karinė invazija

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai įvertino, kokių tikslų sieks Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, kuomet pirmadienį susitiks su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka. Kaip rašo UNIAN, remdamasi ISW analitikų teigimu, V. Putinas stengsis daryti spaudimą A. Lukašenkai, kad tokiu būdu pasiektų tam tikrų nuolaidų, be to, manoma, kad V. Putinas bandys sukurti tokias sąlygas, kad būtų galima pradėti naujas atakas Ukrainoje.

Penktadienį Rusijos kariuomenė smogė Kryvyj Rihui. Pranešama, kad atakų metu rusų raketos pražudė 4 žmones. „Ukrinform“ skelbia, kad surengtos okupantų atakos metus žuvo 64-erių metų moteris, taip pat jauna pora su savo mažamečiu vaiku. Taip pat pranešta, kad Kryvyj Rihe šeštadienį po vidurnakčio gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 1,5 metukų berniuko kūną.

 Rusija šeštadienį pareiškė, kad, dieną anksčiau surengusi masinę raketų ataką prieš Ukrainą, neva užkirto kelią užsienio ginklų pristatymui į šalį. Tuo metu Ukrianos kariuomenės atstovas teigia, kad Kremlius ruošiasi naujai didelei atakai.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Rishis Sunakas tikina, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, vykdydamas karinę invaziją Ukrainoje, griebiasi ciniškų taktikų, nes Kremliaus režimo vadovui tapo aišku, kad rusų kariuomenė nepajėgi pasiekti laimėjimų mūšio lauke.  Kaip rašo „SkyNews“, šį pastebėjimą R. Sunakas išsakė virtualaus G-7 viršūnių susitikimo metu.

JAV aukšto rango pareigūnas sako, kad Rusijos kariuomenė naudoja 40 metų senumo amuniciją, kuri dažnu atveju būna brokuota, rašo „SkyNews“. Anonimiškumą išlaikęs JAV atstovas pirmadienį sakė: „Jie perėjo prie pasenusios amunicijos atsargų. <...> Dalis [amunicijos] buvo pagaminta daugiau nei prieš 40 metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Rusiją Kalėdų proga išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos teritorijos. Tokiu būdu, pasak prezidento, Maskva parodytų nuoširdžias intencijas, G-7 šalių lyderiams savo kalboje sakė V. Zelenskis. „Jeigu Rusija išves savo kariuomenę iš Ukrainos, tai užtikrins ilgalaikį karo veiksmų nutraukimą. Aš tikiuosi, kad jūs palaikysite mūsų raginimą, nes tai yra globalus interesas, dalis taikos formulės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nemano, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas išdrįs panaudoti branduolinį ginklą, mat Kremliaus režimo vadovas „bijo mirties ir myli gyvenimą“, rašo UNIAN. V. Zelenskis apie tai kalbėjo „Netflix“ platformoje transliuojamoje laidoje „My Next Guest Needs No Introduction With David Letterman“ (liet.

Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas pirmadienį Ukrainos žiniasklaidai teigė, kad Rusijos kariai mieste vykdo perdislokavimą, tačiau panikuoja dėl pastarųjų ukrainiečių karinių pajėgų suduotų smūgių savaitgalį, rašo CNN. Net be jokių konkrečių įrodymų, pasak I. Fiodorovo, rusų kariai perkelia karines grupes į kitas vietas ir tokiu būdu siekia pasislėpti nuo galimų smūgių.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace'as užsiminė apie galimybę Ukrainai perduoti ilgo nuotolio ginklų. Tiesa, JK atstovas pabrėžia, kad tokių veiksmų būtų griebiamasi tada, jeigu Rusija ir toliau suduotų smūgius į civilių gyvenamąsias teritorijas.

Didžiosios Britanijos kariuomenės pulkininkas, karo ekspertas Glenas Grantas teigia, kad žmonių mobilizacija Baltarusijoje prasidėjo, skelbia UNIAN. G. Granto pastebėjimu, Kremlius Baltarusijos teritorijoje vykdo išankstinę arba tam tikros formos mobilizaciją. „Dabar visi ten [Baltarusijoje] yra kontroliuojami. Visi vyrai turi registruotis, norintiems išvykti, užkertamas kelias palikti šalį. Baltarusijoje nėra tiek daug norinčių [patekti į karo frontą].

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sudavė smūgį rusų pajėgoms, praneša „Ukrinform“. Pranešama, kad ukrainiečių raketa pataikė į rusišką „Kamaz“ karinį sunkvežimį. UNIAN pastebi, kad suduoto raketos smūgio metu žuvo mažiausiai 10 rusų karių.

Rusijos pajėgoms apšaudant Ukrainos pietinį Chersono miestą žuvo du žmonės, o dar penki buvo sužeisti, sekmadienį pranešė Chersono srities administracijos vadovas Jaroslavas Januševyčius. Chersono miestą praėjusį mėnesį atkovojo kontrpuolimą vykdančios ukrainiečių pajėgos. „Priešas vėl atakavo Chersono gyvenamuosius rajonus“, – per platformą „Telegram“ pranešė J. Januševyčius. Jis pridūrė, kad rusų pajėgos šeštadienį smogė gimdymo namams, kavinei, daugiabučiui.

Britų žvalgybos analitikai teigia, kad Rusijos diktatoriaus numtatytas biudžetas 2023 m. yra pernelyg optimistiškas. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, greičiausiai, pervertina šalies 2023 m. pajamas, mat apie 30 proc. pajamų jis skyrė gynybai, saugumui ir teisėsaugai, todėl tikėtina, kad dėl vykdomų karinių veiksmų kai kurioms pramonės šakoms truks lėšų, rašo UNIAN, remdamasi britų žvalgybos atstovų teigimu.

Rusijai pradėjus ir vėl naudoti iranietiškus dronus, teigiama, kad jie dabar yra modernizuoti. Kaip rašo UNIAN, po trijų savaičių pauzės Rusija ir vėl pradėjo naudoti iranietiškus dronus, kurios, kaip teigiama, Kremlius modernizavo.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pareiškė, kad šalis didina naujos kartos ginklų gamybą, jog apsisaugotų nuo priešų Europoje, JAV, Australijoje. „Didiname galingiausių naikinimo priemonių gamybą. Įskaitant [ginklus], pagrįstus naujais principais“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė D. Medvedevas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigia, kad Vladimiras Putinas yra pasiryžęs užkariauti dalį Ukrainos teritorijos, o jo žiaurume negalima įžvelgti susitvardymo, rašo „The Guardian“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros pranešimu. Pasak O. Scholzo, V. Putinas tiesiog trokšta užimti dalį Ukrainos teritorijos. „Kai aš kalbu su V. Putinu, jis pasako labai aiškiai, kad jam [svarbiausia] ką nors užkariauti.

Po Ukrainos suduotų smūgių Melitopolyje aiškėja, kad galėjo būti smogta ne tik „kadyrovcams“, bet ir kariams iš Šiaurės Osetijos. Kaip rašo UNIAN, tarp likviduotų okupantų yra daugybė osetinų. Įtariama, kad po suduotų smūgių galėjo žūti vienas iš Šiaurės Osetijos menininkų, aktorių Soslanas Fidarovas. Neseniai šis asmuo atvyko į okupuotą Zaporižios regioną, kad neva galėtų vykdyti „humanitarinę misiją“ – paremti okupantus. Manoma, kad smūgiai buvo paleisti iš HIMARS raketų sistemų.

Ukrainos karinės pajėgos šeštadienį sudavė smūgius Rusijos okupantų karinei bazei, esančiai laikinai okupuotame Melitopolio mieste, Zaporižios regione, rašo „Ukrinform“.  Šią žinią patvirtinto Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas. „Ukrinform“ rašo, kad iš viso buvo suduota daugiau kaip 10 galingų smūgių, kurių metu galėjo žūti 200 rusų karių.

Rusijos kariuomenei ir toliau patiriant didelius pralaimėjimus karo fronte, dalis ekspertu užsimena, kad Kremlius ruošiasi naujai mobilizacijos bangai. Visgi pastebima, kad Rusijos turimi rezervai yra išsekę. Svarbiausi įvykiai: 17:45 | Elektra „palaipsniui grįžta į Odesą“ Elektra „palaipsniui grįžta“ į Odesą po 15 Irano bepiločių orlaivių naktinių apšaudymų, dėl kurių 1,5 mln. žmonių liko be elektros, pranešė regiono gubernatorius Maksimas Marčenko.

Rusijos pajėgos sunaikino Ukrainos rytinį Bachmuto miestą, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, o ukrainiečių kariuomenė šeštadienį pranešė apie raketų ir oro smūgius keliose šalies dalyse, kurias Maskva po kelis mėnesius trukusio pasipriešinimo bando užkariauti. Paskutiniai Rusijos daugiau nei devynis mėnesius trunkančio karo Ukrainoje mūšiai vyko dėl keturių provincijų, kurias prezidentas Vladimiras Putinas triumfuojančiai – ir neteisėtai – aneksavo rugsėjo pabaigoje.

Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti rusų kariuomenės nuostoliai invazijos pradžioje. Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas iš vasario 25 d., kuriame užfiksuoti suduoti ukrainiečių smūgiai Rusijos gvardijos greitojo reagavimo spec. padalinio kolonai. NEXTA skelbia, kad vaizdai užfiksuoti netoli Irpinės.  Tuo metu UNIAN rašo, kad viename iš apdegusių automobilių taip pat buvo rasta vieno ir rusų gvardiečio asmens tapatybės kortelė.

Rusija neteko vieno iš geriausių pilotų, majoro, gavusio tris ordinus „už drąsą“ iš diktatoriaus Vladimiro Putino rankų, rašo UNIAN.  Dabar viešojoje erdvėje pasirodė daugiau detalių apie Ukrainoje žuvusį rusų pilotą Aleksejų Borovikovą. Teigiama, kad būtent šis asmuo taip pat yra dalyvavęs kare Sirijoje.  Naujienų portalas tv3.lt gruodžio 4-ąją Ukrainos pajėgos numušė rusų sraigtasparnį Ka-52. Vėliau Rusijos soc.

Pentagonas užsiminė apie pritarimą, kad Ukraina galėtų vykdyti tolimojo nuotolio atakas prieš tam tikrus taikinius Rusijos teritorijoje, rašo „The Times“. Kiek anksčiau šią savaitę CNN rašė apie tai, kad JAV Valstybės departamento atstovai tikino, jog Amerika nesistengia sukurti galimybių ir neskatina Ukrainos naudoti ginklus tam, kad raketų smūgiai būtų paleisti į kitos valstybės teritoriją.

Ukrainiečių karo ekspertas Antonas Miknenko sako, kad Vokietija bijo perduoti sunkiąją ginkluotę Ukrainai dėl galimos neigiamos Rusijos reakcijos, rašo UNIAN. „Pirmiausiai, egzistuoja politinis aspektas. Vokietija vis dar bijo perduoti sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, „Lepoard 2“ tankus, Ukrainai, nes suvokia, kad tarsi bus iškelta vėliava Rusijos Federacijai, visam pasauliui, jog čia bus NATO tankai, kurie apsaugos Ukrainą ir visą NATO“, – teigė jis.

Prancūzijos prezidento komentarai apie saugumo garantijų suteikimą Rusijai buvo „ištraukti iš konteksto“, penktadienį pareiškė jo padėjėjas po to, kai šios mintys sukėlė naują įtampą su Kyjivu prieš Paryžiuje vykstančią rekonstrukcijos konferenciją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja bėgti į Pietų Ameriką tuo atveju, jeigu karas Ukrainoje būtų pralaimėtas, rašo „Business Insider“ žurnalistai, remdamiesi buvusiu V. Putino kalbų rašytojo teigimu. Rašoma, kad Kremlius pradėjo aktyviai rengti atsarginį planą, kuris dar vadinamas „Nojaus arka“. Apie tai dar pavasarį „Telegram“ įraše sakė buvęs V. Putino kalbų rengėjas Abasas Galiamovas, kuris rėmėsi neįvardytais šaltiniais.

Rusijos pajėgos sunaikino Ukrainos rytinį Bachmuto miestą, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, o ukrainiečių kariuomenė šeštadienį pranešė apie raketų ir oro smūgius keliose šalies dalyse, kurias Maskva po kelis mėnesius trukusio pasipriešinimo bando užkariauti. Tuo metu Kryme, kaip pranešama, supleškėjo kareivinės.

Ukrainos finansų ministras teigia, kad itin svarbi Vakarų valstybių finansinė parama yra „ne labdara“, o „savigyna“ kovoje už demokratiją. Ukrainiečiai susiduria su vis didėjančiomis elektros ir šildymo infrastruktūros, kurią sugriovė Rusijos oro išpuoliai, remonto išlaidomis. Serhijus Marčenka ketvirtadienį Kyjive naujienų agentūrai „The Associated Press“ duotame interviu taip pat sakė, kad tiki, jog Europos Sąjungos pareigūnai išspręs ginčą su Vengrija, užblokavusia svarbaus 18 mlrd.

 Europos Sąjungos (ES) šalys įšaldė 18,9 mlrd. eurų vertės turto, priklausančio rusų oligarchams ir įmonėms, kurioms dėl karo Ukrainoje buvo paskelbtos sankcijos, pranešė Briuselis. Pirmoje vietoje yra Belgija, blokavusi 3,5 mlrd. eurų vertės turtą, antroje vietoje – Liuksemburgas (2,5 mlrd. eurų), o trečioje ir ketvirtoje – atitinkamai Italija (2,3 mlrd. eurų) ir Vokietija (2,2 mlrd. eurų), parodė ES statistiniai duomenys, su kuriais penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Austrijoje viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Vakarus teikti įvairiapusę paramą Ukrainai – ne tik ginklais, bet ir priemonėmis, reikalingomis ištverti žiemos šalčius. „Žiema parodys ne tik tai, kokia atspari yra Ukraina – manau, kad ji susidoros su viskuo, ką tik rusai ar gamta jai pasiūlys – bet ir tai, kokie atsparūs esame mes, siūlydami pagalbą ir paramą.

Naujos Europos Sąjungos (ES) paramos Ukrainai misijos rėmuose Lietuva ketina apmokyti batalioną šios Rusijos invazijai besipriešinančios šalies karių, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Mes greičiausiai vadovausime vieno iš batalionų parengimui“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė generolas leitenantas. Minima misija startavo lapkritį, jai vadovauja Lenkija ir Vokietija. Misijos metu iš viso tikimasi apmokyti apie 15 tūkst. Ukrainos karių.

Dėl Rusijos veiksmų Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) kyla didelė grėsmė Ukrainai ir visai Europai, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tai jis pareiškė po susitikimo su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu Rafaeliu Grossiu Vienoje, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Rusijos karas Ukrainoje ištuštino Europos Sąjungos ginklų atsargas ir parodė, kad jai trūksta „kritinių“ pajėgumų apsisaugoti nuo grėsmės pasienyje, ketvirtadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas. „Šis karas prieš Ukrainą daugeliui iš mūsų tapo žiauriu prabudimu, – gynybos konferencijoje Briuselyje sakė Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). – (...) Suprantame, kad mūsų karinės atsargos sparčiai senka dėl ilgus metus trukusių nepakankamų investicijų.

Jungtinės Karalystės karališkasis Jungtinis gynybos studijų institutas (RUSI) paskelbė svarbią ataskaitą apie Rusijos invazijos į Ukrainą nuo vasario iki liepos mėn. eigą, – paskelbė charter97.org.

Vilniuje viešintis Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas sako, kad Kyjivas yra pasiruošęs tapti NATO dalimi, tačiau pabrėžia, kad pareiškimai apie atviras Aljanso duris turi būti ne vien deklaracijos. „Žinote, aš visuomet buvau sąžiningumo ir atvirumo politikoje šalininkas. Ir galbūt tai – savybė, kurią Ukraina visada demonstruoja ir tikisi tokio paties atvirumo iš kitų – ir šalių, ir aljansų, ir tarptautinių organizacijų.

Ukraina trečiadienį pranešė, kad jos ambasados užsienyje neseniai gavo 31 įtartiną ar grasinantį paketą, ant kurių buvo nurodytas siuntėjo adresas – „Tesla“ prekybos salonas Vokietijoje. Praėjusio mėnesio pabaigoje Kyjivo diplomatinė atstovybė Madride pranešė, kad atidarius ambasadai adresuotą laišką su bomba, buvo nesunkiai sužeistas apsaugos darbuotojas, o nuo to laiko Ukraina pranešė apie kitus incidentus.

Jungtinių Valstijų ambasada Vilniuje trečiadienį pranešė, kad šalis didins karinį buvimą Baltijos valstybėse, o Lietuvoje bus keičiamas JAV pajėgų statusas į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą. Pastaruosius kelerius metus JAV batalionas Pabradės poligone Švenčionių rajone buvo dislokuojamas su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis tarp rotacijų.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitikime su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku aptarė Rusijos šioje šalyje pradėto karo eigą bei išreiškė diplomatinę, finansinę ir karinę Lietuvos paramą.  „Lietuvos žmonės žino, ką reiškia gyventi agresoriaus pašonėje, supranta Ukrainos patiriamą kančią ir neteisybės jausmą. Lietuva visomis išgalėmis remia Ukrainą, teikia ir iki pergalės teiks karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Rusija siekia pristabdyti kovas Ukrainoje per žiemą, kad galėtų sutelkti pajėgas naujam puolimui kitais metais. Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą, kurio metu pasiekė reikšmingų laimėjimų šalies rytuose ir pietuose, įskaitant Kyjivo atkovotą Chersono miestą.

Pranešama, kad Belgorodo srityje, Rusijoje, formuojami nauji teritorinės gynybos daliniai. Rusijos Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas teigė, kad šioje srityje, kuri ribojasi su šiaurės rytine Ukrainos dalimi, yra formuojami gynybos daliniai, rašo CNN. „Nuo pat pirmųjų specialiosios karinės operacijos dienų didelis skaičius Belgorodo regiono gyventojų išreiškė norą pradėti ruošti teritorinius gynybos ar savigynos dalinius.

JAV Valstybės departamento atstovai sako, kad Amerika nesistengia sukurti galimybių ir neskatina Ukrainos naudoti ginklus tam, kad raketų smūgiai būtų paleisti į kitos valstybės teritoriją, rašo CNN. Šis pasireiškimas pasirodė po to, kai Rusija apkaltino Ukrainą suduodant smūgius Kremliaus kariuomenės infrastruktūros objektams.

Lenkijos gynybos ministras Mariusz Blaszczakas socialiniame tinkle teigė, kad Vokietija atsisakė perduoti Varšuvai žadėtas „Patriot“ oro gynybos sistemas ir jas dislokuoti Ukrainoje. M. Blaszczakas pridūrė, kad neslepia nusivylimo dėl šio Vokietijos sprendimo, mat jeigu „Patriot“ oro gynybos sistemos būtų dislokuotos Ukrainoje, tai apsaugotų ne tik šios šalies erdvę, bet ir Lenkijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vienoje iš Charkivo ligoninių aplankė karo fronte sužeistus šalies gynėjus ir būdu paminėjo Ginkluotojų pajėgų dieną, rašo CNN. Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas V. Zelenskis ligoninėje dalija apdovanojimus ryžtingiems Ukrainos kariams, kurie gynė savo šalį nuo rusų okupantų. Kalbėdamas su karo medikais, V. Zelensks teigė: „Ačiū jums labai už išgelbėtus kovotojus, suteiktą galimybę išgyventi mūsų herojams.

Pirmadienį Rusijai paleidus raketų virtinę prieš Ukrainą, suskaičiuota, kiek tai galėjo kainuoti Kremliui. Remiantis „Forbes“ žurnalistų pranešimu, manoma, kad gruodžio 5 d. įvykdyti raketų smūgiai Rusijai galėjo kainuoti apie 400–500 mln. JAV dolerių. Taip pat pateikiamas raketų sąrašas, kurios galėjo būti paleistos į Ukrainą:  38 sparnuotosios raketos Kh-101 (vertė 13 mln. JAV dolerių) ir Kh-555 (vertė 4 mln.

JAV, prieš perduodama Ukrainai HIMARS raketų paleidimo sistemas, jas modifikavo, kad įrenginys negalėtų būti naudojamos ilgų nuotolių atakoms, rašo UNIAN, cituodama „The Wall Street Journal“ (WJS).  Remiantis skirtingų šaltinių teigimu, JAV prezidento Joe Bideno aplinkos žmonės, prieš perduodant HIMARS sistemas, norėjo išvengti galimų rizikų, susijusių su karo eskalavimu, mat pagrindiniu Kyjivo taikiniu galėtų tapti Rusijos Federacija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad po Rusijos paleistų raketų į Ukrainos teritoriją žuvo mažiausiai 4 civiliai, rašo  „Ukrinform“. V. Zelenskis dar kartą pasidžiaugė Vakarų parama, teigdamas, kad oro gynybos leidžia pasiekti tam tikrų rezultatų. „Kiekviena numušta Rusijos raketa yra realus įrodymas, kad terorizmas gali būti įveikiamas. Deja, mes vis dar negalime garantuoti visiškos apsaugos – buvo suduoti keli smūgiai. Nelaimei, yra aukų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį lankėsi prie tilto, jungiančio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi, praėjus dviem mėnesiams po to, kai svarbią transporto jungtį sukrėtė sprogimas. V. Putinas sėdėdamas už „Mercedes-Benz“ automobilio vairo ir važiuodamas per tiltą išklausė ministro pirmininko pavaduotojo Marato Chusnulino pranešimą apie tilto remonto darbus po spalio mėnesį įvykusio sprogimo, dėl kurio Maskva kaltina Ukrainą.

Kremliaus propagandistė Margarita Simonian skleidžia melagystes ir tvirtina, kad Ukrainos sostinės Kyjivo kontrolė jau perimta Rusijos žinion, o dėl Krymo neva gali kilti Trečiasis pasaulinis karas. Rusijos diktatoriaus ištikima propagandistė M. Simonian pasidalijo absurdiškais pastebėjimais. Jos teigimu, Rusija daugiau nebebombarduos Kyjivo, nes ten neva yra [Kremliaus] šventovė.

Ukrainos kariuomenė nukovė bataliono vadą, Rusijos specialiųjų pajėgų karininką Michailą Samorukovą, skelbia UNIAN.  Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas tvirtino, kad apie rusų okupanto likvidavimą pranešė Rusijos propagandistai, laikantys save „kariniais komisarais“. Pirminiais duomenimis, M. Samorukovas buvo nukautas Donecko srityje, Maryjinkoje.