tinkluose buvo išplatinti vaizdo įrašai, kuriuose, kaip teigiama, rodomi rusų karių, nužudytų pasidavus Ukrainos kariams, kūnai. Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas sakė, kad vaizdo įrašo „ištraukos“ rodo, jog rusai, „naudodamiesi surežisuotu paėmimu į nelaisvę.

Po aštuonis mėnesius trukusios okupacijos Chersono gyventojai pamažu prisitaikė prie naujo gyvenimo be Rusijos kariuomenės, daugeliui ruošiantis sunkiai ir nežinomybe paženklintai žiemai. Besitraukiantiems rusams sugriovus svarbiausius energetikos infrastruktūros objektus, pietiniam Ukrainos miestui buvo nutrauktas elektros ir vandens tiekimas, todėl gyventojai skubiai ėmėsi kaupti būtiniausių atsargų.

Išvakarėse virš Kyjivo numuštoje vienoje iš sparnuotųjų raketų buvo sumontuota imitacinė branduolinė galvutė, penktadienį skelbia vienas ukrainiečių portalas, rašantis apie karinius reikalus. Pasak portalo „Defence Express“, kuris remiasi savo šaltiniais, tai buvo Ch-55 tipo sparnuotoji raketa. Pranešama, kad prie šios raketos vietoj kovinės galvutės buvo prisuktas branduolinės galvutės imitatorius.

Sprendžiant, ar perduoti Ukrainai haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai, bus vertinamas Lietuvos nacionalinis saugumas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Aš manyčiau, kad mes tikrai visomis išgalėmis, visomis galimybėmis stengsimės ir toliau padėti Ukrainai tiek, kiek leidžia mūsų galimybės. Tačiau aš dar kartą kartoju, kad gynyba turi būti užtikrinta tolygiai visoje NATO teritorijoje“, – trečiadienį lrt televizijai sakė jis.

Rusijai per naują smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai bangą padarius daug žalos šalies elektros tinklams, Kyjivo sritis rengiasi „sunkiai“ padėčiai kitą savaitę, trečiadienį įspėjo srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

Kyjivas trečiadienį paprašė leisti jo atstovams patekti į gyvybių pareikalavusio sprogimo Lenkijos kaime vietą, Vakarų pareigūnams pareiškus, kad sprogimą ten greičiausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba. „Ukraina prašo nedelsiant leisti patekti į sprogimo vietą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas ir pridūrė, kad yra pasirengę perduoti „įrodymus“, susijusius su kaltinimais Rusijai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį surengs skubias derybas su Aljanso ambasadoriais dėl Lenkijoje įvykusio sprogimo, antradienį pranešė jo atstovė spaudai. „Rytoj generalinis sekretorius pirmininkaus skubiam NATO ambasadorių susitikimui, kuriame bus aptartas šis tragiškas incidentas“, – sakė NATO atstovė spaudai Oana Lungescu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį per pokalbį telefonu su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda pareiškė užuojautą dėl šios NATO narės teritorijoje nugriaudėjusio sprogimo, pareikalavusio dviejų gyvybių. Tai jis paskelbė pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Lenkijos teritorijoje nukrito Rusijos raketų, o tai gali būti didelė karo Ukrainoje eskalacija. „Pareiškiau užuojautą dėl Lenkijos piliečių žūties nuo Rusijos raketų teroro.

Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris, po šalies vadovų ir karinės vadovybės susitikimo Saugumo Tarybos posėdyje, pareiškė, kad dalyje teritorijos buvo padidinta karinė parengtis, rašoma lenkų leidinyje „Interia“. Lenkijos valdžios atstovo teigimu, šiuo metu yra nagrinėjamos galimybės aktyvuoti NATO 4-ąjį straipsnį. „Lenkijoje padidinta kai kurių kovinių dalinių parengtis.

NATO nagrinėja oficialiai dar nepatvirtintus pranešimus, kad Rusijos raketų antradienį galėjo nukristi Lenkijos teritorijoje, ir glaudžiai bendradarbiauja su Varšuva, sakė vienas pareigūnas. „Nagrinėjame šiuos pranešimus ir glaudžiai koordinuojame veiksmus su savo sąjungininke Lenkija“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs NATO pareigūnas.

Antradienio vakare pranešus apie sprogimus Lenkijos mieste netoli Ukrainos sienos ir oficialiai dar nepatvirtintomis žiniomis žuvus dviem žmonėms, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą kaimyninei valstybei. Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad šįvakar skrendą į Lenkiją. Šią žinią ministras pranešė savo socialiniame tinkle. „Skrendu iš Briuselio į Varšuvą.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko antradienį pranešė, kad daugiau kaip 7 mln. Ukrainos gyventojų po Rusijos paleistų raketų svarbiems infrastruktūroms objektams liko be elektros, rašo CNN. Teigiama, kad iš viso buvo suniokota 15 energetikos infrastruktūros objektų.  Skaičiuojama, kad Ukrainos oro gynybos sistemos numušė mažiausiai 70 rusų kariuomenės paleistų raketų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Rusijos surengtų atakų skirtinguose šalies miestuose kreipėsi į gyventojus ir pasiuntė perspėjimą, kad Rusija, antradienio vakarą gali paleisti dar 20 raketų.  „Akivaizdu, ko siekia priešas [V. Putinas]. Jis nepasieks savo tikslo.  Todėl prašau jūsų: rūpinkitės savimi ir kurį laiką likite slėptuvėse. Žinau, kad po [Rusijos] suduotų smūgių elektros tiekimas nutrūko daugelyje miestų.

Lvivo miesto meras Andrijus Sadovijus antradienį pranešė, kad Rusijai paleidus raketas, 80 proc. gyventojų liko be elektros, karšto vandens tiekimo.  Pasak jo, mobiliojo ryšio operatoriai gali pradėti riboti dalį teikiamų paslaugų Lvivo regione, siekiant taupyti elektros energiją.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas įvardijo, kuriuo atveju Kyjivas galėtų užmegzti taikos derybas su Rusija, rašo CNN. Pasak V. Zalužino, šiuo metu pagrindinis tikslas – atkovoti visas rusų okupuotas teritorijas, o sėsti prie derybų stalo būtų galima tik vienu atveju. „Ukrainos kariuomenė nepriims jokių derybų, susitarimų ar kompromisų. Vienintelė galimybė deryboms – po to, kai Rusija atsitrauks iš okupuotų [Ukrainos] teritorijų“, – kalbėjo V. Zalužnas.

Jungtinės Karalystės parlamentaras teigia, kad Rusija gali tapti chaotiška, branduoline valstybe, rašo „SkyNews“.  Parlamentaras Bobas Seely, kalbėdamas apie tolimesnę Rusijos ateitį, teigė, kad Kremliuje, pralaimėjus karą prieš Ukrainą, gali įsivyrauti tikras chaosas.  „Kai šį karą pralaimės Rusija, mes turėsime savęs paklausti, koks desperatiškas [Vladimiras] Putinas bus ir kas nutiks visai Rusijai.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasveikino Ukrainą susigrąžinus Chersoną, pavadindamas tai „svarbia, reikšminga pergale“, tačiau teigė, kad žiemą kovos sulėtės, o karo baigtis „dar neaiški“. „Galiu tik pasidžiaugti Ukrainos žmonių drąsa, ryžtu ir pajėgumu“, – spaudos konferencijoje sakė J. Bidenas. „Manau, kad žiemos mėnesiais viskas šiek tiek sulėtės“, – teigė Jungtinių Valstijų lyderis.

Kyjive antrą kartą apsilankiusi Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad nuotaikos Ukrainoje dabar yra visiškai kitokios, nei buvo kovo mėnesį. Visgi ukrainiečiai dabar nerimauja, ar Vakarų parama neišblės.  TV3 laidoje „Dėmesio centre“ V. Čmilytė teigė, kad atmosfera, tvyranti Kyjive, gerokai skiriasi nuo pirmojo apsilankymo kovo mėnesį.

Europos Sąjunga (ES) kartu su šalėmis narėmis Ukrainai skyrė 8 mlrd. JAV dolerių vertės karinę pagalbą, siekiant sustabdyti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pradėtą karą, pirmadienį pranešė pranešė bloko užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis, rašo CNN. Atsakinėdamas žurnalistams į klausimus spaudos konferencijos metu Briuselyje po ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio, J. Borrellis tvirtino, kad ši ES parama sudaro apie 45 proc. JAV suteiktos sumos Kyjivui.